- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-297-1121/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37784-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- S. T.
- Advokatai
- Stanislovas Nalivaika
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Gedimino Vilučio (toliau – prokuroro) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos į bausmės laiką įskaitant laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, t. y. (duomenys neskelbtini), suėmime išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomosios priemonės – suėmimas, dokumentų paėmimas (past. – asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini)) – paliktos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. S. T. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2019 m. rugsėjo 3 d. apie 0.43 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovęs į patalpą – UAB „A“ priklausančio restorano pagrindines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) – iš baro pagrobė svetimą turtą – UAB „A“ priklausančius vieną 5 Eur vertės vyno „(duomenys neskelbtini)“ butelį ir vieną 6 Eur vertės putojančio vyno „(duomenys neskelbtini)“ butelį, o iš virtuvės – bendros 6 Eur vertės lėkštę su sausainiais. Tokiu būdu S. T. įsibrovęs į patalpą – UAB „A“ priklausančio restorano pagrindines patalpas – pagrobė svetimą – UAB „A“ priklausantį – 17 Eur vertės turtą. Šiais savo veiksmais S. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajam S. T. paskirtos bausmės dydžio ir paskirti S. T. 4 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
3. Skunde nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nuteistajam S. T. parinko neteisingą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
4. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant nuteistajam bausmę mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Skunde pažymima, kad nors pirmosios instancijos teismas ir nurodė, kad, skirdamas bausmę, atsižvelgia į visas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes, tačiau tai padarė tik formaliai, tinkamai neįvertino bausmės dydžiui reikšmingų aplinkybių, todėl S. T. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę.
5. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra teisingo teismo sprendimo priėmimas. Skunde pažymima, kad bausmė yra teisinga, kai ji atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir yra tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skunde akcentuojama, kad teismai skiriant bausmę turi įvertinti visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir jas įvertinti tinkamai, kad bausmė nebūtų aiškiai per švelni ir neteisinga. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Skunde akcentuojama, kad S. T. padaryta nusikalstama veika yra ne atsitiktinis nuteistojo elgesys, jis nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, linkęs pažeidinėti įstatymus, švelnesnės bausmės įtakos jo elgesiui neturėjo.
6. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, nesivadovavo bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės skyrimu, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių: nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nustatė, kad nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę laikytina tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, tačiau, parinkdamas bausmės dydį, šių aplinkybių tinkamai neįvertino ir į jas neatsižvelgė.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad BK 55 ir 56 straipsniuose įtvirtintos nuostatos suponuoja išvadą, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertintina kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, taip pat lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą. Pasak prokuroro, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmės dydį, netinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, rodančią, kad nuteistasis išvadų nepadarė, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti, o ankstesnės bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė. Skunde pabrėžiama, kad S. T. yra teistas septynis kartus, visus kartus už analogiškų nusikalstamų veikų (vagysčių, įsibraunant į patalpas), numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos S. T. buvo paleistas (duomenys neskelbtini), o naują analogišką nusikalstamą veiką padarė 2019 m. rugsėjo 3 d., t. y. nepraėjus net 2 mėnesiams po paskutinės bausmės atlikimo. Pasak apelianto, šios aplinkybės rodo, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta šešerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė nepadarė jokios įtakos S. T. – nepakeitė jo netinkamo, priešingo visuomenės normoms elgesio, nepataisė ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
10. Nagrinėjamu atveju prokuroro apeliaciniu skundu nėra ginčijamos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Apeliaciniu skundu ginčijamas nuteistajam S. T. paskirtos bausmės dydis, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose.
11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nuteistajam S. T. nustatė neteisingą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija, nepritardama tokiai pozicijai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai įvertinęs bylos duomenų visumą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl nėra pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio.
12. Pagal BPK 328 straipsnį apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jeigu neteisingai paskirta bausmė. Neteisinga bausme pripažįstama ir tokia bausmė, kuri nors ir atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, tačiau savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto prašymu nuteistajam skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Tokio dydžio bausmė nagrinėjamu atveju būtų akivaizdžiai neproporcinga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).
13. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). BK 61 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio, įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
14. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės suabsoliutinama viena bausmės skyrimui reikšminga aplinkybė (past. – nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga), neįvertinant jos „svorio“ kitų bausmės skyrimo pagrindų kontekste.
15. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam S. T. bausmę, atsižvelgė į tai, kad S. T. padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą, būdamas teistas 7 kartus, daugiausiai dėl analogiškų nusikalstamų veikų, neišnykus teistumui, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (nagrinėjamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos), kas rodo, kad nuteistasis nedaro išvadų, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo ir yra linkęs nusikalsti. Tokiu būdu, nuteistajam tinkamai parinkta griežčiausia BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Kita vertus, teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad S. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis yra santykinai nedidelis. Atkreiptinas dėmesys, kad S. T. padarytos nusikalstamos veikos dalykas nesiekia 0,5 MGL (past. – 17 Eur). Teisėjų kolegija pastebi, kad nenustačius veiką kvalifikuojančio požymio (past. – įsibrovimo į patalpą), tokia veika būtų kvalifikuojama kaip administracinis nusižengimas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. T. laisvės atėmimą 1 metams, atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas laisvės atėmimo bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, išdėstė tokios bausmės individualizavimo motyvus, o paskirta bausmė atitinka jos tikslus, yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumui.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro Gedimino Vilučio apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.