- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- eI2-2003-983/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04705-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Vita Valeckaitė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB "Emilika"
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
- 8.3.1Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Emilika“, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43750 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760015488, galiojantis iki 2023 m. sausio 7 d.
Nurodo, kad 2021 m. sausio 7 d. atsakovas išdavė pareiškėjui leidimą Nr. 760015488 laikinai gyventi Lietuvoje. Leidimas buvo išduotas tuo pagrindu, jog pareiškėjas ketino dirbti UAB „Viskinta“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose. Kiek vėliau, pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį iš buvusio darbdavio UAB „Viskinta“ į naują darbdavį UAB „Emilika“. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 7 dalies nuostata, 2021 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą leisti pakeisti darbdavį. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 21 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį su UAB „Emilika“ vairuotojo-ekspeditoriaus darbui.
Paaiškina, jog 2021 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) UAB „Emilika“ direktoriui surašė administracinio teisės nusižengimo protokolą, nes jis savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, todėl padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas) numatytą pažeidimą. Inspekcija 2021 m. rugsėjo 22 d. UAB „Emilika“ direktorių M. K. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė jam 1 000 EUR bauda. Taigi dėl minėtų priežasčių, Sprendimu atsakovas panaikino pareiškėjui 2021 m. sausio 7 d. išduotą leidimą.
Pažymi, kad atsakovui 2021 m. rugsėjo 20 d. priimant sprendimą leisti pakeisti darbdavį, jau buvo žinoma faktinė aplinkybė, kad naujasis darbdavys neatitinka Įstatymo reikalavimų, kadangi jau 2021 m. rugpjūčio 31 d. naujajam darbdaviui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nelegalaus darbo, todėl atsakovas negalėjo priimti sprendimo leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju arba pats atsakovas nepatikrino duomenų apie naująjį darbdavį, nors tokia pareiga jam yra numatyta Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V329 (toliau – ir Tvarkos aprašas), arba administracinį nusižengimą nustačiusi ir administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Inspekcija neįvykdė pareigos laiku pateikti informaciją, kuri buvo itin aktuali 2021 m. rugsėjo 20 d., kai Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį.
Teigia, jog nors formaliai naujasis darbdavys dar nebuvo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą, kadangi 2021 m. rugsėjo 20 d., kai atsakovas priėmė sprendimą leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį, nutarimas patraukti naująjį darbdavį (jo vadovą) administracinėn atsakomybės nebuvo priimtas ir nebuvo įsiteisėjęs, tačiau vien tokio protokolo surašymas jau turi būti išviešinamas, kaip to reikalauja valstybinis Administracinių nusižengimų registras. Atsakovo išduotas leidimas pakeisti darbdavį buvo priimtas pažeidžiant teisinį reguliavimą, kas sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes, kadangi leidus pareiškėjui pakeisti darbdavį, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų, vėliau Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Mano, kad tokiu savo elgesiu atsakovas pažeidžia jo teisėtų lūkesčių apsaugos principą, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendimas sukelia pareiškėjui neigiamas pasekmes, visapusiškai keičiančias jo gyvenimą. Pareiškėjas netenka teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, nors tokią teisę buvo įgijęs teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojosi šia teise pastaruosius 11 mėnesių. Toks asmens teisių apribojimas turi būti objektyviai pateisinamas ir proporcingas padarytiems pažeidimams. Atsakovas nenustatė, kad pareiškėjas pažeidė įstatymo nuostatas reglamentuojančias darbo teisinius santykius. Jo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo faktas, pareiškėjas buvo sudaręs sutartį su UAB „Emilika“ ir vykdė sutartimi prisiimtas pareigas, be to leidimas laikinai gyventi jam buvo išduotas ženkliai anksčiau, nei darbdavys buvo nubaustas. Todėl pareiškėjo teisių suvaržymas dėl UAB „Emilika“ įgalioto atstovo veiksmų laikytinas negrįstu ir pažeidžiančiu pareiškėjo teises.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo įdarbintas UAB „Emilika“ ir, kad Inspekcija 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje UAB „Emilika“ direktoriui M. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje („Nelegalus darbas“) buvo paskirta 1 000 EUR administracinė nuobauda. Migracijos departamento turimais duomenimis, minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs, administracinė nuobauda nėra sumokėta. Atitinkamai pareiškėjo darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą, atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Pastebi, jog Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punkto nuostata numato, kad bendrovė neatitinka Įstatymo reikalavimų, kai bendrovė, jos vadovas ar atsakingas asmuo yra bausti už nelegalų darbą. Nagrinėjamu atveju, UAB „Emilika“ direktorius nebuvo nubaustas jo atžvilgiu surašius 2021 m. rugpjūčio 31 d. protokolą. Bauda už nelegalų dabą UAB „Emilika“ direktoriui skirta Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR N-554-2021 (šiam nutarimui įsiteisėjus), todėl 2021 m. rugsėjo 20 d. priimant sprendimą leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį, objektyviai nebuvo atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų, numatytų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktyje. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunktis yra vienas iš atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų, bet ne atsisakymo pakeisti darbdavį pagrindų. Pagrindai pakeisti darbdavį yra numatyti Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Be to, šiuo atveju Tvarkos aprašas nenumatė Migracijos departamento pareigos, priimant sprendimą pakeisti užsieniečio darbdavį, patikrinti užsieniečio būsimo darbdavio, darbdavio vadovo ar atsakingo asmens baustumą už nelegalų darbą.
Nurodo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatytas imperatyvus leidimo gyventi panaikinimo pagrindas. Nors pareiškėjui leidimai laikinai gyventi buvo išduoti dvejų metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimai laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne.
Pažymi, jog neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Nustatytas teisinis reglamentavimas yra toks, koks yra, ir šiuo atveju aplinkybės, jog ginčijamas Sprendimas, pareiškėjo nuomone, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, nėra pagrindas juos panaikinti. Be to, ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi teisės aktų nustatyta tvarka, jei jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Emilika“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43750, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas Nr. 760015488 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp pareiškėjo ir UAB „Emilika“ 2021 m. rugsėjo 21 d. sudaryta darbo sutartis, kuria pareiškėjas buvo priimtas dirbti vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose.
Inspekcijos Klaipėdos teritoriniame skyriuje 2021 m. rugsėjo 22 d. priimtas nutarimas, kuriuo UAB „Emilika“ direktorius M. K. nubaustas administracine tvarka už nelegalų darbą. M. K. tokiais savo veiksmais pažeidė imperatyvias Darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Minėtas nutarimas įsiteisėjęs.
Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu Sprendimu remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, nusprendė panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Nr. 21S43750, galiojantį iki 2023 m. sausio 7 d.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai reglamentuoti Įstatymo 50 straipsnyje.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, be kita ko, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje apibrėžta nelegalaus darbo sąvoka, t. y. nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyti to paties įstatymo 55 straipsnyje išvardytų kompetentingų valstybinę darbo kontrolę atliekančių institucijų įgaliojimai (nustatyti įpareigojimus ir (ar) baudą) nustačius nelegalaus darbo atvejus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal ANK ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalis). ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal ANK atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 95 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta atsakomybė dėl nelegalaus darbo pažeidimo, kuris užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), analogiškose bylose aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (a) papunkčio nuostatą, yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba 2) darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas iki Sprendimo priėmimo (2021 m. lapkričio 26 d.) dirbo UAB „Emilika“. Tačiau Migracijos departamentas nustatęs, kad pareiškėjo darbdavio vadovas Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR N-554-2021 (šiam nutarimui įsiteisėjus) buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismas pabrėžia, kad tiek įmonės, tiek jos vadovo nubaudimas už nelegalų darbą atitinka Įstatymo reikalavimus panaikinant leidimą. LVAT nuosekliai palaiko tokį aiškinimą savo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5555-438/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5556-756/2019). Be to, LVAT yra akcentavęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (a) papunkčio nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobūdžio. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 straipsnio prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą (žr., pvz., 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3884-822/2020). Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatytas darbdavio nubaudimo faktas (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) papunkčio prasme), todėl taikytinas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkte įtvirtintas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog ginčijamas Sprendimas neteisėtas, kadangi Migracijos departamentui 2021 m. rugsėjo 20 d., priimant sprendimą leisti pakeisti darbdavį, jau buvo žinoma, kad naujasis darbdavys (UAB „Emilika“) neatitinka Įstatymo reikalavimų, kadangi UAB „Emilika“ direktoriui M. K. jau 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nelegalaus darbo, todėl atsakovas negalėjo priimti sprendimo leisti pakeisti darbdavį. Tokiu būdu mano, jog atsakovas pažeidė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a papunkčio nuostatas bei Tvarkos aprašo 64.1 punkto ir 64.23.1 papunkčių nuostatas.
Teismas pažymi, jog Migracijos departamento 2021 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, kuriuo leista pareiškėjui pakeisti darbdavį, teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas į pareiškėjo skundo argumentus dėl minėto sprendimo neteisėtumo nepasisako.
Teismas tik akcentuoja, jog ANK 2 str. 7 d. numatyta, kad asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą tik įvykdęs administracinį nurodymą arba šio kodekso nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą. Taigi, kadangi nagrinėjamu atveju UAB „Emilika“ direktoriui M. K. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, bauda buvo paskirta Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR N-554-2021, todėl tik įsiteisėjus Inspekcijos 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimui UAB „Emilika“ direktorius M. K. buvo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą. Tokiu būdu, atmestini pareiškėjo skundo argumentai, jog 2021 m. rugpjūčio 31 d. administracinio nusižengimo protokolu UAB „Emilika“ direktorius M. K. jau buvo nubaustas, todėl atsakovas 2021 m. rugsėjo 20 d. (priimant sprendimą pakeisti darbdavį) turėjo žinoti, kad naujasis darbdavys neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Sprendimas prieštarauja teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principams, kaip nepagrįstus, teismas pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi trečiųjų šalių piliečiams suteikiama (įgyjama) tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduotas teisėtai, nereiškia, kad jis turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog jam išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo įtvirtintais pagrindais negali būti panaikintas iki jo galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas (žr., pvz., LVAT 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2946-415/2021).
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad jo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo faktas, pažymi, jog aplinkybė, kad pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatytas nelegalaus darbo atvejis, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (a) papunktyje nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečių šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Tokie teismo išaiškinimai visiškai atitinka LVAT formuojamą praktiką (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019). Tai, kad pareiškėjas pats neatliko neteisėtų veiksmų, neturi teisinės reikšmės, nes Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Jei darbdavys pažeidžia Įstatymo reikalavimus, pasekmės (šiuo atveju leidimo panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams.
Pareiškėjo skundo argumentai, kad Sprendimas neproporcingas, sukelia neigiamas pasekmes, be to, kad leidimas buvo išduotas ženkliai anksčiau, nei darbdavys buvo nubaustas ir kt., teismo vertintini kaip nepagrįsti, neturintys jokios įtakos ir reikšmės sprendžiant nagrinėjamu atveju dėl imperatyvios nuostatos taikymo. Sprendime teisingai taikoma imperatyvi Įstatymo norma. Ginčijamo Sprendimo priėmimo metu Migracijos departamentas veikė savo įgaliojimų ribose, be to, pareiškėjui taikomas teisių apribojimas atitinka siekiamus teisėtus tikslus, o taikomos priemonės yra proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (a) papunktyje nenustatyta, todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus. Atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, tačiau tam, kad būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, yra įvertinami ne tik pačio pareiškėjo duomenys, bet ir jo darbdavio UAB „Emilika“ atitiktis Įstatymo reikalavimams. Įvertinus pateiktus duomenis, nustatyta, kad pareiškėjo darbdavys šiuo atveju pažeidė teisės aktų reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimą, todėl Įstatymo nustatytu pagrindu neigiamos teisinės pasekmės pagrįstai bei teisėtai kilo ir pareiškėjui. Tuo pačiu pritartina atsakovui, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu jis atitinka Įstatymo numatytas sąlygas ir pagrindą.
Todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei remiantis teisiniu reglamentavimu, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas tinkamai įvertino ginčo situaciją ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, kuriuo panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir išsamus. Todėl teisinio pagrindo jo naikinti dėl pareiškėjo skunde nurodytų argumentų nėra. Remiantis tai kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįsta.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.