Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis Marius Alšauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Antstolis Marius Alšauskas 2025 m. birželio 2 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė ji nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Patvarkyme nurodė, kad antstolio funkcija yra vykdyti teismo išduotus vykdomuosius dokumentus, tačiau ne antstolio kompetencijoje yra spręsti ar teismo patvirtintos taikos sutarties atitinkamas punktas atitiko tikrąją šalių valią ar ne. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra pakankamai aiški vykdymo prasme, nėra nei teismo sprendimo iškeldinti asmenį iš patalpos, nei patvirtinto įsipareigojimo išsikelti, todėl vykdyti tokį teismo vykdomąjį dokumentą, kaip dokumentą dėl asmens priverstinio iškeldinimo iš patalpos, nėra jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

3. Vykdymo procesas prasideda nuo vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti. Prieš pradėdamas atlikti vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 650 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurias antstolis privalo patikrinti, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti ji vykdyti ir grąžina ji pateikusiam asmeniui, nurodydamas gražinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimo interesą turinčio subjekto vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nereiškia, kad šis dokumentas besąlygiškai turi būti vykdomas. Antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir jam vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019).

5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 22 d. išduotu vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nusprendė: patvirtinti ieškovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (teisių perėmėjas – V. P.), sudarytą taikos sutartį, tokiomis sąlygomis: „4. Sutarties šalys sutarė, kad ieškovas V. V. turi teisę dvejus metus nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinama ši taikos sutartis, neatlygintinai naudoti ir valdyti pastatą – tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 5. Sutarties šalys susitarė, kad pasibaigus panaudos terminui, numatytam šios sutarties 4 punkte ieškovas V. V. grąžindamas ieškovei M. P. patalpą – tvartą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), neatlygintinai perleidžia nuosavybės teises į pakeliamus vartus, integruotus į minėtą patalpą – tvartą.“

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas pateikė vykdomąjį raštą dėl 2020 m. rugsėjo 1 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų taikos sutarties 4 – 5 punktų nevykdymo, prašyme nurodydamas „dėl patalpos grąžinimo“. Antstolis Marius Alšauskas, vadovaudamasis CPK 651 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 2025 m. gegužės 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti nurodydamas, kad nei vienas iš taikos sutarties punktų neturi jokio įpareigojančio pobūdžio grąžinti patalpas. 4 punktas sprendžia neatlygintiną patalpos – tvarto naudojimą, o 5 punktu sprendžiamas nuosavybės teisės į pakeliamus vartus klausimas. Pažymėjo, kad ne visi teismo sprendimai yra vykdomi priverstinai, dauguma teismo sprendimų pasekmes sukelia savaime. Be to, tos pačios patvirtintos taikos sutarties 6 punktas numato ir pasekmes neperdavus patalpos – tvarto : „sutarties šalys susitarė, kad tuo atveju, jei pasibaigus šios sutarties 4 punkte numatytam terminui V. V. neatlaisvins ir neperduos M. P. patalpos – tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), V. V. kas mėnesį moka M. P. 50 Eur (penkiasdešimties eurų) nuomos mokestį už naudojimąsi šiuo turtu“.

7. Pareiškėjas skundžia antstolio 2025 m. gegužės 26 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas, kad antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, neatsižvelgė į bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje, t. y. tikrąją šalių valią sudarant taikos sutartį ir jų elgesį po sutarties sudarymo.

8. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktą).

9. Pažymėtina, kad CPK 586 straipsnio 1 dalyje, 587 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra aiškiai reglamentuota, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, tarp kurių yra ir vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarimo, nutarties pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017). Taigi, antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese pirmiausiai apibrėžia antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo 2023 m. gegužės 22 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Antstolis neturi teisės spręsti jam pateikto vykdomojo rašto teisėtumo klausimo, tačiau, pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą – patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nagrinėjamu atveju, antstolis atsisakydamas priimti pareiškėjo pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl taikos sutarties 4-5 punktų nevykdymo aiškiai nurodė, jog pateiktame vykdomajame rašte dėl nėra jokio įpareigojančio pobūdžio reikalavimo, todėl teismo sprendimas negali būti vykdomas priverstinai. Pažymėtina, kad antstolis vykdomosios bylos nagrinėjimo metu neturi teisės aiškinti taikos sutarties sąlygų. Jo funkcija yra vykdyti teismo sprendimą, kuris apima taikos sutarties sąlygų vykdymą, bet ne jų interpretavimą. Antstolis turi užtikrinti, kad teismo sprendimas ar taikos sutarties sąlygos būtų įvykdytos, o ne aiškinti ginčytinas sutarties sąlygas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skunde nurodytas motyvas, jog antstolis atsisakydamas priimti vykdyti pateiktą vykdomąjį raštą neatsižvelgė į tikrąją šalių valią ir elgesį po sutarties sudarymo, laikytini nepagrįstais.

10. Teismui išanalizavus antstolio atsisakymo priimti vykdyti vykdomojo dokumento argumentus, skundo motyvus, antstolio atsisakymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti laikomas teisėtu, todėl nagrinėjamu atveju antstolis, vadovaudamasi CPK 651 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nustatęs, kad yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, nes vykdomasis dokumentas negali būti jo vykdomas, pagrįstai atsisakė priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą. Minėtų CPK straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos, todėl skundžiamo patvarkymo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 510-513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo V. P. skundą dėl antstolio Mariaus Alšausko veiksmų atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.