Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1A-69-397/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. kovo 3 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2021 m. rugpjūčio 20 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1A-69-397/2021, kuriuo prašoma iš nuteistojo E. L. priteisti 58,81 eurus už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teikime nurodoma, jog Kauno apygardos teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-69-397/2021 atmetė nuteistojo E. L. apeliacinį skundą. Šioje byloje, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. lapkričio 27 d. parinko advokatę Jurgitą Jablonskienę kaltinamojo E. L. gynėja. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Vadovaujantis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės) 7, 14.2.3, 30.2 punktais, 2021 m. liepos 13 d. buvo parengta pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. PT- 4872, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos E. L. sudaro 58,81 eurus. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą BPK 104 straipsnio, 361 straipsnio nustatyta tvarka (LAT 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017). Atsižvelgiant į tai, kad gavus teismo nuosprendį, iškilo abejonių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo šioje byloje ir atsiradus poreikiui pašalinti tokius neaiškumus, ir į tai, kad išsprendus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą nuosprendžio esmė nepasikeis (BPK 361 straipsnio 1 dalis), manytina, kad Teismas vadovaudamasis BPK 361 straipsniu bei minėtu šio straipsnio išaiškinimu teismų praktikoje, nagrinėjamu atveju turėtų išspręsti teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą. Remiantis aukščiau išdėstytu, vadovaujantis BPK 335 straipsniu tarnyba prašo išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimą, nurodant, jog iš E. L. priteistina suma už suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 58,81 eurus.

Teikimas Kauno apylinkės teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361, 362 straipsnių pagrindais ir tvarka nerengiant posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Šiuo atveju vadovaujantis BPK 51 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kaltinamajam E. L. buvo paskirta gynėja, kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorius parinko advokatę Jurgitą Jablonskienę (1 t., b. l. 73), kuri byloje dalyvavo pateikusi 2020 m. gruodžio 2 d. advokato orderį LA Nr. 715611 (1 t., b. l. 71).

Teikimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1A-69-397/2021, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo iš nuteistojo E. L. priteisti 58,81 eurus už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, o šio reikalavimo pagrindu nurodo 2021 m. liepos 13 d. pažymą „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. PT-4872.

Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Nagrinėjamu atveju baudžiamąją bylą nagrinėjat apeliacine tvarka ir dėl to nustačius būtinąjį gynėjo dalyvavimo procese pagrindą, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu dėl advokato skyrimo ir vadovaujantis BPK 51 straipsnio 3 dalimi, esant privalomam gynėjo dalyvavimo procese pagrindui, E. L. buvo paskirtas gynėjas, kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorius parinko advokatę Jurgitą Jablonskienę (1 t., b. l. 73), ji byloje dalyvavo pateikusi 2020 m. gruodžio 2 d. advokato orderį LA Nr. 715611 (1 t., b. l. 71).

Iš teikimu dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1A-69-397/2021, matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam E. L. buvo patirta 58,81 eurų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms (2 t., b. l. 113–114). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, o iki tol nedirbo, neturi pajamų ar turto, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmestinas, ir bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu valstybės turėtos išlaidos E. L. advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsniu, 364 straipsniu,

nutarė:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Kauno apygardos teismo byloje Nr. 1A-69-397/2021, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.