- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- e2A-532-803/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00185-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrimos grūdai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Regvalda“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrimos grūdai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Regvalda“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrimos grūdai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Regvalda“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Agrimos grūdai“ 15 214,77 Eur skolą, 1 576,18 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Sutartinius santykius įrodinėjo už krovinių pervežimo paslaugas išrašytomis sąskaitomis–faktūromis: 2017 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. RES 16/0840, 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. RES 16/0940-3, 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. RES 16/1012-3 ir 2018 m. liepos 24 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. RES 16/1681, pagal kurias atsakovė tik iš dalies atsiskaitė su ieškove ir liko jai skolinga 15 214,77 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino. Ieškovei iš atsakovės priteisė 15 214,77 Eur skolą, 1 576,18 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. balandžio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 953 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su priimtu preliminariu sprendimu, prašė jį panaikinti ir ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė tinkamai neįrodė teismui teisinio pagrindo dėl tarp šalių susiklosčiusių vežimo teisinių santykių, nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų atsakovės akceptą dėl minėtų teisinių santykių, pagrįstų skolų suderinimo akto turinį, kuriame nurodyta, kad teisiniai santykiai tarp šalių kilo iš „pajamavimo“. Pažymėjo, kad ieškovės pateikiamos sąskaitos-faktūros nėra patvirtintos atsakovės; atliktų transporto paslaugų suvestinės ieškovės patvirtintos vienašališkai. Be to, mano, kad skolų suderinimo aktas yra negaliojantis ir prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, nes atsakovės vyr. finansininkė neturėjo įgaliojimų bendrovės vardu sudaryti tokį susitarimą.
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus, kuriuo prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu tarp šalių buvo susiformavę krovinių vežimo sutartiniai santykiai. Ieškovė atliko ginčo krovinių vežimus. Nesutiko, kad ieškinyje nepateikta įrodymų dėl tarp šalių susiklosčiusių krovinių vežimo sutartinių santykių. Pripažino, kad ginčo laikotarpiu tarp šalių ir nebuvo sudaryta rašytinė krovinių vežimo sutartis, tačiau minėtų krovinių vežimo sutartinių santykių egzistavimą ir ieškovės atliktų ginčo krovinių vežimus patvirtina faktas, kad krovinių pervežimo užsakymai tarp šalių kiekvienu atveju buvo derinami žodžiu, telefonu; su ieškiniu pateikti krovinių važtaraščiai ir/ar svėrimo aktai, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo atsakovė nekelia abejonių; faktas, kad ieškovės atliktus ginčo krovinių pervežimus kiekvienu atveju atsakovė patvirtindavo konkliudentiniais veiksmais, t. y. pateikdama krovinius vežti ieškovei, priimdama krovinius iš ieškovės. Su ieškiniu pateiktos ieškovės atliktų ginčo krovinių pervežimų suvestinės, kurios buvo elektroniniu paštu išsiųstos atsakovei ir jų turinys tarp šalių suderintas prieš ieškovei parengiant ginčo PVM sąskaitas-faktūras ir pateikiant jas apmokėti atsakovei. Su ieškiniu pateiktos ginčo objektu esančios ieškovės PVM sąskaitos-faktūros. Su ieškiniu pateiktas ieškovės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog atsakovė atliko 2 dalinius ieškovės 2017 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitos-faktūros Nr. RES 16/0840 mokėjimus; ieškovės ir atsakovės pasirašytas 2019 m. kovo 20 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Ieškovė minėtų aplinkybių patvirtinimui pateikė ir naujus įrodymus – aptariamų PVM sąskaitų-faktūrų (serija RES) Nr. 16/0840, Nr. 16/0940-3, Nr. 16/1012-3, Nr. 16/1681 ir jų priedų (suvestinių) išsiuntimą ir gavimą patvirtinančio šalių susirašinėjimo el. laiškais kopijas. Ieškovės manymu, atsakovės abejones dėl skolų suderinimo akto teisėtumo yra nepagrįstos, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių akte nurodytas aplinkybes, o aplinkybė, kad įmonės buhalterė pasirašė pirminius ir/ar išvestinius buhalterinius įmonės dokumentus, atitinka įprastą verslo praktiką, todėl mano, kad aktas yra teisėtas ir pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. galutiniu sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė ieškovei UAB „Regvalda“ iš atsakovės UAB „Agrimos grūdai“ 15 214,77 Eur skolą, 1 576,18 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2019 m. balandžio 26 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 860,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, kurių teikimo atsakovei faktą patvirtina byloje pateikti krovinių važtaraščiai, grūdų priėmimo aktai, svėrimo aktai, atliktų transporto paslaugų suvestinės, išrašė PVM sąskaitas-faktūras: 1) 2017 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RES 16/0840, 14 559,49 Eur sumai (apmokėjimo terminas – iki 2017 m. spalio 26 d); 2) 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RES 16/0940-3, 7 307,34 Eur sumai (apmokėjimo terminas – iki 2017 m. lapkričio 30 d.); 3) 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RES 16/1012-3, 1 045,44 Eur sumai (apmokėjimo terminas – iki 2017 m. gruodžio 30 d.); 4) 2018 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RES 16/1681, 302,50 Eur sumai (apmokėjimo terminas – iki 2018 m. rugpjūčio 23 d.). Atsakovė apmokėjo tik dalį PVM sąskaitos-faktūros Nr. RES 16/0840 (2018 m. balandžio 11 d. – 5000 Eur, o 2018 m. liepos 24 d. – 3 000 Eur) ir liko skolinga ieškovei 15 214,77 Eur sumą, kuri užfiksuota ir 2019 m. kovo 20 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte.
7. Teismas sprendė, kad atsakovė prieštaravimuose iš esmės ginčijo tarp šalių susiklosčiusių vežimo teisinių santykių egzistavimą, teigdama, kad ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kuris pagrįstų atsakovės akceptą dėl minėtų teisinių santykių, taip pat ginčijo ir šalių tarpusavio skolos suderinimo akto teisėtumą.
8. Teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis CK 6.808 straipsniu, CK 1.71 straipsniu, konstatavo, kad tarp šalių buvo susidaryta krovinių vežimo sutartis. Teismas sprendė, kad šias aplinkybes patvirtina į bylą ieškovės pateikti krovinių važtaraščiai, grūdų priėmimo aktai, svėrimo aktai, atliktų transporto paslaugų suvestinės, PVM sąskaitos-faktūros – (serija RES) Nr. 16/0840, Nr. 16/0940-3, Nr. 16/1012-3, Nr. 16/1681 bei ieškovės papildomai byloje pateikti šių sąskaitų ir jų priedų (suvestinių) išsiuntimą ir gavimą patvirtinantys šalių susirašinėjimo el. laiškai, iš kurių taip pat matyti, kad suvestinių bei sąskaitų-faktūrų turinys buvo derinamas.
9. Teismas pažymėjo, kad nors ir ginčydama susiklosčiusių tarp šalių santykių egzistavimą, dalį skolos atsakovė ieškovei visgi sumokėjo, t. y. pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija RES Nr. 16/0840, 2018 m. balandžio 11 d. atsakovė sumokėjo ieškovei 5 000 Eur, o 2018 m. liepos 24 d. – 3 000 Eur.
10. Teismas kritiškai vertino atsakovės poziciją dėl tarpusavio skolų suderinimo akto teisėtumo. Teismas nurodė, kad skolų suderinimo aktą pasirašė abiejų šalių atstovės (finansininkės) ir jo teisėtumo iki šios bylos nagrinėjimo šalys neginčijo. Ieškovės buhalterė teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad minėtą dokumentą derino su atsakovės buhaltere, kaip ir buvo įprasta praktikoje. Jo turinyje atsispindi minėtos sąskaitos-faktūros ir likusi nesumokėta ieškinyje prašoma priteisti skola ieškovei.
11. Teismas, vadovaudamasis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, CK 6.256 straipsnio 1 dalimi, CK 6.205 straipsniu, CK 6.59 straipsniu, atsižvelgdamas į tai, kad susidariusį įsiskolinimą atsakovė patvirtino tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, priteisė ieškovei iš atsakovės 15 214,77 Eur skolą.
12. Teismas, remdamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.261 straipsniu, sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės paskaičiuotas 1 576,18 Eur palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas.
13. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi priteisė ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 1 860,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (227 Eur žyminio mokesčio ir 1 633,50 Eur už teisines paslaugas).
III. Apeliacinio skundo argumentai
15. Atsakovė UAB „Agrimos grūdai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos esminius argumentus:
15.1. nagrinėjamu atveju ginčo šalys nebuvo sudariusios rašytinės krovinių vežimo sutarties, todėl darytina išvada, kad esminės krovinio vežimo sutarties sąlygos yra nustatomos pagal susiklosčiusią verslo praktiką;
15.2. teisės doktrinoje sąžininga dalykinė praktika, kurios laikymosi pareiga įtvirtinta CK 6.158 straipsnio 1 dalyje, suprantama kaip pareiga laikytis tiek bendrųjų elgesio standartų, taikomų bet kuriam žmogui, tiek specifinio elgesio normų, susiklosčiusių tam tikroje verslo srityje. Remiantis verslo praktika transporto-logistikos sektoriuje PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo terminu yra priimta laikyti 30 dienų terminą nuo PVM sąskaitos- faktūros įteikimo momento;
15.3. 2019 m. kovo 20 d. skolų suderinimo akte nėra pateikiami duomenys apie skaičiuojamas palūkanas, dėl ko atsakovė daro išvadą, kad yra laikomasi priimtos šalių tarpusavio verslo praktikos. Taigi teismui tenka pareiga nustatyti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių turinį, tame tarpe ir sąlygas dėl apmokėjimo tvarkos;
15.4. šalys buvo susitarę dėl kitokios atsiskaitymų tvarkos, negu neteisėtai ir nepagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas. Šalių tarpusavio santykiuose yra priimta, kad PVM sąskaitos-faktūros yra apmokamos ne per 7 dienas, o per 30 dienų;
15.5. ieškovės pateiktas palūkanų paskaičiavimas yra neteisingas, o jame apskaičiuotos palūkanos yra nepagrįstos. Palūkanų, nurodytų PVM sąskaituose-faktūruose, skaičiavimas pradėtas praėjus 7 dienoms nuo sąskaitos-faktūros išrašymo atsakovei dienos. Toks ieškovės palūkanų skaičiavimas prieštarauja ne tik gerai verslo praktikai, bet ir įstatymų normoms, kadangi CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Taigi ieškovė savavališkai, be atsakovės žinios ir nesilaikydama įstatymų, kiekvienos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminą yra sumažinusi 23 dienomis;
15.6. ieškovė apskaičiuodama susidariusias palūkanas nesilaikė CK 6.54 straipsnyje numatytos įmokų paskirstymo tvarkos. Ieškovės pateiktame palūkanų paskaičiavime atsakovės mokamas sumas pirmiausia nukreipė pagrindinei prievolei vykdyti, tai yra skirtingai nei numato įstatymas;
15.7. juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Atsakovės valdymo organas yra direktorius A. J., kuris yra tiek atsakovės atstovas pagal įstatymą, tiek atstovas pagal bendrovės įstatus. Todėl prisiimti civilines pareigas įmonės vardu galėjo tik įmonės direktorius, skirtingai nei šiuo atveju – skolų suderinimo aktą pasirašė buhalterė;
15.8. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo CK 6.54 straipsnio, 6.158 straipsnio 1 dalies, 193 straipsnio 5 dalies nuostatas, transporto-logistikos verslo srities praktiką, šalių buvusią sutarties vykdymo praktiką, netinkamai ir nepagrįstai apskaičiavo palūkanų dydį, taip pat nepagrįstai nustatytas prievolių įvykdymo terminas, todėl yra pagrindas panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, su tikslu išsiaiškinti tikrąją skolos ir palūkanų sumą.
2. Ieškovė UAB „Regvalda“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, tačiau pateikė paaiškinimus dėl bylos esmės pagal CPK 42 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje apeliantė nekelia ginčo dėl tarp šalių susiklosčiusių pervežimo teisinių santykių, tačiau įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė teisinės atsakomybės dydį, skaičiuodamas palūkanas už prievolės atsiskaityti su ieškove netinkamą vykdymą.
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras: 1) 2017 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RES 16/0840, 14 559,49 Eur sumai (apmokėjimo terminas - iki 2017 m. spalio 26 d); 2) 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RES 16/0940-3, 7 307,34 Eur sumai (apmokėjimo terminas - iki 2017 m. lapkričio 30 d.); 3) 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RES 16/1012-3, 1 045,44 Eur sumai (apmokėjimo terminas - iki 2017 m. gruodžio 30 d.); 4) 2018 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RES 16/1681, 302,50 Eur sumai (apmokėjimo terminas - iki 2018 m. rugpjūčio 23 d.) (tomas I, b. l. 59-63).
18. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad remiantis verslo praktika transporto-logistikos sektoriuje PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminu yra priimta laikyti 30 dienų terminą nuo PVM sąskaitos faktūros įteikimo momento, tai yra ne per ne per 7 dienas, o per 30 dienų. Be to, 2019 m. kovo 20 d. skolų suderinimo akte nėra pateikiami duomenys apie skaičiuojamas palūkanas.
19. Teisėjų kolegija paaiškina, kad teisė skaičiuoti palūkanas yra numatyta įstatyme, todėl tai, kad šalys neaptarė jų mokėjimo 2019 m. kovo 20 d. skolų suderinimo akte, nepaneigia ieškovės teisės į palūkanas.
20. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.260 straipsnio 1 dalis numato, kad laikoma, kad skolininkas praleido terminą, jeigu jis prievolės neįvykdo per nustatytą terminą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius ir už atsitiktinai atsiradusį po termino praleidimo negalimumą įvykdyti prievolę. CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.
21. Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (jo prašymu priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėtinos palūkanos laikytinos minimaliais ieškovo nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. CK 6.37 straipsnio 2 dalis sieja palūkanų mokėjimo atsiradimo teisinį pagrindą su skolininko skolos mokėjimo termino praleidimu, todėl sprendžiant teisminį ginčą dėl procesinių palūkanų priteisimo teisiškai reikšminga aplinkybė, ar atsakovė praleido skolos mokėjimo terminą.
24. Nagrinėjamoje byloje atsakovė nėra sumokėjusi 15 214,77 Eur. Taigi konstatuojamas prievolės įvykdymo termino pažeidimas, nes atsakovė neapmokėjo sąskaitų per jose nurodytą terminą, todėl ieškovė įgijo teisę skaičiuoti kompensuojamas palūkanas.
25. Pažymėtina, kad apeliantės teiginys, jog ieškovės vienašališku sprendimu sąskaitos privalėjo būti apmokėtos per 7 dienas, yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir prieštarauja bylos medžiagai.
26. Ieškovė 2017 m. rugsėjo 26 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RES 16/0840, kurioje nurodyta 14 559,49 Eur mokėtina suma, ir ją atsakovė turėjo apmokėti iki 2017 m. spalio 26 d., t. y. per 30 dienų; 2017 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RES 16/0940-3, kurioje nurodyta 7 307,34 Eur mokėtina suma, atsakovė turėjo apmokėti iki 2017 m. lapkričio 30 d., t. y. per 30 dienų; 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RES 16/1012-3, kurioje nurodyta 1 045,44 Eur mokėtina suma, atsakovė turėjo apmokėti iki 2017 m. gruodžio 30 d., t. y. per 30 dienų; 2018 m. liepos 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RES 16/1681, kurioje nurodyta 302,50 Eur suma, atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. rugpjūčio 23 d., t. y. per 30 dienų.
27. Taip pat apeliantė įrodinėja, kad Palūkanų paskaičiavime nurodytų PVM sąskaitų faktūrų palūkanos buvo pradėtos skaičiuoti praėjus 7 dienoms nuo sąskaitos faktūros išrašymo atsakovui dienos.
28. Teisėjų kolegija nurodo, kad šis apeliantės argumentas taip pat prieštarauja bylos medžiagai. Ieškovės į civilinę bylą pateiktoje palūkanų apskaičiavimo lentelėje (tomas I, b.l. 70) ginčo PVM sąskaitų-faktūrų pagrindu apskaičiuotos palūkanos kiekvienu atveju pradėtos skaičiuoti nuo terminų, nurodytų sąskaitoje apmokėti atitinkamą ginčo PVM sąskaitą-faktūrą pabaigos. Ginčo PVM sąskaitose-faktūrose nurodyti apmokėjimo terminai yra atitinkantys palūkanų apskaičiavimo lentelėje nurodytuosius, pirmoji palūkanų skaičiavimo diena yra laikoma pirmoji diena, kai pasibaigdavo atitinkamos PVM sąskaitos-faktūros apmokėjimo terminas ir atsakovė ieškovei nebuvo atlikusi mokėjimo. Taigi ieškovė skaičiuodama palūkanas nuo 30 dienų termino praleidimo apmokėti atitinkamas ginčo PVM sąskaitas-faktūras veikė sąžiningai, laikėsi protingumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovė jas privalo sumokėti. Atsižvelgiant į tai, apeliantės skundas dalyje dėl nepagrįstai priteistų palūkanų atmetamas.
29. Apeliantė apeliaciniame skunde pažymėjo ir tai, kad ieškovė atsakovės mokamas sumas nukreipė pagrindinei prievolei vykdyti, tai yra skirtingai nei numato įstatymas.
30. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantė nepagrindžia kuo jai buvo žalinga tai, jog ieškovė atsakovės mokamas sumas nukreipė pagrindinei prievolei vykdyti. Be to, atsakovės ieškovei atliktame 2018 m. balandžio 11 d. 5 000 Eur mokėjime nurodyta paskirtis „16/0840“ (tomas I, b.l. 60). Vadinasi, atsakovė, atlikdama šį mokėjimą, pati nurodė jo paskirtį - apmokėti ieškovės 2017 m. rugsėjo 26 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. RES16/0840. Kitame atsakovės ieškovei atliktame 2018 m. liepos 24 d. 3 000 Eur mokėjime nurodyta paskirtis „už transporto paslaugas“. Vadinasi, atsakovė, atlikdama šį mokėjimą, taip pat nurodė jo paskirtį - apmokėti už ieškovės atsakovei suteiktas transporto paslaugas. Taigi ieškovė priėmė mokėjimus taip, kaip tai nurodė atsakovė - pagrindinei prievolei įvykdyti, t. y. dalinai apmokėti ieškovės 2017 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. RES16/0840. Iš ieškovės ir atsakovės sudaryto 2019 m. kovo 20 d. skolų suderinimo akto turinio (tomas I, b.l. 64) nustatyta, kad atsakovės atlikti du mokėjimai buvo paskirti dalinai apmokėti ieškovės 2017 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. RES16/0840. Atsakovė, pasirašydama aktą, sutiko, kad mokėjimai buvo atlikti su tikslu dalinai apmokėti vieną iš ginčo PVM sąskaitų – faktūrų. Tai atitinka CK 6.55 straipsnio nuostatas, todėl apeliantės argumentai dėl sumokėtos ieškovei sumos neteisingo paskirstymo atmetamas (CPK 185 straipsnis).
31. Apeliantė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad ieškovės ir atsakovės sudarytas bei pasirašytas 2019 m. kovo 20 d. skolų suderinimo aktas yra neteisėtas.
32. Byloje nustatyta, kad tarp šalių sudarytas Suderinimo aktas yra pasirašytas ieškovės buhalterės D. U. ir atsakovės vyr. finansininkės K. S.. Ieškovė nurodė, kad jos buhalterė, bendraudama su atsakovės vyr. finansininke, pagrįstai tikėjosi, jog šis asmuo, tvarkydamas atsakovės buhalterinę apskaitą, atstovauja atsakovės interesams.
33. Pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalį, jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises.
34. Apeliantė neginčijo Suderinimo akto, byloje nereiškė priešieškinio, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus kaip nepagrįstus dėl Suderinimo akto negaliojimo (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio motyvams iš esmės pritaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010), todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
36. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija
nutaria:
apeliantės (atsakovės) UAB „Agrimos grūdai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.