Alytaus apylinkės teismo sprendimas, 2-196-800/2021

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-14
Bylos Nr.: 2-196-800/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00867-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Živilė Janavičienė
Ieškovas: K. A.
Atsakovas: S. A.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai: Irena Malinauskienė, Laimutis Platūkis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-196-800/2021Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00867-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.4.3; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.14 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 14 d.Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,dalyvaujant ieškovui K. A., jo atstovei advokatei Irenai Malinauskienei,atsakovei S. A., jos atstovui advokatui Laimučiui Platūkiui,

nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal K. A. ieškinį atsakovei S. A. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir atsakovės S. A. patikslintą priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovui K. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovas ieškiniu prašė: patvirtinti tarp ieškovo K. A. ir atsakovės S. A. naudojimosi tvarką butu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. K. A. paskirti naudotis bute esančiu kambariu, plane pažymėtu indeksu 9-4; S. A. paskirti naudotis bute esančiu kambariu, plane pažymėtu indeksu 9-6; bendram naudojimui paskirti patalpas: koridorių 9-1, vonią 9-5, tualetą 9-2, virtuvę 9-3; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovas ieškinyje, jis ir jo atstovė teismo posėdžių metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, padalintas santuokos metu įgytas nekilnojamasis, registruotinas ir kitas turtas, išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Nutraukiant santuoką, su atsakove bendrai įgytą nekilnojamąjį turtą - butą, esantį: (duomenys neskelbtini), pasidalino lygiomis dalimis, kiekvienam po ½ dalį - ieškovui buvo priteista ½ dalis iš 48,15 kv. m. bendro buto ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 008,00 eurų vertės ir atsakovei priteista ½ dalis iš 48,15 kv. m. bendro buto ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1008 eurų vertės. Jie tapo buto bendraturčiais lygiomis dalimis, t. y. turtą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise bei lygiomis dalimis mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas. Nutraukus santuoką, maždaug po pusės metų, su atsakove vėl pradėjo gyventi bendrai. Per tą laikotarpį, jis vienas visame bute atliko pilną kapitalinį remontą, savo asmeninėmis lėšomis ir savo jėgomis. Kadangi turėjo bendrą kreditorių, per tą laikotarpį vienas sumokėjo likusią skolą Kredito Unijai (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš du metus, atsakovė pradėjo netinkamai elgtis jo atžvilgiu jų nepilnametės dukros akivaizdoje ir jis nuo 2018 metų vėl nepalaiko jokių santykių. Siekdamas apsaugoti dukrą, jis buvo priverstas retkarčiais išeiti nakvoti pas savo mamą, kuri gyvena toje pačioje laiptinėje. Tuo piktnaudžiaudama, atsakovė negavusi jo sutikimo, apgyvendino bute pašalinį asmenį. Jam nesant namuose, jo asmeninius daiktus išnešė prie šiukšlių konteinerio ir jis, kaip buto dalies savininkas, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, prarado teisę pilna apimtimi naudotis, jam priklausančia buto dalimi. Kuomet pareina į namus, atsakovė iš karto be priežasties sukelia konfliktą, girdint nepilnametei dukrai, pradeda rėkauti, lakstyti po visą butą. Kuomet jis išvyksta į darbą, ji išneša jam priklausančius baldus į lauką ar į sandėliuką rūsyje, sakydama, kad nėra nustatyta naudojimosi butu tvarka ir ji gali daryti bute kas jai patinka, nežiūrint, kad po santuokos nutraukimo, faktiškai buvo pasidalinę kuriais kambariais naudosis ir ši tvarka yra išlikusi. Yra priverstas, pastoviai susirasti išmestą lovą ir parsigabenti į kambarį. Pagalbos kreipėsi ir į policijos pareigūnus, už ką atsakovė yra nubausta administracine tvarka. Kvietė ją vykti pas notarą ir gera valia pasitvirtinti naudojimosi butu tvarką, bet ji nesutiko. Šiuo konkrečiu atveju bute yra du atskiri izoliuoti kambariai, kuriais jie ilgą laiką atskirai naudojosi, tikslinga juos ir toliau paskirti naudotis kiekvienam iš jų pagal jau nusistovėjusią tvarką, o kitas, bute esančias patalpas, paskirti bendram naudojimui. Šiuo metu atsakovės naudojamame kambaryje yra visi jai priklausantys baldai, o jo kambaryje yra jam priklausantys baldai ir daiktai, kuriuos pastaruoju metu atsakovė savavališkai išnešinėja iš kambario. Jo siūloma naudojimosi butu tvarka užtikrina lygiavertiškumo, proporcingumo ir racionalumo principų įgyvendinimą ir maksimaliai turėtų tenkinti bendraturčių turtinius ir neturtinius interesus. Naudojantis atskiromis izoliuotomis patalpomis, bus pasiekta teisinė ir socialinė taika, jis pateks į butą ir galės juo naudotis kaip ir atsakovė (1 t., b. l. 1-4).

Atsiliepimas

3. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti.

4. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį, jis ir jo atstovė advokatė teismo posėdžių metu pažymėjo, kad apie metus laiko atsakovė bute gyvena su savo partneriu. Nurodė, kad jis irgi prisidėjo prie buto išlaikymo ankstesniu nei atsakovės nurodytas 2019 m. 9 mėnesis. Atsakovė gyvena bute su dukra ir sugyventiniu, todėl jiems tenkanti komunalinių paslaugų dalis ir yra gerokai didesnė. Skolą (duomenys neskelbtini) jis sumokėjo pats vienas, o ne kartu su atsakove. Nuo 2015 metų nebuvo niekur išvykęs, nei išsikraustęs iš buto su daiktais. Pastoviai gyveno ginčo bute, 2015-2019 metais, visame bute, savo lėšomis ir jėgomis atliko kapitalinį remontą, siekdamas sukurti dukrai geresnes gyvenimo sąlygas. Tačiau savo finansus kiekvienas tvarkėsi atskirai. Kartu su atsakove ir vaiku atostogavo, pramogavo, dalyvavo draugų vestuvėse iki 2018 m. pabaigos, kuomet atsakovė pradėjo dažnai vartoti alkoholį, apsvaigusi nuo alkoholio grįždavo vėlai į namus, juos su dukra pažadindavo. Jiems abiem buvo kompensuojamos šildymo išlaidos 2016-2017-2018 metais, o dukrai buvo skirtas nemokamas maitinimas darželyje. Visos lėšos (pašalpos) buvo pervedamos į atsakovės asmeninę sąskaitą, kuriomis ji viena disponavo. Atsakovės asmeninių daiktų iš buto nėra paėmęs. Yra pasiėmęs tai, ką jam priteisė teismas po santuokos nutraukimo ir ką buvo įsigijęs asmeniškai po santuokos nutraukimo už savo asmenines lėšas. Jo naudojamame kambaryje nėra įrengto jokio vaikų kambario. Dukra ruošia pamokas ir miega atsakovės naudojamame kambaryje su balkonu, kur yra dukros ir ieškovės lovos ir kiti jų asmeninai daiktai. Atsakovė neteisėtais būdais siekia jį išvaryti iš buto. Yra įsitikinęs, jog jis turi teisę bet kada sugrįžti į butą, tai yra jo vienintelis nekilnojamasis turtas, kur yra jo gyvenamoji vieta. Kitos gyvenamosios vietos jis neturi. Dėl susiklosčiusios situacijos, atsakovės netinkamo elgesio, užėmus jo naudojamą kambarį, nenorėdamas konfliktuoti nepilnametės dukros akivaizdoje, yra priverstas retkarčiais išeiti pernakvoti pas mamą. Tenkinus priešieškinį būtų pažeistos jo kaip savininko teisės ne tik į nuosavybės neliečiamumą, nuosavybės teisės pažeidimą bet ir netektų vienintelio gyvenamojo būsto. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, svarbu ištirti, ar atsakovė realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas - išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą. Turimomis žiniomis atsakovė niekur nedirba ir neturi jokių pastovių pajamų (1 t., b. l. 80-89). Teikdamas atsiliepimą į priešieškinį nurodė, kad tarp jų kilo ginčas dėl buto rinkos vertės, todėl teismui pateikė ginčo buto įvertinimą, kuris patvirtina, kad viso buto vertė yra 13 000,00 Eur (trylika tūkstančių). Teismo posėdžio metu nurodė, kad sutiktų su didesne pinigine kompensacija už butą, tačiau 6500,00 Eur kuriuos siūlo atsakovė yra per maža suma. Mano, kad jo buto dalis yra ne mažesnė nei 10 000,00 Eurų.

II. Atsakovės reikalavimai ir argumentai

5. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka.

6. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad: lygiomis dalimis mokėjo su turto išlaikymu susijusius mokesčius. Ieškovas pradėjo mokėti mokesčius turto išlaikymui tik nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio, kuomet iš buto jau buvo išsikraustęs. Ieškovas ginčo bute po santuokos nutraukimo gyveno ne pastoviai, išeidavo gyventi pas motiną. Ieškovas ginčo bute negyvena nuo 2018 metų sausio mėnesio. 2019 metų liepos mėnesį atsakovas iš ginčo buto išsivežė ne tik savo asmeninius, bet ir bendrus daiktus: baldus, buitinę techniką, pareikšdamas, kad ginčo bute daugiau nesiruošia gyventi ir savo kambarį, plane pažymėtą indeksu 9-4. 14.46 kv. m. palieka dukrai. Buto remonto darbai buvo pradėti dar ieškovui ir atsakovei gyvenant santuokoje, tačiau taip ir nebuvo užbaigti. Po santuokos nutraukimo, ieškovas bute jokio remonto darbų nedarė, nes tam neturėjo lėšų, nes nedirbo. Nurodo, kad ½ dalį negrąžintos paskolos santuokos nutraukimo momentui, ji grąžino asmeninėmis lėšomis 2016-2017 metais. Ieškovas grąžino kitą jam priklausančią ½ dalį negrąžinto kredito. Ieškovas pats patvirtino, kad su ja nepalaiko jokių santykių nuo 2018 metų ir išėjo gyventi pas motiną. Ieškovui išsikrausčius, ginčo bute jokie pašaliniai nebuvo apgyvendinti. Ginčo butu išskirtinai naudojosi tik ji ir dukra, kuriai ir buvo skirtas atskiras kambarys, kuriame gyveno ieškovas ir tokia buvo ieškovo valia. Ieškovas vėlesniu laikotarpiu bute pasirodydavo tik periodiškai, tikslu aplankyti dukrą, tačiau dažnai tokie jo vizitai baigdavosi konfliktais, į kuriuos buvo įtraukiami policijos pareigūnai. Konfliktų iniciatorius visada būdavo ieškovas. Dėl jo nederamo elgesio, jo psichologinio spaudimo, ji ne kartą buvo kviepusis į policijos pareigūnus, rašiusi pareiškimus, tikėdamasi, kad policijos pareigūnai sudrausmins ieškovą. Gyvenimas kartu su ieškovu, ginčo bute neįmanomas, dėl pastovių barnių ir konfliktų, kurie vyksta nepilnametės dukros akivaizdoje. Dukros akivaizdoje ieškovas ją užgaulioja, vadina necenzūriniais žodžiais. Tokia situacija nepilnametei dukrai sukelia stresą. 2019 m. liepos mėnesį ieškovas iš ginčo buto išsivežė baldus ir buitinę techniką, bute nebuvo galimybės gyventi, todėl ji 2019 m. vasarą buvo priversta iš ginčo buto išsikraustyti gyventi kitur. 2019 m. ji supirko reikiamus baldus vaiko kambariui, jį įrengė ir pritaikė vaiko poreikiams, įsigijo buitinę techniką ir 2019 metų rugpjūčio mėnesį grįžo gyventi į ginčo butą. Ieškovas į ginčo butą demonstratyviai atsinešė eilę jam priklausančių senų nudėvėtų baldų (stalas, kėdė, fotelis), nudėvėtų drabužių ir avalynės, bei pareiškė, kad jis sugrįžta gyventi į ginčo butą ir dukrai reikės išsikraustyti iš jai priskirto ir įrengto kambario bei apsigyventi viename kambaryje kartu su ja. Esant tokiai situacijai ieškovo reikalavimas nustatyti naudojimosi butu tvarką, jam priskiriant vieną, o jai kitą kambarį, duotoje situacijoje nėra logiškas ir teisingas. Tai tik gilina konfliktą tarp jų. Ieškovo ir jos gyvenimas kartu ginčo bute yra neįmanomas, pažeistų ne tik ieškovo, jos bet ir nepilnametės dukros interesus. Dėl ieškovo netinkamo elgesio, atsakovė ne kartą buvo kreipusis į vaiko teisių apsaugos tarnybą. Šios tarnybos darbuotojai ne kartą lankėsi ginčo bute, tačiau ieškovo elgesys nepasikeitė, atvirkščiai, jis tapo dar labiau agresyvesnis ir pradėjo dar labiau kerštauti atsakovei. Ginčo situacijose teisingiausias ir racionaliausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus ginčo buto atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas priskiriant ginčo butą natūra atsakovei, atitinkamai iš atsakovės priteisiant ieškovo naudai jam priklausančio turto vertės piniginę kompensaciją. Ieškovas turi kitą gyvenamąją vietą, gyvena pas motina, ką jis patvirtino savo ieškinyje. Ieškovas taip pat nurodė, kad su atsakove nesutaria, todėl naudojimosi tvarkos nustatymas kaip kad siūlo teiktų prielaidų šalių konfliktinių situacijų kilimui ateityje bendrai naudojantis, valdant ir disponuojant šiuo turtu. Jo siūlomas turto atidalijimo būdas neatitinka racionalumo, patogumo reikalavimų, tarnavimo geresniam nuosavybės valdymui, pažeistų kito bendraturčio teises ir teisėtus interesus bei neatitinka interesų pusiausvyros principo (1 t., b. l. 25-30).

Šalies argumentai

7. Atsakovė pateikė priešieškinį kuriuo prašo atidalinti ieškovui K. A. ir atsakovei S. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, pažymėtu R-15, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei S. A. natūra priskiriant ieškovui priklausančią ½ dalį buto, iš atsakovės S. A. už jai tenkančią ieškovo K. A. ½ buto dalį, ieškovui K. A. priteisti išmokėti 6500,00 Eur piniginę kompensaciją.

8. Priešieškinys grindžiamas tuo, kad ginčo situacijose teisingiausias ir racionaliausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus ginčo buto atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas priskiriant ginčo butą natūra atsakovei, atitinkamai iš atsakovės priteisiant ieškovo naudai jam priklausančio turto vertės piniginę kompensaciją. Bendro turto atidalijimas, atsakovei priteisiant ieškovui priklausančią 1/2 dalį ginčo buto pastatų, yra siejamas su sąlyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrąją atidalijamos dalies vertę. Ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainą. Ginčo buto vertė 13 000,00 Eur. Pagal nurodytą tokią nekilnojamojo turto vertę, ji sumoka ieškovui 6500,00 piniginę kompensaciją. Mano, kad jos siūlomas bendro turto atidalijimo būdas yra optimaliausias ir naudingiausias šalims bei atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia bendraturčių teisių ir teisėtų interesų ir neteikia prielaidų konfliktinei situacijai (1 t., b. l. 70-60, 2 t., b. l. 1).

III. Institucija, teikianti išvadą byloje išvadoje nurodė

9. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje nurodė, kad skyrius bendravo su ieškovu K. A.. Pokalbio metu K. A. paaiškino, kad kreipėsi į teismą, kadangi atsakovė sudaro kliūtis naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Ieškovas paaiškino, kad kito nekilnojamojo turto neturi, kitos gyvenamosios vietos taip pat už jam priklausančią 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kas mėnesį moka komunalinius mokesčius, tačiau faktiškai savo nuosavybe naudotis negali. Taip pat paaiškino, kad Teismui nustačius jo siūlomą naudojimosi tvarką, jis ketina nuolat gyventi jam priklausančioje buto dalyje. Pokalbio su atsakove S. A. metu ji paaiškino, kad šiuo metu visomis buto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojasi ji su sugyventiniu ir nepilnamete dukra P. A.. mergaitė naudojasi mažesniu buto kambariu, kurio reikalauja ieškovas. S. A. teigimu, būtų sudėtinga gyventi jai su šeima ir jos buvusiam sutuoktiniui K. A. dviejų kambarių bute, dėl vietos trūkumo ir dėl nuolatinių konfliktų tarp jos ir buvusio sutuoktinio. S. A. paaiškino, kad jos nuomone, geriausias sprendimas šioje situacijoje yra nekilnojamojo turto atidalijimas lygiomis dalimis po 1/2 atsakovei natūra priskiriant ieškovo 1/2 dalį, už jai tenkančią K. A. buto dalį iš jos priteisiant ieškovui piniginę kompensaciją. Skyriaus žiniomis, mergaitė gyvena kartu su savo mama priešieškinyje nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu. Skyriuje 2018-10-09, 2020-08-24 ir 2020-11-25 buvo gauta informacija apie galimą vaiko teisių pažeidimą, gavęs pranešimus skyrius reagavo ir atliko veiksmus, numatytus LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 str. Išnagrinėjus pažeidimus priimti sprendimai nevertinti vaiko situacijos, nes vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Duomenų, jog šalys netinkamai vykdytų pareigas nepilnametės P. A. atžvilgiu, nėra gauta. Skyrius neturi duomenų, jog tiek ieškovo siūloma nustatyti buto naudojimosi tvarka, tiek atsakovės prašymas lygiomis dalimis atidalinti bendrasavininkams po 1/2 priklausančio nekilnojamojo turto, atsakovei natūra priskiriant ieškovo 1/2 dalį, už jai tenkančią K. A. buto dalį iš atsakovės ieškovui priteisiant piniginę kompensaciją, prieštarautų šalių nepilnametės dukters interesams (I t., b. l. 159).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškovui ir atsakovei priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) Prienų rajono apylinkės teismo priimtu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, padalintas santuokos metu įgytas nekilnojamasis, registruotinas ir kitas turtas, išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai. Nutraukiant santuoką, su atsakove bendrai įgytą nekilnojamąjį turtą - butą, esantį: (duomenys neskelbtini), pasidalino lygiomis dalimis, kiekvienam po 1/2 dalį - ieškovui buvo priteista 1/2 dalis iš 48,15 kv. m. bendro buto ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1008 eurų vertės ir atsakovei priteista 1/2 dalis iš 48,15 kv. m. bendro buto ploto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gimusios dukros P. A. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo, nustatyta kartu su jos motina S. A. (1 t., b. l. 6-11). Ieškovo pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įvertintas 13 000,00 Eur (1 t., b. l. 129).

Dėl ieškinio reikalavimo (nustatyti naudojimosi butu tvarką)

Dėl priešieškinio reikalavimo (atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės)

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčio ieškinį.

12. Nuraukus tarp šalių santuoką ir padalinus santuokoje įgytą turtą po ½ dalį šalys tapo bendrosios dalinės nuosavybės savininkais. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.72 straipsnis numato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4.80 straipsnis. Bylos nagrinėjimo teisme metu abi šalys iš esmės nurodė, norinčios naudotis joms priklausančio turto t. y. buto dalimis natūra, tačiau ieškovas reiškia reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, o atsakovė reiškia reikalavimą atidalinti išmokant ieškovui kompensaciją už jai natūra atitenkančią ieškovui priklausančią turto dalį.

13. Suformuotoje teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais Be to kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje.

14. CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje konstatavo, kad ši nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Taigi atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.

15. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, prie jo esančio plano, nustatyta, kad ginčo butas yra 48,15 kv. m. Ginčo butą sudaro du kambariai t. y. kambarys plane pažymėtas Nr. 9-6 - 16,23 kv. m. ir Nr. 9-4 - 14,46 kv. m. bei bendro naudojimo patalpos. Kaip minėta sprendimo 10 punkte, ginčo butas šalims priklauso po ½ dalį.

16. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis šiuo metu nakvoja pas mamą, draugę, o dėl atsakovės netinkamo elgesio negali gyventi bute. Nurodė, kad iš buto pasiėmė visą jo pirktą buitinę techniką, nes norėjo ją pakeisti naujesne, nes jau baiginėjosi garantiniai. Taip pat pasiėmė ir kondicionierių. Mano, kad su atsakove šiuo metu jau sutars, nes jis nėra konfliktiškas. Supranta, kad teks bendrai naudotis visomis bendromis patalpomis ir mano, kad dėl to jokių problemų neturėtų kilti.

17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas prašo priskirti jam naudotis kambariu plane pažymėtu Nr. 9-4 - 14.46 kv. m., o atsakovei 9-6 - 16,23 kv. m. kambariu kitomis patalpomis naudotis bendrai. Atsakovė prašo atidalinti tarp šalių butą priteisiant butą natūra atsakovei, o ieškovui išmokant 6 500,00 Eurų piniginę kompensaciją. Ieškovas į bylą pateikė buto vertės nustatymo pažymą, kurioje, nurodyta, kad buto vertė 2020 m. lapkričio 25 d. buvo 13 000,00 Eurų (1. t. b. l. 129), kitų duomenų apie buto vertę, bylos nagrinėjimo metu nei viena iš šalių nepateikė.

18. Teismas išanalizavęs visą šalių pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant jai ½ dalį ieškovui priklausančio buto natūra, o ieškovui išmokėti kompensaciją, pagrįstas, todėl tenkintas. Nors ieškovas nurodo, kad tai vienintelis jo gyvenamasis plotas, tačiau duodamas teismui paaiškinimus nurodė, kad nuo 2018 metų bute nuolatos negyvena, gyvena pas mamą, draugę. Nors jis nurodė, kad gyventi negali bute dėl nesugyvenamo atsakovės charakterio, tuo pat metu teigia, kad nustačius naudojimosi tvarką gyventi galės, nes jis nėra konfliktiškas. Iš bylos duomenų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas atsakovei nežinant iš namų išsinešė jau po santuokos nutraukimo jo įgytą ir bute sumontuotą buitinę techniką, siurblį, šaldiklį, kondicionierių, kaitlentę, orkaitę, paėmė čiužinį, komodą, infraraudonųjų spindulių plokštes, šaldytuvą. Nors teismo posėdžio metu aiškino, kad norėjo pakeiti šią buitinę techniką, nes ėjo į pabaigą garantiniai šios technikos naudojimo terminai, tačiau šį ieškovo argumentą teismas vertina itin kritiškai, nes kaip nurodė, šiuos daiktus buvo įgijęs neseniai t. y. po skyrybų 2015 metais. Atlikęs šiuos veiksmus ieškovas į butą naujesnės buitinės technikos nepirko, o į butą atnešė senus sudėvėtus baldus, batus, seną purviną čiužinį (1 t., b. l. 51-55), taip teismo vertinimu siekė sukelti kuo daugiau nepatogumų buvusiai sutuoktinei. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad šį čiužinį atsakovė išnešė į lauką, o ieškovas apie tai pranešė policijai, kurie atlikinėjo tyrimą (1. t. b. l. 34, 64). Kitos byloje pateiktos foto nuotraukos apie ieškovo į butą atnešamus senus, sudėvėtus daiktus rodo, sąmoningą siekį sukelti kuo daugiau nepatogumų, provokuoti konfliktą (1. t. b. l. 51-55). Būtent ieškovo veiksmai rodo, jo nesugebėjimą ieškoti abipusių kompromisų ir gyventi viename bute nekonfliktuojant. Duodama paaiškinimus teisme atsakovė nurodė, kad su nepilnamete dukra likusios be šaldytuvo, orkaitės, kaitlentės privalėjo per naują pirkti šią buitinę techniką, nes butas nebuvo tinkamas gyventi. Teismo vertinimu nustatyti naudojimosi tvarką pagal ieškovo ieškinio reikalavimą negalima ir todėl, jog toks ginčo išsprendimo būdas sukels didelių nepatogumų abiems šalims, skatins jas konfliktuoti ateityje, nes ieškovui priskyrus naudotis bendro naudojimo patalpa pvz. virtuve, atsakovė galės neleisti jam naudotis savo asmenine buitine technika, orkaite, kaitlente, šaldytuvu ir kt. Be to bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė, kad nėra baigtos remontuoti kitos bendro naudojimo patalpos pvz. vonia, todėl vėl iškils klausimų ir ginčų kas turi remontuoti, kieno lėšomis ir kokiomis sumomis. Ieškovo teismo posėdžio metu išsakytą poziciją kad jis susitars su atsakove ir jos draugu teismas taip pat vertina kritiškai, nes bylos medžiaga ir šalių paaiškinimai parodo, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški ir jos nelinkusios šio turto naudotis ir juo disponuoti bendrai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu teisme yra nagrinėjama ir baudžiamoji byla, kurioje ieškovas kaltinamas panaudojęs smurtą atsakovės atžvilgiu. Nors joks procesinis sprendimas šiuo klausimu nėra priimtas, tačiau tai rodo, kad abu bendraturčiai nesugeba nekonfliktuoti, dėl kylančių konfliktų kreipiasi į policiją ir rašo vienas ant kito pareiškimus, taip įtraukia į savo ginčus valstybės institucijas.

19. Ieškovas teisminio bylos nagrinėjimo metu daug dėmesio skyrė komunalinių mokesčių mokėjimui, bei teikė tai patvirtinančius įrodymus, taip pat į bylą pateikė ranka rašytų atliktų darbų bute sąmatą, iš kurių matyti, kad pagal ieškovo K. A. paskaičiavimus jis būsto remontui panaudojo 14 817,56 eurų savo asmeninių lėšų (1, t. b. l. 91-114, 2 t., b. l. 72-89). Teismas priimdamas sprendimą daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai, dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, šios bylos kontekste priimam sprendimui įtakos neturi, nes pareigą išlaikyti būstą turi ir turėjo abu bendraturčiai. Be to, kaip nustatyta byloje šalys nutraukę santuoką dar kurį laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, mokėjo mokesčius ir atlikinėjo remonto darbus abiejų bendraturčių sutarimu.

20. Ieškovas teikdamas atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų sąmatą, jos jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė. Nors iš pateiktų byloje foto nuotraukų galima daryti išvadą, kad bute buvo atliktas remontas, tačiau nustatyti darbų apimtis teismas neturi galimybės, dėl to joks reikalavimas nereiškiamas. Be to, ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog turėjo tokias lėšas ir jas panaudojo. Nurodė, kad naudojo santaupas, nes tuo metu niekur nedirbo. Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalims remontuojant butą atsakovė buvo susitvarkiusi socialinę pašalpą, o nepilnametė dukra mokykloje gavo nemokamą maitinimą, kas parodo, jog šalių materialinė padėtis nebuvo pakankami gera (1 t. b. l. 123-128).

21. Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgia į tai, kad būtent ieškovas nesutikdamas su atsakovės nurodyta buto rinkos verte, kuri buvo nustatyta 2020-01-01 pagal unikalų numerį ir sudarė 1820,00 Eurų (t. 1., b. l. 76), teismui pateikė 2020 m. lapkričio 25 d. Turto vertės nustatymo pažymą, kurioje nurodyta, kad ginčo buto rinkos vertė yra 13 000,00 (trylika tūkstančių eurų) (t. 1., b. l. 129). Šis byloje pateiktas rašytinis įrodymas, patvirtina, kad buto vertės nustatymo metu ieškovas sutiko su šia suma, ir iki bylos nagrinėjimo pabaigos jokių naujų dokumentų įrodančių, jog atliktas remontas ženkliai padidino buto vertę, teismui nepateikė. Nors ieškovas duodamas paaiškinimus akcentavo savo norą naudotis vienu buto kambariu ir bendro naudojimo patalpomis, nepaneigė jog gavęs didesnę pinigų sumą, sutiktų su atsakovės priešieškinio reikalavimu dėl atidalinimo t. y. piniginės kompensacijos jam išmokėjimo.

22. Teismo vertinimu, sprendimo 11-20 punktuose nustatytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad, ieškovas ieškiniu prašydamas nustatyti naudojimosi butu tvarką, siekia patenkinti išimtinai savo interesus; prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarka pažeidžia atsakovės interesus; prašoma nustatyti naudojimosi tvarka neužkerta kelio konfliktinėms situacijoms atsirasti ateityje, todėl toks ieškovo reikalavimas negali būti patenkintas (CPK 178, 185 straipsniai).

23. CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo praktikoje konstatavo, kad ši nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Taigi atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra.

24. Nagrinėjamos bylos metu nė viena iš šalių nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo nekilnojamasis turtas (butas) yra nedalus daiktas. Teismas pažymi, kad ginčo butas gali būti vertinamas kaip esantis dalus, tačiau tuo pat metu atkreipia dėmesį į tai, kad šis butas yra pakankami mažas t. y. tik 48,15 kv. m., jame yra tik du kambariai 14,46 kv. m. ir 16.23 kv. m., 6,56 kv. m. koridorius, 7,69 kv. m. virtuvė ir sanitariniai mazgai. Iš esmės butas yra pritaikytas gyventi vienai šeimai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas abejoja, kad butas pagal savo erdvinę – planinę struktūrą gali būti naudojamas dviejų atskirų šeimų ir jo naudojimas nepažeistų nė vienos iš šalių interesų.

25. Atsakovė, kaip minėta sprendimo 17 punkte, prašė atidalinti ginčo nekilnojamąjį turtą, priteisiant jai nekilnojamąjį turtą natūra, o ieškovui iš atsakovės priteisti 6 500,00 Eurų piniginę kompensaciją. Ieškovas nesutiko su kompensacijos dydžiu.

26. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad bendraturčiui prašant atidalinti nekilnojamąjį turtą, priteisiant iš bendraturčio piniginę kompensaciją, lygią ½ daliai ginčo turto vertės, teismas turi įvertinti bendraturčio galimybes sumokėti prašomą priteisti sumą.

27. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančio atsakovės banko išrašo matyti, kad atsakovė pajėgi sumokėti piniginę kompensaciją už jai tenkančią turto dalį natūra, nes sąskaitos likutis 2021-03-09 sudarė 6 589,00 Eur (2 t., b. l. 21) Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad esant tokiai situacijai, piniginės kompensacijos priteisimas yra tikslingiausias, nes ginčo išsprendimo būdas atidalinant bendraturčiams priklausantį turtą vienam priteisiant butą natūra, o kitam išmokant kompensaciją užkirs bet kokių ginčų, dėl buto, ateityje kilimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

28. CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Šio straipsnio 4 dalis nurodo, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai ,ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 98 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios dalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Iš bylos matyti, kad ieškovas prašo priteisti 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (2 t., b. l. 26-32). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestinas, o atsakovės priešieškinys tenkintinas, šios išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė byloje prašė priteisti iš ieškovo 1747,25 Eur už teisines paslaugas, bei 146,25 Eur žyminį mokestį už priešieškinį (2 t., b. l. 13,14, 34-38, 49-51). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinys tenkintinas, byloje buvo teikta daug procesinių dokumentų, atsiliepimas į ieškinį, priešieškinys, patikslintas priešieškinys, byla pagal savo pobūdį buvo sudėtinga, bylos išnagrinėjimui buvo reikalinga rengti kelis teismo posėdžius, byla buvo perduota teisminei mediacijai, į kurią šalys vėliau neatvyko, todėl ji buvo nutraukta todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

29. Valstybė šioje byloje patyrė 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, teismas šios sumos iš ieškovo nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti.

Atidalinti ieškovui K. A. ir atsakovei S. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, pažymėtu R-15, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei S. A. natūra priskiriant ieškovui priklausančią ½ dalį buto, iš atsakovės S. A. už jai tenkančią ieškovo K. A. ½ buto dalį, ieškovui K. A. priteisti išmokėti 6500,00 Eur piniginę kompensaciją.

Priteisti iš ieškovo K. A. S. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas 146,25 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus 25 ct) sumokėto žyminio mokesčio, ir 1747,25 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 25 ct) advokato atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė