Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D.S. ir atsakovės J.B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D.S. ieškinį atsakovei J.B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Vilniaus rajono vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas D.S. pateikė ieškininį pareiškimą atsakovei J.B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo. Prašė nustatyti tokį bendravimo ir susitikimų su dukra G.S. grafiką, bei informacijos apie G.S. pateikimo tėvui D.S. (ieškovui) tvarką:

kas antrą penktadienį tarp 16.30 ir 17.30 val. tėvas D. S. pasiima dukrą G.S. iš (duomenys neskelbtini) darželio (duomenys neskelbtini) grupės ir sekmadienį dukra G.S. yra grąžinama į dabartinę jos gyvenamąją vietą soduose (duomenys neskelbtini) arba į kitą motinos J. B. nurodytą vietą Vilniaus mieste, tarp 18-19 val.tėvas D. S. per visuotines ir valstybines šventes - tėvo dieną, tėvo gimtadienio dieną (gruodžio 9 dieną), Naujuosius metus, Šv. Velykų antrą dieną, Šv. Kalėdų antrą dieną - tarp 9.30 val. ir 10 val. pasiima dukrą G.S. iš namų soduose (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną iki 19 val. dukra G.S. yra grąžinama į dabartinę jos gyvenamąją vietą soduose (duomenys neskelbtini).

tėvas D. S. per dukros G.S. gimimo dieną rugpjūčio 17 d., su ja bendrauja nuo 16 iki 20 val., ją pasiimdamas iš namų soduose (duomenys neskelbtini) (arba iš darželio ar mokyklos) ir tą pačią dieną vakare dukra G.S. yra grąžinama į dabartinę jos gyvenamąją vietą soduose (duomenys neskelbtini).vasaros metu tėvas D. S. pasiima dukrą G.S. atostogų ne trumpesniam kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpiui. Motina apie tikslią atostogų datą yra įspėjama raštu ne vėliau kaip prieš vieną kalendorinį mėnesį iki atostogų pradžios.įpareigoti atsakovę J. B. netrukdyti ieškovui (tėvui D. S.) bendrauti su dukra darželyje ir mokykloje, taip pat kitose institucijose, darbo dienomis pasiimti dukrą G.S. iš darželio ir mokyklos.įpareigoti atsakovę J. B. sudaryti sąlygas tėvui D. S. auklėti dukterį ir bendrauti su ja; nekliudyti tėvui D. S. gauti informaciją apie dukterį iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, susijusių su vaiku.įpareigoti atsakovę J. B. nedelsiant informuoti ieškovą elektroniniu paštu adresu apie vaiko gyvenamosios vietos adreso, kontaktinių telefonų, elektroninio ryšio priemonių duomenų pasikeitimus, bei vaiko susirgimą ar kitokį sveikatos sutrikimą.įpareigoti atsakovę J. B. ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną informuoti ieškovą (tėvą D. S.) elektroniniu paštu adresu : (duomenys neskelbtini) apie vaiko išvykimą iš gyvenamosios vietos ilgiau negu trims dienoms ir ne vėliau kaip prieš 3 (tris) dienas apie išvykimą atostogauti, nurodant kur išvyko dukra ir kada grįš į savo gyvenamąją vietą.

Prašė uždrausti V.B., ieškovui būnant su dukra G., 50 metrų atstumu priartėti prie G.S. ir ieškovo bet kurios fizinės buvimo vietos, nes V. B. nuolat eskaluoja konfliktines situacijas.

Atsakovė nesutiko su prašoma nustatyti bendravimo su dukra tvarka ir prašė nustatyti tokią ieškovo matymosi su vaiku tvarką, pagal kurią:

vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas bendrautų su dukra G. S. kiekvieną porinį mėnesio šeštadienį nuo 16 iki 19 valandos, šalims suderinus bendravimo vietą prieš dieną Vilniuje, dalyvaujant atsakovei.po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas bendrautų su dukra G. S. kiekvieną porinį mėnesio šeštadienį nuo 16 iki 19 valandos ir sekmadienį nuo 16 iki 19 valandos, šalims suderinus bendravimo vietą prieš dieną Vilniuje, ieškovui paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, ir bendraujant su vaiku atsakovei nedalyvaujant.atsakovei įspėjus ieškovą prieš vieną kalendorinį mėnesį apie savo atostogas, atsakovės atostogų metu numatytas ieškovo ir vaiko bendravimo laikas perkeliamas į sekantį po atsakovės atostogų einantį atsakovei skirtą bendravimo su vaiku šeštadienį nuo 16 iki 19 vai. Vilniuje.Apie atvykimą bendrauti su vaiku ieškovui numatytu bendravimo laiku ieškovas įspėja atsakovę raštu (SMS žinute) prieš vieną kalendorinę dieną, siūlydamas (nurodydamas) būsimą bendravimo vietą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-13 sprendimu nepilnametės G. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove J. B., Vilniaus apygardos teismo 2010-12-08 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-13 sprendimas paliktas nepakeistas.

Spręsdamas klausimą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukterimi nustatymo, teismas atsižvelgia į tai, kad šalių duktė yra mažametė, visą laiką gyvena su atsakove, į specialistų išvadą, todėl konstatuoja, kad siekiant mažamečio vaiko netraumuoti ir nepakenkti darniai ir psichologiškai saugiai jo raidai, atsižvelgiant išimtinai į mažametės šalių dukters interesus, jos dienos režimą, vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą ir pasiūlymus bei abiejų šalių pozicijas, tikslinga ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, nustatant pereinamąjį vienerių metų laikotarpį, kurio metu vaikas priprastų prie tėvo, o tėvas geriau suvoktų mažametės dukters poreikius (su tuo teismo posėdžio metu iš esmės sutiko ir ieškovas, ir atsiliepime atsakovė). Siekiant užtikrinti atsakovės teisę pereinamuoju laikotarpiu dalyvauti tėvo ir vaiko susitikimuose bei siekiant užtikrinti ieškovo galimybę susitikimo metu bendrauti su dukra individualiai, atsakovei šiuo laikotarpiu leistina stebėti susitikimus, netrukdant ieškovui betarpiškai bendrauti su dukra. Teismas šiuo laikotarpiu nustatė grafiką, pagal kurį D. S. vienerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bendrauja su dukra G. S. kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadienį nuo 16 val. iki 19 val. ir sekmadienį nuo 16 val. iki 19 val. ir švenčių dienomis: Tėvo dieną, Sausio 1 d. ir antrą Velykų dieną nuo 10 val. iki 18 val., neutralioje vietoje, šalims suderinus bendravimo vietą prieš dieną, Vilniaus mieste; atsakovei šiuo laikotarpiu leistina stebėti susitikimus, netrukdant ieškovui betarpiškai bendrauti su dukra. Praėjus vieneriems metams po sprendimo įsiteisėjimo, ieškovo D. S. ir dukters G. S. bendravimas vyksta kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val., bei švenčių dienomis: Tėvo dieną, Sausio 1 d., antrą Velykų dieną nuo 10 val. iki 18 val.

Ieškovui negalint bendrauti su vaiku numatytu laiku dėl atsakovės atostogų, ar kitų pateisinamų aplinkybių, ieškovo D. S. ir dukters G. S. bendravimo laikas perkeliamas į sekantį savaitgalį.

Kitoje dalyje ieškinį atmetė, atsižvelgiant į nurodytus teismo argumentus dėl vaiko amžiaus, psichologinės būsenos ir kitus, įvertinęs, kad dabartiniu metu vaiko paėmimas tėvo prašoma tvarka bei atostogų metu ne trumpesniam kaip 14 kalendorinių dienų laikotarpiui gali pažeisti vaiko interesus, tai būtų įmanoma ateityje. Atsižvelgiant į dabartinę vaiko emocinę būseną, tėvų tarpusavio santykius, nežinant, kaip klostysis tėvo ir vaiko bendravimas, koks bus tarpusavio ryšys, teismas sprendė, kad tik po to, kai ieškovo ir jo dukters bendravimas taps pastovesnis, o jų emocinis ryšys glaudesnis, ieškovas galės pretenduoti į tokią bendravimo tvarką, kai vaikas yra atskiriamas nuo mamos ir paimamas iš jo namų atostogoms, t.y. ilgam laiko tarpui. Pažymėjo, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovo prašymus įpareigoti atsakovę J. B. netrukdyti ieškovui bendrauti su dukra darželyje ir mokykloje, taip pat kitose institucijose, darbo dienomis pasiimti dukrą G. iš darželio ir mokyklos, įpareigoti atsakovę J. B. sudaryti sąlygas tėvui D. S. auklėti dukterį ir bendrauti su ja, nekliudyti tėvui D. S. gauti informaciją apie dukterį iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, susijusių su vaiku, auklėti dukterį, atmetė kaip perteklinius bei nepagrįstus.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies, t.y. maždaug pusės prašymų apimtimi, yra pagrindas pusę ieškovo sumokėto žyminio mokesčio - 67 Lt priteisti iš atsakovės ieškovui, proporcingai iš ieškovo atsakovei priteisti pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 600 Lt ekspertizės išlaidų (t.2, b.l. 52), bei 750 Lt atstovavimo išlaidų (t.2, b.l. 53-54) (CPK 88 str.,93 str.,96 str.). Kadangi ieškovui atsakovė turi sumokėti 67 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas atsakovei 1350 Lt, todėl galutinai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo atsakovei išskaičiavus jam priteistiną sumą, t.y. iš ieškovo atsakovei priteistina 1283 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo ir atsakovės priteistina valstybei po lygiai pašto išlaidų valstybei, t.y. po 15 litų (CPK 96 str.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti 2011-09-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria bylinėjimosi ir ekspertizės išlaidos, bei pašto išlaidos valstybei lygiomis dalimis padalintos ieškovui D. S. ir atsakovei J. B.. Visas bylinėjimosi ir ekspertizės išlaidas, pašto išlaidas valstybei priteisti sumokėti atsakovei J. B.. Priteisti ieškovui iš atsakovės paduodant ieškinį sumokėtą žyminį

Nurodė, kad bylinėjimosi ir ekspertizės išlaidas, bei pašto išlaidas valstybei padalijo lygiomis dalimis ieškovui D. S. ir atsakovei J. B. nepagrįstai, todėl sprendimas turėtų būti panaikintas bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje. Pagarba šeimos gyvenimui ir vaiko interesams įpareigoja valstybę veikti taip, kad būtų sudarytos sąlygos ir galimybės tokiems ryšiams normaliai plėtotis ir užtikrintos teisėtos vaiko teisės ir interesai.

Kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos su mažamete dukra G. nustatymo ieškovas buvo priverstas po to, kai dukros motina atsakovė J. B. piktybiškai nevykdė dar 2010-04-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime pateiktų nurodymų netrukdyti bendrauti dukrai su tėvu, siekiant apginti, pirmiausia mažamečio vaiko interesus, kuris pats gintis dar negali, o Vilniaus rajono VTAT nuolat ignoravo teisėtus vaiko ir ieškovo prašymus.

Kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, atsakovė J. B. bylos nagrinėjimo metu pateikė begalę tikrovės neatitinkančių duomenų teismui, susijusių su ieškovu ir jo bendravimu ir santykiais su dukra G., visos bylos nagrinėjimo metu iš atsakovės pusės nuolat buvo veikiama prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, taip didinant bylinėjimosi išlaidas (už kiekvieną posėdį reikia mokėti advokatui, už ekspertizę taip pat : byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šioje elementarioje byloje už advokato išlaidas atsakovė J. B. sumokėjo 1 500 Lt (T.2, b.l. 53), už ekspertizę - 1 200 Lt (T.2, b.l. 23-24)).

Pažymėjo, kad dėl nuolatinio tikrovės neatitinkančių duomenų teismui teikimo, bylos vilkinimo ir teismo klaidinimo, ieškovas D. S. nekart bylos nagrinėjimo metu buvo priverstas teikti teismui žodinius ir rašytinius paaiškinimus, teikti įrodymus (T.l, b.l. 46-51, 130-133, 156-165, 189-190, 192, 195-197, 199 ir kt.), bei prašyti teismo išreikalauti įrodymus net iš policijos apie melagingus atsakovės J. B. pranešimus policijai (T.l, b.l. 142, 155, policijos medžiaga 57-At-304-10). Dėl atsakovės bylos vilkinimo ir važinėjimo į ekspertizę, patyrė itin daug transporto išlaidų (žr. Priedą Nr. 1).

Teismas patenkino beveik visus ieškovo D. S. teisėtus reikalavimus byloje ir apgynė mažamečio vaiko - dukros G. - teises, o iš atsakovės pusės siūlymas buvo - atmesti ieškinį ir nustatyti tik minimalią susitikimų su dukra G. tvarką - po tris valandas, dukart per mėnesį. Vertinant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, visos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos tik iš atsakovės J. B. ir pastarajai užkirstas kelias ateityje piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, elgtis ir veikti sąžiningai, bei siekti greito bylos išnagrinėjimo.

Šiuo atveju, kadangi šioje byloje atmesti visi atsakovės reikalavimai, o ieškovo, o kartu ir mažamečio vaiko reikalavimai patenkinti beveik visi, ieškovui D. S. iš atsakovės priteistina jo sumokėto už ieškinį žyminio mokesčio suma, o taip pat atsakovei neatlygintinos jos turėtos ekspertizės ir advokato išlaidos šioje byloje.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė J. B. nurodė, kad ieškovo ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies. Procentiškai iš Ieškovo pareikštų dviejų reikalavimų, kurių vienas iš 9 papunkčių, patenkintų reikalavimų net mažiau nei 11 proc. [50 proc. (už 1-ą reikalavimą) / 9 (papunkčiuose išdėstyti reikalavimai) x 2 (iš dalies teismo tenkinti reikalavimai) =11 proc.; antrasis reikalavimas (50%) netenkintas visiškai]. Tuo tarpu 89 proc. pareikštų reikalavimų netenkinta. Teismas sprendė, kad ieškinys tenkintas „maždaug pusės prašymų dalimi". Ieškovas šioje dalyje priimto sprendimo neskundė, su juo sutikdamas. Ieškovas neįrodė, kad išlaidos būtų paskaičiuotos ar paskirstytos neteisėtai ar nepagrįstai. Nei bylos nagrinėjimo metu, nei su apeliaciniu skundu Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad Atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, kas sudarytų pagrindą mažinti jai priteistas bylinėjimosi išlaidas. Būtent Ieškovas prieš teismo posėdžius teikdavo daug naujų prašymų išreikalauti įrodymus, iškviesti neatvykusius į posėdį liudytojus, taikyti vis naujas laikinąsias apsaugos priemones, po to dar keitė reikalavimo dalyką. Posėdžių metu, išnagrinėjus šiuos ieškovo prašymus, paaiškėdavo, kad bylos iš esmės nagrinėti neįmanoma tame posėdyje arba kad Atsakovei turi būti suteikta galimybė susipažinti su naujais, prieš posėdį pateikiamais reikalavimais, ir suformuluoti savo poziciją. Tuo tarpu Ieškovė byloje būtent veikė už greitą bylos išnagrinėjimą: laiku pateikė atsiliepimą, savo pozicijos nuosekliai laikėsi ir jos nekeitė, prašydama skirti psichologinį - psichiatrinį vaiko įvertinimą, nurodė ekspertus, kurie gali atlikti tokią ekspertizę, pateikdama ekspertų raštą dėl ekspertizės kainos, trukmės, atlikimo tvarkos. Ekspertizės tikslingumas, teismui paskyrus ekspertizę, nebekvestionuojamas, net jei Ieškovas su tuo ir nesutinka. Tačiau akivaizdu, kad teismui skyrus ekspertizę, Ieškovė pagrindė ekspertizės ir atitinkamai išlaidų ekspertizei būtinumą. Be to, priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas rėmėsi ekspertų išvadomis ir posėdyje ekspertų pateiktais paaiškinimais, kad bendravimui būtinas pereinamasis laikotarpis. Tuo tarpu ekspertizės atlikimo laikas, kurio metu byla negalėjo būti nagrinėjama, nuo Atsakovė nepriklauso. Taigi bylinėjimosi išlaidos dėl bylos nagrinėjimo trukmės, kuri nuo Atsakovės valios nepriklausė, ir kadangi Atsakovė procese elgėsi sąžiningai, Atsakovei negali būti mažinamos. Dėl išlaidų advokato pagalbai pažymėtina, kad pati negalėdama savęs atstovauti daugybėje bylų, kurias yra prieš Atsakovę inicijavęs Ieškovas, Atsakovė turėjo teisę ir būtinybę naudotis advokato pagalba, kuriai gindamasi nuo iš dalies nepagrįstų ir atmestų Ieškovo reikalavimų, patyrė išlaidų. Prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą.

Atsakovė apeliaciniu skundu prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad „praėjus vieneriems metams po sprendimo įsiteisėjimo ieškovo ir vaiko bendravimas vyksta kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 16 vai. iki sekmadienio 19 val". Nustatyti, kad „po 1 metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovas bendrauja su dukra G. S., kiekvieną porinį mėnesio šeštadienį nuo 16 iki 19 valandos ir sekmadienį nuo 16 iki 19 valandos šalims suderinus bendravimo vietą prieš dieną Vilniuje, ieškovui paimant vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos, ir bendraujant su vaiku atsakovei nedalyvaujant ir susitikimų nestebint. Priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad teismas nepagrįstai vertino vaiko interesus, nes dukra yra mažametė, visą laiką gyveno su atsakove, vaikas turi nustatytą dienos režimą. Po vienerių metų mažametis vaikas bus atskiriamas nuo mamos daugiau kaip parai du kartus per mėnesį ir perduodamas tėvui su kuriuo negyvena ir mažai bendrauja. Tai neatitinka vaiko interesų, neužtikrina vaiko saugumo jausmo, vaiko noro ir tuo pažeidžia CK 3.175 str. 2 d., kadangi vaikas yra pripratęs būti ir gyventi su atsakove, su ja eiti miegoti, su ja keltis, vaikas pripratęs, kad mama juo rūpintųsi nuolat. Vaikas bus traumuotas. Toks staigus, ne palaipsniui ilginant valandas ir pamažu pratinant vaiką bendrauti su Ieškovu savarankiškai, vykdomas bendravimo tvarkos pakeitimas neatitinka mažo, ikimokyklinio amžiaus vaiko interesų, be to prieštarauja ir paties teismo išvadai, kad bet kokie pakeitimai turi būti vykdomi, leidžiant vaikui adaptuotis.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba išvadoje pažymėjo, kad nepertraukiamas bendravimas su nakvynėmis nustatomas, kai vaikui yra bent 7 metai. Tai atitinka G. S. interesus. Posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas taip pat akcentavo, kad „vaikas mažas, turi nakvoti su atsakove". Pagal liudytojų parodymus teismui nebuvo pagrindo nustatyti, kad vaikas su tėvu bendrauja noriai. Vaikas ieškovo atžvilgiu yra pasyvus. Taigi teismo išvada nustatyti bendravimo tvarką kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 16 vai. iki sekmadienio 19 vai. būtent prieštarauja R.P. parodymams ir psichologų išvadoms ir pažeidžia vaiko interesus.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad dėl vaiko teisių pažeidimo į šiuos klausimus atsakė teismo paskirta ekspertizė, išsamūs ekspertų paaiškinimai ir kitos faktinės ir teisinės byloje nustatytos aplinkybės. Dėl galimo įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimo konstatuotina tik tai, kad VTAT išvada neturi kažkokios pirmenybės prieš kitus įrodymus byloje ir turi būti vertinami su visais kitais įrodymais byloje. Pabrėžtina, kad šioje byloje atliktos ekspertizės išvados sutapo su ieškovo pateiktais ir kitų byloje pateiktų įrodymų aplinkybėmis. Akcentuotina tik tai, kad VTAT išvada ir joje pateikti duomenys šioje byloje neatitinka tikrovės ir teismai pagrįstai jų nevertino. Dėl ilgesnio pereinamojo laikotarpio teiginiai iš atsakovės J. B. pusės yra spekuliatyvinio pobūdžio ir prieštarauja tiek ekspertų išvadoms, tiek civilinėse bylose teismų nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Įstatymai numato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Atsakovės ginčijama sprendimo dalis, kuria praėjus vieneriems metams po sprendimo įsiteisėjimo ieškovo ir vaiko bendravimas vyksta kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val. jos teigimu neatitinka vaiko interesų, nes vaikas yra pripratęs būti su mama ir bus traumuojamas, nes yra per mažas, todėl reikalingas ilgesnis pereinamasis laikotarpis.

Dukra G. S. gimė (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka momentu jai yra suėję penkeri metai.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvadas, pagal kurias G. S. tiesioginio stebėjimo metu nebuvo stebėta reikšmingų skirtumų mergaitės santykiuose su mama ir tėvu žaidimų metu, kad būdama kartu su tėvu mergaitė atrodo pakankamai saugi ir sugeba dalyvauti produktyviuose santykiuose, vertina, kad per metus laiko, kai nustatytas tėvo bendravimo su vaiku grafikas kas antrą savaitgalį, vaikas turės galimybę atkurti glaudesnius santykius su tėvu, ir būdama šešerių metų saugiai jausis ir kitoje, negu jai įprasta aplinka gyvenant su mama, vietoje, kurioje ji laiką leis su tėvu.

Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis, įvertinus byloje pateiktus įrodymus bei mergaitės dabartinį amžių, yra pakankamas tiek vaiko adaptacijai, tiek vaiko ir tėvo tarpusavio ryšio stiprinimui, po kurio vaiko savaitgalio praleidimas kartu su tėvu kitoje aplinkoje jau neturėtų būti vertinamas kaip staigus bendravimo tvarkos pasikeitimas, kuris traumuotų vaiką, nes tokioms išvadoms padaryti byloje nėra pateikti jokie svarūs įrodymai.

Vaiko interesų sąvoka nėra apibrėžta įstatymuose, ji išplaukia iš asmeninių tėvų teisių ir pareigų vaiko atžvilgiu. Asmeninės tėvų teisės ir pareigos yra plačios, tai vaiko auklėjimas, tinkama jo priežiūra, rūpinimasis jo fiziniu vystymusi, sveikata, lavinimu, mokymu, aprūpinimas gyvenamuoju būstu, atstovavimas vaikui santykiuose su trečiaisiais asmenimis, vaiko teisių gynimas ir kt. Šias teises ir pareigas tėvai turi įgyvendinti vaiko interesais. Kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvadose buvo akcentuota, kad atsižvelgiant į mergaitės amžių, dėmesio ir elgesio impulsyvumo ypatumus būtina, kad ja besirūpinantys suaugusieji ir aplinkos keliami reikalavimai būtų kiek įmanoma nuoseklesni ir vieningi, nes mergaitės artimų žmonių tarpusavio santykiai emociškai labai įtempti, o tai neišvengiamai įtakoja ir mergaitės emocinę būseną. Specialių žinių turintys asmenys bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tėvas turi turėti galimybę susitikimo metu bendrauti su Gabriele individualiai, o vaikas nuo 6-7 metų amžiaus jau gali išgyventi didesnius atsiskyrimus. Vaiko paėmimas kas antrą savaitgalį bendravimui nuo šeštadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val. nelaikytinas didesniu atsiskyrimu, nes tai nėra kelių dienų ar savaičių laikotarpis. Sąlygų skyrium gyvenančiam tėvui sudarymas bendrauti ilgiau kaip tris valandas per dieną vertintinos kaip galimybė kuo maksimaliau prisidėti prie dukters auklėjimo ir bendravimo su ja, įgyvendinant tėvų pareigą.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovės skundžiama dalimi nepažeidžia vaiko interesų, nes nustatyta bendravimo tvarka numato pakankamą pereinamąjį laikotarpį, po kurio vaiko paėmimas kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 16 val. iki sekmadienio 19 val. yra tinkamas vaiko ir tėvo teisių įgyvendinimui.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio. Jeigu realiai įgyvendinant teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką po tam tikro laikotarpio galima padaryti neabejotinas išvadas dėl tokios tvarkos pakeitimo būtinumo, jeigu vaiko reakcija ir norai leis spręsti apie jo interesų pažeidimą, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Apeliantė skunde nurodė, kad teismo sprendimo išvada neatitinka vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados ir be pagrindo buvo nesivadovauta liudytojų parodymais. Teismas dėl bet kokios į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui iš anksto neturi galios, išskyrus CPK nurodytas išimtis (CPK 185 str.). Byloje buvo pateikti ne tik atsakovės nurodomi įrodymai, todėl teismo kartu buvo vertinami ir šalių paaiškinimai, ir atliktos ekspertizės išvados, kurių visumos pagrindu teismas ir padarė atitinkamas išvadas. Atsakovės skunde minimi įrodymai nepaneigia teismo padarytų išvadų, nes Vilniaus rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat nurodė, kad pradinis ieškovo reikalavimas, pagal kurį vaiko paėmimas nakvynei jam nepažįstamoje vietoje be motinos gali sukelti stresą bei paveikti vaiko psichologinę būseną, neturėtų būti tenkinamas, kad reikalingas pereinamasis laikotarpis, per kurį vaikas pakankamai priprastų prie tėvo, kad užsimezgus tarp vaiko ir tėvo glaudžiam emociniam ryšiui ieškovui turi būti suteikta galimybė bendrauti su dukra ir ne vaiko gyvenamojoje vietoje, ir tėvo atostogų metu, nedalyvaujant motinai. Tas pats pasakytina ir apie liudytojų parodymus, nes paliudijimas, jog vaikas su tėvu bendrauja pasyviai, buvo vertinamas kartu su ekspertizės išvada, kuri nenurodė esminių skirtumų mergaitei bendraujant su tėvu ar motina, nepaisant to, kad vaikas gyvena su motina. Byloje nėra patvirtintų įrodymų, kad vaiko bendravimas su tėvu prieštarauja vaiko interesams. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškovas nurodė, kad teismas sprendimu patenkino beveik visus jo reikalavimus ir atmetė visus atsakovės reikalavimus, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės. ieškovo argumentai atmestini kaip neteisėti.

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas neginčijo, kad buvo patenkinta dalis jo reikalavimų, taip pat neginčijo teismo nustatytosios reikalavimų patenkinimo dalies – t.y. maždaug pusės prašymų apimtimi. Todėl teismas tinkamai vadovavosi nurodyta CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostata. Šiuo atveju normos taikymui neturi reikšmės atsakovės atsiliepimuose į ieškinį išdėstyti reikalavimai, nes priešieškinis nebuvo pareikštas, todėl atmestinas apelianto argumentas dėl atsakovės reikalavimų nepatenkinimo ir atitinkamai kitokio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 88 straipsnis prie bylinėjimosi išlaidų taip pat priskyrė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei išlaidas, sumokėtas ekspertams. Šių išlaidų paskirstymui taip pat yra taikomos CPK 93 straipsnio nuostatos ir CPK 98 straipsnio nuostatos, nustatančios, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Bylos nagrinėjimo metu šalims yra įstatymu suteikta teisė ir numatyta pareiga teikti nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, šia teise naudojosi abi bylos šalys ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad bylos nagrinėjimas butų buvęs vilkinamas, kaip nėra pagrindo ir apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad dėl įrodymų rinkimo kuri nors šalis nepagrįstai būtų padidinusi bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti iš Kompleksinio psichiatrinio-psichologinio įvertinimo išvados, specialistai atsakė ne tik į atsakovės formuluotus klausimus, bet ir į ieškovo pateiktą klausimą, šis įrodymas buvo vertinamas priimant teismo sprendimą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršijo nurodytų rekomendacijų dydžio. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatą.

Nagrinėjamu atveju netaikytina apelianto nurodoma analogija, pagal kurią sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, bei teisę atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nes nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl santuokos nutraukimo teisinių santykių, o bylose dėl ginčo, kildinamo iš bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teisinių santykių, bylinėjimosi išlaidos yra paskirstomos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais apeliacinių skundų argumentai, kurių pagrindu prašoma pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.