Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, susipažinęs N. V. m. gruodžio 29 d. pareiškimu antstolei S. V. bei pateikta vykdomosios bylos Nr. 0114/11/02742 medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V. m. gruodžio 29 d. pareiškimu antstolei S. V., pareiškė nušalinimą antstolei S. V., nurodydama, kad: „antstolė S. V. neturi teisės pradėti teismo sprendimo vykdymo, nes susitikimų trukmė pasiekė tik 4 valandas. Teismo sprendime nurodyta, kad kasdien rengiami L. S. ir D. K. susitikimai, kurių trukmė kaskart ilginama viena valanda, pradedant nuo 2 val. trukmės susitikimų iki bus pasiekta 6 val. trukmė. Nesant pasiektos 6 valandų susitikimų trukmės, teismo sprendimo vykdymas nėra įmanomas. Antra, antstolės patvarkyme nurodytas siekis apsaugoti mažametės D. K. interesus (nuo neigiamų išgyvenimų), nurodo D. K. perduoti Vaiko teisių apsaugos skyrių nustatytu laiku ir tvarka. Iš patvarkymo turinio nėra aišku, kaip ji siekia apsaugoti mažametės D. K. interesus (nuo neigiamų išgyvenimų), jeigu viešai deklaruoja, kad teismo sprendimas bus įvykdytas priverstinai. Be to, 2011 m. gruodžio 28 d. posėdyje Vaiko teisių apsaugos tarnyboje antstolė prašė, kad nebūtų viešinama, kada mergaitė bus perduodama L. S., t.y. antstolė siekė, kad jos neteisėti prievartiniai veiksmai mažamečio vaiko atžvilgiu, neatsižvelgiant į vaiko norą būtų vykdomi prievarta, jų neviešinant. Trečia, „Lietuvos rytas“ internetiniame portale, kuriame nuolatos buvo skelbiami straipsniai, ginantys ir šlovinantys kaltinamąjį pedofilija A. Ū. jo draugę L. S., pasirodė straipsnis, pavadinimu „Teismo antstolė S. V.: „N. V. elgesys mane šokiravo“. Nurodo, kad antstolės S. V. vieši pasisakymai akivaizdžiai patvirtina, jog ji nusiteikusi priešiškai jos atžvilgiu, dalija interviu kaltinamąjį pedofilija A. Ū., L. S. dievinantiems žurnalistams, ruošiasi prievarta įvykdyti teismo sprendimą nepasiekus 6 valandų susitikimų trukmės, pažeidžiant mažametės interesus ir padarant neatitaisomą žalą mažametei. Mano, kad šios visos išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad antstolė yra suinteresuota, jos manymu, neteisėto teismo sprendimo skubiu įvykdymu, neteisingai aiškina sprendimo vykdymo tvarką. Visa tai kelia abejonių dėl antstolės nešališkumo“.

2011 m. gruodžio 30 d. Patvarkymu dėl antstolio nušalinimo, antstolė S. V. motyvuodama, kad antstolės kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas, kuris teismo sprendimu yra skubaus vykdymo, vykdomajame rašte nėra nurodyta, kad nepasiekus 6 valandų trukmės susitikimų vaikas negali būti perduodamas motinai, teismo sprendime akcentuojama, „kad neesant nurodytų aplinkybių, ne vėliau kaip keturioliktą dieną D. K. perduodama motinai L. S.“, bei, kad teismo sprendimo vykdymas iki šios dienos nėra sustabdytas, kad atsakovės manymas, kad teismo sprendimas neteisėtas, nėra antstolės nušalinimo pagrindas, atsisakė nusišalinti nuo vykdomosios bylos Nr. 0114/11/02742. Antstolė S. V. pažymėjo, kad vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą antstolė apie vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje atsakė visiems žurnalistams, kurie kreipėsi dėl informacijos apie vykdymo eigą ir atsakovės teiginys, kad interviu duodama A. Ū. ir L. S. dievinantiems žurnalistams visiškai nepagrįstas.

Tuo pačiu patvarkymu N. V. pareiškimą ir vykdomąją bylą Nr. 0114/11/02742 2012 m. sausio 2 d. perdavė Kauno miesto apylinkės teismui, kuris N. V. pareiškimą ir vykdomąją bylą Nr. 0114/11/02742 2012 m. sausio 2 d., perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 2 d. nutartimi N. V. pareiškimo dėl antstolės S. V. nušalinimo nuo vykdomosios bylos Nr. 0114/11/02742 pagrįstumo klausimą perdavė nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

N. V. pareiškimas dėl antstolės S. V. nušalinimo nuo vykdomosios bylos Nr. 0114/11/02742 netenkintinas.

Teisė į nešališką teismą (interalia ir vykdymo procesą) yra viena iš žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas (interalia ir vykdymo procesą vykdantis asmuo), reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas(interalia ir vykdymo procesą vykdantis asmuo), dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas(interalia ir vykdymo procesą vykdantis asmuo), nagrinėjantis bylą, turi būt neutralus; teismo (interalia ir vykdymo procesą vykdančio asmens)nešališkumas, kaip ir teismo (interalia ir vykdymo procesą vykdančio asmens)nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo (interalia ir antstolio). Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant šias garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,AbplanalpEngineering“ ?. UAB ,,Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. ?. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010).

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Civilinio proceso kodekso normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad antstolis gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis Civilinio proceso kodekso 65-66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą nušalinimo pareiškimą (Civilinio proceso kodekso 636, 637 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. ?. B. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. ?. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Š. ?. Molėtų pradinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-23/2011). Iš esmės tokios pat pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: sprendžiant klausimą dėl nešališkumo, turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl nešališkumo (TheCoemeandOthers?. Belgium, no. 32492/96, 22.6.2000; par. 121, Salov?. Ukraine, no. 65518/01, 6.9.2005; kt.).

Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagal to paties įstatymo3 straipsnio 2 dalį atlikdami savo funkcijas, antstoliai yra nepriklausomi ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu. Taigi pagal šias įstatymo nuostatas antstolis turi atitinkamus jam nustatytus įgaliojimus.

Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Nei viena pareiškėjos N. V. nurodyta nušalinimo aplinkybė nėra pagrįsta. Kaip teisingai nurodyta antstolės S. V. 2011 m. gruodžio 30 d. Patvarkyme dėl antstolio nušalinimo 2011 m. gruodžio 16 d. Kėdainių rajono teismo sprendimas yra skubaus vykdymo ir vykdomajame rašte nėra nurodyta, kad nepasiekus 6 val. trukmės susitikimų vaikas negali būti perduodamas motinai. Priešingai N. V. teiginiui, nepatvirtintam jokiais įrodymais, teismas mano, kad antstolės S. V. pasisakymas 2011 m. gruodžio 28 d. posėdyje Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, kai antstolė prašė, kad nebūtų viešinama, kada mergaitė bus perduodama L. S., patvirtina, kad antstolė S. V. siekė apsaugoti mažametės D. K. interesus, be to, ir nuo neigiamų išgyvenimų. Antstolės S. V. 2011 m. gruodžio 27 d. patvarkyme aiškiai ir suprantamai nurodoma kaip mažametė D. K. privalo būti perduodama jos motinai L. S.. Pareiškėjos N. V. minimi antstolės S. V. vieši pasisakymai tėra tik žurnalistų tam tikrų žinių interpretacija, bet negali būti vertinami kaip antstolės S. V. vieši pasisakymai ar pareiškimai.

Dėl teisėjo nagrinėjančio pareiškimą nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 21 straipsnyje, šio principo įgyvendinimo procedūros nustatytos Civilinio proceso kodekso VI skyriuje. Teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai civiliniame procese nustatyti Civilinio proceso kodekso 65, 66 straipsniuose. Civilinio proceso kodekso 65 straipsnio 1 dalies 6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme. Šis nušalinimo (nusišalinimo) pagrindas neapima atvejų (ir negali būti aiškinamas kaip juos apimantis), kai pirmos instancijos teismo teisėjas, kuriam bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareikštas nušalinimas, dalyvavo atitinkamą bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir apeliacinės teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, o byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2, 3 dalys, Teismų įstatymo 3 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 21 straipsnis). Niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo išdėstyta apeliacinės instancijos teismo nuomonė dėl įrodymo vertinimo nėra privaloma bylą iš naujo nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėjant iš naujo, ji nagrinėjama iš naujo visa apimtimi, procesas vyksta iš naujo, dalyvaujantys byloje asmenys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, yra renkami bei į bylą pateikiami nauji įrodymai ir t. t. Iš naujo išnagrinėjus bylą yra priimamas naujas pirmosios instancijos teismo sprendimas. Iš naujo išnagrinėjus bylą priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tapatus panaikintam. Pareiškimo nagrinėjimas susijęs su 2011 m. gruodžio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymu, todėl negali būti siejamas su ankstesniu apeliacinės instancijos teismo panaikintu Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 612 straipsnis „Teismo priimamų sprendimų forma vykdymo proceso metu“ numato, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba šio Kodekso nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija bei, kad teismo nutartis neskundžiama, jeigu Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksas nenumato kitaip.

Nei Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 636 straipsnis „Antstolio nušalinimo pagrindai ir tvarka“ nei 637 straipsnis „Antstolio nušalinimo ir nusišalinimo klausimų išsprendimo tvarka“ nenumato kitaip, negu numatyta Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 612 straipsnyje, todėl priimta nutartis neskundžiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 612, 637, 638 str., teismas

nutarė:

N. V. 2011 m. gruodžio 29 d. pareiškimo netenkinti.

Vykdomąją bylą Nr. 0114/11/02742 grąžinti antstolei S. V..

Nutartis neskundžiama.