Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Atsakovė buvo įsteigta 2015 m. liepos 21 d.; iki 2021 m. atsakovė veikė pelningai; pridedamos 2021 m. bendrovės finansinės ataskaitos – balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita bei aiškinamasis raštas – patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 31 d. bendrovės turtas sudarė 502 831 Eur, o įsipareigojimai – 548 621 Eur, taigi įsipareigojimai viršijo turtą 45 790 Eur sumą; bendrovė turėjo 104 577 Eur neįvykdytų įsipareigojimų valstybės biudžetui.

4. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį.

5. Taigi, taikant balanso ir likvidumo testą net ir pagal jos vadovo D. M. ir vyr. buhalterės R. L. parašais patvirtintus pačios atsakovės viešai Juridinių asmenų registre pateikiamas finansines ataskaitas ir duomenis (kurie kaip galima pagrįstai manyti rodo dirbtinai geresnę situaciją negu yra iš tikrųjų) jau 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovė buvo nemoki.

6. Bendrovei esant nemokiai, vadovas D. M. turėjo JANĮ numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

7. VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitos, kuriose buvo užfiksuotas Bendrovės nemokumas, buvo sudarytos ir patvirtintos 2022 m. balandžio 7 d.

8. 2022 m. gegužės 31 d., t. y. praėjus mažiau nei 5 savaitėms nuo finansinių ataskaitų, patvirtinančių Bendrovės nemokumą, kurias pasirašė pats D. M., Bendrovės vadovas D. M. su savimi pačiu sudarė Paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią nemoki Bendrovė be jokios paaiškinamos priežasties jam paskolino 159 267,32 Eur.

9. 2021 m. gruodžio 31 d. duomenimis, Bendrovė turėjo 139 824 Eurų kasoje ir banko sąskaitose. Todėl galima pagrįstai teigti, kad 2022 m. gegužės 31 d., t. y. Paskolos sutarties sudarymo metu, vadovas D. M. sau paskolino visus Bendrovės turėtus pinigus.

10. Nei 2022, nei 2023 metų finansinių ataskaitų Bendrovė VĮ „Registrų centrui“ nepateikė.

11. 2024 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimu Bendrovei iškelta bankroto byla ne teismo tvarka.

12. Iš 2024 m. rugsėjo 6 d. vykusiam kreditorių susirinkimui pateiktos nemokumo administratoriaus „Bankroto proceso ataskaitos“ matyti, kad 2024 m. birželio 13 d. Bendrovės vadovas D. M. pasirašė balansą, kuriame nurodė, kad 2024 m. birželio 13 dienai Bendrovei priklausė iš viso 515 527 Eurų turto.

13. Iš viso patvirtintų Bendrovės kreditorių reikalavimų suma yra 824 657,50 Eur.

14. Taigi, pagal Bendrovės vadovo pateiktą balansą, 2024 m. birželio 13 d. įsipareigojimai viršijo turtą 309 130,50 Eurų dydžiu (824 657,50 Eur - 515 527 Eur).

15. Vykstant bankroto procedūroms, reikalavimo teisę į Bendrovės vadovą D. M. nemokumo administratorius pardavė už 5 010,00 Eurų (žr. 2025-09-24 nemokumo administratoriaus parengtos „Bankroto proceso pabaigos ataskaitos“ 2 lapą).

16. Iš 2025 m. rugsėjo 24 d. nemokumo administratoriaus parengtos „Bankroto proceso pabaigos ataskaitos“ matyti, kad D. M. informavo nemokumo administratorių, kad skolos grąžinti negali („Skolininkui kadangi paskolos mokėjimo terminas nebuvo suėjęs, jis sueina tik 2026-12-31 buvo siųstas pranešimas dėl skolos grąžinimo. Asmuo atsakyme nurodė, kad šiuo metu paskolos grąžinti negali ir neprivalo jos grąžinti ankščiau laiko“).

17. Akivaizdu, jog D. M. „negalėjimas“ grąžinti skolos ir dėl to reikalavimo teisės į jį pardavimas ypatingai pigiai (5 010,00 Eur už 159 267,32 Eur dydžio reikalavimą, neskaitant 1 proc. metinių palūkanų) buvo nulemtas aplinkybės, kad D. M. šiuo metu savo vardu neturi jokio nekilnojamojo turto (žr. pridedamą VĮ „Registrų centras“ informaciją apie D. M. nekilnojamąjį turtą su istoriniais duomenimis), o vienintelį turėtą nekilnojamąjį turtą (buto dalį) 2024 m. rugsėjo 17 d. padovanojo J. M., gimusiai 1971-02-25.

18. Dėl Bendrovės tyčinio bankroto požymių nurodo, kad pagal šiuo metu pareiškėjos turimus duomenis egzistuoja šie atsakovės tyčinio bankroto požymiai: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai Bendrovei nenaudingi sandoriai (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateiktos 2022 ir 2023 m. finansinės ataskaitos (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

19. Dėl sudarytų nuostolingų ar ekonomiškai atsakovei nenaudingų sandorių nurodo, kad aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės bei pridedami rašytiniai įrodymai patvirtina, kad: 1) 2022 m. balandžio 7 d. buvo sudarytos ir patvirtintos Bendrovės metinės finansinės ataskaitos (balansas) 2021 m. gruodžio 31 d. datai, kuriose buvo užfiksuota, kad įsipareigojimai viršijo turtą 45 790 Eur suma, t. y. kad Bendrovė yra nemoki. Ataskaitas (taip pat ir Bendrovės balansą) pasirašė D. M.; 2) vietoje to, kad vykdytų JANĮ numatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, Bendrovės vadovas praėjus vos mažiau nei 5 savaitėms nuo finansinių ataskaitų patvirtinimo, 2022 m. gegužės 31 d. su savimi sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią pasiskolino iš nemokios Bendrovės 159 267,32 Eur; 3) Paskolos sutartyje numatyta tik 1 procento dydžio metinės palūkanos, Paskolos sutartis yra itin ilgo termino – iki 2026 m. gruodžio 31 d., Paskolos sutartis nenumatė Bendrovės teisės reikalauti išankstinio paskolos grąžinimo. Be to, paskolos sutartis buvo sudaryta nesilaikant privalomos notarinės formos, t. y. negaliojantis sandoris; Paskolos sutartis viršijo 3000 Eur, ji privalėjo būti notarinės formos. Taigi D. M. Bendrovės pinigus sau pervedė negaliojančio sandorio pagrindu.

20. Paskolos sutartis buvo nenaudinga atsakovei ir pažeidė jos kreditorių interesus, nes prieštaravo Bendrovės įstatuose numatytam tikslui siekti pelno. Mokant tik 1 procento dydžio metines palūkanas buvo pažeisti Bendrovės (o jai esant faktiškai nemokiai – jos kreditorių) interesai. Nėra jokio paaiškinimo, kodėl vadovas sau paskolino Bendrovės pinigus už tokias mažas palūkanas. Juolab, pagal oficialiai skelbiamus Valstybės duomenų agentūros duomenis, metinė infliacija 2022 m. gegužės mėnesį buvo 18,9 procento. Dar daugiau, 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis Bendrovė turėjo 548 621 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų (tikėtina pradelstų). Todėl, panaudodamas Bendrovės lėšas ne Bendrovės skoloms, už kurias mokamos palūkanos, dengti, o savo paskolindamas sau asmeniniams poreikiams tenkinti, D. M. sudarė Bendrovei nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą sandorį.

21. Paskolos sutartį Bendrovės vadovas sudarė su savimi ne tik pažeisdamas interesų konflikto vengimo pareigą, bet ir žinodamas, kad negalės jos grąžinti. Sudarydamas Paskolos sutartį su savimi, D. M. pažeidė pareigą vengti interesų konflikto, t. y. savo asmeninius interesus priešpastatė Bendrovės interesams. Dar daugiau, sudarydamas Paskolos sutartį, D. M. vykdydamas savo fiduciarines pareigas Bendrovei, privalėjo įvertinti paskolos gavėjo (šiuo atveju – savo) galimybę paskolą grąžinti.

22. Teikiami įrodymai (inter alia, 2025 m. rugsėjo 24 d. nemokumo administratoriaus parengtas dokumentas „Bankroto proceso pabaigos ataskaita“) patvirtina, kad D. M. informavo nemokumo administratorių, kad skolos grąžinti negali („Skolininkui kadangi paskolos mokėjimo terminas nebuvo suėjęs, jis sueina tik 2026-12-31 buvo siųstas pranešimas dėl skolos grąžinimo. Asmuo atsakyme nurodė, kad šiuo metu paskolos grąžinti negali ir neprivalo jos grąžinti ankščiau laiko“). Todėl darytina išvada, kad D. M. paskolino Bendrovės pinigus sau, žinodamas, kad negalės jų grąžinti.

23. Informacija apie reikalavimo teisės į D. M. pardavimą už 5010 Eur patvirtina, kad faktiškai paskolinusi 159 267,32 Eur D. M. Bendrovė įgijo reikalavimo teisę, kurios vertė yra 5 010 Eur. Taigi, Paskolos sutartimi Bendrovei padaryta mažiausiai 154 257,32 Eur žala (159 267,32 Eur – 5010 Eur).

24. Nurodo, kad pinigų skolinimo privatiems asmenims kaip veiklos rūšies nenumatė Bendrovės įstatai. Sudarydamas paskolos sutartį, suinteresuotas asmuo veikė pažeisdamas Bendrovės įstatus, kurie numato, kad Bendrovės veiklos tikslas yra vykdyti ,,pelno siekiančią komercinę ūkinę veiklą“. Pagal Bendrovės įstatus vadovas yra atsakingas už Bendrovės tikslų siekimą. Pinigų skolinimo fiziniams asmenims (juo labiau, nuostolingai tik už 1 procento palūkanas) veiklos Bendrovės įstatai nenumatė.

25. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovei 2021 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis priklausė tik 502831 Eur turto, iš kurio piniginės lėšos sudarė 139 824 Eur, galima pagrįstai teigti, kad Paskolos sutartimi buvo paskolintos visos Bendrovės piniginės lėšos, sudariusios apie 32% viso Bendrovės turto. Tokios apimties turto netekimas neišvengiamai yra priežastiniu ryšiu susijęs su Bendrovės nemokumu.

26. Antrasis tyčinio bankroto požymis – Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateiktos 2022 ir 2023 metų finansinės ataskaitos (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

27. Pirma, Bendrovės apskaitoje buvo įtrauktas turtas, kuris nebuvo perduotas nemokumo administratoriui bei nebuvo panaudotas kreditorių reikalavimų tenkinimui.

28. Iš Bendrovės nemokumo administratoriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. Bendrovės kreditorių susirinkimui pateiktos „Bankroto proceso ataskaitos“ (žr. 4 lapą), matyti, kad 2024 m. birželio 13 d. Bendrovės balanso duomenimis Bendrovėje turėjo būti 194 966 Eur ilgalaikio turto ir 320 561 Eur trumpalaikio turto, t. y. iš viso 515 527 Eur turto. Tuo tarpu, iš Bendrovės nemokumo administratoriaus 2025 m. rugsėjo 24 d. parengtos „Bankroto proceso pabaigos ataskaitos“ (žr. 2 lapą) matyti, kad nemokumo administratoriui realiai buvo perduotas ir realizuotas tik šis Bendrovės turtas: 1) Reikalavimo teisė į D. M. (parduota už 5010 Eur); 2) Šeimos kredito unijoje įneštas 7500 Eur vertės UAB „Euro Roofs“ pajus (parduotas už 2000 Eur). Dėl kito didelės vertės turto duomenų nėra.

29. Taigi, bankroto proceso metu iš Bendrovės turto pardavimo buvo gauta tik 7 010,00 Eur pajamų, nors pagal D. M. parengtą Bendrovės balansą bankroto bylos iškėlimo dienai (2024 m. birželio 13 d.) Bendrovėje turėjo būti turto už 515 527,00 Eur.

31. Bendrovės buhalteriniai apskaitos duomenys privalo rodyti realų ir tikrą Bendrovės turto ir įsipareigojimų būklę: - „prekių apskaita turi rodyti realiai turimas prekių atsargas“; - Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 12 straipsnis, kuris taip pat taikomas Bendrovės sudaromam balansui ir kitoms finansinėms ataskaitoms, numato reikalavimus buhalterinei apskaitai: (Konsoliduotosiose) ataskaitose teikiama finansinė informacija turi būti: 1) tinkama ataskaitų vartotojų sprendimams priimti; 2) patikima, nes: a) teisingai rodo finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, jeigu įmonė (įmonių grupė) rengia pinigų srautų ataskaitą (konsoliduotąją pinigų srautų ataskaitą); b) atskleidžia ūkinių operacijų ekonominę prasmę; c) nešališka; 3) visais reikšmingais atžvilgiais išsami; 4) suprantama; 5) palyginama; 6) pagrįsta finansinės apskaitos registrų duomenimis.

32. Akivaizdu, jog aukščiau nurodyti reikalavimai buvo pažeisti, nes 2024 m. birželio 13 d. Bendrovės balansas teisingai neparodo Bendrovės turto, finansinės būklės ir yra neišsamus.

33. Dėl Bendrovės atsargų apskaitos nurodo, kad konkrečiai analizuojant nepagrįstai nurodytą 250 762 Eur turtą „Atsargų“ eilutėje, pažymėtina, jog Atsargų apskaitą reglamentuoja 9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“. Šio teisės akto 6 punktas numato atsargų vertės nustatymo taisyklę: „6. Apskaitoje registruojant atsargas, jos įvertinamos įsigijimo savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo ar pasigaminimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė“.

34. Be to, prieš sudarant Bendrovės finansines ataskaitas, kiekvienų finansinių metų pabaigoje privalėjo būti atlikta atsargų inventorizacija bei įvertinta atsargų grynoji galimo realizavimo vertė ir palyginta su įsigijimo arba pasigaminimo savikaina.

35. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. V2-9 patvirtintose 9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ metodinėse rekomendacijose paaiškinta: „Įsigytos arba pasigamintos atsargos įkainojamos faktine įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė turi pateikti kuo patikimesnius ir tikslesnius duomenis apie turimų atsargų vertę. Šis reikalavimas grindžiamas nuostata, kad atsargų vertė įmonės balanse neturi būti didesnė už naudą, kurią tikimasi gauti šias atsargas pardavus arba sunaudojus. Atsargų nukainojimas atliekamas vadovaujantis atsargumo principu. Pagal šį principą renkantis vieną iš kelių įmonės atsargų įkainojimo būdų, pirmenybė teikiama tam, kurį taikant įmonės rezultatai būtų nepalankiausi, t. y. apskaitos informacijoje pateikiamos blogesnės veiklos perspektyvos“.

36. Aukščiau nurodytų teisės aktai yra skirti užtikrinti, kad Bendrovės balanse būtų įtrauktos atsargos nurodant jų vertę įmanomai nepalankiausiu metodu (įmanomai mažiausią). Tai garantuoja kreditorių teisių apsaugą, kad nepalankių aplinkybių (pvz. nemokumo) atveju būtų galimybė realizuoti atsargas bent jau už balanse nurodytą vertę (kuri balanse turi būti nurodoma įmanomai mažiausia ir nepalankiausia).

37. Faktas, kad Bendrovės balanse buvo apskaitytos neegzistuojančios atsargos 250 762 Eur sumai yra šiurkštus aukščiau nurodytų imperatyvių teisės aktų pažeidimas.

38. Dėl Bendrovės gautinų sumų apskaitos nurodo, kad kaip minėta, Bendrovė apskaitė 194 966 Eur gautiną sumą, iš kurios 159 267,32 Eur sudarė iš Bendrovės vadovo D. M. gautina suma (skola). Iš šių sumų realiai negauta nieko, tik reikalavimo teisė į D. M. parduota už 5010,00 Eur. Taigi, galima pagrįstai teigti, kad reikalavimo teisės (gautinos sumos) buvo apskaitomos netinkamai, t. y. gautinos sumos buvo apskaitomis nekreipiant dėmesio į tai, kad jos nebus atgautos.

39. Juridinių asmenų gautinų sumų apskaitą reglamentuoja 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“. 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 55 punktas įtvirtina taisyklę, kad: „Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei jo balansinė vertė yra didesnė už sumą, tikėtiną atgauti už tą turtą. Paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną įmonė turi nustatyti, ar nėra objektyvių prielaidų, kad finansinio turto (ar turto grupės) vertė gali sumažėti. Jei tokių prielaidų yra, įmonė turi apskaičiuoti už tą turtą (ar turto grupę) tikėtiną atgauti sumą ir, sumažinusi balansinę vertę, pripažinti nuostolį dėl vertės sumažėjimo“.

40. Viena iš prielaidų, kuriomis turi būti tikrinama, ar yra pagrindas nuvertinti finansinį turtą (gautinas sumas) yra „prielaida, kad bus gaunamos ne visos gautinos sumos“ (8-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ 56.7 punktas). Gautinos sumos (finansinis turtas) turi apskaitomos remiantis tuo pačiu aukščiau paminėtu atsargumo principu. Bendrovė turėjo nuolat stebėti egzistuojančių gautinų sumų vertę ir jas nuvertinti, paaiškėjus rizikai, kad jos gali būti neatgautos dėl debitorių nemokumo arba kitų priežasčių.

42. Kaip nurodyta aukščiau, už finansinę apskaitą atsako vadovas („[..] vadovo rūpestingumo pareiga apima pareigą saugoti įmonės turtą, jį tinkamai įtraukti į apskaitą“).

44. Dėl dokumentų neperdavimo nemokumo administratoriui nurodo, kad tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas). Bendrovės nemokumo administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ dokumente „Bankroto proceso ataskaita“ yra konstatuota: „Šiai dienai nėra nustatyta, jog įmonei būtų padaryta žala, tačiau žala yra galima, kadangi įmonės veiklos dokumentai nėra perduoti, nėra galimybės susisiekti su buvusiu įmonės vadovu“ (žr. ataskaitos 8 lapą). Paviršutiniškai atlikta Bendrovės sandorių analizė taip pat rodo, kad Bendrovės nemokumo administratoriui nebuvo perduoti visi Bendrovės dokumentai.

45. Dėl bendrovės nemokumo momento nurodo, kad pridedamos 2021 m. Bendrovės finansinės ataskaitos – balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita bei aiškinamasis raštas – patvirtina, kad 2021 m. gruodžio 31 d.: - Bendrovės turtas sudarė 502 831 Eur, o įsipareigojimai – 548 621 Eur, taigi įsipareigojimai viršijo turtą 45 790 Eurų suma; - Bendrovė turėjo neįvykdytų įsipareigojimų valstybės biudžetui (104 577 Eur – žr. 2021 m. Aiškinamojo rašto 3 lapą). Taigi, Bendrovė buvo faktiškai nemoki 2021 m. gruodžio 31 d., o nuo šio momento skirtumas tarp Bendrovės įsipareigojimų ir turto tik didėjo, ir to rezultatas yra tai, kad nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma viršija 800 tūkst. Eur.

46. Bendrovei esant nemokiai, jau 2022 m. gruodžio 31 d., jos vadovas, turėjo JANĮ 5 straipsnio 1 punkte ir 13 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

47. Vietoje to, kad įvykdytų savo imperatyviai nustatytas pareigas ir užtikrintų kreditorių teisių apsaugą, Bendrovės vadovas tęsė nuostolingą Bendrovės veiklą, sudarė pats su savimi Paskolos sutartį ir sau paskolino visas Bendrovės turėtas pinigines lėšas, t. y. de facto – savo naudai perėmė didelės vertės Bendrovės turtą, žinodamas, kad jo negrąžins, bei vėliau ėmėsi veiksmų savo turtui paslėpti. Buvo didinamas atotrūkis tarp Bendrovės įsipareigojimų ir turto.

48. Pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nagrinėjant prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, bent vieno įstatyme (JANĮ) įtvirtinto tyčinio bankroto požymio nustatymas yra pakankamas pripažinti bankrotą tyčiniu.

49. Dėl už Bendrovės tyčinį bankrotą atsakingų asmenų nurodo, kad visos nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamu atveju yra ne vienas JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nurodytas požymis, sudarantis pagrindą konstatuoti, jog Bendrovė prie bankroto buvo priversta tyčiniais nesąžiningais ir neteisėtais Bendrovės vadovo D. M. veiksmais. Juolab, pažymi, kad sudarydamas Paskolos sutartį D. M. ne tik padarė Bendrovei žalą, bet ir veikė ne Bendrovės, o savo interesais – sutartį sudarė su pačiu savimi, Paskolos sutartimi tenkino savo asmeninius poreikius. Dar daugiau – vėliau padovanojo susijusiam asmeniui (tikėtina – žmonai) vienintelį savo turėtą nekilnojamąją turtą, kad jo paties vadovauta Bendrovė negalėtų į šį turtą nukreipti išieškojimo.

50. Kreditorė likviduojama dėl bankroto UAB ,,Nord Profil“ (kreditorinis reikalavimas 551066,18 Eur) atsiliepime nurodo, jog sutinka su pareiškėjos pareiškimu dėl tyčinio bankroto. Teigia, kad akivaizdu, jog UAB „Euro Roofs“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ir juridinio asmens vardu sudaryto nuostolingo (negaliojančio) paskolos, UAB „Euro Roofs“ vadovui ir akcininkams žinant ir suvokiant, kad sudarytas sandoris pažeidžia kreditorių teises ir teisėtus interesus.

51. Atsakovės BUAB ,,Euro Roofs“ nemokumo administratorius atsiliepime nesutinka su pareiškimu dėl tyčinio bankroto. Nurodo, kad JANĮ expressis verbis numatyta, jog bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas, prieš JANĮ 12 straipsnio 3 dalyje numatyto išimčių nėra išskirti ir tik teismo kompetencijai priskirti klausimai dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (JANĮ 70 straipsnis). Tai reiškia, kad dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu gali spręsti tik kreditorių susirinkimas, o nesutinkant su kreditorių susirinkimo sprendimu, atitinkamas asmuo turi teisę jį apskųsti teismui. Toks aiškinimas išsamiai išplėtotas ir teismų praktikoje tiek aiškinant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas, kurios dėl kreditorių teisių vykdant bankrotą ne teismo tvarka iš esmės nesiskyrė nuo teisių numatytų JANĮ. Šiuo atveju pareiškėja UAB „Taurus fondas“ neinicijavo kreditorių susirinkimo, kurio metu būtų sprendžiama dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, o dėl minėtų priežasčių, vykdant Bendrovės bankrotą ne teismo tvarka, teismas negali spręsti dėl Bendrovės pripažinimo tyčiniu, todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas arba paliktinas nenagrinėtu.

52. Taip pat dėl tyčinio bankroto požymių JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto nurodo, kad pareiškėja sąmoningai klaidina teismą, jog Bendrovės vadovas D. M. nėra perdavęs turto, kuris atsispindi paskutiniame Bendrovės balanse ir aplaidžiai / apgaulingai vedė Bendrovės apskaitą. Pareiškėja nutyli, kad visas iš esmės Bendrovės turtas susidarė iš ,,gautinų“ sumų arba ,,sumokėtų avansų“, ir todėl pateikė tik dalį balanso. Iš balanse nurodyto 515 527 Eur turto gautinos sumos ar sumokėti avansai sudarė 506 994 Eur. Tai reiškia, kad tokiai sumai materialaus turto Bendrovė negalėjo turėti bankroto iškėlimo metu.

53. Turtą 7500 Eur sumai sudarė Bendrovės turėtas pajus, kuris parduotas bankroto procese - ,,Pinigai ir pinigų ekvivalentai“ (7533 Eur). Taigi, iš 515 527 Eur nenustatytas ir neperduotas turtas sudarė tik 1033 Eur (515 527-514 494), iš jų 1000 Eur pagal vadovo paaiškinimus praeityje nurašyta transporto priemonė, todėl priėmus sprendimą dėl Bendrovės bankroto materialaus turto, kurį jai turėjo perduoti buvęs vadovas, Bendrovė neturėjo.

54. Turtinės teisės į pajų bei duomenys apie sumokėtus avansus ir / ar gautinas sumas, įskaitant paskolą vadovui, buvo perduoti. Dalis bendrovės debitorių yra nemokūs ar bankrutavę (pvz. UAB Baltic drains). Bet kuriuo atveju, šie duomenys niekaip nesusiję su turto neperdavimu, ką nesąžiningai bando įrodyti pareiškėja.

55. Pareiškėja vadovaujasi bankroto administratoriaus pateiktos ataskaitos 8 l. nurodyta aplinkybe, kad įmonės dokumentai neperduoti ir pan., tačiau toje ataskaitoje buvo padaryta klaida (ataskaitos ruošinyje per klaidą palikta kito proceso ataskaitos dalis), nors tos pačios ataskaitos 2 psl. nurodyta, kad dokumentai perduoti. Dokumentai nemokumo administratoriui D. M. buvo perduoti dar 2024 m. birželio 14 d. (pridedamas perdavimo aktas).

56. Bendrovė išsamiai nepasisako dėl pareiškėjos teiginių, kad Bendrovės apskaita buvo vedama netinkamai, t .y. nesilaikant verslo apskaitos standartų ir pan., kadangi pareiškėja vertina tik vieno Bendrovės balanso duomenis, neturėdama ir nesiaiškindama pirminių duomenų, kurių pagrindu tie duomenys buvo atsispindėti balanse. Tai reiškia, kad pareiškėjos vertinimas dėl atsargų, kt. duomenų pateikimo yra visiškai nepagrįstas. Kaip minėta, beveik visas turtas yra turtinės teisės, o ne materialus turtas ir tą pateikia su šiuo atsiliepimu pateikiami apskaitos registrų duomenys, kurių pareiškėja nevertino ir neanalizavo.

57. Aplaidus ar apgaulingas apskaitos tvarkymas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte sietinas su aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

58. Šiuo atveju pareiškėja neįrodinėja ir neįrodo, jog trūksta kokių nors duomenų ir dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti Bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Net ir nustačius (kas nėra nustatyta ir įrodyta), kad pateikto balanso duomenys nėra tikslūs, nėra pagrindo laikyti, kad Bendrovės apskaita buvo vedama netinkamai ir būtent dėl to Bendrovė bankrutavo. Nėra jokių duomenų ir įrodymų (įskaitant ir mokesčių administratoriaus VMI ar kitų kompetentingų institucijų aktų, raštų ir pan.), kurie rodytų ir patvirtintų, jog Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, jog vienokiuose ar kitokiuose bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose būtų nurodyti neteisingi, melagingi, tikrovės neatitinkantys, apgaulingi duomenys apie įmonės finansinius rodiklius, ekonominę būklę ir pan. Jeigu pateiktame Bendrovės bandomajame balanse bankroto bylos iškėlimo momentui yra klaidų, nėra duomenų, kad visi netikslumai negalėtų būti pašalinti perduotų pirminių finansinių dokumentų pagrindu.

59. Pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą (buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus vedimas, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas ar neteisingų tokių dokumentų pateikimas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas), bet ir tai, ar minėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą, kadangi JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų.

60. Dėl tyčinio bankroto požymių JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodo, kad, pareiškėjos teigimu, tyčinio bankroto požymis yra ir tai, kad Paskolos sutarties pagrindu D. M. pasiskolino 159 267,32 Eur su 1 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, o tai ekonomiškai nenaudingas sandoris Bendrovei.

61. Vien tai, kad Paskolos sutartis galėjo būti nenaudingas sandoris Bendrovei neįrodo to, kad Bendrovė sąmoningai ir tyčia buvo valdoma blogai ir privesta prie bankroto, kadangi kaip minėta, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies požymiai negali būti taikomi atsietai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalies tyčinio bankroto požymių, tame tarpe ir sąmoningo blogo valdymo.

62. Tai, kad Paskolos sutartimi buvo pasiskolinta minėta suma, niekaip neįtakojo įmonės nemokumo, kadangi kaip nurodo pareiškėja, Bendrovė iki Paskolos sutarties sudarymo jau buvo nemoki.

63. Bet kuriuo atveju Bendrovė faktiškai paskolintas lėšas savo kasoje nebūtų buvusi pajėgi atsiskaityti su kreditoriais kurių reikalavimų suma 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 548 621 Eur. Taip pat paskolintos lėšos tik persikėlė į kitą turto klasę (gautinas sumas), tačiau išliko Bendrovei kaip turtinė teisė. Patys kreditoriai nutarė ją parduoti ir nelaukė paskolos termino pabaigos. Sandorio formos nesilaikymas niekaip nesusijęs su sandorio nenaudingumu, tuo labiau įmonės bankrotu. Paties Paskolos sandorio sudarymas neįrodo jokio aiškaus buvusio vadovo siekio tyčia privesti bendrovę prie bankroto pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tuo labiau, jog kreditorių teisės dėl šių sandorių sudarymo gali būti ginamos kitomis veiksmingomis priemonėmis civilinėse bylose – taikant sandorių pripažinimo negaliojančiais institutą ir reikalaujant suteiktų paskolų priteisimo. Šiuo atveju patys kreditoriai pritarė reikalavimo teisių pagal Paskolos sutartį pardavimui, neginčijo šio sandorio ir panašiai.

64. Suinteresuotas asmuo D. M. atsiliepimu prašo pareiškimą dėl tyčinio bankroto atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėja neturi teisės kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto nurodo, kad šiuo atveju pareiškėja neįrodinėja ryšio tarp Paskolos sutarties ir Bendrovės nemokumo ar to, kad esant Bendrovei nemokiai dėl Paskolos sutarties buvo iš esmės pabloginta jos turtinė padėtis ir tai rodo sąmoningą blogą jos valdymą. Paaiškina, kad dėl COVID-19 pandemijos ir iškart prasidėjusio karo Ukrainoje Bendrovė susidūrė su veiklos sunkumais, jos pardavimai sumažėjo, todėl paskolos suteikimas leido Bendrovei planuoti gauti bent kokias pajamas, t. y. tai buvo investicija į turtines teises. Paskolos suteikimo metu Bendrovė neturėjo pradelstų įsipareigojimų, dėl kurių būtų pareikšti kreditorių, įskaitant pareiškėją, reikalavimai. Vien tai, kad Paskolos sutartis galėjo būti nenaudingas sandoris Bendrovei neįrodo to, kad Bendrovė sąmoningai ir tyčia buvo valdoma blogai ir privesta prie bankroto, kadangi kaip minėta, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies požymiai negali būti taikomi atsietai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalies tyčinio bankroto požymių, tame tarpe ir sąmoningo blogo valdymo.

69. Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto požymių nurodo, kad suinteresuotas asmuo sutinka su Bendrovės atsiliepime nurodytais argumentais, jog pareiškėja klaidina teismą nurodydama, kad Bendrovės vadovas nėra perdavęs turto, kuris atsispindi paskutiniame Bendrovės balanse ir aplaidžiai / apgaulingai vedė Bendrovės apskaitą.

72. Pažymi, kad pats balansas, kuriuo vadovaujasi pareiškėja, nėra pasirašytas, jis yra bandomasis pagal tuo metu buvusius apskaitos duomenis, tačiau turėtų būti tikslinamas, pvz. debitoriai galėjo pateikti sąskaitas už gautus avansus, kurių nebuvo pateikę bankroto proceso pradžioje, kt.

73. Aplaidus ar apgaulingas apskaitos tvarkymas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte sietinas su aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).