Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-03-30 · Civilinė byla Nr. e2S-836-880/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-30
Bylos Nr.
e2S-836-880/2023
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00145-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
T. N.
Kategorijos
  • 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Civilinė byla Nr. e2S-836-880/2023Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00145-2023-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) T. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui T. N. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė D. P. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. N. (toliau – atsakovas) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė prašė teismo iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams po 248 Eur mokamų periodinių išmokų per mėnesį iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė motyvavo tuo, kad atsakovas teikia nepakankamo dydžio išlaikymą ir tinkamai neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteisė iš atsakovo T. N. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams – sūnui U. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), dukrai S. N., gimusiai (duomenys neskelbtini), dukrai L. N., gim. (duomenys neskelbtini), po 248 Eur mokamų periodinių išmokų per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2023 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo priėmimo.

3. Teismas nurodė, kad ieškovė augina tris šalių nepilnamečius vaikus, kas neabejotinai leidžia spręsti, kad ieškovei vienai išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus finansiškai yra sunku. Atsakovas išlaikymo vaikams teikia bendrą 300 - 350 Eur išlaikymą, kas reiškia, kad vienam vaikui skiriamas tik 100 – 116 Eur išlaikymas, kuris, teismo vertinimu, neužtikrina būtinųjų vaikų poreikių. Kadangi teismo sprendimo priėmimas gali užtrukti, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į pilnavertį gyvenimą ir abiejų tėvų teikiamą išlaikymą ieškovės prašymas dėl laikinojo išlaikymo priteisimo šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo vertinamas kaip pagrįstas.

4. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės prašomas laikinas išlaikymas priteisiamas orientuojantis į nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojantį minimalų neto (po mokesčių) darbo užmokestį, kuris yra 633,20 Eur. Įvertinus nurodytas aplinkybes šalių nepilnamečiams vaikams priteistinas laikinas išlaikymas po 248 Eur mokamų periodinių išmokų per mėnesį iki bus priimtas teismo sprendimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovas (apeliantas) T. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1. panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį, išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymo ir netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, arba 2. pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį, sumažinant iš atsakovo priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams S. N., U. N. ir L. N., sumą iki 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Atsakovas nuo 2022 m. vasario mėn. kiekvieną mėnesį vaikams teikė nuolatinį išlaikymą. Atsakovo manymu, nebuvo pagrindo šios laikinosios apsaugos priemonės (priteisti laikiną išlaikymą vaikams) taikymui apskritai, kadangi nebuvo jokio vaikų asmeninių neturtinių bei turtinių interesų pažeidimo. Atsakovas nuolat ir reguliariai teikia išlaikymą vaikams. Be to, ieškovė nepateikė duomenų, jog ateityje galėtų kilti grėsmė, kad atsakovas nebeskirs vaikams išlaikymo.

5.2. Nutartimi trims vaikams priteista suma sudaro 744 Eur kas mėnesį. Priteistas laikinas išlaikymas objektyviai viršija atsakovo finansines galimybes jį mokėti. Teismas neįvertino to, kad daugiavaikėms šeimoms taikomos nuolaidos, tiek ugdymo įstaigose, tiek pramogoms, taip pat, kad ieškovė gauna išmokas vaikams. Atsakovas pagal dabartines galimybes, labai apribodamas savo poreikius gali mokėti vaikams laikiną išlaikymą - po 130 Eur per mėnesį. Atsakovas patiria su vaikų poreikiais susijusių papildomų išlaidų, kai vaikai būna su atsakovu (mažiausiai 100-150 Eur/mėn.). Tad bendra suma, kurią atsakovas vaikams skiria per mėnesį, siekia ne mažiau kaip 500 Eur/mėn. Tai maksimaliai didelė suma vertinant atsakovo situaciją ir jei vaikų motina prisidės bent tiek pat (500 Eur/mėn.), pridėjus valstybės skiriamus 408,66 Eur, bendra suma sieks 1408,66 Eur/mėn., vienam vaikui – 469,55 Eur, kas yra pakankama suma užtikrinti būtiniausiems vaikų poreikiams, bent kol bus nagrinėjama byla teisme.

5.3. Ieškovė neprašė teismo nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su ja, atitinkamai teismas negalėjo tenkinti ieškovės reikalavimo iš atsakovo priteisti vaikams laikiną išlaikymą. Taip pat teismui nustačius laikiną išlaikymą ieškovė prašė ją paskirti vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nutartyje nurodyta, kad iš atsakovo priteisiamas laikinas išlaikymas vaikams, bet vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovė nėra paskirta. Todėl yra pagrindas panaikinti šią nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį ir nepriteisti jo ir ieškovės nepilnamečiams vaikams laikino išlaikymo arba pakeisti minėtą nutartį, sumažinant priteisiamą laikiną išlaikymą iki 130 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo priėmimo.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

10. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi tris vaikus: dukrą S. N., gimusią (duomenys neskelbtini), sūnų U. N., gimusį (duomenys neskelbtini), dukrą L. N., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad visi trys vaikai šiuo metu gyvena su ieškove, o atsakovas gyvena skyrium. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

11. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato teismui galimybę priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ši teisės norma yra taikoma visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti viso bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybių, kurios yra ieškinio pagrindas ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus (CPK 144 – 147 straipsniai).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 20, 21 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

13. Bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023 39-40 punktus).

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu yra patvirtinusi 2023 metais taikomą 840 Eur minimaliąją mėnesinę algą, kas atskaičius mokesčius sudaro 633,20 Eur. Įvertinus tai, kad ieškovė vaiko poreikiams tenkinti papildomai gauna 136,22 Eur kas mėnesį valstybės kiekvienam vaikui mokamą išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, bendra vaikui šiuo metu išlaikyti skirtina suma sudarytų 496,98 Eur (633,20 Eur – 136,22 Eur), o vieno iš sutuoktinių – 248,49 Eur (496,98 Eur / 2).

15. Kaip jau buvo minėta, teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatlieka išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, bylos iš esmės nenagrinėja. Šioje bylos stadijoje objektyvių duomenų, kad šalių turtinė padėtis iš esmės skiriasi, nėra. Iš byloje esančių duomenų taip pat nėra pakankamo pagrindo teigti, jog vaikų mėnesio poreikiai akivaizdžiai viršija 1 MMA.

16. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pats nurodo, jog teikia visiems trims vaikams bendrą 300 Eur išlaikymą (po 100 Eur kiekvienam vaikui), taip pat, į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą ir kitas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovo šiuo metu teikiamas išlaikymas vaikams yra nepakankamo dydžio, o pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtinta atsakovo teikiamo laikino išlaikymo 248 Eur suma kiekvienam vaikui per mėnesį atitinka šalių nepilnamečių vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį ir laikytina pagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistinas laikino išlaikymo dydis nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus. Apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir siekdamas sumažinti iš jo vaikams priteistą laikiną išlaikymą, nepateikė jokių tokį poreikį pagrindžiančių įrodymų ir atskirąjį skundą grindžia vien deklaratyviais teiginiais.

17. Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir atsakovo teiginiai, jog priteistas laikinas išlaikymas objektyviai viršija atsakovo finansines galimybes jį mokėti. Pirmiausiai pažymėtina, kad pats atsakovas atskirajame skundu neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties, o tik nurodė, kad patiria išlaidų nuomodamasis būstą ir teikdamas išlaikymą vaikams. Kita vertus, laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, šia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Todėl visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Nagrinėjamu atveju pritaikant laikinąsias apsaugos priemones būtent ir buvo nustatytas minimalius vaiko užtikrinantis laikinas išlaikymas, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką.

18. Apeliantas nurodo, kad ieškovė neprašė teismo nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, todėl teismas negalėjo tenkinti ieškovės reikalavimo iš atsakovo priteisti vaikams laikiną išlaikymą. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vis tik, kaip jau buvo minėta, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad bylos šalių nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove. Tai nurodė tiek ieškovė ieškinyje, tiek atsakovas atskirajame skunde. Atsižvelgdamas į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik esant ginčui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti specialųjį laikinųjų priemonių institutą ir nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove.

19. Sprendžiant klausimą dėl uzufrukto nustatymo pažymėtina, kad teismo sprendimu ar teismo įsakymu dėl išlaikymo priteisimo teismas turi paskirti tėvą (motiną) ar globėją (rūpintoją), tvarkysiantį vaikui išlaikyti skirtas lėšas. Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytojas (uzufruktorius, turto administratorius) turi būti nurodomas ir tada, kai vaiko išlaikymo klausimas išsprendžiamas tėvų susitarimu (CK 3.190 straipsnis). Tėvas (motina) priteistą vaikui išlaikymą tvarko uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Nutraukus santuoką ar patvirtinus gyvenimą skyrium, išlaikymui priteistą turtą tvarko uzufrukto teise tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Kai gyvenant santuokoje priteisiamas išlaikymas iš tėvo (motinos), kuris neteikia išlaikymo vaikui, uzufrukto teisė nustatoma kitam iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams nenurodė, kad išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė, patikslina pirmosios instancijos teismo rezoliucinę dalį, nurodant, kad išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama vaikų motina D. P..

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo (apelianto) T. N. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinant nutarties rezoliucinės dalies antrą pastraipą, ją papildant taip: „Išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaikų motiną D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Zinkevičius