- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- 2A-1622-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00867-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė, Anita Sereikienė
- Ieškovas
- K. A.
- Atsakovas
- S. A.
- Išvadą teikia
- Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Anitos Sereikienės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. A. ieškinį atsakovei S. A. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir atsakovės S. A. patikslintą priešieškinį ieškovui K. A. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo reikalavimus: 1) patvirtinti tarp ieškovo K. A. ir atsakovės S. A. naudojimosi tvarką butu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. K. A. paskirti naudotis bute esančiu kambariu, plane pažymėtu indeksu 9-4, 14,46 kv. m; S. A. paskirti naudotis bute esančiu kambariu, plane pažymėtu indeksu 9-6, 16,23 kv. m; bendram naudojimui paskirti patalpas, buto techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksais - koridorių 9-1, 6,56 kv. m, vonią 9-5, 2,20 kv. m, tualetą 9-2, 1,01 kv m, virtuvę 9-3, 7,69 kv. m; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-4). Nurodė, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-521-939/2015 buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, padalintas santuokos metu įgytas nekilnojamasis, registruotinas ir kitas turtas, išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Nutraukiant santuoką, su atsakove bendrai įgytą nekilnojamąjį turtą - butą, esantį: (duomenys neskelbtini), pasidalino lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dalį: ieškovui buvo priteista ½ dalis iš 48,15 kv. m. bendro buto ploto ir atsakovei priteista ½ dalis iš 48,15 kv. m. bendro buto ploto. Jie tapo buto bendraturčiais lygiomis dalimis, t. y. turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise bei lygiomis dalimis mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas. Nutraukus santuoką, maždaug po pusės metų, su atsakove vėl pradėjo gyventi bendrai. Per tą laikotarpį, ieškovas vienas visame bute atliko pilną kapitalinį remontą, savo asmeninėmis lėšomis ir savo jėgomis, asmeninėmis lėšomis sumokėjo likusią skolą Kredito Unijai „Prienų Taupa“. Maždaug prieš du metus atsakovė pradėjo netinkamai elgtis ieškovo atžvilgiu ir jų tarpusavio santykiai vėl tapo komplikuoti. Siekdamas apsaugoti dukrą, ieškovas buvo priverstas retkarčiais išeiti nakvoti pas savo mamą, kuri gyvena toje pačioje laiptinėje. Tuo piktnaudžiaudama atsakovė, negavusi jo sutikimo, apgyvendino bute pašalinį asmenį. Ieškovui nesant namuose, jo asmeninius daiktus išnešė prie šiukšlių konteinerio ir jis, kaip buto dalies savininkas, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų prarado teisę pilna apimtimi naudotis jam priklausančia buto dalimi. Kuomet ieškovas pareina į namus, atsakovė iš karto be priežasties sukelia konfliktą girdint nepilnametei dukrai. Kuomet ieškovas išvyksta į darbą, atsakovė išneša jam priklausančius baldus į lauką ar į sandėliuką rūsyje, sakydama, kad nėra nustatyta naudojimosi butu tvarka, ir ji gali daryti bute, kas jai patinka, nežiūrint, kad po santuokos nutraukimo faktiškai buvo pasidalinę kuriais kambariais naudosis, ir ši tvarka yra išlikusi. Ieškovas priverstas pastoviai susirinkti savo daiktus ir parsigabenti į kambarį. Pagalbos kreipėsi ir į policijos pareigūnus, už ką atsakovė yra nubausta administracine tvarka. Kvietė atsakovę vykti pas notarą ir gera valia pasitvirtinti naudojimosi butu tvarką, bet ji nesutiko. Bute yra du atskiri izoliuoti kambariai, kuriais jie ilgą laiką atskirai naudojosi, tikslinga juos ir toliau paskirti naudotis kiekvienam iš jų pagal jau nusistovėjusią tvarką, o kitas bute esančias patalpas paskirti bendram naudojimui. Ieškovo siūloma naudojimosi butu tvarka užtikrina lygiavertiškumo, proporcingumo ir racionalumo principų įgyvendinimą ir maksimaliai turėtų tenkinti bendraturčių turtinius ir neturtinius interesus. Naudojantis atskiromis izoliuotomis patalpomis bus pasiekta teisinė ir socialinė taika, ieškovas pateks į butą ir galės juo naudotis kaip ir atsakovė.
Atsiliepimas
2. Atsakovė S. A. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 25-30). Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog su atsakove lygiomis dalimis mokėjo su turto išlaikymu susijusius mokesčius. Ieškovas pradėjo mokėti mokesčius turto išlaikymui tik nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, kuomet iš buto jau buvo išsikraustęs. Ieškovas ginčo bute po santuokos nutraukimo gyveno ne pastoviai, išeidavo gyventi pas motiną. Ieškovas ginčo bute negyvena nuo 2018 metų sausio mėnesio. 2019 metų liepos mėnesį atsakovas iš ginčo buto išsivežė ne tik savo asmeninius, bet ir bendrus daiktus: baldus, buitinę techniką, pareikšdamas, kad ginčo bute daugiau nesiruošia gyventi ir savo kambarį, plane pažymėtą indeksu 9-4. 14.46 kv. m. palieka dukrai. Buto remonto darbai buvo pradėti dar ieškovui ir atsakovei gyvenant santuokoje, tačiau taip ir nebuvo užbaigti. Po santuokos nutraukimo, ieškovas bute jokių remonto darbų nedarė, nes tam neturėjo lėšų, kadangi nedirbo. Nurodo, kad ½ dalį negrąžintos paskolos santuokos nutraukimo metu ji grąžino asmeninėmis lėšomis 2016-2017 metais. Ieškovas grąžino kitą jam priklausančią ½ dalį negrąžinto kredito. Ieškovas pats patvirtino, kad su ja nepalaiko jokių santykių nuo 2018 metų ir išėjo gyventi pas motiną. Ieškovui išsikrausčius, ginčo bute jokie pašaliniai nebuvo apgyvendinti. Ginčo butu išskirtinai naudojosi tik ji ir dukra, kuriai ir buvo skirtas atskiras kambarys, kuriame gyveno ieškovas ir tokia buvo ieškovo valia. Ieškovas vėlesniu laikotarpiu bute pasirodydavo tik periodiškai, tikslu aplankyti dukrą, tačiau dažnai tokie jo vizitai baigdavosi konfliktais, į kuriuos buvo įtraukiami policijos pareigūnai. Konfliktų iniciatorius visada būdavo ieškovas. Dėl jo nederamo elgesio, psichologinio spaudimo atsakovė ne kartą kvietė policijos pareigūnus, rašė pareiškimus, tikėdamasi, kad policijos pareigūnai sudrausmins ieškovą. Gyvenimas kartu su ieškovu, ginčo bute neįmanomas dėl pastovių barnių ir konfliktų, kurie vyksta nepilnametės dukros akivaizdoje. Dukros akivaizdoje ieškovas atsakovę užgaulioja, vadina necenzūriniais žodžiais. Tokia situacija nepilnametei dukrai sukelia stresą. 2019 m. liepos mėnesį ieškovas iš ginčo buto išsivežė baldus ir buitinę techniką, bute nebuvo galimybės gyventi, todėl ji 2019 m. vasarą buvo priversta iš ginčo buto išsikraustyti gyventi kitur. 2019 m. ji supirko reikiamus baldus vaiko kambariui, jį įrengė ir pritaikė vaiko poreikiams, įsigijo buitinę techniką ir 2019 metų rugpjūčio mėnesį grįžo gyventi į ginčo butą. Ieškovas į ginčo butą demonstratyviai atsinešė eilę jam priklausančių senų nudėvėtų baldų (stalas, kėdė, fotelis), nudėvėtų drabužių ir avalynės bei pareiškė, kad jis sugrįžta gyventi į ginčo butą ir dukrai reikės išsikraustyti iš jai priskirto ir įrengto kambario bei apsigyventi viename kambaryje kartu su ja. Esant tokiai situacijai, ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi butu tvarką, jam priskiriant vieną, o jai kitą kambarį, nėra logiškas ir teisingas. Tai tik gilina konfliktą tarp jų. Ieškovo ir atsakovės gyvenimas kartu ginčo bute yra neįmanomas, tai pažeistų ne tik ieškovo, atsakovės, bet ir nepilnametės dukros interesus. Dėl ieškovo netinkamo elgesio, atsakovė ne kartą buvo kreipusis į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Šios tarnybos darbuotojai ne kartą lankėsi ginčo bute, tačiau ieškovo elgesys nepasikeitė, atvirkščiai, jis tapo dar labiau agresyvesnis ir ieškovas pradėjo dar labiau kerštauti atsakovei. Ieškovo siūlomas turto atidalijimo būdas neatitinka racionalumo, patogumo reikalavimų, tarnavimo geresniam nuosavybės valdymui, pažeistų kito bendraturčio teises ir teisėtus interesus bei neatitinka interesų pusiausvyros principo.
3. Atsakovė S. A. pareiškė patikslintą priešieškinį, kuriame suformulavo reikalavimus: 1) atidalinti ieškovui K. A. ir atsakovei S. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 48,15 kv. m butą su rūsiu, pažymėtu R-15, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)v., atsakovei S. A. natūra priskiriant ieškovui priklausančią ½ dalį buto, iš atsakovės S. A., už jai tenkančią ieškovo K. A. ½ buto dalį, ieškovui K. A. priteisti išmokėti 6 500,00 Eur piniginę kompensaciją; 2) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 70-75, 2 t., b. l. 1-2) Nurodė, kad atsakovė ginčo bute gyvena nuolat, nuolat moka visus su buto išlaikymu susijusius mokesčius. Ieškovas ginčo bute po santuokos nutraukimo negyveno nuolat, tai išeidavo gyventi pas motiną, tai vėl sugrįždavo į butą, tačiau buto išlaikymo mokesčių nemokėjo. Atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovą, kad šis prisidėtų prie mokesčių mokėjimo už ginčo buto išlaikymą ir mokėtų juos proporcingai buto valdomai daliai, tačiau ieškovas vis akcentuodavo, kad jis bute negyvena, todėl ir neprivalo prisidėti prie buto išlaikymo mokesčių mokėjimo. Ieškovas ateidavo į butą kada panorėjęs, taip pat ir vėliu paros metu, kuomet dukra jau miegodavo, keldavo konfliktus, t. y. reikšdavo nepagrįstas pretenzijas atsakovei, mokė kaip reikia gyventi, kaip auklėti dukrą, ką valgyti, ką pirkti ir ko nepirkti, kas gali į butą užeiti, o kas negali. Ieškovas dažnai ateidavo ne vienas, atsivesdavo ir draugų, kad tik pakenktų atsakovei ir sudarytų nepatogias gyvenimo sąlygas. Dėl jo nederamo elgesio, psichologinio spaudimo atsakovė ne kartą buvo kvietusi policijos pareigūnus, rašiusi pareiškimus, tikėdamasi, kad policijos pareigūnai sudrausmins ieškovą. Deja, tokios atsakovės pastangos atgauti ramybę namuose, nedavė jokių rezultatų. Tokia konfliktinė situacija atsiliepia ir šalių nepilnametės dukros mokymosi kokybei ir jos elgesiui. Po ieškovo vizito į ginčo butą ir po eilinio konflikto, ji negali susikaupti ir sukoncentruoti dėmesio, pasidaro irzli. Ginčo situacijose teisingiausias ir racionaliausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus ginčo buto atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra priskirti ginčo butą natūra atsakovei, atitinkamai iš atsakovės priteisiant ieškovo naudai jam priklausančio turto vertės piniginę kompensaciją. Ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą, gyvena pas motina, ką jis patvirtino savo ieškinyje. Ieškovas taip pat nurodė, kad su atsakove nesutaria, todėl ieškovo siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymas teiktų prielaidų šalių konfliktinių situacijų kilimui ateityje bendrai naudojantis, valdant ir disponuojant šiuo turtu.
Atsiliepimas
4. Ieškovas K. A. atsiliepime į patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti (1 t., b. l. 80-89). Nurodė, kad apie pusantrų metų atsakovė bute gyveno su savo partneriu, kuriam apsigyvenus atsakovė ėmė dirbtinai kelti konfliktus, trukdė ieškovui naudotis jam priklausančia buto dalimi, jo kambarį apstatė savo baldais ir ten įkurdino savo sugyventinį. Priešingai nei nurodo atsakovė, ieškovas irgi prisidėjo prie buto išlaikymo ankstesniu nei atsakovės nurodytu 2019 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu. Atsakovė gyvena bute su dukra ir sugyventiniu, todėl jiems tenkanti komunalinių paslaugų dalis ir yra gerokai didesnė. Skolą Kredito Unijai „Prienų taupa“ ieškovas sumokėjo pats vienas, o ne kartu su atsakove. Nuo 2015 metų nebuvo niekur išvykęs nei išsikraustęs iš buto su daiktais. Kartu su atsakove ir vaiku atostogavo, pramogavo, dalyvavo draugų vestuvėse iki 2018 m. pabaigos, kuomet atsakovė pradėjo dažnai vartoti alkoholį, apsvaigusi nuo alkoholio grįždavo vėlai į namus, juos su dukra pažadindavo. Jiems abiem buvo kompensuojamos šildymo išlaidos 2016-2018 metais, o dukrai buvo skirtas nemokamas maitinimas darželyje. Visos lėšos (pašalpos) buvo pervedamos į atsakovės asmeninę sąskaitą, kuriomis ji viena disponavo. Atsakovės asmeninių daiktų iš buto nėra paėmęs. Ieškovo naudojamame kambaryje nėra įrengto jokio vaikų kambario. Dukra ruošia pamokas ir miega atsakovės naudojamame kambaryje su balkonu, kur yra dukros ir ieškovės lovos bei kiti jų asmeniniai daiktai. Atsakovė neteisėtais būdais siekia jį išvaryti iš buto. Butas yra vienintelis ieškovo nekilnojamasis turtas, kur yra jo gyvenamoji vieta. Kitos gyvenamosios vietos jis neturi. Dėl susiklosčiusios situacijos, atsakovės netinkamo elgesio, užėmus jo naudojamą kambarį, nenorėdamas konfliktuoti nepilnametės dukros akivaizdoje, ieškovas yra priverstas retkarčiais išeiti pernakvoti pas mamą, pas savo tėvus gali apsistoti ir atsakovė. Būtent atsakovės konfliktinis elgesys lemia, kad tiek ieškovas negali naudotis jam priklausančia buto dalimi, ir šis klausimas būtų išspręstas nustačius naudojimosi butu tvarką. Tenkinus priešieškinį būtų pažeistos jo kaip savininko teisės ne tik į nuosavybės neliečiamumą, ieškovas netektų ir vienintelio gyvenamojo būsto. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar atsakovė realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas - išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą. Ieškovo turimomis žiniomis atsakovė niekur nedirba ir neturi jokių pastovių pajamų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino ir atidalino ieškovui K. A. ir atsakovei S. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, pažymėtu R-15, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei S. A. natūra priskiriant ieškovui priklausančią ½ dalį buto, iš atsakovės S. A. priteisiant ieškovui K. A. išmokėti 6 500,00 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią ieškovo K. A. ½ buto dalį bei priteisė S. A. iš ieškovo K. A. 46,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio, ir 1 747,25 Eur advokato atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 105-114).
6. Teismas nustatė, kad nutraukus tarp šalių santuoką ir padalinus santuokoje įgytą turtą po ½ dalį šalys tapo bendrosios dalinės nuosavybės savininkais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Bylos nagrinėjimo teisme metu abi šalys iš esmės nurodė, norinčios naudotis joms priklausančio turto t. y. buto dalimis natūra, tačiau ieškovas reiškia reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, o atsakovė reiškia reikalavimą atidalinti išmokant ieškovui kompensaciją už jai natūra atitenkančią ieškovui priklausančią turto dalį.
7. Teismas pažymėjo, kad suformuotoje teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje.
8. Teismas išanalizavęs visą šalių pateiktą medžiagą, darė išvadą, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant jai ½ dalį ieškovui priklausančio buto natūra, o ieškovui išmokėti kompensaciją, pagrįstas, todėl tenkintinas. Nors ieškovas nurodo, kad tai vienintelis jo gyvenamasis plotas, tačiau duodamas teismui paaiškinimus nurodė, kad nuo 2018 metų bute nuolatos negyvena, gyvena pas mamą, draugę. Nors jis nurodė, kad gyventi negali bute dėl nesugyvenamo atsakovės charakterio, tuo pat metu teigia, kad nustačius naudojimosi tvarką gyventi galės, nes jis nėra konfliktiškas. Iš bylos duomenų bei šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovas atsakovei nežinant iš namų išsinešė jau po santuokos nutraukimo jo įgytą ir bute sumontuotą buitinę techniką, siurblį, šaldiklį, kondicionierių, kaitlentę, orkaitę, paėmė čiužinį, komodą, infraraudonųjų spindulių plokštes, šaldytuvą. Nors teismo posėdžio metu aiškino, kad norėjo pakeiti šią buitinę techniką, nes ėjo į pabaigą garantiniai šios technikos naudojimo terminai, tačiau šį ieškovo argumentą teismas vertino itin kritiškai, kadangi ieškovas šiuos daiktus buvo įgijęs neseniai t. y. po skyrybų 2015 metais. Atlikęs šiuos veiksmus ieškovas į butą naujesnės buitinės technikos nepirko, o į butą atnešė senus sudėvėtus baldus, batus ir čiužinį, tuo siekdamas sukelti kuo daugiau nepatogumų buvusiai sutuoktinei. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad būtent ieškovo veiksmai rodo jo nesugebėjimą ieškoti abipusių kompromisų ir gyventi viename bute nekonfliktuojant. Teismas atkreipė dėmesį, kad duodama paaiškinimus teisme atsakovė nurodė, jog su nepilnamete dukra likusios be šaldytuvo, orkaitės, kaitlentės privalėjo per naują pirkti šią buitinę techniką, nes butas nebuvo tinkamas gyventi.
9. Teismas vertino, kad nustatyti naudojimosi tvarką pagal ieškovo ieškinio reikalavimą negalima ir todėl, jog toks ginčo išsprendimo būdas sukels didelių nepatogumų abiems šalims, skatins jas konfliktuoti ateityje, nes ieškovui priskyrus naudotis bendro naudojimo patalpa pvz. virtuve, atsakovė galės neleisti jam naudotis savo asmenine buitine technika, orkaite, kaitlente, šaldytuvu ir kt. Be to bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė, kad nėra baigtos remontuoti kitos bendro naudojimo patalpos pvz. vonia, todėl vėl iškils klausimų ir ginčų kas turi remontuoti, kieno lėšomis ir kokiomis sumomis. Ieškovo teismo posėdžio metu išsakytą poziciją kad jis susitars su atsakove ir jos draugu teismas taip pat vertino kritiškai, nes bylos medžiaga ir šalių paaiškinimai parodo, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški ir jos nelinkusios šio turto naudotis ir juo disponuoti bendrai. Be to, šiuo metu teisme yra nagrinėjama ir baudžiamoji byla, kurioje ieškovas kaltinamas panaudojęs smurtą atsakovės atžvilgiu. Nors joks procesinis sprendimas šiuo klausimu nėra priimtas, tačiau teismas pažymėjo, jog tai rodo, kad abu bendraturčiai nesugeba nekonfliktuoti, dėl kylančių konfliktų kreipiasi į policiją ir rašo vienas ant kito pareiškimus, taip įtraukia į savo ginčus valstybės institucijas.
10. Dėl ieškovo argumentų apie panaudotas savo asmenines lėšas būsto remontui bei komunalinių mokesčių mokėjimui teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, šios bylos kontekste priimam sprendimui įtakos neturi, nes pareigą išlaikyti būstą turi ir turėjo abu bendraturčiai. Be to, kaip nustatyta byloje šalys nutraukę santuoką dar kurį laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius ir atliko remonto darbus abiejų bendraturčių sutarimu. Ieškovas, teikdamas savo ranka rašytą atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų sąmatą, jos jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė. Nors iš pateiktų byloje foto nuotraukų galima daryti išvadą, kad bute buvo atliktas remontas, tačiau nustatyti darbų apimtis teismas neturi galimybės, dėl to joks reikalavimas nereiškiamas. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog turėjo tokias lėšas ir jas panaudojo.
11. Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė į tai, kad būtent ieškovas nesutikdamas su atsakovės nurodyta buto rinkos verte, kuri buvo nustatyta 2020-01-01 pagal unikalų numerį ir sudarė 1 820,00 Eurų, teismui pateikė 2020 m. lapkričio 25 d. Turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, kad ginčo buto rinkos vertė yra 13 000,00 Eur. Šis byloje pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina, kad buto vertės nustatymo metu ieškovas sutiko su šia suma, ir iki bylos nagrinėjimo pabaigos jokių naujų dokumentų, įrodančių, jog atliktas remontas ženkliai padidino buto vertę, teismui nepateikė. Nors ieškovas duodamas paaiškinimus akcentavo savo norą naudotis vienu buto kambariu ir bendro naudojimo patalpomis, tačiau nepaneigė, jog gavęs didesnę pinigų sumą, sutiktų su atsakovės priešieškinio reikalavimu dėl atidalinimo t. y. piniginės kompensacijos jam išmokėjimo.
Šalies argumentai
12. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teismas sprendė, kad ieškovas ieškiniu prašydamas nustatyti naudojimosi butu tvarką, siekia patenkinti išimtinai savo interesus; prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka pažeidžia atsakovės interesus; prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neužkerta kelio konfliktinėms situacijoms atsirasti ateityje, todėl toks ieškovo reikalavimas negali būti patenkintas (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl šios priežasties teismas toliau vertino priešieškinio reikalavimą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bendraturčiui prašant atidalinti nekilnojamąjį turtą, priteisiant iš bendraturčio piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai ginčo turto vertės, teismas turi įvertinti bendraturčio galimybes sumokėti prašomą priteisti sumą. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančio atsakovės banko išrašo teismas nustatė, kad atsakovė pajėgi sumokėti piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį natūra, nes sąskaitos likutis 2021-03-09 sudarė 6 589,00 Eur. Todėl teismas sprendė, kad esant tokiai situacijai piniginės kompensacijos priteisimas yra tikslingiausias, nes ginčo išsprendimo būdas atidalinant bendraturčiams priklausantį turtą vienam priteisiant butą natūra, o kitam išmokant kompensaciją užkirs bet kokių ginčų dėl buto ateityje kilimą.
14. Atmetus ieškinį ir tenkinus priešieškinį iš ieškovo atsakovei buvo priteista 1 747,25 Eur už teisines paslaugas bei 146,25 Eur žyminis mokestis už priešieškinį. Teismas įvertino, kad byloje buvo teikta daug procesinių dokumentų, byla pagal savo pobūdį buvo sudėtinga, bylos išnagrinėjimui buvo reikalinga rengti kelis teismo posėdžius, byla buvo perduota teisminei mediacijai, todėl atsakovės patirtas išlaidas laikė pagrįstomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde ieškovas K. A. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir tenkinti apelianto K. A. ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t., b.l. 115-120). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinį ir atmesdamas ieškovo ieškinį, nurodė vienintelį motyvą – šalių konfliktiškus santykius. Esant bendrajai dalinei nuosavybei bendrosios nuosavybės teisėje visada nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nagrinėjamos civilinės bylos atveju ieškovui ir atsakovei priklauso po ½ idealiosios dalies nekilnojamojo turto, todėl gali būti nustatoma ir naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka, t.y. išskiriama realioji dalis, nes visų pirma bendrąja daline nuosavybe yra disponuojama kartu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Tarp ieškovo K. A. ir atsakovės S. A. buvo nusistovėjusi naudojimosi bendrai valdomu nekilnojamuoju turtu tvarka, todėl ieškovas teismui pateikė ieškinį dėl naudojimosi tvarkos patvirtinimo teismine tvarka.
Šalies argumentai
15.2. Pateikdama priešieškinį, atsakovė nepaneigė ieškovo nurodomos nusistovėjusios naudojimosi daiktu tvarkos, o pateikė priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovės teikti rašytiniai įrodymai nepatvirtino nurodytų priešieškinyje aplinkybių, jog ieškovo naudojamas kambarys buvo užleistas šalių nepilnametei dukrai. Pirmosios instancijos teismui patenkinus atsakovės priešieškinį, ieškovas netenka dalies valdomo nekilnojamojo turto.
15.3. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma aplinkybė, jog sprendžiant tarp bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daiktu naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra absoliuti. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai, besiskiriantys savo turiniu, tikslais, padariniais, sprendžiant ginčą teisme – įrodinėjimo dalyku byloje ir kt. (CK 4.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Sprendžiant ginčus dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais atsižvelgiant į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Tuo tarpu atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atveju pasikeičia bendro daikto teisinis statusas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Todėl sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo.
15.4. Ieškovas, įgydamas nekilnojamąjį turtą, visų pirma, siekė įgyti gyvenamąjį būstą sau bei savo nepilnametei dukrai. Tokia apelianto pozicija buvo ir šalių santuokos nutraukimo byloje, šalims butą pasidalinus natūra lygiomis dalimis. Aplinkybės, jog po santuokos nutraukimo ieškovas pirko į ginčo butą buitinę techniką, atliko remonto darbus, įrodo apelianto lūkestį turėti nuosavą būstą. Ginčo bute yra deklaruota ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta. Ieškovo tikslas pateikiant ieškinį dėl naudojimosi tvarkos butu nustatymo buvo ir yra išlaikyti jam tenkančią dalį buto savo nuosavybėje.
15.5. Atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti bendraturčių interesų pusiausvyrą, tokio pobūdžio bylose itin svarbus šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas priešieškinis, nebuvo įrodytos jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Civilinėje byloje yra pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kurioje yra nurodyta, jog vaiko teisių apsaugos specialistai ne kartą buvo kviesti dėl galimo šalių nepilnametės dukters interesų pažeidimo, tačiau jokių pažeidimų vaiko atžvilgiu nebuvo nustatyta. Taip pat pirmosios instancijos teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, jog pagal atsakovės pareiškimus teisėsaugos institucijoms, jokie ikiteisminiai tyrimai apelianto atžvilgiu nebuvo pradėti. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog konfliktus atsakovė pradėjo kelti ieškovo atžvilgiu dėl santykių su kitu vyru. Šiuo metu atsakovė yra susilaukusi kito vyro kūdikio. Būtent šios aplinkybės suponavo atsakovės piktybiškus ir sąmoningus veiksmus dėl nuolatinių skundų teikimo ieškovo atžvilgiu. Toks vieno iš bendraturčių nesąžiningas elgesys negali būti pagrindu kito bendraturčio nuosavybei įgyti.
15.6. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovės priešieškinį ir atidalindamas turtą iš bendros dalinės nuosavybės, ieškovą paliko be gyvenamosios vietos. Nors pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 6 500 Eur piniginę kompensaciją, tačiau iš šios sumos eliminavus priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai, likusi suma neužtikrina ieškovui galimybės įsigyti kitą gyvenamąjį plotą.
Atsiliepimas
16. Atsakovė S. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 000 Eur išlaidos advokato pagalbai (2 t., b.l. 124-131). Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Šalių tarpusavio santykių konfliktiškumas tai tik vienas iš teismo sprendimo teisinių argumentų. Pirmosios instancijos teismas sistemiškai ir nuosekliai atskleidė bei įvertino šalių tarpusavio santykius nuo santuokos nutraukimo, t. y. nuo 2015-07-02 iki šios bylos išnagrinėjimo, t. y., kad šalys ir po santuokos nutraukimo ilgą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, buvo pradėję ginčo buto remonto darbus, kurie iki galo taip ir nebuvo užbaigti, kad ieškovas nuo 2018 m. bute negyvena, kad ieškovas savo veiksmais siekė sukelti kuo daugiau nepatogumų buvusiai sutuoktinei, kad tuo atveju, jeigu atsakovė pasiūlytų ieškovui išmokėti didesnę nei 6 500,00 Eur piniginę kompensaciją, sutiktų su atsakovės priešieškinio reikalavimu dėl atidalijimo būdo - piniginės kompensacijos jam išmokėjimo.
16.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo atskleisti ir kiti atsakovės manymu svarbūs momentai, kurių pirmosios instancijos teismas sprendime nepaminėjo, t. y. kad ieškovas, išsikraustydamas iš ginčo buto ir pasiimdamas daiktus, išreiškė savo valią pasitraukti iš teisinių santykių, susijusių su ginčo butu; atjungdamas ir pasiimdamas iš ginčo buto kondicionierių, šaltuoju metų laiku butą paliko be šildymo sistemos, kas realiai pakenkė atsakovės ir jų bendro vaiko gerovei ir sveikatai, o ieškovas objektyviai to savo veiksmais siekė. Be to, šalių tarpusavio santykių dinamika rodo, kad santykių konfliktiškumas tik progresavo. Jeigu iš pradžių buvo apsiribojama tik smulkių Administracinių nusižengimų kodekse numatytų pažeidimų fakto konstatavimu, tai paskutiniu metu konfliktas peraugo į agresyvų lygmenį - ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo smurto prieš atsakovę. Nepilnametis vaikas negali augti ir vystytis tokioje socialinėje aplinkoje, kurioje kasdien matomi tėvų tarpusavio konfliktai, o ieškovo elgesys yra destrukcinis ir kenkia šeimos narių santykių stabilumui.
Šalies argumentai
16.3. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad buvo nusistovėjusi naudojimosi butu tvarka, nes ieškovas nuo 2018 m. negyveno ginčo bute. Taigi, jis neįrodė nusistovėjusios naudojimosi butu tvarkos fakto. Iki 2018 m. šalys vedė bendrą ūkį, kartu pirko buitinę techniką, remontavo butą, tačiau šiems santykiams galutinai nutrūkus ieškovas tariamai asmeninės nuosavybės teise jam priklausančius daiktus išsivežė, ginčo bute negyveno. Ginčo buto remontas iki šiol nėra baigtas ir ieškovas nedėjo jokių pastangų buto remontui užbaigti, išsivežtų daiktų negrąžino atgal į butą, kas tik rodo jo valią ir norą pasitraukti iš turtinių teisinių santykių.
16.4. Ieškovas, ieškiniu prašydamas nustatyti naudojimosi butu tvarką, siekia patenkinti išimtinai savo interesus, o prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka pažeidžia atsakovės interesus, nes neužkerta kelio konfliktinėms situacijoms atsirasti ateityje. Ieškovas neturi tikslo išlaikyti savo ginčo buto nuosavybės dalį, nes ieškovas, nesutikdamas su atsakovės nurodyta buto rinkos verte, teismui pateikė 2020 m. lapkričio 25 d. turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, kad ginčo buto rinkos vertė yra 13 000 Eur, o vėlesniu bylos nagrinėjimo metu teikė į bylą rašytinius dokumentus, siekdamas įrodyti, kad ginčo bute atliktas remontas ženkliai padidino buto vertę. Šios aplinkybės aiškiai parodo ieškovo siekį ir tikslą gauti iš atsakovės kuo didesnę piniginę kompensaciją, ko ieškovas ir neslėpė bylos nagrinėjimo metu.
16.5. Ginčo buto atidalijimas nepažeidžia ieškovo interesų, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad turi kur gyventi, t. y. gyvena pas motiną ar pas draugę, turi pastovias nuolatines pajamas, kas rodo, kad jis, gavęs kompensaciją iš atsakovės, turi realias galimybes savarankiškai įsigyti kitą gyvenamąjį plotą. Ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad negali gyventi kartu su atsakove dėl atsakovės nesugyvenamo charakterio, su atsakove nesutaria, todėl objektyviai naudojimosi tvarkos nustatymas, kaip kad siūlo ieškovas, teiktų prielaidų šalių konfliktinių situacijų kilimui ateityje bendrai naudojantis, valdant ir disponuojant šiuo turtu. Ieškovo pasiūlyta naudojimosi turto tvarka neatitinka racionalumo, patogumo reikalavimų, tarnavimo geresniam nuosavybes valdymui, pažeistų kito bendraturčio teises ir teisėtus interesus bei neatitinka interesų pusiausvyros principo.
16.6. Nors atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmenybė teiktina bendrosios dalinės nuosavybės objekto atidalijimui natūra (CK 4.80 straipsnio 2 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju toks turto atidalijimas, atsižvelgiant į tarp šalių susiklosčiusią itin konfliktišką situaciją ir patį ginčo objektą, yra neįmanomas, todėl vienintelis galimas turto padalijimo būdas yra kompensacijos išmokėjimas pinigais. Pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai įvertino tiek ieškovo, tiek atsakovės nurodytas faktines aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.
18. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl naudojimosi turimu nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo, šio turto atidalijimo būdo parinkimo.
19. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog 2015 m. liepos 2 d. Prienų apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-521-939/2015), buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, padalintas santuokos metu įgytas nekilnojamasis, registruotinas ir kitas turtas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu ieškovui ir atsakovei priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įvertintas 13 000 Eur suma. Buvusių sutuoktinių nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gimusios dukros P. A. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo teismo sprendimu nustatyta kartu su jos motina S. A.. Buvę sutuoktiniai iki šiol naudojosi turimu nekilnojamuoju turtu žodinio susitarimo pagrindu.
20. Ieškovas teisme pareiškė reikalavimą atsakovei patvirtinti tarp ieškovo K. A. ir atsakovės S. A. naudojimosi tvarką butu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. K. A. paskirti naudotis bute esančiu kambariu, plane pažymėtu indeksu 9-4, 14,46 kv. m; S. A. paskirti naudotis bute esančiu kambariu, plane pažymėtu indeksu 9-6, 16,23 kv. m; bendram naudojimui paskirti patalpas, buto techninės apskaitos byloje pažymėtas indeksais - koridorių 9-1, 6,56 kv. m, vonią 9-5, 2,20 kv. m, tualetą 9-2, 1,01 kv m, virtuvę 9-3, 7,69 kv. m. Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovui, kuriame suformulavo reikalavimą atidalinti ieškovui K. A. ir atsakovei S. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 48,15 kv. m butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei S. A. natūra priskiriant ieškovui priklausančią ½ dalį buto, iš atsakovės S. A., už jai tenkančią ieškovo K. A. ½ buto dalį, ieškovui K. A. priteisti išmokėti 6 500,00 Eur piniginę kompensaciją. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino ir atidalino ieškovui K. A. ir atsakovei S. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei S. A. natūra priskiriant ieškovui priklausančią ½ dalį buto, iš atsakovės S. A. priteisiant ieškovui K. A. išmokėti 6 500,00 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią ieškovo K. A. ½ buto dalį, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
21. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovas, skundas grindžiamas tais argumentais, jog tarp šalių buvo nusistovėjusi naudojimosi turtu tvarka, atsakovė nepaneigė šios naudojimosi tvarkos, todėl teismas nepagrįstai netenkino ieškovo ieškinio šioje dalyje; ieškovas po teismo sprendimo neteko turimo nekilnojamojo turto, nors ginčo bute yra deklaruota ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta, o už priteistą 6 500 Eur piniginę kompensaciją apeliantas neturi galimybės įsigyti kitą gyvenamąjį plotą; sprendimas priteisti turtą natūra atsakovei grindžiamas vieninteliu motyvu – šalių konfliktiškais santykiais, nors atsakovės nurodytos aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas priešieškinis, nebuvo įrodytos jokiomis įrodinėjimo priemonėmis, jokie ikiteisminiai tyrimai apelianto atžvilgiu nebuvo pradėti, nepilnamečio vaiko interesų pažeidimų nebuvo nustatyta.
22. Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs bendraturčių pareigą išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo, naudojimosi juo tvarkos ir sąlygų nustatymo, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo (CK 4.72 72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys yra nutraukę santuoką 2015 metais, yra priimtas 2015 m. liepos 2 d. teismo sprendimas, kuriuo santuoka nutraukta, išspręsti turto padalijimo klausimai, tame tarpe padalintas šalių turėtas ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš byloje pateiktų šalių procesinių dokumentų, surinktų įrodymų visumos, buvę sutuoktiniai nesusitarė dėl naudojimosi turimu bendrosios dalinės nuosavybės teise butu tvarkos, ieškovas pateikė teisme reikalavimą nustatyti naudojimosi butu tvarką, o atsakovė įrodinėjo, kad labiau priimtinas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas priteisiant jai būtą natūra, o ieškovui – piniginę kompensaciją už turimą ½ dalį buto. Teisėjų kolegija iš byloje pateikto 2015 m. liepos 2 d. Prienų apylinkės teismo sprendimo turinio nustatė, jog šalys dar iki 2015 metų nevedė bendro ūkio, santuokiniai ryšiai tarp šalių buvo iširę, abu kaltino vienas kitą, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Nustatyta, kad turto bendrasavininkiai nuo 2015 metų ne ginčo tvarka nenusistatė naudojimosi ginčo butu tvarkos, o naudojantis butu, tarp buto bendrasavininkių nuolat kildavo konfliktai. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kai nesutariama dėl naudojimosi turimu turtu tvarkos, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).
23. Nuosekliai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.80 straipsnyje reglamentuojamas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).
24. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės gali būti įgyvendintas dviem būdais: natūra ir piniginiu ekvivalentu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad atidalijimas piniginiu ekvivalentu yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tada, kai nėra galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalyti natūra. Šioje nutartyje jau minėta, kad buvusieji sutuoktiniai, turto bendrasavininkiai nesutaria, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad ieškovas atsakovei nežinant iš namų išsinešė jau po santuokos nutraukimo jo įgytą ir bute sumontuotą buitinę techniką, siurblį, šaldiklį, kondicionierių, kaitlentę, orkaitę, paėmė čiužinį, komodą, infraraudonųjų spindulių plokštes, šaldytuvą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakovė yra sudėjusi bute esančius ieškovo daiktus rūbus ir juos išnešusi iš buto be ieškovo žinios. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nustatė tas aplinkybes, jog, išnešęs bute buvusią buitinę techniką, čiužinį, šaldytuvą, ieškovas į butą atnešė senus sudėvėtus baldus, batus, seną purviną čiužinį, taip teismo vertinimu jis siekė sukelti kuo daugiau nepatogumų buvusiai sutuoktinei ir turto bendrasavininkei. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad šį čiužinį atsakovė išnešė į lauką, o ieškovas apie tai pranešė policijai, kuri atliko tyrimą dėl to fakto. Šios nustatytos faktinės aplinkybės liudija apie itin konfliktiškus buvusių sutuoktinių santykius, jų sąmoningą siekį sukelti kuo daugiau nepatogumų vienas kitam, provokuoti konfliktus. Dėl to yra visiškai pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad šalių ginčą išspręsti nustatant ieškovo siūlomą naudojimosi ginčo butu tvarką, nėra jokios galimybės, nes buto bendrasavininkiams naudojantis bendromis patalpomis ir jose esančiais daiktais, neišvengiamai kils konfliktai, nebus realios galimybės naudotis bendru turtu pagal jo paskirtį. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad tinkamesnis turto atidalijimo būdas yra visiškas turto atidalijimas, priteisiant vienam iš bendraturčių butą natūra, o kitam kompensaciją už turimą 1/2 dalį šio turto.
25. Nors skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendime nurodoma, kad ieškovo kai kurie veiksmai lėmė jo nesugebėjimą ieškoti abipusių kompromisų ir gyventi viename bute nekonfliktuojant, jog šiuo metu teisme yra nagrinėjama ir baudžiamoji byla, kurioje ieškovas kaltinamas panaudojęs smurtą atsakovės atžvilgiu, tačiau nėra nurodoma, kad būtent šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė butą priteisti natūra atsakovei, o ieškovui kompensaciją pinigais už turimą buto dalį. Parinkdamas turto atidalijimo būdą, Alytaus apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog byloje ieškovas nereikalavo jam priteisti visą butą natūra, išmokant kompensaciją atsakovei pinigais, o ieškovo pareikštas reikalavimas nustatyti tik naudojimosi butu tvarką yra neracionalus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad Prienų apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu buvusių sutuoktinių nepilnamečio vaiko – (duomenys neskelbtini) gimusios dukros P. A. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta kartu su jos motina S. A.. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad butas yra pakankami mažas t. y. tik 48,15 kv. m., jame yra tik du kambariai 14,46 kv. m. ir 16.23 kv. m., 6,56 kv. m. koridorius, 7,69 kv. m. virtuvė ir sanitariniai mazgai. Iš esmės butas yra pritaikytas gyventi vienai šeimai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo sprendimas atidalinti turtą priteisiant visą butą atsakovei, o ieškovui kompensaciją pinigais, sudaro prielaidas ir labiau ginti, bei užtikrinti nepilnametės P. A. interesus, negu tenkinus ieškovo ieškinį ir nustačius tik naudojimosi butu tvarką tarp bendraturčių. Šios nutarties 24 ir 25 pastraipose nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas atidalinti bendraturčių turimą turtą priteisiant butą natūra atsakovei, o ieškovui kompensaciją už turimą turto dalį yra teisingas, pagrįstas byloje surinktų įrodymų visuma.
26. Sprendžiant dėl apelianto nurodomų aplinkybių, jog jis po teismo sprendimo atidalinti turtą sprendime nurodomu būdu, jis neteko turimo gyvenamojo būsto, o už gaunamą 6 500 Eur kompensaciją jis negalės įsigyti kito būsto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pats ieškovas teismui pateikė įrodymus, jog buto rinkos vertė yra 13 000 Eur (2020 m. lapkričio 25 d. Turto vertės nustatymo pažyma). Todėl Alytaus apylinkės teismas teisingai nustatė 6 500 Eur dydžio priteisiamą kompensaciją už ieškovo turėtą turto dalį. Sprendžiant ginčą dėl turto atidalijimo tarp bendraturčių ir atidalijimo būdo nustatymo, nėra svarbios aplinkybės, ar išmokama kompensacija asmeniui užtikrina kito gyvenamojo būsto įsigijimą, svarbu nepažeisti buto rinkos kainos principo. Alytaus apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad ginčo buto atidalijimas nepažeidžia ieškovo interesų, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovas pats patvirtino, kad iš esmės turi kur gyventi, t. y. gyvena pas motiną ar pas draugę, turi pastovias nuolatines pajamas, kas rodo, kad jis, gavęs kompensaciją iš atsakovės, turi realias galimybes pasirūpinti gyvenamuoju būstu. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovė, siekdama atidalinti turimą turtą su ieškovu, neturi pareigos užtikrinti jam gyvenamojo būsto po turto atidalijimo.
27. Nustatyta, kad atsakovė turėjo 1 000 Eur išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (2 t. b. l. 132), prašo jas priteisti iš apelianto. Skundą atmetus, atsakovei šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).
28. Taip pat nustatyta, kad ieškovas už apeliacinį skundą, pateiktą elektroninių ryšių priemonėmis, nesumokėjo 83 Eur dydžio žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 7 dalis 82 straipsnis). Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliacinį skundą neįpareigojo apelianto sumokėti už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, ši suma, apelianto skundą atmetus, valstybei priteisiama iš ieškovo K. A. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 4 dalis, 7 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 83 Eur žyminio mokesčio (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.