Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2012-12-04 · Civilinė byla Nr. 2-3336-647/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-09-16Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-13Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-12-04Vilniaus regiono apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2013-06-12Vilniaus apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2013-10-03Vilniaus apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-04
Bylos Nr.
2-3336-647/2012
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03429-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfredas Juknevičius
Pareiškėjas
D. S.
Kategorijos
  • 93.2.22pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3336-647/2012Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03429-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 93.2.22; 113.1; 116.8; 117.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. gruodžio 4 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,sekretoriaujant V. Liaubienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. S. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei J. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Vilniaus rajono vaiko teisių apsaugos skyrius bei Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, 2011-09-16 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (civilinė byla Nr. 2-109-647/2011). Šiuo sprendimu iš ieškovo D. S. priteista 1283 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. B.. Vilniaus apygardos teismo 2012-09-13 nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas.

2012-09-21 teisme gautas D. S. prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (b.l. 1-4). Pareiškėjas prašo civilinėje byloje Nr. 2-109-647/2011 priteistą 1283 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį mokant po 106,92 Lt, skaičiuojant nuo 2012 m. spalio mėn.

Nurodė, kad kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su mažamete dukra G. nustatymo buvo priverstas po to, kai dukros motina (atsakovė J. B.) piktybiškai nevykdė dar 2010-04-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-107-577/2010. Šiuo metu pareiškėjo pajamos, susijusios su darbo santykiais, yra ženkliai sumažėję - neviršija 700 Lt, atskaičius mokesčius. Dėl sveikatos būklės pareiškėjas, atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas bei galimybes, pastaruosius dvejus metus tedirba pusę darbo dienos. Pažymėjo, kad ankstesniais metais, kol nebuvo rimtų problemų su sveikata, dirbo pilnu etatu ir gaudavo pakankamas normaliam pragyvenimui reikalingas pajamas: 2007 m. priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis siekė 5675 Lt, 2008 m. -apie 3000 Lt, o 2009 - 2011 m. tik apie 1000 Lt. Pareiškėjas yra išsiskyręs, gyvena vienas. Turi du nepilnamečius vaikus – G. ir G. - kuriuos turi išlaikyti. G. S. teismo sprendimu yra priteisti alimentai nuo 250 Lt iki 500 Lt per mėnesį (priklausomai nuo pareiškėjo gaunamų grynųjų mėnesinių pajamų), G. S. - 400 Lt per mėnesį, kurie dabar yra laikinai sumažinti iki 250 Lt. Nuo 2007 m. vidurio yra ženkliai pablogėjusi pareiškėjo sveikata -dėl rimtų sveikatos susirgimų 2008 m. liepos mėn. jam buvo suteikta antra invalidumo grupė, o nuo 2009 m. liepos mėnesio dvejiems metams suteikta trečia invalidumo grupė, 2008-10-14 buvo atlikta itin sudėtinga dešinės kojos ir dešiniojo kelio operacija. Be to, serga stipria ir sunkia alergijos forma, nuolat turi gerti vaistus nuo įvairių ligų, bei skirti pinigų potrauminiai reabilitacijai. Nei vaistai, nei reabilitacijos procedūros nėra kompensuojamos. Kitų ar papildomų pajamų negauna, santaupų neturi. Taip pat neturi jokio vertingo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto. Taip pat pažymėjo, kad iki šiol (iki 2013 m. kovo mėn.) dar turi kas mėnesį mokėti po 70,14 Lt J. B. už civilinėje byloje Nr. 2-107-577 / 2010 priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. B. pateikė atsiliepimą į D. S. prašymą (b.l. 23-25), kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka, nes: pirma - ieškovo prašymas yra su trūkumais ir neturėjo būti priimtas. Antra – prašymas nepagrįstas. Šios bylos atveju nėra CPK 284 str. 1 d. numatytų sąlygų sprendimo vykdymui išdėstyti. Ieškovas serga nuo 2008 m. ir pats nurodo, kad jo pajamos sumažėję nuo 2009 m., todėl jo materialinė padėtis ir nurodyta sveikatos būklė nėra laikina ir akivaizdu, kad nepasikeis. Tai nuolatinė ir nesikeičianti ieškovo būklė, kuri buvo dar prieš inicijuojant šią bylą. Be to, vaiko darželiui D. S. yra pateikęs Privalomojo sveikatos tikrinimo pažymą, kurioje nurodyta, kad jis „sveikas, dirbti gali". Tuo tarpu atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Ji viena augina nepilnametę šalių dukterį, turi ją išlaikyti, turi mokėti paskolas, be to prasideda ir šildymo sezonas. Priteisus iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, atsakovė turėjo teisėtų ir pragrįstų lūkesčių šią sumą atgauti, panaudoti ją vaiko poreikiams, šildymo išlaidoms, skoloms dengti. Atsakovė negali laukti, kol jai taip reikalinga daugiau kaip vienerius metus jau „įšaldyta" dėl bylinėjimosi 1283 Lt suma bus sumokėta dalimis dar per vienerius metus. Atsakovės finansinė padėtis nesudaro galimybių jai kredituoti ieškovo. Ieškovas prašo išdėstyti bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą. Ne skolą, o bylinėjimosi išlaidas, atsiradusias dėl jo paties inicijuoto proceso ir iš jo priteistas. Prašomos išdėstyti sumos prigimtis taip pat turi esminės įtakos sprendžiant dėl išdėstymo, kadangi neteisinga ir nesąžininga versti šalį, kurios naudai priteistos išlaidos dėl proceso, kad sprendimo įvykdymas būtų begalinis. Tai pažeidžia teisingumo, sąžiningumo, protingumo, teisinio apibrėžtumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus. Mokėtina suma yra tik 1283 Lt. Ji labai nedidelė. Ieškovas nė kiek bylinėjimosi išlaidų iš šios sumos nepadengė, jas mokėti vengia. Todėl ieškovas gali ir privalo priteistą tokią mažą sumą sumokėti iš karto. Jokios ypatingai sunkios padėties dėl tokios sumos nesusidarys. Be to, pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo priteista prašoma išdėstyti bylinėjimosi išlaidų suma, byloje buvo priimtas 2011 m. rugsėjo 16 d., apeliacinės instancijos - 2012 m. rugsėjo 13 d. Taigi dėl ieškovo noro bylinėtis atsakovė jau seniai yra patyrusi bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistos iš ieškovo. O ieškovas nuo 2011 m. rugsėjo 16 d., apie iš jo priteistas išlaidas taip pat žinojo ir vienerius metus jau turėjo bylinėjimosi išlaidoms padengti ar lėšoms joms dengti sukaupti. Visą bylinėjimosi išlaidų sumą ieškovas privalėjo sumokėti 2012 m. rugsėjo 14 d. Nesumokėta net dalis skolos. Atsakovės interesai nėra niekaip užtikrinti, ieškovui delsiant padengti bylinėjimosi išlaidas. Byloje nėra priteistos procesinės palūkanos iki sprendimo visiško įvykdymo nuo bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovui delsiant atsiskaityti arba išdėsčius sprendimą atsakovė patirs nuostolių. Pažymėjo, kad nepaisant to, kad ieškovas turi padengti bylinėjimosi išlaidas pagal jau vykdytinus sprendimus, jis teikia vis naujus nepagrįstus prašymus, pareiškimus ir skundus, dėl ko atsakovei sudaromos naujos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir po to bylinėjimosi išlaidų nemoka, kredituodamasis naujam bylinėjimuisi atsakovės sąskaita. Įrodymų, kad ieškovas neturėtų darbo ir pajamų ir negalėtų sumokėti visos tokios mažos sumos, nėra. Jis pats nurodo, kad dirbti gali, pajamas uždirba. Be to, viena nepilnametė jo dukra tuoj sulauks pilnametystės, todėl jo turtinė padėtis pagerės. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinant, kad suma yra nedidelė, ir kadangi sprendimu ji priteista iš ieškovo jau prieš metus, prašo D. S. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono Vaikų teisų apsaugos skyrius atsiliepime (b.l. 31) nurodė, kad D. S. prašymas nėra susijęs su vaikų interesų užtikrinimu ir todėl nėra skyriaus kompetencija, atsižvelgiant į tai, prašo prašymą nagrinėti teismo nuožiūra.

2012-11-30 teisme gautas D. S. prašymas (b.l. 36-28) , kuriame jis prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad nežiūrint to, kad teismo posėdis yra paskirtas 2012-12-04, tačiau jis savo įsipareigojimą nuo 2012 m. spalio mėn. kas mėnesį padengti po 106,92 Lt vykdo ir teismui pateikia tai patvirtinančius dokumentus – banko kvitus. Taip pat atkreipė dėmesį į atsakovės atsiliepime pateiktus ir tikrovės neatitinkančius duomenis, kad G. S. tuoj sulauks pilnametystės, t.y. 2013-01-18 ieškovo padėtis pagerės, nes G. S. šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) ir nepriklausomai nuo to, kad jai sueis (duomenys neskelbtini), ieškovas privalės teikti išlaikymą, kol dukra baigs bendrojo lavinimo vidurinę mokyklą. Taip pat dukrai įstojus studijuoti, ieškovui gali ir turėtų tekti didesnė dalis naštos už mokamą mokslą. Taip pat pabrėžė, kad jis visais būdais stengsis padėti, kad dukra G. S. baigtų mokslus ir įgytų tinkamą aukštąjį išsilavinimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, todėl prašymas nagrinėtas jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti (LR CPK 284 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK18 str.). Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje tokios kategorijos bylose ne kartą pažymėta, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar sprendimo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl tokia teismo nutartis gali būti priimta tik išimtiniais atvejais, dėl socialiai reikšmingų aplinkybių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį – tiek į skolininko sunkią turtinę padėtį ar susidariusias nepalankias aplinkybes, dėl kurių skolininkui sunku įvykdyti sprendimą, tiek į teisėtus išieškotojo interesus, be to, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, procesinio lygiateisiškumo principais bei siekti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijų nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis dėl vykdymo tvarkos pakeitimo nurodė, jog dėl sveikatos būklės jis negali dirbti visu pajėgumu, su darbo užmokesčiu susijusios jo pajamos neviršija 700 Lt per mėnesį. Nurodo, kad jo sveikata ženkliai pablogėjo nuo 2007 m. vidurio, dėl to nuo 2008 m. sumažėjo jo pajamos. Iš to darytina išvada, kad šios su pareiškėjo sveikatos ir finansinės būklės pablogėjimu susijusios aplinkybės atsirado ne staiga, o jos jau egzistavo ir 2011-03-28 - ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo dieną. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad jam nuo 2008 m. liepos mėn. buvo suteikta antra invalidumo grupė, o nuo 2009 m. liepos mėn. – dvejiems metams trečia invalidumo grupė (kuri prilyginama 50 proc. darbingumo). Iš to darytina išvada, kad 50 proc. darbingumas pareiškėjui nustatytas iki 2011 m. liepos mėnesio ir teismui nėra pateikta duomenų, kad jis būtų pratęstas. Nors iš byloje pateiktų duomenų (b.l. 5-6) matyti, kad pareiškėjo gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dirba ne visą darbo dienos laiką, manytina, kad pareiškėjas turi galimybę gauti papildomų pajamų įsidarbindamas ir kitoje darbovietėje, dirbdamas kitokio pobūdžio darbą, kurį leidžia jo sveikatos būklė. Remiantis bylos medžiaga (b.l. 11-12), pareiškėjas neturi jokio jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, iš jo teismo sprendimais priteistas išlaikymas dviems nepilnametėms dukroms (b.l. 7-8). Tačiau pažymėtina tai, kad pareiškėjas gyvena vienas, o tuo tarpu atsakovė viena augina nepilnametę šalių dukterį, turi ją išlaikyti, kaip pati nurodė atsiliepime, jos turtinė padėtis sunki ir ji turėjo teisėtų lūkesčių atgavus šią sumą, panaudoti ją vaiko poreikiams, šildymo išlaidoms, skoloms dengti, todėl ji nesutinka, kad jos naudai priteista bylinėjimosi išlaidų suma būtų išdėstyta tokiam ilgam laikotarpiui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad teismo sprendimas, kuriuo priteista prašoma išdėstyti bylinėjimosi išlaidų suma byloje buvo priimtas daugiau nei prieš metus laiko, per tą laikotarpį pareiškėjas nepadengė nei dalies priteistos sumos (skolą dengti pradėjo tik nuo 2012-10-30), į tai, kad iš jo priteista suma objektyviai nelaikytina labai didele, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išdėstyti sprendimo vykdymą. Priešingu atveju, tai yra išdėsčius prašomos išdėstyti sprendimo dalies įvykdymą, būtų pažeistos atsakovės, be to, tam tikra apimtimi ir šalių nepilnamečio vaiko, teisės ir teisėti interesai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principai, pažeista ieškovo ir atsakovės interesų pusiausvyra.

Iš pareiškėjo priteistinos teismo patirtos pašto išlaidos, t.y. 13,68 Lt valstybei (LR CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 284 str., 290-291 str., teismas

nutarė:

Prašymą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 13,68 Lt (trylika litų 68 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Nutartis per 7 d. gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Alfredas Juknevičius