- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-08
- Bylos Nr.
- 1-1153-791/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
2018 m. lapkričio 8 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Eglei Bubėnienei, dalyvaujant prokurorei Laurai Mačiulytei Valaitei, kaltinamajam V. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, susituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį. Teismas nustatė : kaltinamasis V. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: kaltinamasis V. B. 2018 m. rugsėjo 7 d. 15.55 val., Alytuje, Naujojoje gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.23 promilės etilo alkoholio. Kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. atvyko prie Žuvinto parduotuvės. Sutiko draugą, su kuriuo išgėrė butelį degtinės. Išėjęs iš kavinės, nutarė su automobiliu važiuoti namo. Taip pat prie parduotuvės „Žuvintas“ sutiko savo žmoną, ji suprato, kad jis yra neblaivius. Pagrasino iškviesti policiją, jeigu jis neblaivus važiuos automobiliu. Jis nepaklausė, sėdo prie automobilio vairo ir išvažiavo. Naujojoje gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Jam nustatė 2,15 promilių girtumą. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Prašo nekonfiskuoti automobilio, kadangi automobilis reikalingas jo sutuoktinei vykti pas gydytojus. Panašius parodymus kaltinamasis V. B. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 63). Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Liudytojas K. K., policijos pareigūnas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. dirbant kartu su kolega R. K. apie 15.55 val. Naujojoje gatvėje, Alytuje ties 26 namu pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Kilus įtarimams, kad vairuotojas gali būti neblaivus, minėtą automobilį sustabdė. Priėjo prie vairuotojo, kaip vėliau paaiškėjo V. B., prisistatė, pasakė sustabdymo priežastį. Bendraujant su V. B. iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Paklausė ar jis gėręs alkoholio, V. B. prisipažino, kad yra gėręs alkoholio. Alkoholio kiekio matuokliu patikrino girtumą, prietaisas parodė 2.15 promilių girtumą. V. B. neneigė, kad girtas vairavo automobilį, prisipažino, gailėjosi. V. B. buvo pristatytas į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę kraujo paėmimui (b. l. 53-55). Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. 15.55 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio vyriausieji patruliai R. K. ir K. K., Naujojoje g., Alytuje, sustabdė automobilį „Opel Zafira”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus V. B., jam nustatytas alkoholio kiekio matuokliu 2.15 promilių girtumas. V. B. buvo sulaikytas ir uždarytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Areštinę (b. l. 1-3). Iš Apžiūros protokolo matyti, kad fiksuota automobilio „Opel Zafira”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovinčio Alytuje, Naujojoje gatvėje, ties namu Nr. 40, apžiūra (14-25). Po apžiūros automobilis saugojamas automobilių saugojimo aikštelėje, Alytuje, Santaikos g. 31D (b. l. 8-22). Iš Specialisto išvados Nr. T-A 9081/2018 (01) matyti, kad ištyrus V. B. kraują, paimtą 2018 m. rugsėjo 7 d. 16.30 val., kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,23 promilės etilo alkoholio (b. l. 28). Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilis „Opel Zafira”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę MB Užubalis. (b. l. 29). Iš Transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. D534156 matyti, kad automobilio „Opel Zafira”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. B. (b. l. 35). Iš Nutarimo matyti, kad automobilis „Opel Zafira”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), grąžintas savininkui saugoti iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 52). Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina V. B. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. B. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2.23 promilės etilo alkoholio, tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalies, požymius. Bausmės skyrimo klausimai Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis V. B. padarė tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą. Praeityje neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina nusikaltimo sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda. Nustatant baudos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, dirba, charakterizuojamas teigiamai, praeityje nėra padaręs šiurkščių teisės pažeidimų, turėdamas ilgą vairavimo stažą, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą yra baustas vieną kartą, todėl kaltinamajam skirtos baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam dydžiui. Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2018 m. rugsėjo 7 d. 15.59 val., paleistas 2018 m. rugsėjo 8 d. 9.24 val. (b. l. 71), šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam nustatyto girtumo laipsnį, mano, jog šiuo atveju kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį ir siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 str. 1 d.), kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Opel Zafira”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi įvertinti šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2011, 2K-237/2011, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-643-150/2016, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-107-398/2017 ir kt.). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. BK 72 str. 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-267-478/2017). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. B. neblaivus vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Be transporto priemonės tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas. Taigi, nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti BK 72 str. nuostatas ir konfiskuoti transporto priemonę „Opel Zafira”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausančią V. B.. Atsižvelgiant į tai, toliau taikytinas laikinas V. B. nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Opel Zafira”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b.l. 72-77). Kaltinamasis nurodo, kad automobilis yra sutuoktinių bendra jungtinė nuosavybė, ir kad šis automobilis reikalingas šeimos poreikių tenkinimui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 dalį. Tuo labiau, kad šis automobilis registruotas V. B. vardu. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo taikyti BK 72 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų ir išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad V. B. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas (b. l. 66-67, 68-69), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais, nusprendžia: V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 51 MGL (2 550 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 34 MGL (1 700 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d., tai yra vieną parą, prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad nesumokėta baudos dalis yra 1 600 eurų (vienas tūkstantis šeši šimtai eurų). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad V. B. privalo paskirtą baudą sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 8 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotos V. B. vardu, konfiskavimą. 2018 m. rugsėjo 14 d. prokuroro nutarimu skirtą V. B. laikiną nuosavybė teisės apribojimą į transporto priemonę „Opel Zafira“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo. Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00818097) paėmimą - palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. 00818097 perduoti VĮ „ Regitra“. Išaiškinti, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; o jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą areštu (Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalis, 8 dalis). Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde. Teisėja Vilma Dapkevičienė