Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. L. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties, kuria netenkintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus administracijos teikimas dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. L. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, ir jam paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė, pirmuosius 7 metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į jam paskirtą bausmės laiką įskaitytas atliktas laisvės atėmimo bausmės laikas pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendį.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. nuosprendis R. L. atžvilgiu pakeistas: R. L. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl interneto modemo Q2 IMEI (duomenys neskelbtini)), BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl interneto modemo Q2 IMEI (duomenys neskelbtini)) ir BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, kaip viena tęstinė nusikalstama veiką ir jam paskirta 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme visiško sudėjimo būdu, ir jam paskirta galutinė subendrinta 7 metų 10 mėnesių 27 dienų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, su 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

3. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo 2015 m. balandžio 10 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 9 d. Nuteistasis R. L. laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlieka nuo 2015 m. kovo 12 d., o nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. – (duomenys neskelbtini) pataisos namuose.

4. (Duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Z. K., vadovaujantis BK 76 straipsniu, BVK 177 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 359 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ministro 2013-12-27 įsakymo Nr. IR-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ I priedo IV straipsnio 18 punktu, teikimu kreipėsi į apylinkės teismą dėl nuteistojo atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus administracijos teikimo netenkino. Žemesnysis teismas priimdamas tokį sprendimą, atsižvelgęs į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, į atliktos subendrintos bausmės laiką, įvertinęs aplinkybes, jog lygtinis paleidimas nuteistajam dėl R. L. padarytų nusikalstamų veikų pataisos namuose negali būti taikomas (nes atlikdamas laisvės atėmimo bausmę R. L. padarė naują nusikalstamą veiką, t.y. bausmės atlikimo metu), nuteistojo sveikatos būklės naujumą, konstatavo, jog negalima daryti išvados, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam R. L. dėl diagnozuotos ligos būtų neįmanomas bei, jog nuteistojo ligos pobūdis yra pagrindas šiuo metu atleisti nuteistąjį nuo bausmės.

6. Nesutikdamas su žemesniojo teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi, nuteistasis pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-03 nutartį ir patenkinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, Z. K. 2019-06-14 teikimą dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos. Nuteistasis, cituodamas BK 76 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias atleidimą nuo bausmės dėl ligos, humanizmo principus, įtvirtintus BVK 7 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijoje 21 straipsnyje bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje 3 straipsnyje, nurodo nesutinkantis su žemesniojo teismo atsisakymu atleisti R. L. nuo tolimesnio laisvės atėmimo laikotarpio dėl ligos vien dėl to, kad nuteistasis R. L. traumą, sukėlusią akių pažeidimą, patyrė jau 1993 m., ką paliudija 2019-01-07 sveikatos būklės patikrinimo aktas Nr. 60-2, ir skundą grindžia tuo, kad:

6.1. Byloje nekyla ginčas ir abejonės, jog R. L. iš tikrųjų susirgo nepagydoma liga (patyrė traumą) ir, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ministro 2013-12-27 į Nr. IR-308/V-1247 įsakymo „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos lyga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ I priedo IV str. 18 p. kriterijus. Tačiau pažymi, jog jis ne iš karto tapo neįgalus, nes neįgalumas nuteistajam buvo nustatytas tik 2018-08-22, ką patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018-08-22 „Darbingumo lygio pažyma“ Nr. (duomenys neskelbtini). Tokie duomenys, anot nuteistojo, leidžia konstatuoti, kad nusikalstamų veikų padarymo metu jis (R. L.) nebuvo neįgalus ir buvo pakankamai sveikas, o jau po nuosprendžio priėmimo, t.y. 2018-08-22, jis tapo neįgalus, todėl progresuojant ligai ir atsirado poreikis teikti šį teikimą. Nuteistasis vertindamas šias aplinkybes, mano, jog būtų teisinga atleisti jį (R. L.) nuo tolimesnio laisvės atėmimo laikotarpio dėl ligos, kadangi vertinant šį konkretų atvejį, t. y. kai asmuo viena akimi mato tik 20 cm, o kita akimi tik šviesą ir tai, kad laisvės atėmimo bausmė iš esmės sietina su judėjimu (nuėjimu į valgyklą, pasivaikščiojimą, tualetą, dušą, ir kita), akivaizdu, jog R. L. laisvės atėmimo bausmę yra atlikinėti išties per sunku.

6.2. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad R. L. yra reikalinga priežiūra ir nuolatine pagalba atlikinėjant įvairius buities darbus, o tai jam (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nėra užtikrinama. Tokia pagalba R. L. gali būti pilnai užtikrinta tik laisvėje, kai jį nuolatos prižiūrės kitas asmuo.

6.3. Apibendrindamas skundo argumentus nuteistasis mano, jog šiuo atveju, sprendžiant BK 76 straipsnio taikymo klausimą, turėtų būti atsižvelgta ne tik padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, ligos pobūdį ir atliktos bausmės laiką, tačiau neturėtų būti ignoruojama ir aplinkybė, kad R. L. atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę kas dieną patiria kančias, kad asmuo yra tik 10 procentų darbingas, kad atleidus R. L. nuo tolimesnio laisvės atėmimo laikotarpio dėl ligos, jis dėl savo neįgalumo negalėtų pakenkti visuomenei ir daryti kitų nusikalstamų veikų, kadangi, kaip yra konstatuota, jam (R. L.) yra reikalinga kito asmens priežiūra, kas ir užtikrintų jo nuolatinę kontrolę. Pabrėžia, jog nuteistasis R. L. turi gyvenamąją vietą, jis nuolatos būtų prižiūrimas artimųjų, atleidus R. L. nuo tolimesnio laisvės atėmimo laikotarpio dėl ligos, taip būtų užtikrintos jo, kaip neįgaliojo asmens, teisės ir laisvės gyventi orų gyvenimą. Nuteistasis, vadovaudamasis tantum devolutum ąuantum appellatum principu, pabrėžia, jog jis neturi teisinio išsilavinimo, todėl skundžiamas žemesniojo teismo sprendimas gali būti panaikintas ne tik nuteistojo skunde paminėtais motyvais, tačiau ir Vilniaus apygardos teismo iniciatyva kitais, šiame skunde nepaminėtais, motyvais.

7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gytis Ivanauskas pateikė atsiliepimą į nuteistojo R. L. skundą, kuriuo prašo nuteistojo R. L. skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties panaikinimo netenkinti.

7.1. Atsiliepime pažymima, kad nuteistajam R. L. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu subendrinta – penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, pirmuosius septynerius metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose, buvo paskirta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi, kuriomis jis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl 2006 metų rugsėjį – 2008 m. kovo 7 d. vadovavimo nusikalstamo susivienijimo veiklai ir dalyvavimo jo veikloje neteisėtai įgyjant, laikant ir gabenant labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį bei neteisėtai disponuojant šaunamaisiais ginklais bei šaudmenimis ir vykdant jų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Teismai skirdami bausmę atsižvelgė į tai, kad R. L. praeityje teistas, jam taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas, į įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jam nustatytus liekamuosius reiškinius po traumos.

7.2. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiais R. L. nuteistas už nusikaltimus, kuriuos jis padarė atlikinėdamas teismų paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir buvo nusikaltimo kurstytojas, todėl jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir teismai nekartą paliko nenagrinėtus nuteistojo R. L. prašymus inicijuoti jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ar perkelti į atvirą koloniją.

7.3. Pažymima, jog ankstesnėmis 2018 m. sausio 12 d. Kauno apygardos teismo, 2019 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo ir 2019 m. birželio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimis teismai netenkino teikimų atleisti nuteistąjį R. L. nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos septynių metų dešimties mėnesių ir dvidešimt septynių dienų laisvės atėmimo bausmės tolesnio atlikimo dėl jo nepagydomos ligos, o atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. priimtų teismų sprendimų dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo bausmės dėl ligos esminių pasikeitimų neįvyko, taip pat, atsižvelgiant į asmens pavojingumą ir elgesį nusikaltimų darymo ir baudžiamųjų procesų metu, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, atliktos bausmės laiką, galimybę gydytis ir atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, nuteistojo R. L. ligos pobūdis negali būti pagrindu atleisti jį nuo bausmės tolesnio atlikimo.

8. Vilniaus apygardos teisme 2019-11-07 gautas nuteistojo R. L. pranešimas (datuotas 2019-11-05) dėl papildomos informacijos pateikimo prie skundo, kuriame nurodo, kad 2019-08-27 R. L. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus. Nors (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija žinojo, kad R. L. yra reikalinga speciali priežiūra dėl jo neįgalumo, tačiau jokių priemonių nesiėmė, kad R. L. būtų pervežtas į Laisvės atėmimų vietų ligoninę Socialinės globos sektorių (toliau – LAVL SGS). 2019-08-29 R. L. raštiškai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktorių, kad jis būtų perkeltas į LAVL SGS, tačiau R. L. iki 2019-10-03 jokio atsakymo negavo. Po negauto (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus sprendimo R. L. buvo priverstas kreiptis į Kalėjimų departamentą prie LR Teisingumo ministerijos. 2019-10-03 R. L. kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR Teisingumo ministerijos dėl perkėlimo į LAVL SGS. 2019-10-11 Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, komisijos posėdžio metu, priėmė sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta perkelti R. L. į LAVL SGS. Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos išsiuntė šį sprendimą (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijai jo vykdymui. Nepaisant to, kad Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos 2019-10-11 sprendimu nusprendė perkelti R. L. į LAVL SGS, tačiau (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija piktybiškai nevykdo Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2019- 10-11 sprendimo ir R. L. iki dabar yra laikomas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kuriose yra aiškiai netinkamos sąlygos R. L.. Toks laisvės atėmimo bausmės atlikimas R. L. kelia nepatogumus, kančias nesietinas su bausmės atlikinėjimu, ir kita. Tai, kad R. L. reikalinga speciali priežiūra nustatė LAVL gydytojų komisija (tai patvirtinantys dokumentai yra byloje), taip pat ir neįgalumo skyriaus vedėjas (tai patvirtinantys dokumentai yra byloje). Šie žmonės tiesiogiai apžiūrėjo ir bendravo su R. L.. Nuteistasis aukštesniojo teismo prašo atsižvelgti į šios faktus, kurie aiškiai ir nenuginčijamai patvirtina, jog R. L. yra per sunku atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namų sąlygomis.

Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.

9. Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo (BK 76 straipsnio 2 dalis). Atleidimą nuo bausmės atlikimo dėl ligos taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. Atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Kaip ne kartą yra pažymėta teismų praktikoje, taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą sunkių nepagydomų ligų sąrašą, o sveikatos būklės patikrinimo aktas teismui yra tik vienas iš duomenų šaltinių ir tik rekomendacinio pobūdžio. Spręsdamas klausimą, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Atsižvelgia ir į tai, kada paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai. Jeigu šia liga nuteistasis jau sirgo nusikalstamos veikos darymo metu ir tai nesutrukdė jam padaryti veiką, tokia liga teismų praktikoje nepripažintina pagrindu atleisti nuteistąjį nuo bausmės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2013 2K-524/2013, 2K-123-697/2015, 2K-7-70-895/2018).

10. Apygardos teismui pateikta teikimo medžiaga bei nuteistojo asmens byla patvirtina, kad R. L. bausmę atlieka už kelių, tame tarpe labai sunkių, sunkių, apysunkių nusikaltimų padarymą, jam dar liko atlikti daugiau nei treji metai laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas dėl R. L. padarytų nusikalstamų veikų pataisos namuose negali būti taikomas, nes atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis padarė naują nusikalstamą veiką. Bausmės atlikimo metu jis 7 kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo bausmės, pagrįstai įvertino šias aplinkybes, kurios rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors nuteistojo asmens byloje yra duomenų ir teigiamai charakterizuojančių R. L., tačiau pritartina žemesniojo teismo išvadai, jog tie duomenys neturi lemiamos įtakos teigiamam sprendimui priimti ir teikimui tenkinti, nes šie duomenys nenusveria kitų aplinkybių, kurioms esant nėra pagrindo taikyti BK 76 straipsnį ir nuteistąjį atleisti nuo tolimesnio bausmės atlikimo dėl ligos.

11. Iš teismui pateikto 2019 m. sausio 7 d. sveikatos būklės patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistajam R. L. nustatytas „Aklumas 4“ (viena akimi 20 cm atstumu mato pirštų judesius, kita akimi tik šviesą). Jo būklė patenka į 2013 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 1R-308/V-124 „Dėl nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo 1 priede numatytą Sunkių nepagydomų ligų sąrašą (toliau – Sunkių nepagydomų ligų sąrašas). Iš aptariamo sveikatos būklės patikrinimo akto taip pat matyti, kad nuteistasis traumą, sukėlusią akių pažeidimą, patyrė jau 1993 metais, kai buvo pažeistos akys sprogimo metu, po ko buvo operuotos ir ilgainiui išsivystė aklumas, rega blogėjo palaipsniui, t. y. jo ligos priežastis atsirado jau prieš nusikaltimų darymą. Pagal byloje esančius duomenis akivaizdu, kad iš esmės, nuo pirmojo sveikatos būklės patikrinimo akto surašymo R. L. atžvilgiu ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus administracijos teikimo dėl R. L. atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos iki šiol žymių ir esminių pokyčių R. L. ligos atžvilgiu neįvyko. Pažymėtina, kad aptariamame akte nurodyta, kad objektyvių priežasčių subjektyviam regėjimo blogėjimui nestebima, nuteistajam rekomenduota optinė korekcija, tęsti ilgalaikę terapiją sol. Timolodix2 OS, lašintis dirbtines ašaras 3xou gel corneregeli x1OU, sekmas 1 k/m (b.l. 7-8). Taigi, tokie duomenys patvirtina apylinkės teismo išvadas, kad nuteistasis stiprių regos defektų turėjo tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek jų padarymo metu (Sveikatos būklės patikrinimo akte įvertintos aplinkybės dėl traumos ir nurodyta, kad R. L. 1993 metais patyrė abiejų akių traumą sprogimo metu, o Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos 2006-2008 metais), todėl nuteistojo regėjimo problemos nėra nauja, pataisos namuose atsiradusi, sveikatos būklė.

12. Aptartų išvadų 11 punkte nepaneigia ir nuteistojo manymas, kad jis tapo neįgaliu po nuosprendžio priėmimo, t.y. 2018-08-22 po darbingumo lygio įvertinimo. Tokie nuteistojo argumentai atmestini kaip nepagrįsti, darbingumo lygio nustatymas (neįgalumas) buvo įvertinti ir ankstesne (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi (palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2019-06-03 nutartimi) bei 2019 m. sausio 7 d. sveikatos būklės patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ir patvirtina apylinkės teismo išvadas, jog iš esmės, nuo pirmojo sveikatos būklės patikrinimo akto surašymo R. L. atžvilgiu ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus administracijos teikimo dėl R. L. atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos iki šiol, labai žymių ir esminių pokyčių R. L. ligos atžvilgiu neįvyko. Priešingų duomenų byloje nėra, jų nepateikė ir nuteistasis.

13. Apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nuteistojo sunki nepagydoma liga kitų kartu kalinčių nuteistųjų sveikatai poveikio neturi, kadangi ši liga nėra užkrečiama. Todėl atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo dėl ligos, atsižvelgiant į kitų nuteistųjų interesus, pagrindo taip pat nėra. Pritartina žemesniojo teismo išvadai, kad tai, jog tam tikromis sunkiomis nepagydomomis ligomis sergantys asmenys privalo atlikti laisvės atėmimo bausmes, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiamos tų asmenų konstitucinės teisės (kurios įtvirtintos tiek nacionalinėje teisėje – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis, tiek tarptautinėje – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnis), jog asmenys pažeidžiant jų orumą yra kankinami ar su jais kitaip nežmoniškai elgiamasi, kadangi šios aplinkybės yra nustatinėjamos kiekvienu atveju atskirai. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju nuteistojo tolimesnis laisvės bausmės atlikimas nebus nei kankinimas, nei žiaurus elgesys su nuteistuoju, nes asmens bylos duomenys liudija, jog iki šio teikimo nagrinėjimo R. L. vaikšto, skaito knygas ir spaudą, žiūri televizorių, sportuoja, bendrauja su artimaisiais telefonu bei laiškais, dalyvauja jogos užsiėmimuose, socialiniuose projektuose, pats savimi pasirūpina, jam atliekant bausmę pataisos namuose nebuvo reikalinga pašalinio žmogaus pagalba ar priežiūra kasdieninėje buityje, jis orientuojasi erdvėje. Be to, kaip minėta, jam nėra nustatytas visiškas aklumas (regėjimo aštrumas nėra lygus nuliui), todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmę dėl ligos atlikti yra per sunku. Nuteistojo regos pakitimų nuo 2019-01-07 sveikatos būklės patikrinimo akto ir ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties (paliktos nepakeista Kauno apygardos teismo 2019-06-03 nutartimi), nenustatyta.

14. Nuteistojo argumentai, kad R. L. yra reikalinga speciali priežiūra dėl jo neįgalumo, pataisos namai jokių priemonių nesiėmė, kad R. L. būtų pervežtas į Laisvės atėmimų vietų ligoninę Socialinės globos sektorių (toliau – ir LAVL SGS), aplinkybės, kad jis 2019-10-03 kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie LR Teisingumo ministerijos dėl perkėlimo į LAVL SGS, o 2019-10-11 Kalėjimų departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, komisijos posėdžio metu, priėmė sprendimą rekomenduoti perkelti R. L. į LAVL SGS, nepaneigia apylinkės teismo išvados, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo metu nuteistajam R. L. dėl diagnozuotos ligos būtų neįmanomas bei, jog nuteistojo ligos pobūdis yra pagrindas šiuo metu atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Tokią išvadą pagrindžia šios bylos nagrinėjimo metu duoti gydytojos D. K. paaiškinimai (b.l. 95), jog kiek nuteistajam buvo siūlyta į slaugos ligoninę, jis visuomet atsisakydavo būti ten perkeliamas ir skubėdavo į pataisos namus, o duomenų, kad nuteistasis turėjo nusiskundimų, kad jam per sunku apsitarnauti, nusiprausti, pavalgyti dėl savo ligos, asmens byloje nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės nereiškia, kad priimant skundžiamą nutartį apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ar, kad buvo pažeistos BK, BVK įtvirtintos nuostatos ir priimtas nepagrįstas procesinis sprendimas, tai tik patvirtina, kad bausmės atlikimas gali būti tęsiamas (esant priimtiems sprendimams) ir Laivės atėmimų vietų ligoninės Socialinės globos sektoriuje.

15. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija „piktybiškai nevykdo“ Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos 2019-10-11 sprendimo rekomenduoti nuteistąjį perkelti LAVL SGS, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, nes bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas nėra priskirtas aukštesniojo teismo kompetencijai (BVK 183 str.), nes aukštesnysis teismas gali patikrinti tik žemesniojo teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Pritartina R. L. argumentams, jog nuteistajam su regos negalia yra sunkiau atlikti bausmę, tačiau šiuo metu diagnuozuota liga dar nėra tokia, kuri leistų daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistajam toliau atlikti būtų per sunku. Nuteistojo asmens bylos duomenys rodo, kad bausmės atlikimo metu liga nuteistajam nesutrukdė vykdyti nusikalstamas veikas, taip pat liga netrukdė ir aktyviai dalyvauti sporte, individualioje darbinėje veikloje, įgyti apdailininko statybininko specialybę, gerai atlikti gerbūvio darbus, dalyvauti jogos užsiėmime ir kt.. Be to nustatyta, kad R. L. nėra absoliučiai aklas, todėl nėra pagrindo manyti, kad R. L. atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, gydytis pagal teiktas medikų rekomendacijas ir gyventi pataisos namuose dėl ligos yra sunkiau, nei gyventi laisvėje. Duomenų, kad nuteistajam pataisos namuose nėra užtikrinama pakankama pagalba kasdieniniame gyvenime, nėra, taip pat nėra duomenų apie tai, kad pataisos namuose nėra sudarytos sąlygos nuteistajam atlikti bausmę. Todėl vertintina, kad nuteistojo R. L. patiriami suvaržymai ir nepatogumai šio skundo nagrinėjimo metu yra adekvatūs laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui, o vien diagnozuotos ligos sunkumas nepadės užtikrinti bausmės tikslų.

17. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis, kuria netenkintas (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus administracijos teikimas dėl nuteistojo R. L. atleidimo nuo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos, yra teisėta ir pagrįsta, nuteistojo skunde išdėstyti argumentai nesuteikia pagrindo naikinti šią nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. L. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.