Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyr. tyrėjos B. M. 2022 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-14628-2022.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

Institucijos vyriausioji tyrėja B. M. 2022 m. liepos 7 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas) nustatė, kad A. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes 2022 m. balandžio 28 d. 19.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį paliko jį stovėti ant vejos ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Šiais savo veiksmais pažeidė KET 150.5 punktą.

A. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – 30 eurų bauda.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas skunde nurodo, kad automobilis pastatytas ant vejos, tačiau nėra jokių įrodymų, kad nors vienas ratas stovi ant vejos. Nėra aiški padarymo data ir laikas iš foto nuotraukos. Nuotraukos padarymo vieta ir protokole įrašyta neatitinka tikrovės. Automobilis stovi ne (duomenys neskelbtini), koordinatės melagingos. Ten kur statomas automobilis matomas tik smėlis su akmenukais, ten velėnos nėra. Taip pat nėra jokių draudžiančių stovėjimą ženklų, nėra atskirta borteliais. Ši vieta yra naudojama kaip pravažiuojamoji dalis.

Institucija atsiliepimu į skundą prašo nutarimą palikti nepakeistą ir A. B. skundo netenkinti. Anot Institucijos, automobilis „Volvo“ stovi ant žemės ploto. Kuris borteliais yra akivaizdžiai atskirtas tiek nuo važiuojamosios dalies, tiek nuo šaligatvio. Automobilis pastatytas ant išvažinėtos vejos. Aplink automobilį yra matomi vejos fragmentai, arčiau gyvenamojo namo yra graži, prižiūrima veja, o ties automobiliu ji yra sunykusi tik dėl netinkamo nuolatinio vairuotojų elgesio, t. y. nuolatinio automobilių statymo neleistinoje vietoje, taip išvažinėjant veją.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad adresas yra neteisingas, tai yra melaginga informacija. Nebuvo nurodytas laikas ir data ant nuotraukos. Ten nėra vejos, o jį kaltina, kad jis pastatė ant vejos automobilį. Prašė panaikinti nutarimą. Jis pastatė automobilį (Nuotrauka parodoma (b. l. 14)). Čia yra jo automobilis. Prie automobilio „Volvo“ kairės pusės rato yra nuolydis. Namo gyventojai važinėja ir čia stato, kai yra užstatyta aikštelė. Iš principo toje vietoje niekada nebuvo žolės. Piktybiškai ten niekada nestato mašinos. Jam reikėjo sunkius daiktus išsikrauti ir ten pastatė. Ten neauga žolė, nes žmonės naudoja tą vietą automobilių statymui. Ten turi būti lentelės su įspėjimais, kad negalima statyti. Jeigu čia savivaldybė prižiūri tą vietą, tai jie turi pasirūpinti, kad bortas būtų pakeltas, kad nebūtų pravažiavimo. Jie turi pasėti žolę. Čia yra viskas įsivaizdavimai, nes ten nėra jokios žolės. Neaišku, kas ten nufotografuota.

III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, ar fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė ar neturtinė žala, pripažintas nukentėjusiuoju, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

kundas netenkinamas.

Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę vairuotojams užtraukia 1) sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, 2) sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Ši norma yra blanketinė ir nukreipianti į KET nuostatas. Pagal KET 150.5 papunktį sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Lingvistiniu aiškinimu, veja suprantama kaip žolė, pievelė. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 67 dalyje išaiškinta, kad šaligatvis yra kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Pagal KET 3.7 papunktį kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.

Pareiškėjo padarytas nusižengimas grindžiamas L. G. pateiktu 2022 m. gegužės 8 d. policijai elektroniniu pareiškimu (nurodyta įvykio data 2022 m. balandžio 28 d.) bei nuotrauka, kurioje matyti pareiškėjo automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pastatytas (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjas A. B. nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu nutarimu pateikė teismui skundą, kuriame akcentuoja tai, kad jo pastatytas automobilis stovėjo ten kur yra tik smėlis su akmenukais, ten velėnos nėra. Taip pat, nėra jokių draudžiančių stovėjimą ženklų, nėra atskirta borteliais.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad dalis, ant kurios stovi pareiškėjo transporto priemonė „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra borteliais ir žalios vejos juosta iš vienos pusės atskirta nuo automobilių stovėjimo aikštelės, iš kitos pusės nuo šaligatvio, kas atitinka vejos sąvokų apibrėžimą. Vien tai, kad automobilių stovėjimo aikštelės pusėje bei kitoje pusėje, besiribojančioje su šaligatvio dalimi, bortelių aukštis yra žemesnis, neleidžia vertinti, jog tai nėra veja ir ši vieta skirta automobilių užvažiavimui ir jų stovėjimui. Taigi automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos (šaligatvio, vejos) yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje. Šiuo atveju pareiškėjo automobilis stovėjo tam neskirtoje vietoje, t. y. KET draudžiančioje vietoje.

Galima iš dalies sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad vietoje, kurioje stovėjo jo automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veja yra sunykusi, tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, jog nuo kairės pusės bortelių pradžios yra vejos (žolės) fragmentai, likę neišvažinėti plotai, ir tik toje atkarpoje kurioje galimai važinėja ir yra statomi automobiliai, yra likęs tik smėlis, padaryta takoskyra, už kurios ir vėl prasideda veja, kuri tęsiasi ne trumpą atkarpą. Taigi, vejos sunykimą ir lėmė netinkamas bei nuolatinis automobilių statymas, taip likusius vejos fragmentus išvažinėjant. Vien tai, kad automobilis stovėjo vietoje, kurioje veja nebuvo tanki, kokia yra už automobilio statymo vietos, ir buvo pastebimi tik šalimais likę vejos fragmentai, neleidžia daryti išvados, kad vejos toje vietoje nėra. Be to, vien aplinka, t. y. einanti vejos juosta nuo įvažiavimo pradžios ir besitęsianti lygiagrečiai su gyvenamaisiais namais, leidžia suvokti kiekvienam, kad būtent nurodytoje vietoje, kurioje stovėjo pareiškėjo automobilis, veja yra išnykusi ir neauga dėl nuolatinių važinėjimų ir jos trypimu. Tačiau vien dėl to, automobilių vairuotojai neįgyja teisės šioje vietoje, kurioje veja yra sunykusi, statyti automobilius ar tuo labiau, per nurodytą vietą važinėti.

Tiek savo skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas pabrėžė, kad toje vietoje, kur paliko automobilį stovėti nėra jokių tai draudžiančių ženklų. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad draudimą stovėti tam tikroje vietoje įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir KET nuostatos. Pastarųjų taisyklių 150 punkte nustatyta, visa eilė draudimų dėl sustojimo ar stovėjimo: draudimą stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostoje, ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, pėsčiųjų perėjose, keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ant vejos, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose ir t.t., tačiau stovėjimą draudžiantys ženklai kiekvienu šiuo atveju nėra statomi. Pastebėtina, kad jei ir nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas, t. y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas. KET privalančiam išmanyti vairuotojui šie draudimai turi būti žinomi ir be kelio ženklų. KET nurodytas draudimas statyti automobilius ant vejos savaime nesuponuoja išvados, kad draudimas galioja tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė. Minėtas draudimas apima ir atvejus, kai žolė neauga dėl objektyvių priežasčių – ji nuolat išvažinėjama, ištrypiama, žiemos metu ji būna apsnigta, todėl jos išvis nesimato. KET 150.5 punktas nustato, jog ant vejos stovėti galima tuo atveju, jeigu stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-421-238/2020). Susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei joje esančiomis nuotraukomis, nenustatyta, kad būtų kelio ženklai, leidžiantys statyti automobilį aptariamoje vietoje.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad namo gyventojai važinėja ir nurodytoje vietoje stato automobilius, kai yra užstatyta aikštelė, tačiau šios nurodytos aplinkybės nepašalina pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, t. y. už transporto priemonės pastatymą draudžiamoje vietoje.

Teismas pripažįsta pagrįstu pareiškėjo argumentą, kad administracinio nusižengimo protokole netiksliai nurodyta nusižengimo padarymo vieta. Iš tiesų, administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad administracinis nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini). Vyresniąją tyrėją galimai suklaidino asmens, pateikusio pranešimą apie įvykį, protokolas, kuriame nurodė, kad automobilis pastatytas neleistinoje vietoje – (duomenys neskelbtini). Tačiau priimtame Institucijos nutarime nurodyta tiksli ir teisinga administracinio nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esanti nuotrauka, kurioje aiškiai matosi namo skaičius (patikrinus programa „Google Maps“, ir įvedus minimą adresą, nustatyta, kad skundžiamame nutarime yra nurodytas teisingas adresas, sutampo užrašai ant namo (tiek nuotraukose, esančiose byloje, tiek programoje „Google Maps“) bei ant namo esantis skaičius bei gatvės pavadinimas). Administracinio nusižengimo protokole padaryta rašymo klaida dėl nusižengimo vietos nešalina paties nusižengimo padarymo fakto, kuris patvirtintas kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Visuma faktinių ir teisinių aplinkybių neleidžia konstatuoti, jog pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai tikėjosi, jog automobilį stato ne ant vejos, o tam leistinoje vietoje, kadangi, anot pareiškėjo, nurodytoje vietoje yra smėlis ir akmenukai. Akivaizdu, kad pareiškėjas pagal byloje nustatytas aplinkybes bei savo kaip vairuotojo turimas žinias, suprato, kad automobilį stato neleistinoje vietoje. Todėl darytina išvada, kad nutarimą priėmusi Institucija A. B. veiksmuose pagrįstai nustatė KET 150.5 punkto pažeidimą ir ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurio keisti ar naikinti skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos B. M. 2022 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-14628-2022 palikti nepakeistą ir A. B. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.