Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2026-03-26 · Civilinė byla Nr. e2-216-866/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-26
Bylos Nr.
e2-216-866/2026
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „STATETA“, uždarosios akcinės bendrovės „STATETA HOLDING“, uždarosios akcinės bendrovės „STATETA VALDA“
Atsakovas
viešajai įstaigai „BRO RACING TEAM“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-216-866/2026Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00016-2026-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 26 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „STATETA“, uždarosios akcinės bendrovės „STATETA HOLDING“ ir uždarosios akcinės bendrovės „STATETA VALDA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovių prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „STATETA“, uždarosios akcinės bendrovės „STATETA HOLDING“, uždarosios akcinės bendrovės „STATETA VALDA“ ieškinį pareikštą atsakovei viešajai įstaigai „BRO RACING TEAM“ dėl uždraudimo naudoti žymenį „BRO“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „STATETA“, UAB „STATETA HOLDING“ ir UAB „STATETA VALDA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo:

1.1. uždrausti atsakovei viešajai įstaigai (toliau – VŠĮ) „BRO RACING TEAM“ naudoti ar suteikti leidimą tretiesiems asmenims naudoti žymenį „BRO“ (logotipo, frazės ar kitu pavidalu) komercinėje veikloje, susijusioje su automobilių sporto, automobilių remonto bei papildymo degalais, taip pat automobilių detalių prekybos veikla, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą paslaugų teikimo vietų pavadinimuose, ant automobilių, iškabų ar kitur, taip pat reklamoje, komercinės veiklos dokumentuose, interneto svetainėse, mobiliosiose programėlėse ir pan.;

1.2. priteisti iš atsakovės VŠĮ „BRO RACING TEAM“ jos gautą naudą nuo žymens „BRO“ (Logotipo bei Frazės pavidalu) naudojimo pradžios (2023 m. gegužės mėn.) iki šio ieškinio padavimo dienos. Ieškinio padavimo dieną, ieškovėms prieinamais duomenimis, atsakovės gauta nauda yra 642 204,67 Eur, kuri turėtų būti priteista ieškovių naudai;

1.3. įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasikeisti juridinio asmens pavadinimą į tokį, kuris nebūtų klaidinamai panašus į ieškovių registruotus prekių ženklus su žymeniu „BRO“, pavadinime nenaudojant žymens „BRO“;

1.4. įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai perleisti ieškovėms domeną broracing.com (perleidimo metu ieškovėms savo pasirinkimu nurodant vieną iš ieškovių kaip domeno turėtoją);

1.5. priteisti ieškovių naudai iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.6. priteisti iš atsakovės ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei naudoti ar suteikti leidimą tretiesiems asmenims naudoti žymenį „BRO“ (logotipo, frazės ar kitu pavidalu) komercinėje veikloje, susijusioje su (i) automobilių lenktynių, (ii) automobilių remonto / serviso paslaugų teikimo ir (iii) automobilių detalių elektroninės prekybos veiklomis, įskaitant, bet neapsiribojant, šio žymens naudojimą paslaugų teikimo vietų pavadinimuose ant pastatų, iškabų, automobilių ar kitur, taip pat reklamoje, komercinės veiklos dokumentuose, interneto svetainėse, mobiliosiose programėlėse ir pan.

3. Nurodė, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, t. y. neįpareigojus atsakovės nutraukti logotipo ir frazės naudojimą jos vykdomose komercinėse veiklose – bus ir toliau pažeidinėjamos ieškovių teisės į ženklus „BRO“, o tai taip pat kelia realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovės veiksmai lems visuomenės susiklaidinimą, nes jau ilgą laiką egzistuojant ženklų „BRO“ teisinei apsaugai ir gerai žinant šių prekių ženklų naudojimo sritį ir pobūdį (pvz., automobilių lenktynėse), asocijuojant ženklus „BRO“ būtent su ieškovėmis, atsakovė pasikeitė pavadinimą iš VŠĮ „Projektas Dakaras“ į VšĮ „BRO RACING TEAM“. Ieškovėms pretenzija informavus atsakovę apie vykdomus jų teisių į ženklus „BRO“ pažeidimus, atsakovė šio fakto ne tik neneigė, tačiau dar ir nurodė, kad logotipas ir frazė jau buvo naudojami anksčiau, nei ieškovės manė. Taip atsakovė leido ieškovėms suprasti, kad nesirengia nutraukti vykdomų ieškovių teisių pažeidimų. Besitęsiantis ieškovių teisių pažeidimų vykdymas tik didina jų patiriamą turtinę žalą, o tai tuo pačiu sukuria grėsmę tinkamam galutiniam teismo sprendimo įvykdymui. Įstatymai nedraudžia taikyti tokios laikinosios apsaugos priemonės, kuri sutaptų su pareikštu reikalavimu, ypač prevencinio ieškinio pareiškimo atveju ar ginant autorių arba prekių ženklų savininkų subjektines teises.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

5. Nurodė, kad įvertinus faktinį ieškinio pagrindą ir dalyką, darytina išvada, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas (prima facie), tačiau savaime tai nelemia pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes turi būti įrodyta ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.

6. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iš esmės grindžiama ieškovių kaip prekių ženklo savininkių teisių pažeidimu, galimu visuomenės klaidinimu, atsakovės nesąžiningais veiksmais, turtinės žalos atsiradimu (didinimu).

7. Teismas, įvertinęs abiejų šalių nurodytus argumentus, atsižvelgdamas ir į tai, kad dar iki šio ieškinio bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones tarp šalių kilo ginčas dėl prekių ženklo „BRO Racing“ registracijos, nusprendė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad atsakovė neteisėtai naudoja žymenį „BRO“, nes šios aplinkybės bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus galutinį teismo sprendimą. Be to, civilinės bylos iškėlimo stadijoje, teismas tik preliminariai įvertina ieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl teismas nusprendė, kad su ieškinio reikalavimais sutampančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, šiuo atveju, galbūt turėtų neigiamą įtaką šalių interesų pusiausvyrai. Juolab, kad vien tik kreipimasis į teismą savaime nelemia išvados dėl galimos žalos padarymo. Nagrinėjamu atveju, ieškovės tik deklaratyviai nurodo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių t. y. neįpareigojus atsakovės nutraukti logotipo ir frazės naudojimo jos vykdomose komercinėse veiklose, kelią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, tačiau nenurodo ir nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismo įsitikinimu, byloje nėra duomenų, kad be išankstinio ginčo žymenų uždraudimo atsakovės veikloje teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, o teismui tenkinus šį prašymą byloje būtų sukurtas teisinis rezultatas, kurio ieškovės iš esmės siekia pareikštu ieškiniu.

8. Teismas nusprendė, kad priešingą išvadą nesudaro pagrindo daryti tai, jog byloje kilo ginčas dėl intelektinės nuosavybės, kadangi tokioms (visa varžančioms) laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra nustatytas pakankamai aukštas įrodinėjimo standartas – šioms priemonėms taikyti yra būtini pakankamai svarūs ir įtikinantys argumentai dėl ieškinio pagrįstumo. Tokios aplinkybės gali būti nustatytos tik išnagrinėjus šalių ginčą iš esmės. Teismas, priimdamas sprendimą taikyti aptariamas laikinąsias apsaugos priemones, turi būti pakankamai įsitikinęs ieškinio patenkinimo galimybe. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje tokių duomenų nepateikė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovės UAB „STATETA“, UAB „STATETA HOLDING“ ir UAB „STATETA VALDA“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

9.1. Ieškovės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo.

9.2. Bylose dėl prekių ženklų savininkų teisių pažeidimų taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti siekiama ne tik galutinio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymui tokiais atvejais nebūtina įrodyti, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Vietoje to, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) pagrindu taikomomis laikinųjų apsaugos priemonėmis gali būti siekiama ir prevencinių tikslų, t. y. prekių ženklo savininko teisių apsaugos tol, kol bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas.

9.3. Neatsižvelgdamas į šios bylos dalyką, kuris susijęs būtent su prekių ženklų pažeidimais, teismas vis vien nurodė, kad ieškovės nepagrindė galutinio teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar neįmanomumo (nors to ir neprivalėjo įrodyti).

9.4. Prašymu reikalauta išimtinai tik tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios yra pačios svarbiausios ieškovėms – laikinai uždrausti akivaizdžius ieškovių teises į prekių ženklus „BRO“ pažeidžiančius veiksmus, įpareigojant atsakovę laikinai nutraukti žymens „BRO“ naudojimą. Prašyme nereikalauta taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurias būtų itin sudėtinga įgyvendinti.

Žemesnės instancijos teismas

9.5. Teismas atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rėmėsi aplinkybe, kad atsakovė 2025 m. gruodžio 9 d. pateikė protestą Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje dėl ieškovių nesąžiningai ir pažeidžiant atsakovės teises registracijai pateikto prekių ženklo „BRO Racing“ 41 Nicos klasifikacijos klasėje. Atsakovė suklaidino teismą. Ieškiniu keliami reikalavimai nėra grindžiami minėta ieškovės UAB „STATETA HOLDING“ Europos Sąjungos prekių ženklo paraiška, t. y. ši paraiška nesudaro ieškinio pagrindo.

9.6. Byloje susidaro netoleruotina situacija, kuomet atsakovė ir toliau galės naudoti prekės ženklą, rengti lenktynes, kurioje dalyvaus ieškovių komanda. Todėl bus sukelta painiava visuomenėje, kadangi atrodys, kad ieškovių ir atsakovės komandos yra susijusios. Ieškovių prekių ženklų „BRO“ skiriamasis požymis bus toliau smarkiai silpninamas. Ieškovės pastangomis ir nuolatinėmis investicijomis į automobilių sportą padarė žymenį „BRO“ populiarų, puikiai atpažįstamą. Šiuo metu yra susidariusi situacija, kai atsakovė piktybiškai tą patį žymenį naudoja tapačioms ir panašioms prekėms bei paslaugoms žymėti, kategoriškai atsisako įgyvendinti ieškovės prašymus, reikštus dar 2025 m. spalio 7 d. pretenzijoje.

9.7. Atsakovės atsiliepime į ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti argumentai yra teisiškai ydingi ir prieštaraujantys prekių ženklų teisės principams ir normoms.

10. Atsiliepime į ieškovių UAB „STATETA“, UAB „STATETA HOLDING“ ir UAB „STATETA VALDA“ atskirąjį skundą atsakovė VŠĮ „BRO RACING TEAM“ prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovės, formuodamos ieškinio pagrindą, nurodė, jog atsakovė pažeidžia ieškovių teises į prekių ženklus ir neteisėtai naudoja žymenį „BRO“. Taigi esminis klausimas, atsižvelgiant į ieškovių suformuotą ieškinio dalyką, yra atsakovės savo veikloje naudojamo žymens „BRO“, atsakovės registruoto juridinio asmens pavadinimo VŠĮ „BRO RACING TEAM“ ir domeno broracing.com registracijos (ne)teisėtumas. Nors atskirajame skunde nurodoma, jog ieškinys grindžiamas septyniomis prekių ženklų „BRO“ registracijomis Lietuvoje bei Europos Sąjungoje ir kad nė vienas prekių ženklas, kuriuo grindžiamas ieškinys nėra ginčijamas, vien šių ženklų registracija per se (savaime) nesuteikia teisės į ieškinio reikalavimų patenkinimą, kadangi šiuo atveju turi būti nustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas.

10.2. Atsakovas nuo pat sužinojimo apie savo pažeistas teises momento (t. y. nuo pretenzijos gavimo dienos) ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama apginti savo teises bei teisėtus interesus ir atsiliepti į nepagrįstus ieškovių reikalavimus. Dar iki ieškinio pareiškimo tarp šalių kilo ginčas dėl žymens „BRO“ naudojimo, kas eliminuoja galimybę vienareikšmiškai spręsti, jog atsakovė neteisėtai naudoja žymenį „BRO“.

10.3. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad ieškovės suformulavo ieškinio dalyką ir teisinį pagrindą, savaime nesudaro pakankamo pagrindo jau šioje proceso stadijoje konstatuoti jų reikalavimų pagrįstumą. Įvertinti, ar egzistuoja teisinės prielaidos tenkinti ieškovių reikalavimus, galima tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ištyrus visus įrodymus ir išklausius atsakovės poziciją.

10.4. Būtent atsakovė anksčiau nei ieškovė pradėjo viešai ir nuosekliai naudoti žymenį „BRO RACING TEAM“ ir susijusius identifikatorius (logotipą „BRO RACING“, domeną broracing.com) kaip automobilių sporto komandos pavadinimą ir pagrindinį identifikatorių, dalyvaudama tarptautinėse ir nacionalinėse lenktynėse, plėtojant socialinių tinklų ir internetinę komunikaciją. Tuo tarpu ieškovės, vėliau registravo atitinkamą prekių ženklą „BRO“ paslaugų srityse, susijusiose su automobilių sporto veikla, šiuo metu nesąžiningai siekia apriboti ankstesnių teisių naudojimą, taip pažeisdamos atsakovės teises ir teisėtus interesus. Atsakovės manymu, ieškovės neįrodė net ir preliminaraus ieškinio pagrįstumo.

10.5. Ieškovių samprotavimai, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių esą didės žala ir atsakovė toliau pažeis jų išimtines teises, yra abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl nelaikytini išskirtinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis skubų atsakovės teisių ribojimą taikant laikinąsias apsaugos priemones dar pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Nėra faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų prielaidų manyti, kad realiai gali susiklostyti ieškovių nurodoma situacija, jog tose pačiose automobilių lenktynėse vienu metu dalyvaus tiek ieškovių komanda „BRO“, tiek atsakovės komanda „BRO RACING TEAM“.

10.6. Nagrinėjamu atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, ieškovė neprarastų galimybės patikslinti ieškinio reikalavimų sumą ar kitais teisėtais būdais ginti savo tariamai pažeistas teises. Tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovės atžvilgiu faktiškai prilygtų ieškinio patenkinimui, t. y. sąlygotų pagrindinių atsakovės verslo identifikatorių (pavadinimo, logotipo, domeno) naudojimo apribojimą, be to, paralyžiuotų atsakovės, kaip pelno nesiekiančio juridinio asmens, galimybę tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą, pasireiškiančią automobilių sporto ir ypač bagių (angl. buggy) sporto ( „Maverick“ tipo bagių) populiarinimu, sporto renginių, treniruočių ir varžybų organizavimu bei dalyvavimu juose, sporto švietimo ir bendruomenės veiklos plėtojimu.

10.7. Ieškovės atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje faktiškai nesivadovavo PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.

12. Nurodytą klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskiruoju skundu nustatytų ribų.

13. Pagal PŽĮ, reglamentuojančio prekių ženklų registravimą ir teisinę apsaugą Lietuvos Respublikoje, įskaitant ženklų registracijos galiojimą ir ginčų dėl ženklų sprendimų tvarką, nustatančio savininkų teises ir jų gynimą, 73 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuoja CPK ir PŽĮ.

14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

15. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (lot. prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje

16. Pagal PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, skubiai nutraukti neteisėtus veiksmus ir įvykdyti teismo galutinį sprendimą. Teismas gali: 1) uždrausti asmenims daryti gresiantį šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 1 punktas); 2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimą (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 2 punktas); 3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio įstatymo nustatytas teises (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 3 punktas); 4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos šio įstatymo nustatytų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia šio įstatymo nustatytas teises (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 4 punktas); 5) areštuoti šio įstatymo nustatytų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytas sąskaitas; taip pat reikalauti pateikti kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų finansinius arba komercinius dokumentus ar sudaryti galimybę susipažinti su šiais dokumentais, jeigu pažeidimas padarytas komerciniu tikslu (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 5 punktas); 6) taikyti kitas CPK nustatytas priemones (PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

17. Pagal CPK nuostatas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas paprastai yra siejamas su galutinio teismo sprendimo įvykdymu. Pagal CPK nuostatas laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: 1) tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, 2) pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu nenustatoma bent viena iš nurodytų sąlygų, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).

18. Pagal PŽĮ 73 straipsnio 2 dalį laikinosios apsaugos priemonės taikytinos esant šioms sąlygoms: 1) egzistuoja pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, ir 2) būtina užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, skubiai nutraukti neteisėtus veiksmus ir įvykdyti teismo galutinį sprendimą. Atsižvelgiant į PŽĮ 73 straipsnio 2 dalies nuostatas, bylose dėl prekių ženklų savininkų teisių pažeidimų taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti siekiama ne tik galutinio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, tačiau ir prevencinių tikslų, t. y. prekės ženklo savininko teisių apsaugos tol, kol bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas. Tokiu atveju laikinosios apsaugos priemonės dažnai iš esmės sutampa su pareikštu ieškiniu siekiamais tikslais.

19. Pažymėtina tai, kad PŽĮ, kuris yra specialusis įstatymas CPK atžvilgiu, nepaneigia CPK įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, tik jas papildo ir išplečia. Bylose, kuriose yra nagrinėjamas ginčas dėl prekės ženklo savininko teisių apsaugos, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepakanka vien tik pagal CPK 144 straipsnio nuostatas patikrinti preliminarų ieškinio pagrįstumą, t. y. įsitikinti, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra pagrįstas. Šiuo atveju yra būtinas gilesnis teismo įsitikinimas pareikštų reikalavimų pagrįstumu, t. y. turi būti nustatyta, kad yra pakankamas pagrindas įtarti, jog buvo pažeistos PŽĮ įtvirtintos teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1160-823/2018).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkino, nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos taikymo būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Taigi, teismas nelaikė, kad šiuo atveju būtina užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, skubiai nutraukti neteisėtus veiksmus ir įvykdyti teismo galutinį sprendimą. Ieškovių vertinimu, jos pateikė visus būtinus įrodymus, kuriais remiantis galima daryti išvadą dėl būtinybės skubiai nutraukti atsakovės neteisėtus veiksmus.

21. Būtina pažymėti, kad ieškovės atskirajame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko ir daug dėmesio skyrė dėstydama argumentus dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo. Kadangi atskirajame skunde ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis nėra kvestionuojama, nėra pagrindo analizuoti atsakovės argumentų dėl pirmosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nustatymo. Juolab kad apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovių ieškinys preliminariai pagrįstas ir šioje dalyje teismo nutartis skundžiama nebuvo.

22. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

23. Kaip nurodyta, pagal PŽĮ nuostatas, bylose dėl prekės ženklo savininko teisių gynimo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti siekiama ne tik galutinio teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, tačiau ir prevencinių tikslų, t. y. prekės ženklo savininko teisių apsaugos tol, kol bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas, ir tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės gali sutapti su pareikštu ieškiniu siekiamais tikslais. Dėl to sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad PŽĮ numato galimybę taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais materialiaisiais reikalavimais. Kartu pažymėtina, kad asmeniui, prašančiam taikyti iš esmės su ieškinio reikalavimais sutampančias prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga pagrįsti būtinybę jas taikyti, nelaukiant ginčo išsprendimo iš esmės bei teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. įrodyti skubaus galbūt neteisėtų atsakovo veiksmų nutraukimo būtinybę, kaip antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės neįrodė (CPK 178 straipsnis).

24. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik ieškovo kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-784/2010). Teismų praktikoje taip pat akcentuojama proporcingumo principo svarba, taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. būtinybė teismui atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, taip pat ir į padarinius, kurie kiltų atsakovui, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1721-798/2017). Kadangi ieškovo reikalavimų pagrįstumas pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje teismo įvertinamas tik preliminariai, su ieškinio reikalavimais sutampančių ir iš esmės tokias pat pasekmes kaip ieškinio patenkinimas sukeliančių, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti pateisinamas tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad konkrečiu atveju tokia skuba yra būtina ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1160-823/2018; 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-287-467/2022).

25. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovės įrodinėja, kad atsakovė naudodama žymenį „BRO“ pažeidžia ieškovių, kaip prekės ženklo savininkų, teises bei siekia nurodyto ženklo pažeidimą sudarančių atsakovės veiksmų nutraukimo. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovės siekia iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei vykdomoje veikloje naudoti žymenį „BRO“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad bylos šalys užsiima automobilių sportu / lenktynėmis ir su tuo susijusia veikla. Vis tik, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nepagrindė, kodėl atsakovės veiksmus yra būtina sustabdyti skubiai.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį patvirtinančių aplinkybių, t. y. byloje nėra nustatyta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atsakovė negalėtų įvykdyti ieškovėms galbūt palankaus teismo sprendimo ar atsakovės atliekami veiksmai silpnina ieškovių prekių ženklo skiriamąjį požymį. Ieškovių dėstomi argumentai dėl patiriamos žalos, grėsmės prekių ženklo reputacijai, visuomenės klaidinimo, taip pat aplinkybės, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, didės ieškovėms daroma žala, grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, nepateikiant objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą ir grėsmę būsimo galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui ar kad ieškovių teisės pažeidžiamos, kaip nurodoma, neteisėtų veiksmų atlikimu. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė veikia kitoje automobilių sporto srityje nei ieškovės. Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių nuspręsti, jog ieškovės artimiausiu metu ketina dalyvauti tose pačiose lenktynėse, kuriuose ketina dalyvauti atsakovės komanda.

27. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovių, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovių argumentais, kad, taikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Pritaikius ieškovių prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų iš esmės visiškai apribota atsakovės galimybė vykdyti veiklą dar iki tol, kol bus išspręstas ieškovių inicijuotas teisminis ginčas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tenkinus ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu, iš esmės būtų užtikrintas ne būsimo teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovėms, įvykdymas, bet faktiškai būtų iš anksto tenkinamas ieškinys, yra teisinga. Taigi, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės byloje akivaizdžiai būtų neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinio proceso stadijoje, kai byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žymens naudojimo, nėra pagrindo pripažinti, jog yra antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – būtinybė skubiai nutraukti galbūt neteisėtus veiksmus.

29. Apibendrinant išdėstytus motyvus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apskųstą teismo nutartį. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

30. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisakoma. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Pikelienė