Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I3-2262-414/2024

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-05-07
Bylos Nr.: I3-2262-414/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01473-2023-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas: J. C.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I3-2262-414/2024Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01473-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.1; 17.5; 55.1.3 (S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 7 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Rasai Ganienei,dalyvaujant pareiškėjui J. C.,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. C. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo antstolė A. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas J. C. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 2D-7916 „Dėl Jūsų prašymo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad Inspekcija 2020 m. kovo 24 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-322-(15.2) (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo nurodė pareiškėjui atstatyti rekonstruotą pagalbinio ūkio paskirties pastatą (pirtį) 811 m, esantį žemės sklype (duomenys neskelbtini) , į padėtį, buvusią iki rekonstravimo, užfiksuotą 2011 m. gegužės 5 d. kadastrinių matavimų byloje, ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas su ieškiniu kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, prašydamas Privalomąjį nurodymą panaikinti. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-406-547/2022 pareiškėjo ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1105-886/2022 Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

2023 m. balandžio 11 d. prašymu pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją ir prašė panaikinti perteklinį Privalomojo nurodymo reikalavimą dėl statinio grąžinimo į buvusią padėtį ir atšaukti antstolės A. M. kontorai nukreiptą reikalavimą priverstiniam vykdymui, kadangi ne visas statinys yra (duomenys neskelbtini)upelio pakrantės apsaugos juostoje. Inspekcija į pareiškėjo prašymą atsakė Ginčijamu sprendimu, kuriame nurodė, jog informuoja, kad pareiškėjo prašyme nurodytas statinys (pirtis) yra vientisas nekilnojamasis daiktas, kurio dalis patenka į (duomenys neskelbtini)upelio pakrantės juostą, todėl konstatuojama, kad statinys (pirtis) patenka į minėtą (duomenys neskelbtini)upelio pakrantės apsaugos juostą ir Inspekcijos Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus yra teisėtas.

Akcentavo, jog analizuojant situaciją apie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktinį egzistavimą, buvo nustatyta jog Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos žemėtvarkos skyrius formuodamas nuosavybės atkūrimo bylą padarė esminę klaidą nustatant apsaugos juosto parametrus, priskirdamas visą žemės sklypo teritoriją apsaugos juostai. Ši klaida buvo pripažinta (ištaisyta) 2021 m. liepos 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte Nr. 1SS-1162-(7,5) bei Varėnos žemėtvarkos skyriaus rašte Nr. 3SD-(14.3.104.), todėl buvo sumažinti apsaugos juostos parametrai iki 5 m nuo pakrantės šlaito viršutinės ribos. Remdamasi šiais dokumentais Inspekcija iš karto panaikino rekonstruotam statiniui (svirnui) Privalomąjį reikalavimą PN-319, tačiau nepatikslinusi naujos situacijos su naujais apsaugos juostos parametrais, paliko tą patį reikalavimą rekonstruotam statiniui (pirtis). Tikslinant aplinkybes buvo atliktas kontrolinis patikrinimas ir nustatyta, kad statinio (pirtis) dalis, patenkanti į apsaugos juostą sudaro ne daugiau ketvirtadalio pastato (nepilnai patikrintais duomenims mažiau negu 20 procentų. Kita statinio (pirties) dalis randasi paviršinių vandenų kranto apsaugos zonoje, kur neribojama užstatymo plotas ir tūris. Kontrolinio patikrinimo metu nustatyta, kad jokio užstatymo ploto padidėjimo apsaugos juostoje nėra, o tūris padidėjo tik 3,7 procento, kas vertintina kaip nežymus pažeidimas. Apskaičiuotas tūrio padidėjimas bus likviduotas pašalinant dalį rekonstruoto stogo konstrukcijos, įrengiant atvirą terasą. Inspekcija privalėjo aptikti Varėnos žemėtvarkos skyriaus padarytas klaidas ir tinkami nustatyti statinio (pirties) patekimą į apsaugos juostą. Mano, kad Inspekcija nesilaikė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl pažeidė gero viešojo administravimo ir atsakingo valdymo principus, kuriais įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą Inspekcija nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Inspekcijos specialistas gauto skundo pagrindu 2020 m. kovo 12 d. atliko patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-570-(154.2) (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo aktu nustatyta, kad 0,59 ha ploto, kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijų naudojimo būdo, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko teritorijoje (toliau – ir Žemės sklypas) 2011 metais rekonstruotas I grupės nesudėtingas pagalbinio ūkio paskirties pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pirtis). Atliktų statybos darbų apimtis: rekonstruota Pirtis – pastatytas antras aukštas bei terasa, tuo padidintas užstatymo plotas nuo 26 kv. m. (6,03 m x 4,62 m) iki 55 kv. m. (8,62 m x 6,40 m), dabartinis Pirties aukštis – 6,86 m nuo žemės paviršiaus. Statinio (pirties) kategorija po rekonstravimo – II grupės nesudėtingas statinys. Patikrinimo akte nurodyta, kad visas Žemės sklypas patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą ((duomenys neskelbtini) upė). Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 straipsnio 5 dalį – juostose draudžiama rekonstruojant pastatus, didinti pastato tūrį ir (ar) pastatu užstatytą plotą. Pagal 2011 m ir 2019 m. galiojusios Vyriausybės nutarimo Nr. 343 126 punktą, juostose draudžiama statyti statinius. Pagal 2011 m. galiojusio saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį – draudžiama juostose statyti statinius. Pagal 2019 m. galiojusį Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį – pakrantės apsaugos juostoje leidžiama atlikti čia teisėtai pastatyto pastato kapitalinį remontą.

Žemės sklypas, kuriame yra rekonstruota Pirtis, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, turi saugomos teritorijos statusą ir patenka į (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko teritoriją (valstybiniai parkai, gamtiniai ir kompleksiniai, botaniniai draustiniai, paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos ir zonos, o pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita), dėl to jo naudojimui taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo reikalavimai.

Inspekcija pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2020 m. rugsėjo 23 d. atstatyti rekonstruotą Pirtį, esančią Žemės sklype į padėtį, buvusią iki rekonstravimo, užfiksuotą 2011 m. gegužės 5d. kadastrinių matavimų byloje, ir sutvarkyti statybvietę. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Varėnos skyrius (toliau – NŽT) 2021 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. 3SD-6626-(14.3.137E.) Inspekcijai pateikė informaciją, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo atliktas Žemės sklypo faktinis duomenų patikrinimas vietoje, kurio metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juosta turi būti nustatyta 5 m pločio nuo pakrantės šlaito viršutinės briaunos ir į pakrantės apsaugos juostą patenka dalis pirties.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, dėl jo panaikinimo kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, kuris 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-406-547/2022 pareiškėjo ieškinį dėl Inspekcijos Privalomojo nurodymo panaikinimo, atmetė. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1105-886/2022 nutarė palikti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNURA-20-221111-00074 buvo nustatyta, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, todėl jis buvo perduotas priverstinai vykdyti antstolei ir buvo užvesta vykdomoji byla Nr. Nr. 0151/22/012960. Antstolė, negavusi informacijos apie Privalomojo nurodymo įvykdymą, kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal antstolės 2023 m. kovo 16 d. pareiškimą dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi pripažino, kad skolininkas J. C. neįvykdė išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 24 d. privalomųjų nurodymų Nr. PN-325-(15.2) ir Nr. PN-322-(15.2), ir nutarė atleisti skolininką J. C. nuo baudos. Išaiškino skolininkui J. C., jog ši nutartis neatleidžia nuo pareigos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 24 d. privalomuosius nurodymus Nr. PN-325-(15.2) ir Nr. PN-322-(15.2), ir antstolės reikalavimų vykdymo.

Šalies argumentai

Pažymėjo, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 12 d. Inspekcijai pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti perteklinį reikalavimą grąžinant statinį į buvusią padėtį, tuo pačiu atšaukti antstolės A. M. kontorai nukreiptą reikalavimą priverstiniam vykdymui. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. balandžio 11 d. prašymą, Ginčijamu sprendimu informavo pareiškėją, kad prašyme nurodytas statinys (pirtis) – vientisas nekilnojamasis daiktas, kurio dalis patenka į (duomenys neskelbtini)upelio pakrantės apsaugos juostą, todėl konstatuojama, kad statinys (pirtis) patenka į minėtą (duomenys neskelbtini)upelio pakrantės apsaugos juostą ir Inspekcijos 2020 m. kovo 24 d. Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus yra teisėtas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 23 ir 84 dalyse nustatyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą, o Civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji), todėl Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad vadovaujantis nurodytomis teisės aktų nuostatomis Privalomajame nurodyme nurodytas statinys (pirtis) yra vientisas nekilnojamasis daiktas, kurio dalis patenka į (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostą.

Šalies argumentai

Mano, kad pareiškėjas skundu teismo prašydamas panaikinti Ginčijamą sprendimą siekia ne apginti savo tariamai pažeidžiamas teises, tačiau siekia išvengti pasekmių už Privalomojo nurodymo nevykdymą bei dar kartą inicijuoja teisminį ginčą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs Alytaus apylinkės teismo sprendimas. Privalomasis nurodymas yra galiojantis, nenuginčytas teismine tvarka ir kadangi yra neįvykdytas, tai ir nutraukti jo vykdymo nėra jokio pagrindo.

Inspekcijos nuomone, Ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir argumentai, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolė A. M. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių, kad Inspekcijos specialistas gauto skundo pagrindu 2020 m. kovo 12 d. atliko patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą. Patikrinimo aktu nustatyta, kad 0,59 ha ploto, kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijų naudojimo būdo, žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) nacionalinio parko teritorijoje 2011 metais rekonstruotas I grupės nesudėtingas pagalbinio ūkio paskirties pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atliktų statybos darbų apimtis: rekonstruota Pirtis – pastatytas antras aukštas bei terasa, tuo padidintas užstatymo plotas nuo 26 kv. m. (6,03 m x 4,62 m) iki 55 kv. m. (8,62 m x 6,40 m), dabartinis Pirties aukštis – 6,86 m nuo žemės paviršiaus. Statinio (pirties) kategorija po rekonstravimo – II grupės nesudėtingas statinys. Patikrinimo akte nurodyta, kad visas Žemės sklypas patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos juostą ((duomenys neskelbtini)upė).

Inspekcija pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2020 m. rugsėjo 23 d. atstatyti rekonstruotą Pirtį, esančią Žemės sklype į padėtį, buvusią iki rekonstravimo, užfiksuotą 2011 m. gegužės 5d. kadastrinių matavimų byloje, ir sutvarkyti statybvietę. Pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, dėl jo panaikinimo kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą, kuris 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-406-547/2022 pareiškėjo ieškinį dėl Inspekcijos Privalomojo nurodymo panaikinimo, atmetė. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1105-886/2022 nutarė palikti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą nepakeistą.

Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal antstolės 2023 m. kovo 16 d. pareiškimą dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-100-445/2024 pripažino, kad skolininkas J. C. neįvykdė išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 24 d. privalomųjų nurodymų Nr. PN-325-(15.2) ir Nr. PN-322-(15.2), ir nutarė atleisti skolininką J. C. nuo baudos. Išaiškino skolininkui J. C., jog ši nutartis neatleidžia nuo pareigos įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 24 d. privalomuosius nurodymus Nr. PN-325-(15.2) ir Nr. PN-322-(15.2), ir antstolės reikalavimų vykdymo.

Pareiškėjas 2023 m. balandžio 12 d. Inspekcijai pateikė prašymą, kuriuo prašė panaikinti perteklinį reikalavimą grąžinant statinį į buvusią padėtį, tuo pačiu atšaukti antstolės A. M. kontorai nukreiptą reikalavimą priverstiniam vykdymui (b. l. 9). Tokį prašymą motyvavo tuo, jog analizuojant situaciją apie Žemės sklypą, buvo nustatyta jog NŽT formuodama nuosavybės atkūrimo bylą padarė esminę klaidą nustatant apsaugos juosto parametrus, priskirdamas visą žemės sklypo teritoriją apsaugos juostai. 2023 m. kovo 30 d. tikslinant aplinkybes ir atlikus kontrolinį patikrinimą nustatyta, kad statinio (pirtis) dalis, patenkanti į apsaugos juostą sudaro ne daugiau ketvirtadalio pastato, kita statinio (pirties) dalis yra paviršinių vandenų kranto apsaugos zonoje, kur neribojama užstatymo plotas ir tūris, todėl reikalavimas atstatyti statinį (pirtį) į pirminę padėtį yra perteklinis. Apskaičiuotas tūrio padidėjimas bus likviduotas pašalinant dalį rekonstruoto stogo konstrukcijos, įrengiant atvirą terasą (b. l. 23).

Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2023 m. balandžio 11 d. prašymą, Ginčijamu sprendimu informavo pareiškėją, kad prašyme nurodytas statinys (pirtis) – vientisas nekilnojamasis daiktas, kurio dalis patenka į (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostą, todėl konstatuojama, kad statinys (pirtis) patenka į minėtą (duomenys neskelbtini) upelio pakrantės apsaugos juostą ir Inspekcijos 2020 m. kovo 24 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus yra teisėtas (b. l. 6–8). Tokį sprendimą motyvavo Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 ir 84 dalimis, kur nustatyta, kad laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą; statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus ir Civilinio kodekso 1.98 straipsnio 2 dalimi, kur nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2023 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 2D-7916 „Dėl Jūsų prašymo“, kuriuo pareiškėjui atsakyta į prašymą panaikinti Privalomojo nurodymo perteklinį reikalavimą dėl statinio grąžinimo į buvusią padėtį ir atšaukti antstolės A. M. kontorai nukreiptą reikalavimą priverstiniam vykdymui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Inspekcijos viršininkas 2023 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1V-45 patvirtino Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Aprašas nustato: privalomųjų nurodymų, kurie pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą (toliau – TPSVP įstatymas) yra vykdomieji dokumentai (toliau – PN), priverstinio vykdymo organizavimo procedūras, kurias vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) (1.1 p.); savavališkai ar pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, ar ne savavališkai, ne pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet nukrypstant nuo statinio projekto sprendinių ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus statomo ar pastatyto statinio griovimo pagal teismo sprendimą (nutartį arba taikos sutartį dėl statybos padarinių šalinimo), taip pat kitokio minėtos statybos padarinių šalinimo pagal teismo sprendimą (ar taikos sutartį, patvirtintą teismo nutartimi) (toliau – Teismo sprendimas) organizavimo procedūras, kurias vykdo Inspekcija (1.2 p.). Aprašas taikomas visiems Inspekcijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, organizuojantiems ir vykdantiems Apraše nurodytas procedūras (2 p.).

Aprašo 33.2 punkte nustatyta, kad pagal kompetenciją Departamento direktorius ir Skyriaus vedėjas vykdymo proceso metu gavus skolininkų prašymus ar iškilus kitoms nenumatytoms aplinkybėms ar svarbioms priežastims, nagrinėja skolininkų prašymus ar kitas svarbias aplinkybes ir sprendžia dėl Inspekcijos organizuojamų griovimo darbų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo. Departamento direktoriaus sprendimu iki 2 mėnesių gali būti sustabdomas griovimo darbų vykdymas ar atidedami vykdymo veiksmai. SVP specialistas apie priimtus sprendimus nedelsiant informuoja skolininkus, viešųjų pirkimų specialistą (jei parengta paraiška ar sudaryta griovimo darbų rangos sutartis), teisininką, tiekėjus. Teisininkas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo apie priimtą sprendimą sustabdyti griovimo darbų vykdymą ar atidėti vykdymo veiksmus informuoja atsakingą antstolį (o jeigu priimtas sprendimas atidėti vykdymo veiksmus – parengia antstoliui tokį prašymą) ir kitus asmenis, su kurių funkcijomis susijusi ši informacija.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad Privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas pagal pareiškėjo ieškinį yra patikrintas bendrosios kompetencijos teisme. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį atmetė. Minėtas sprendimas Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1105-886/2022 paliktas nepakeistas. Liteko duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjo siekis peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą nebuvo patenkintas (b. l. 70–71). Tokia faktinė situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, reiškia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsniu (Įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje; Sprendimo ir nutarties privalomumas neatima iš suinteresuotų asmenų teisės kreiptis į teismą, kad būtų apgintos teisės ir įstatymų saugomi interesai, dėl kurių ginčas nėra teismo išnagrinėtas ir išspręstas), pareiškėjas nepagrįstai inicijuoja naują teisminį ginčą dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas pažymi, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl Žemės sklypo vandens telkinių apsaugos juostos pločio klaidingo nustatymo buvo paviešintos Alytaus apylinkės teisme, nagrinėjant Privalomojo nurodymo teisėtumą ir pagrįstumą (b. l. 14–18), todėl nenustatytos nenumatytos aplinkybės ar svarbios priežastys Aprašo 33.2 punkte numatytu atveju.

Įvertinus pareiškėjo kreipimosi į Inspekciją turinį ir prasmę, taip pat pareiškėjo paaiškinimą teismo posėdžio metu, kad Privalomąjį nurodymą jis įvykdys per šešis mėnesius nuo Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-100-445/2024 įsiteisėjimo, matyti, kad juo pareiškėjas iš esmės tik pateikė Inspekcijai informaciją apie teismo sprendimu jam nustatytų įpareigojimų vykdymo eigą ir aplinkybes, tuo pačiu siekė sumažinti valstybinių institucijų darbų apimtis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo 2023 m. balandžio 11 d. prašymas Inspekcijai Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 874 (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugsėjo 3 d.) 45.4 punkto prasme laikytinas kito pobūdžio prašymu (nenurodytu Taisyklių 45.1–45.3 papunkčiuose), kuriame išdėstyta asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie Inspekcijos veiklos pagerėjimą ir pateikiama pasiūlymų, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, nesusijusią su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu. Pažymėtina, jog į tokį asmens kreipimąsi Inspekcija atsako laisva forma (Taisyklių 45.4 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3314-261/2020).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nenustatytas nei vienas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindas, kuriuo remiantis Ginčijamas sprendimas galėtų būti panaikintas. Ginčijamas sprendimas yra motyvuotas, suprantamas, atitinkantis Viešojo administravimo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų. Jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir argumentai, todėl jo panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – atstovavimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė