- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- e2A-369-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11230-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Renata Volodko, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- I. T.
- Atsakovas
- J. Č., V. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) I. T. (I. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. T. ieškinį atsakovams J. Č. ir V. T. dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba), notarė Vaiva Staskonytė Malcienė, akcinė bendrovė (toliau – AB) Lietuvos paštas, J. K., A. G., A. G.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas I. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas perkelti 2022 m. kovo 22 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos 2022 m. kovo 24 d. 11 val. 25 min. Vilniaus m. 1-ojo notaro biuro notarės Vaivos Staskonytės Malcienės (toliau – Sutartis), pirkėjo teises ir pareigas ieškovui, analogiškai atsakovo J. Č. pareigoms, o ieškovą įpareigoti išmokėti 21 000 Eur dydžio kompensaciją atsakovui J. Č., t. y. jo sumokėtą sumą už nekilnojamųjų daiktų įsigijimą, įpareigojant ieškovą išmokėti šią sumą per 7 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos į J. Č. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, bei priteisti jo naudai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškovas nurodė, kad 2022 m. kovo 22 d. Sutartimi, patvirtinta 2022 m. kovo 24 d. 11 val. 25 min. Vilniaus m. 1-ojo notaro biuro notarės Vaivos Staskonytės Malcienės, atsakovas J. Č. iš atsakovės V. T. nusipirko: 103/620 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Abu nekilnojamieji daiktai buvo parduoti už bendrą 21 000 Eur sumą. Sutarties 6.3. punkte pardavėjas pareiškė, kad bendraturčiai yra tinkamai informuoti apie šios Sutarties sudarymą.
1.2. Ieškovo teigimu, apie įvykusį pirkimo–pardavimo sandorį jis sužinojo 2022 m. balandžio 5 d., kai gavo iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą. Pagrindas gauti tokį išrašą atsirado tų metų kovo mėnesio pabaigoje, kai į namus (duomenys neskelbtini) užėjo atsakovas J. Č. ir nurodė, kad iš ieškovo buvusios sutuoktinės (atsakovės V. T.) nusipirko jai priklausiusią šio namo ir žemės sklypo dalį bei taip pat pasiūlė ieškovui parduoti savo dalį už tokią pačią sumą, t. y. 21 000 Eur. Apie įvykusį pirkimo–pardavimo sandorį ieškovą taip pat informavo ir V. T. Tų metų balandžio mėnesio pradžioje atsakovas J. Č. atsivedė ir apgyvendino du asmenis savo įsigyto namo dalyje. Nemaloniai jausdamasis nepažįstamų asmenų draugijoje bei jausdamas nepaaiškinamą grėsmę, ieškovas pasiryžo savo namo dalį parduoti atsakovui J. Č., pradėjo derinti pirkimo–pardavimo sandorio elementus pas notarą. Nepažįstami asmenys iš namo išsikraustė. Vėliau, pasitaręs su pažįstamais ir su dukra, ieškovas nutarė, jog atsakovo siūloma kaina yra netinkama, kadangi už tokią sumą neturės galimybės įsigyti kitos gyvenamosios vietos.
1.3. Ieškovas pažymėjo, kad apie savo turto dalies galimą pardavimą buvusi sutuoktinė atsakovė V. T. buvo užsiminusi prieš daugiau nei metus, tačiau apie tai, jog ruošiamas realus pirkimo–pardavimo sandoris, ieškovas informuotas nebuvo, todėl ieškovas mano, jog yra pažeistos jo teisės. Be kita ko tvirtino, kad atsakovė raštu apie ketinimą parduoti turtą neinformavo ne tik ieškovo, bet ir kitų bendrasavininkų.
Atsiliepimas
2. Atsakovė V. T. atsiliepime su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas yra tik parduotos namo dalies bendrasavininkas (nėra žemės sklypo bendrasavininkas), todėl pirmenybės teise pirkti galėjo pasinaudoti tik įsigydamas parduodamą gyvenamojo namo dalį. Pažymėjo, kad parašė pareiškimą, skirtą Vilniaus miesto pirmajam notaro biurui, kuriuo prašė persiųsti ketinamo parduoti turto bendrasavininkams pareiškimą, informuojant juos apie ketinimą parduoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančią gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį bei nurodant, kad jie turi pirmenybės teisę pirkti minėtą turtą. 2022 m. vasario 15 d. notarė išsiuntė pranešimus bendraturčiams. Atsakovė gavo 2022 m. kovo 24 d. notarės Vaivos Staskonytės Malcienės liudijimą, kad visiems bendraturčiams pareiškimai buvo išsiųsti ir įteikti. Kaip matyti iš notarės 2022 m. kovo 24 d. liudijimo, ieškovui pareiškimas, išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteiktas 2022 m. vasario 19 d. Tai, kad notarės siųstas pareiškimas buvo įteiktas ieškovui patvirtina ir informacija iš www.post.lt, kur pagal siuntos numerį matyti, kad 2022 m. vasario 19 d. siunta įteikta gavėjui. Akcentavo, kad visi reikalavimai buvo įvykdyti tinkamai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinį.
3. Atsakovas J. Č. atsiliepime su ieškovo ieškiniu taip pat nesutiko iš esmės analogiškais kaip ir atsakovės atsiliepime motyvais, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, atsiliepime nurodė, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje 2022 m. vasario 21 d. buvo gautas V. T. 2022 m. vasario 15 d. pareiškimas (notarinio registro Nr. 1526), adresuotas Nacionalinei žemės tarnybai, G. K., J. K., ieškovui, A. J. G. (A. J. G.) su pasiūlymu pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teise pirkti V. T. nuosavybės teise priklausančius 102/620 žemės sklypo ir 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo, už 21 000 Eur. Šiame rašte taip pat buvo nurodytas 1 mėnesio terminas pareikšti savo ketinimą arba atsisakymą pirkti minėtą turtą, o per šį terminą neįgyvendinus pirmenybės teisės pirkti, atsakovei priklausanti dalis turto bus parduota bet kuriam asmeniui. Prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti vadovaujantis atsiliepime išdėstytais argumentais.
Šalies argumentai
5. Ieškovas dublike nurodė, kad ieškinį palaiko. Pažymėjo, kad jis yra gyvenamojo namo bendrasavininkas, todėl turi pirmumo teisę ne tik į valstybei priklausančią sklypo dalį, bet ir į privačią sklypo dalį, jeigu ši yra parduodama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalies pagrindu, o tokios privačios žemės sklypo dalies savininkas (šiuo atveju atsakovė) privalo apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas registruotu laišku (įteikiant) pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje. Ieškovo teigimu, jam atsakovės per notarą siųstas pranešimas nebuvo įteiktas. Todėl mano, kad atsakovai turi pareigą įrodyti, jog įvykdė įstatyme nustatytą pareigą informuoti ieškovą apie ketinamą sudaryti sandorį.
Atsiliepimas
6. Atsakovai triplike prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad į bylą buvo pateikti įrodymai apie pranešimo atsakovui įteikimą. Šiuo atveju ieškovas niekaip neįrodė, kad negavo notarės siųsto pranešimo.
7. Trečiasis asmuo notarė Vaiva Staskonytė Malcienė atsiliepime nesutiko su ieškiniu, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad ji ieškovą apie ginčijamą sandorį informavo, ieškovui 2022 m. vasario 19 d. įteiktas registruotas laiškas su atsakovės V. T. pareiškimu apie ketinamą sudaryti sandorį.
8. Ieškovas teismo posėdyje palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pirko namą vienas, po skyrybų teismas padalino per pusę, jis moka visus komunalinius mokesčius. Pavasarį atėjęs J. Č. nurodė, kad namo dalis parduota. V. T. kažkur prieš pusę metų žodžiu yra minėjusi, kad ketina parduoti savo namo dalį. Mokėjimo pranešimus už mokesčius gauna, tačiau šiuo atveju jokio pranešimo nei iš notaro, nei iš V. T. negavo. Tuo metu gyveno vienas, niekas už jį siuntos negalėjo paimti. Siunta pagal pašto pateiktus duomenis įteikta šeštadienį, o šeštadienį visada važiuoja į (duomenys neskelbtini), pas motiną, negalėjo siuntos atsiimti. Turi savo pašto dėžutę, prikabinta visam namui. Faktiškai ten yra trys butai. G. K. ten negyvena, J. K. ir A. J. G. ten gyveno. Nurodė kad turi pinigų sumokėti už namo dalį. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovas paaiškino, kad nėra žmonių, kurie galėtų paliudyti aplinkybę, jog šeštadienį, kuomet užfiksuotas ginčo siuntos įteikimas, jis buvo išvykęs pas motiną.
9. Atsakovų atstovas teismo posėdyje palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad įteikimo procedūros buvo išlaikytos. Mano, kad galbūt ne ieškovas siekia įsigyti parduotą turto dalį, o kažkas kitas, nes ieškovas sunkiai galėjo paaiškinti savo tikslus. V. T. jau yra gavusi pinigus už ginčo turto dalį, tai būtų problema J. Č. tuos pinigus atgauti.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo A. J. G. teismo posėdyje palaikė ieškovo poziciją. Paaiškino, kad jam ieškovas nurodė, kad jokių dokumentų negavo, o jis pats gavo. Ieškovas yra nukentėjęs, jo namo pusę buvusi sutuoktinė pavogė. Nurodė, kad su ieškovu giminystės ryšiais nėra susijęs.
11. Liudytoja J. S. teismo posėdyje parodė, kad aptariamos siuntos įteikimo aplinkybių neatsimena, tik patikrinusi pašto duomenų bazę, mato, kad siunta įteikta. Nepamena, ar įteikė asmeniškai ar kitam žmogui. Pagal taisykles, kai įteikiama ne asmeniškai adresatui, turi planšetėje suvesti giminystės ryšį. Šiuo atveju pašto duomenų bazėje giminystės ryšys nenurodytas, tačiau galėjo būti įteikta ir kitam žmogui, nes jai ne visada pavyksta planšetėje suvesti giminystės ryšį (pavyzdžiui, dėl sniego ar kitų nepalankių oro sąlygų). Todėl vien tai, kad šiuo atveju nesuvestas giminystės ryšys, negalima spręsti, kad siunta įteikta asmeniškai. Nurodė, kad netikrina asmens dokumento, kai įteikia registruotą siuntą. I. T. yra mačiusi, o kada, neatsimena. Šiuo adresu yra bendra pašto dėžutė. Kitus šio namo gyventojus prisimena. Atsakovės V. T. iš matymo neatsimena.
12. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovė V. T. teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, jog žino, kad ieškovas turėjo laišką apie pardavimą. Kai ji jo paklausė, kodėl neskambina, pirks ar ne butą, jis jai atsakė, kad nežino, kur skambinti, nors numeris ten buvo nurodytas. Šis pokalbis įvyko praėjusiais metais, kuomet jau buvo išsiųsti pranešimai dėl ketinimo parduoti butą, maždaug praėjus mėnesiui nuo šių pranešimų išsiuntimo. Šį pokalbį inicijavo ji, nuvyko pas ieškovą, nes norėjo sužinoti jo nuomonę, ar jis pirks butą, ar gali pardavinėti. Tuomet jai ieškovas atsakė, kad nepirks. Kai jie kalbėjo, dar nebuvo suėjęs terminas bendraturčiams pareikšti ketinimą pirkti bendrosios dalinės nuosavybės dalį. Nurodė, kad gal ir nebūtų pardavinėjusi buto, bet kai išėjo nuomotis, tai ieškovas pakeitė pagrindinio įėjimo durų spyną. Prieš parduodant butą, ten nebegyveno jau apie dvejus metus.
13. Trečiojo asmens A. J. G. teisių perėmėja trečiasis asmuo A. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškovo poziciją. Paaiškino, kad buvo A. J. G. sutuoktinė. Nurodė, kad pašto dėžutė visuomet būna užkimšta atsakovės V. T. laiškais. Nieko nežino apie notaro dokumentų gavimą, jai apie tai vyras nėra pasakojęs. Iki ginčo objekto pardavimo ieškovas tame bute gyveno vienas.
14. Trečiojo asmens A. J. G. teisių perėmėjas trečiasis asmuo A. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškovo poziciją. Paaiškino, kad yra A. J. G. sūnus. Kai buvo pardavinėjamas ginčo butas, buvo kalėjime, todėl nežino jokių su pardavimu susijusių aplinkybių. Atsakovė V. T. apie trejus metus tuo adresu negyvena. Tėvas jam nieko nepasakojo apie notaro dokumentų gavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovui 3 993,28 Eur, atsakovei – 771,90 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė valstybės naudai iš ieškovo 229,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
15.1. Teismas vertino, kad iš byloje esančio AB Lietuvos pašto pateikto įteikimo pranešimo išrašo matyti, jog ieškovui adresuota siunta Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 19 d. pristatyta gavėjo adresu, yra gavėjo parašas. Įvertinus siųsto pranešimo turinį, darytina išvada, kad atsakovė raštu per notarą išsiuntė bendraturčiui pranešimą, atitinkantį CK 4.79 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kuriame buvo nurodyta ir turto pardavimo kaina, ir terminas, per kurį bendraturtis galėjo pareikšti savo valią ir pasinaudoti pirmumo teise.
15.2. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad minėto pranešimo negavo, todėl nepaneigė, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo aukščiau nurodytą pareigą. Teismas pažymėjo, kad naudodamasis siūlymu pateikti papildomus įrodymus, ieškovas pateikė Gyventojų registro 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymą apie ieškovo motinos I. T. šeimos sudėtį. Teismas nurodė, kad šioje pažymoje ieškovo motinos deklaruota gyvenamoji vieta nėra nurodyta. Iš šios pažymos galima spręsti tik apie ieškovą ir I. T. siejantį giminystės ryšį, tačiau pateiktas įrodymas yra aiškiai nepakankamas spręsti apie tai, kad ieškovas nurodytą konkrečią dieną buvo išvykęs iš savo gyvenamosios vietos ir siuntos gauti negalėjo. Ieškovas neprašė apklausti šią aplinkybę galinčių patvirtinti liudytojų, neteikė jokių kitų įrodymų.
15.3. Teismas nurodė, kad ieškovas savo poziciją, jog pranešimas jam nebuvo įteiktas, iš esmės grindė tik savo paties ir trečiojo asmens A. J. G. paaiškinimais. Tačiau šie įrodymai nėra pakankami paneigti tinkamą pranešimo įteikimą ieškovui, nes šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje buvo pateikta daugiau. Teismas pažymėjo, kad trečiasis asmuo tiesiogiai bylai reikšmingų aplinkybių nėra matęs, jis galėjo tik patvirtinti ieškovo žodžius, kad pranešimo ieškovas nėra gavęs. Remiantis liudytojos J. S. paaiškinimais, nors dėl prastų oro sąlygų ne visuomet būna galimybė planšetėje pažymėti giminystės ryšį, tačiau paprastai, kai registruotoji siunta įteikiama ne asmeniškai gavėjui, o kitam asmeniui, tokia informacija pažymima. Šiuo atveju iš minėto įteikimo pranešimo išrašo matyti, kad jokie duomenys apie tai, kad siunta būtų buvusi įteikta ne asmeniškai gavėjui, nebuvo pažymėti. Teismas vertino, kad vizualiai šiame įteikimo pranešimo išraše esantis gavėjo parašas turi tam tikrų panašumų į ieškovo parašų pavyzdžius, esančius nagrinėjamoje byloje. Remiantis liudytojos J. S. parodymais, siuntos gavimas patvirtintas pasirašant planšetėje, taigi dėl to parašas gali nevisiškai sutapti su ranka atliekamu parašu. Todėl vien ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad įteikimo pranešime esantis parašas tam tikrais bruožais skiriasi nuo ieškovo parašo pavyzdžių, esančių byloje, negali būti vertinama kaip pagrindžianti, kad siuntą gavo ne ieškovas. Dėl parašo panašumo į A. J. G. parašą, teismas nurodė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, paaiškėjo, kad A. J. G. miręs, todėl šiuo klausimu pats pateikti jokių paaiškinimų nebegalėjo, jo teisių perėmėjams jokios aplinkybės apie ginčo dokumentų gavimą nėra žinomos, o jokie kiti įrodymai, patvirtinantys, kad pasirašyti už ieškovą galėjo A. J. G., teismui nebuvo pateikti.
15.4. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nebuvo nustatyta jokio pagrindo manyti, kad atsakovė būtų siekusi nuslėpti nuo bendraturčių savo ketinimus perleisti jai priklausančio ginčo turto dalį arba kitaip piktnaudžiavusi savo teisėmis. Atsakovė ėmėsi visų jai prieinamų priemonių informuoti bendraturčius apie ketinimus parduoti jai priklausančią dalį ir CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus atliko. Teismas pažymėjo, kad iš nieko negalima reikalauti to, kas yra neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), o atsakovės nerūpestingumą ar nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes būtent ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, nes žinodamas apie atsakovės ketinimą parduoti ginčo objektą, nesiėmė jokių priemonių savo interesams apsaugoti, dar daugiau, ieškovas pripažino, kad pirkti turto neketino. Teismas sprendė esant labiau tikėtina, jog ieškovas pranešimą apie bendraturčio ketinimą parduoti jam priklausančią turto dalį gavo. Todėl yra pagrindas ieškovo ieškinį atmesti.
15.5. Spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų, teismas vertino, kad atsižvelgiant į bylos trukmę, atsakovų teiktų procesinių dokumentų kiekį ir turinį, atsakovų patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nėra pagrindo atsakovų prašomas priteisti išlaidas mažinti. Teismas priteisė iš ieškovo atsakovui 3 993,28 Eur, o atsakovei – 771,90 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš atsakovo priteisė 229,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
16. Ieškovas I. T. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio reikalavimus tenkinti, priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
16.1. Akcentuoja, kad nuo pat pradžių, teikdamas ieškinį teismui, tvirtino, jog jis nėra gavęs raštiško pranešimo apie tai, jog atsakovė ketina parduoti savo turto dalį ir toks pranešimas (privalomai įteikiamas per notarą) jam įteiktas nebuvo. Dėl pranešimo įteikimo išrašo kopijoje neva matomo ieškovo parašo nurodo, kad tai ne jo parašas, atkreipia dėmesį į byloje esančius jo parašo pavyzdžius.
16.2. Atkreipdamas dėmesį į liudytojos J. S. parodymus, pažymi, kad ji niekaip negalėjo nurodyti, kam buvo įteikta siunta, taip pat nurodė, jog pašto siuntą galima įteikti kartu gyvenantiems asmenims, tačiau I. T. neatpažino kaip siuntos gavėjo. Taip pat J. S. atkreipė dėmesį, jog notarė, užsakydama siuntos įteikimą, nepasirinko (neuždėjo varnelės, neužrašė ant voko) kad siunta privalo būti įteikta asmeniškai I. T.
16.3. Atkreipia dėmesį į akcentuotą aplinkybę, jog savaitgaliais jau kelis metus važiuoja pas motiną I. T. ir dirba ūkio darbus, kadangi motina yra našlė ir gyvena viena, yra garbaus amžiaus. Pažymi, kad atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovas kažkur išvažiuodavo, tačiau kur, jai nepranešdavo.
Atsiliepimas
17. Atsakovas J. Č. atsiliepime su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus. Be kita ko pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantas tiesiog teigia, kad įteikimo išrašo kopijoje matomas parašas yra ne jo parašas, tačiau neteikė į bylą jokių tai patvirtinančių įrodymų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis. Sutikdamas su teismo vertinimu, laiko atmestinais apelianto argumentus dėl liudytojos apklausos, kurios metu ji neva neatpažino ieškovo kaip siuntos gavėjo. Kritiškai vertina ir apelianto argumentus apie atsakovės parodymus dėl ieškovo išvykimo savaitgaliais. Pažymi, kad atsakovės paaiškinimas, kad ieškovas savaitgaliais galimai kažkur išvažiuodavo taip pat nepakankamas spręsti apie tai, kad ieškovas nurodytą konkrečią dieną buvo išvykęs ir siuntos gauti negalėjo. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje pateiktus šalių įrodymus, paaiškinimus, liudytojų parodymus bei tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas ir paliktinas nepakeistas.
18. Atsakovė V. T. atsiliepime su ieškovo apeliaciniu skundu taip pat nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais kaip ir atsakovo atsiliepimas motyvais. Be kita ko pažymi, kad ji (atsakovė), pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus per notarą išsiuntusi apeliantui pareiškimą apie atsakovei priklausančios namo dalies pardavimą, po pareiškimo išsiuntimo buvo susitikusi su apeliantu ir domėjosi, kokia bus apelianto pozicija dėl parduodamos namo dalies pirkimo. Iš pokalbio su apeliantu turinio atsakovė sužinojo, kad jis notarės siųstą pranešimą yra gavęs ir kad atsakovės parduodamą namo dalį pirkti atsisako. Dėl to nėra pagrindo abejoti, kad apeliantui galėjo būti nežinoma apie atsakovės ketinimus parduoti jai priklausančią turto dalį ir konkrečias pardavimo sąlygas. Atsakovė jai prieinamais būdais informavo apeliantą apie ketinimus parduoti bendro turto dalį, bet apeliantas atsakovės pranešimus ignoravo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas ir paliktinas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
21. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
22. Byloje nustatyta, kad 2022 m. kovo 24 d. Nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. 1-ojo notaro biuro notarės Vaivos Staskonytės-Malcienės (anksčiau ir toliau – Sutartis) atsakovė V. T. pardavė, o atsakovas J. Č. nupirko už bendrą 21 000 Eur kainą 103/620 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. balandžio 5 d. išrašo duomenimis, minėtas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovui J. Č. (103/620 dalys), J. K. (104/620 dalys) ir Lietuvos Respublikai (413/620 dalys), o minėtas gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso atsakovui J. Č. (1/6 dalis), G. K. (1/3 dalis), I. T. (1/6 dalis), A. J. G. (1/6 dalis) ir J. K. (1/6 dalis). Byloje esančio Testamentų registro išrašo duomenimis, trečiajam asmeniui A. J. G. mirus, jo palikimą 2023 m. liepos 31 d. priėmė A. G. ir A. G., kurie į bylą buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis.
23. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovė 2022 m. vasario 15 d. pareiškimu pavedė Vilniaus miesto 1-ajam notaro biurui persiųsti Nacionalinei žemės tarnybai, G. K., J. K., I. T., A. J. G. pareiškimą, kuriuo pranešama apie atsakovei asmeninės nuosavybės priklausančio minėto žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies pardavimą už 21 000 Eur, nurodant, kad pagal CK 4.79 straipsnį, šie asmenys, kaip minėto nekilnojamojo turto bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti turtą bei prašant ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo pareikšti notaro biurui savo ketinimą ar atsisakymą pirkti turtą, kartu nurodant, kad šios teisės neįgyvendinu, atsakovei priklausanti dalis turto bus parduota bet kuriam asmeniui. Vilniaus miesto 1-ojo notaro biuro notarė Vaiva Staskonytė Malcienė 2022 m. kovo 24 d. liudijimu paliudijo, kad minėtas atsakovės pareiškimas buvo išsiųstas ir įteiktas visiems aptariamo žemės sklypo ir gyvenamojo namo bendraturčiams, be kita ko paliudijo, kad ir ieškovui registruotu laišku persiųstas pareiškimas buvo įteiktas 2022 m. vasario 19 d.
24. Ieškovui kreipusis į teismą dėl pirkėjo teisių ir pareigų jam pagal Sutartį perkėlimo, tokį savo reikalavimą grindžiant tuo, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai įgyvendinta CK 4.79 straipsnio nuostata (atsakovas neva minėto pranešimo negavo), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu, iš esmės konstatavęs, kad ieškovas savo pozicijos nepagrindė (neįrodė) ir nepaneigė, kad atsakovė tinkamai įvykdė aukščiau paminėtą CK įtvirtintą pareigą, ieškovo ieškinio reikalavimus atmetė. Apeliantas savo apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, klaidingai paskirsčius šalims įrodinėjimo naštą, toliau laikydamasis pozicijos, kad raštiško pranešimo apie tai, jog atsakovė ketina parduoti savo turto dalį, jis nėra gavęs. Įvertinusi bylos medžiagą ir pateikto apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija su apelianto pozicija neturi pagrindo sutikti.
25. CK 4.78 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis. Bendraturčio nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimai gali būti tiek įstatymų nustatyti, tiek priklausantys nuo bendraturčių valios. Vienas įstatymų nustatytų bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo ypatumų yra aptartas CK 4.79 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendraturtis parduoda savo dalį, tai kitas bendraturtis turi pirmenybės teisę ją pirkti ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių.
26. Pirmenybės teisės įgyvendinimo procedūriniai aspektai nustatyti CK 4.79 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Jei bendraturčio pirmenybės teisė buvo pažeista, jis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje be kita ko nurodoma, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl pirmenybės teisės pirkti parduodamą dalį, esančią bendrąja nuosavybe, gynimo, turi būti vertinamos kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybės, atsižvelgiant į CK 4.79 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtį ir tikslą, kartu vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, vertinant pagal šiuos principus tiek bendrosios nuosavybės dalį parduodančio, tiek kito bendraturčio elgesį taip, kad nebūtų pažeisti šio teisinio santykio dalyvių lygiateisiškumo, teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių pusiausvyros principai (CK 1.5, 1.137 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2007).
27. Šiuo atveju, siekdamas pirkėjo teisių ir pareigų pagal Sutartį perkėlimo, ieškovas įrodinėja, kad jam nebuvo CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pranešta apie atsakovės ketinimą parduoti savo turto dalį. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovė 2022 m. vasario 15 d. pareiškimu kreipėsi į notarę ir ši persiuntė Nacionalinei žemės tarnybai, G. K., J. K., I. T., A. J. G. pareiškimą apie atsakovei asmeninės nuosavybės priklausančio aptariamo žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo dalies pardavimą už bendrą 21 000 Eur sumą. Esminis ginčas byloje kilo dėl to, ar toks pranešimas buvo įteiktas ieškovui.
28. Iš byloje esančių AB Lietuvos pašto duomenų matyti, kad minėtas notarės išsiųstas pranešimas buvo įteiktas visiems adresatams, ieškovui adresuotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo pranešime nurodyta, kad siunta 2022 m. vasario 19 d. pristatyta gavėjo adresu, yra gavėjo parašas. Visgi apeliantas kategoriškai nesutinka, kad jam minėta siunta buvo asmeniškai įteikta, tvirtindamas, kad siuntos įteikimo išrašo kopijoje matomas parašas yra ne jo, kartu akcentuodamas, kad savaitgaliais jau kelis metus važiuoja pas garbaus amžiaus motiną, todėl ir dėl šios priežasties nurodytą dieną siunta namų adresu jam neva negalėjo būti įteikta.
29. Kaip teisingai pastebėjo apeliantas, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
30. Atsižvelgiant į paminėtas įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinančią teismų praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad būtent ieškovas byloje neįrodė savo pozicijos ir argumentų, dėl neva jam neįteiktos siuntos, pagrįstumo, nors, būdamas suinteresuotas įrodinėjamų aplinkybių nustatymu, tokią pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis).
31. Apeliantas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė jo akcentuotos aplinkybės, kad aptariamos pašto siuntos įteikimo dieną (2022 m. vasario 19 d.) jis nebuvo namuose, nes neva kaip įprastai savaitgaliais, buvo išvykęs į kitą rajoną padėti savo garbaus amžiaus motinai. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, nors jau buvo išnagrinėjęs bylą ir atidėjęs sprendimo priėmimą bei paskelbimą, tačiau 2023 m. liepos 17 d. nutartimi be kita ko ir dėl minėtos jau baigiamųjų kalbų metu paaiškėjusios aplinkybės netgi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės ir pasiūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, jog ne dėl jo kaltės ieškovui nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą. Visgi, apart Gyventojų registro 2023 m. rugsėjo 6 d. pažymos apie asmens duomenis, kurioje pateikti duomenys apie ieškovo motiną (duomenys apie šeiminę padėtį, sutuoktinį, vaikus), ir kuri (pažyma) niekaip nepatvirtina, kad nurodytą dieną jis savo gyvenamojoje vietoje nebuvo, jokių kitų tai patvirtinančių įrodymų ieškovas byloje taip ir nepateikė. Kartu šiame kontekste atmestini ir apelianto argumentai apie nurodytos aplinkybės patvirtinimui neva reikšmingus atsakovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, jog ieškovas savaitgaliais kažkur išvažiuodavo, tačiau kur, jai nepranešdavo, pažymint, kad tokie paaiškinimai taip pat niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog būtent aptariamą siuntos įteikimo dieną ieškovo nebuvo namuose. Aplinkybių, kad pašto siunta buvo įteikta ne ieškovui, nepaneigė ir apelianto akcentuoti liudytojos J. S. parodymai, jog ji neatpažino ieškovo kaip siuntos gavėjo, ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad ši liudytoja teismo posėdyje apskritai nurodė, kad aptariamos siuntos įteikimo aplinkybių neatsimena ir tik patikrinusi pašto duomenų bazę, mato, kad siunta įteikta, kartu pateikė bendro pobūdžio informaciją apie siuntų įteikimo detales, taigi, šio asmens parodymai taip pat nepatvirtina, kad siunta buvo įteikta kitam nei adresatu nurodytam asmeniui.
32. Be to, kritiškai, kaip nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, vertintini ir apelianto argumentai dėl siuntos įteikimo išrašo kopijoje matomo parašo autentiškumo. Apeliantas, tvirtindamas, kad aptariamas parašas yra ne jo, pateikė jo parašų, esančių šioje byloje, pavyzdžius. Pastebėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas, viena vertus įžvelgęs siuntos įteikimo išraše esančio gavėjo parašo tam tikrą panašumą į ieškovo parašų pavyzdžius, tuo pačiu buvo atkreipęs dėmesį, jog aptariamas parašas turi tam tikrų sutampančių požymių ir su trečiojo asmens A. J. G. byloje esančiais parašo pavyzdžiais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 17 d. nutartis), tačiau bylos nagrinėjimo metu minėtam asmeniui mirus, taigi, negalint tuo aspektu pateikti jokių paaiškinimų, jokių kitų įrodymų, kad už ieškovą galėjo pasirašyti minėtas ar kuris kitas asmuo taip ir nebuvo pateikta. Šiame kontekste taip pat sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog pasirašant planšetėje parašas gali ir nevisiškai sutapti su ranka atliekamu parašu. Be to, kaip bylos nagrinėjimo metu ir buvo išsiaiškinta, ieškovas savo namuose gyveno vienas ir kitų asmenų, kurie gyveno su juo ir galėjo priimti siuntą nebuvo nustatyta.
33. Įvertinus esminius apeliacinio skundo argumentus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad iš bylos duomenų visumos (be kita ko, notaro liudijimo, AB Lietuvos pašto duomenų, ir kt.) yra labiau tikėtina, jog ieškovas pranešimą apie bendraturčio ketinimą parduoti jam priklausančią turto dalį gavo, taigi, bendraturčio pirmenybės teisė šiuo atveju nebuvo pažeista.
34. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, įrodinėjimo proceso taisyklių nepažeidė, ir ieškovo ieškinio reikalavimai buvo pagrįstai atmesti.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37. Teismo sprendimą palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
38. Byloje buvo pateiktas atsakovės prašymas dėl 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu su šias išlaidas patvirtinančia sąskaita už teisines paslaugas bei 2024 m. vasario 6 d. pinigų priėmimo kvitu, 300 Eur sumai; taip pat atsakovo prašymas dėl 1 452 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu su šias išlaidas patvirtinančia PVM sąskaita faktūra bei 2024 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymu, 1 452 Eur sumai.
39. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas yra atmestas, minėtos atsakovų patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atsakovams iš apelianto priteistinos jų apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovo I. T. (I. T.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo I. T. (I. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Eur, atsakovui J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 452 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimo kopiją ne vėliau nei per 3 darbo dienas išsiųsti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.