Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-27 · Civilinė byla Nr. 2S-763-611/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
2S-763-611/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03429-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andžej Maciejevski
Pareiškėjas
D. S.
Kategorijos
  • 106.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-763-611/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03429-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 106.8., 122.2; 122.4; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti procesą Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-109-647/2011 CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 9 p. pagrindais, išnagrinėjus bylą pakartotinai – panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties dalį dėl jo prašymo išaiškinti teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą, dėl baudos jam paskyrimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, taip pat panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – perduoti bylą dalyje dėl 2011 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo išaiškinimo iš naujo nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui iš naujo išaiškinant, kad pagal 2013 m. kovo 14 d. žodiniame teismo posėdyje pareiškėjo teismui pateiktus ir išdėstytus patikslintus prašymus ir reikalavimus turi būti įgyvendinamas ir taikomas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimas pagal pareiškėjo nurodytą išaiškinimą; taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 16 d. nutartimi pareiškėjo D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti ir prašymą su priedais grąžino pareiškėjui.

Šalies argumentai

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-109-647/2011 ne dėl ginčo esmės, bet dėl jo pateikto prašymo dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo išaiškinimo, kuris Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi buvo atmestas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartimi minėta nutartis buvo palikta nepakeista. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas negali būti proceso atnaujinimo dalyku. Pažymėjo, kad atsisakius priimti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, jo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą bei dėl termino atnaujinimo – nesprendžiami.

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą. Taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki atskirojo skundo išnagrinėjimo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2S-1137-577/2013 ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-109-647/2011 vykdymą ir uždrausti antstoliui M. P. atlikti bet kokius vykdomuosius veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0123/13/937. Atskirąjį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

atsižvelgiant į konstitucinės valstybės principą, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kurio negalėtų apginti teismas, teismų procesinius sprendimus gali patikrinti, pakeisti, panaikinti tik teismai, o neteisingus teismų priimtus procesinius sprendimus galima panaikinti tik instancine tvarka, o šiuo atveju – atnaujinus procesą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, tačiau to teismas nepadarė. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė formalų teisingumą, taikė įstatymą neįsigilindamas nei į konstitucines vertybes, nei į civilinio proceso principus. Be to, teismas nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teises į nešališką ir teisingą teismą, teisės į teisingą civilinės bylos nagrinėjimą. Tokia nutartis toliau neigiamai įtakoja ne tik bylos šalių padėtį, bet ir gali turėti neigiamos įtakos mažamečio vaiko teisėtiems interesams.CPK nėra detaliai ir išsamiai konkretizuojamas atvejis, kai išnagrinėtoje civilinėje byloje yra pateikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo ne iš esmės, o dėl vėlesnio teismo atsisakymo išaiškinti pradinį teismo sprendimą ir dėl abejotino pagrįstumo baudos skyrimo pareiškėjui. Panašaus analogo nėra išnagrinėjęs ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, tačiau tokios spragos buvimas negali trukdyti teismui vykdyti teisingumą. Teismas gali taikyti bendruosius principus, taikyti aukštesnės galios teisės aktus, aiškinti teisę, taikyti analogiją. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atitiko CPK 369 str. 1 d. įtvirtintus reikalavimus, keliamus tokiam prašymui. Be to, šioje byloje pareiškėjas išnaudojo visas instancinės kontrolės byloje galimybes, todėl apginti pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus gali tik naudojantis proceso atnaujinimo institutu. Šios civilinės bylos nagrinėjimas yra susijęs su viešuoju interesu, nes ieškinio reikalavimai yra kylantis iš šeimos santykių, tuo pačiu, liečiami ir mažamečio vaiko interesai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, konstatavus, kad pareiškėjas siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-109-647/2011 ne dėl ginčo esmės, o dėl prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo, o toks prašymas negali būti proceso atnaujinimo dalyku. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

Civilinio proceso atnaujinimo institutas yra specifinė teismo sprendimų kontrolės forma, proceso atnaujinimo instituto normos yra specialios normos kitų CPK normų atžvilgiu, todėl atsižvelgiant į jų paskirtį, tikslus, proceso atnaujinimo normos negali būti aiškinamos plečiamai, be to negali būti taikoma analogija (CPK 3 str. 6 d.). CPK 365 str. 1 d. aiškiai įtvirtina, kad procesas gali būti atnaujintas tik bylose, užbaigtose nagrinėti dėl ginčo esmės, tuo tarpu iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarko nustatymo, kuri išnagrinėta įsiteisėjusiomis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ne dėl ginčo esmės, tačiau dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo išaiškinimo, skirta bauda, priteistos bylinėjimosi išlaidos ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarties, kuria tokia Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis palikta nepakeista. Pažymėtina, kad teismo nutartis, kuria išnagrinėtas prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, negali būti proceso atnaujinimo dalyku, tokia nutartimi nėra sprendžiamas ginčas iš esmės, taigi ir prašymas dėl proceso atnaujinimo dėl tokios nutarties negali būti priimtas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad remiantis CPK 278 str. nuostatomis, jeigu sprendimas yra neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu jį išaiškinti, nekeisdamas turinio, o pareiškėjui nėra draudžiama, esant atitinkamam prašymui, dar kartą kreiptis dėl sprendimo išaiškinimo, prašymą grindžiant naujais motyvais. Taigi, nepagrįsti apelianto teiginiai, kad nepriėmus prašymo dėl proceso atnaujinimo yra suvaržomos jo teisės. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas neturėtų piktnaudžiauti savo teisėmis ir bet kokiais būdais siekti tik sau palankaus teismo sprendimo, nepaisydamas, kad priimti sprendimai buvo ne kartą peržiūrėti instancine tvarka, tokiu būdu tinkamai užtikrinant pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai teisinės reikšmės ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl neanalizuojami. Be to, pripažinus, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo byloje ne dėl ginčo esmės negali būti priimtas, apelianto prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nespręstinas.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo klausimus, ir pagrįstai atsisakė priimti D. S. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Dėl aukščiau nurodytų motyvų pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., teismas

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Andžej Maciejevski