Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. L. pripažinti kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 286 straipsnyje, baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 286 straipsnį - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 40 (keturiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirta E. L. galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtosios bausmės laiką įskaitytas laikotarpis, prabūtas E. L. sulaikius BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2019 m. lapkričio 24 d. 05.23 val. iki 2019 m. lapkričio 25 d. 15.10 val., t.y. 2 (dvi) paros.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. L., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 286 straipsnį už tai, kad jis, 2019 m. lapkričio 24 d. apie 06.20 val., laikino sulaikymo patalpose, esančiose(duomenys neskelbtini), lydimas Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau-VPK) Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio patrulio M. V. aktyviais veiksmais jam pasipriešino, t.y. ne mažiau vieną kartą rankos plaštaka sudavė jam į veidą, padarydamas viršutinės lūpos sumušimą su kraujosruva, tai yra sužalojimą sukėlusį nežymų sveiktos sutrikdymą, bei toliau aktyviais veiksmais priešinosi, bandydamas suduoti smūgius Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiajam S. V., postiniui T. B., Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio patruliui M. V., į reikalavimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams

2. Be to, E. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė striukėje cigarečių pakelyje „Marlboro“ plastikinį maišelį, kuriame yra narkotinė medžiaga – metamfetaminas, kurio bendra masė 0,174 gr., iki 2019 m. lapkričio 24 d. 06.20 val., Vytauto pr. 91, Kaune, apžiūros metu šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Kauno apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinę juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma E. L. kaltė, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 286 straipsnyje ir baudžiamąjį nusižengimą numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje įrodyta.

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. L. prašė, pakeisti 2020 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir taikyti BK 75 straipsnį bei bausmės vykdymą atidėti 2 metams.

4.4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė, apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. L. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Nuteistasis E. L. apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikų teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą E. L. atidėti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

7. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. L. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, parinkdamas E. L. skirtinų bausmių rūšį ir dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą – E. L. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje (BK 11 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnis), vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (BK 12 straipsnis), kaltu prisipažino iš dalies, anksčiau teistas 7 kartus už tyčinius nusikaltimus. Teismas vertino ir tai, kad E. L. aptariamą nusikalstamą veiką ir baudžiamąjį nusižengimą padarė, neišnykus teistumui, kas rodo, kad nuteistasis nelinkęs pasitaisyti, sistemingai pažeidinėja įstatymus ir daro naujas nusikalstamas veikas. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad šie nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, o yra nulemti jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti-sulaikyti E. L. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam tikslinga skirti BK 286 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą.

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo E. L. elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad E. L. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismo E. L. už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bei jų subendrinimas nėra aiškiai per griežti, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių naujų, reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį. E. L. skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

10. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šių nuostatų taikymui pagrindų nėra

10.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10.2. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10.3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors E. L. ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau šiuo atveju nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Kaip jau minėta, E. L. anksčiau buvo teistas septynis kartus, šiuo atveju nusikalstamą veiką ir baudžiamąjį nusižengimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, E. L. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 286 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2021 m. vasario 24 d. nuosprendis įsiteisėjo. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra. Be to, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors skunde nuteistasis prašė atsižvelgti į tai, kad jis yra vedęs, augina vienerių metų sūnų, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog visos šios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau tai nuteistojo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, jog E. L. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

10.4. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam E. L. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals bei kad E. L. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti E. L. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

11. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo E. L. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. L. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.