Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei A. K., kaltinamajam V. Ž., kaltinamojo gynėjai advokatei V. B., nedalyvaujant civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, pensininkas, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. liepos 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1dalį - 6 mėn. terminuotu laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant per 2 mėnesius atsiprašyti nukentėjusiosios ; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ( rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 metams. 2017-08-08 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. 2019 m. sausio 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro ( dėl baudžiamosios poveikio priemonės- uždraudimo naudotis specialia teise). Teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž.

2023 m. spalio 25 d. apie 11:38 val. Jonavoje, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį "Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“, KET 14 punkto reikalavimo nurodymą („Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems <...>“), KET 30 punkto reikalavimų nurodymą, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, nevykdydamas šių reikalavimų sukėlė eismo įvykį – išvažiavę iš (duomenys neskelbtini) Jonavoje, ir važiuodamas antra eismo juosta, priartėjęs prie sankryžoje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleisti jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją- V. N., ir laiku nesustabdęs vairuojamo automobilio, ją partrenkė ir sužalojo, t. y. eismo įvykio metu nukentėjusiajai V. N. buvo padarytas kairio žastikaulio kūno vidurinio trečdalio lūžis, dešinio žastikaulio galvos didžiojo ir mažojo gumburėlių skeveldriniai lūžiai ir žastikaulio kaklo lūžis, muštinės žaizdos apatinėje lupoje, dešinio kelio odos nubrozdinimas - sunkus sveikatos sutrikdymas. V. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 3 d., 4 d.).

V. Ž.

kaltinamas ir atiduota teismui teisti pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, kurioje aprašyti nusikaltimo kelių eismo saugumui sudėties požymiai atsispindi kaltinamojo veikoje.

Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo sudėtis yra materialioji, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, nekilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, yra administracinės teisės pažeidimas. Todėl eismo įvykio metu sukelti padariniai yra pagrindinis kriterijus atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimus.

BK 281 straipsnio dispozicija numato kelių rūšių padarinius: 1) nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 1, 2 dalys); 2) didelės turtinės žalos padarymą nukentėjusiam asmeniui (BK 281 straipsnio 2 dalis); 3) sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą (BK 281 straipsnio 3, 4 dalys); 4) žmogaus žūtį (BK 281 straipsnio 5, 6 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai kelių transporto priemonę vairavęs asmuo, kaltas dėl eismo įvykio, susižaloja pats arba patiria didelę turtinę žalą, tačiau nesukelia BK 281 straipsnio atitinkamose dalyse numatytų padarinių kitiems asmenims, jo veika pagal BK 281 straipsnį ir apskritai pagal baudžiamąjį įstatymą nekvalifikuojama.

Išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. Ž. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimas

Už BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos kelios alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų.

Skirdamas bausmę V. Ž., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas kaip neatsargus, tačiau jis yra itin pavojingas, sukėlė negrįžtamas skaudžias pasekmes. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – teistas ir teistumas išnykęs (2 t. b. t. b. l. 11-13) administracine tvarka baustas (2 t., b. l.7-10), psichiatrinio kabineto įskaitoje neįrašytas (2 t. b. l. 16-17), garbaus amžiaus ir serga onkologine liga (2 t. b.l.53) Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama ir asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014).

Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad V. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių punktus. Kaltinamasis jam inkriminuojamą veiką padarė blaivus, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, praeityje nebuvo bausta dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones nustatant 2 (dviejų) metų terminą.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, jeigu nekyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja.

V. N. teismo prašė iš civilinių atsakovų priteisti 5219,00 EUR sumą – 4419,00 Eur turtinei žalai atlyginti ir 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodydama, kad nusikaltimo padarymo metu nepataisomai buvo sugadinti jos drabužiai, t. y. vilnonis paltas -300,00 Eur. vertės, megztukas - 45,00 Eur. vertės, bliuzelė -30,00 Eur. vertės, kelnės -55,00 Eur. vertės. Vaistų, tepalų ir maisto papildų įsigijimui išleido apie 200,00 Eur. Dėl dantų implantavimo ir protezavimo kreipėsi į UAB “ (duomenys neskelbtini)“ kliniką, nes dėl autoįvykio metu išmuštų dantų negali normaliai valgyti, sukramtyti maisto. Dantų implantavimo ir protezavimo procedūra kainuos 3850,00 Eur. Šiam faktui patvirtinti prie ieškinio pridedamas 2023 m. lapkričio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydymo paslaugų kainos išrašas ir sąskaita-faktūra. Tačiau nežinojo kad reikia rinkti minėtų medikamentų, vitaminų ar maisto papildų išleistų gydymosi tikslams, įsigijimo kvitus ir čekius, todėl šiems turtiniams reikalavimams patvirtinti rašytinių įrodymų beveik neturi. Tuo būdu atsakovo, V. Ž. neteisėtais veiksmais man buvo padaryta 4480,00 Eur. materialinė žala. Atsakovas, V. Ž. iki šiol turtinės žalos neatlygino. (duomenys neskelbtini) šiuo metu jai dalinai atlygino patirtą žalą, t. y. išmokėjo 4261,28 Eur. draudimo išmoką, t. y. už gydymosi išlaidas -31,28 Eur. ir 30,00 Eur.(odontologo konsultacija) ir 4200,00 Eur. neturtinės žalos atlyginimą. Liko neišmokėta 800,00 Eur.(aštuoni šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimas ir 4419 Eur.(keturi tūkstančiai keturi šimtai devyniolika Eur.) turtinės žalos atlyginimas.

Kaltinamasis su pareikštu ieškiniu sutiko dalinai. Nurodydamas, kad žala atlyginta draudimo įstaigos, kad jis taip pat turėtų atlyginti kažkiek padarytos žalos, tačiau negali įvardinti kokį dydį.

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) su pareikštu ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad V. N. žala buvo padaryta eismo įvykio metu, todėl taikytinas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ), kurio 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas moka tik įrodymais pagristos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoka, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo.

Dėl drabužių. Civiliniu ieškiniu V. N. prašo priteisti 430 Eur už eismo įvykio metu sugadintus drabužius. Draudikas pažymi, kad, įvertinus V. N. paaiškinimus, draudikui nekilo abejonių, kad per eismo įvykį ir po jo gydymo įstaigoje buvo sugadinti V. N. drabužiai. Atitinkamai, prašoma 430 Eur suma 2024-05-03 draudikas išmokėjo V. N. (žr. priedą Nr. 1L todėl civilinio ieškinio reikalavimas dėl šios sumos priteisimo atmestinas.

Dėl vaistų, tepalų ir maisto papildų. Civiliniu ieškiniu V. N. prašo priteisti 200 Eur už įsigytus vaistus, tepalus ir maisto papildus. V. N. draudikui pateikė vieną vaistų įsigijimo čekį 31,38 Eur sumai. Šią sumą draudikas išmokėjo V. N. 2023-12-04 (žr. priedą Nr. l).

TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo pateikti informaciją ir turimus dokumentus apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes ir dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Atsižvelgiant i tai, kad V. N. kitas išlaidas pagrindžiančiu įrodymų nepateikė, draudikas neturi teisinio pagrindo išmokėti likusios reikalaujamos sumos už vaistus, tepalus ir maisto papildus. Draudiko skaičiavimu, iš reikalaujamos 4 480 Eur sumos turtinei žalai atlyginti atėmus pagrįstas išlaidas už drabužius (430 Eur), vaistus (31,38 Eur) ir odontologines paslaugas (430 Eur), kurias draudikas atlygino, likusi V. N. reikalaujama suma turtinei žalai atlyginti sudaro net 3 588,62 Eur, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

Be to, V. N. nepateikė jokių duomenų, kad papildai, už kuriuos patirtas išlaidas prašo atlyginti, būtų skirti pasekmėms po eismo įvykio patirtų traumų šalinimui, jie nepagrįsti medicininiais dokumentais. Maisto papildus ir vitaminus vartoja ir sveiki žmonės, todėl gydytojo nepaskirti maisto papildai ir vitaminai nėra būtinosios gydymo išlaidos.

Dėl odontologinių paslaugų. Civiliniame ieškinyje V. N. nurodo, kad dantų implantavimo ir protezavimo procedūra jai kainuos 385 Eur. Draudikas pažymi, kad įvertinus iki eismo įvykio buvusią dantų patologiją (11 danties ryškus periodontitas, taikytas endodontinis gydymas, didelio kiekio kitų dantų netekimas iki įvykio), išlaidos dėl 11. 21.22 dantų netekimo gydymo atlygintinos dalinai, pagal pateiktas faktines dantų gydymo paslaugas - t. y. pilnai atlygintinos dviejų dantų implantavimo išlaidos. Draudikas atlygino visas dokumentais pagrįstas V. N. išlaidas (žr. priedą Nr. 3) už odontologines paslaugas, skirtas dėl eismo įvykio patirtoms pasekmėms gydyti, t. y. draudikas V. N. iš viso išmokėjo 430 Eur draudimo išmoką.

Dėl neturtinės žalos

Civiliniu ieškiniu V. N. prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kadangi draudikas išmokėjo V. N. 4 200 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, likusi reikalaujama suma sudaro 800 Eur.

Eismo įvykio metu V. N. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą - dešinio žastikaulio didžiojo gumburo ir kairio žastikaulio kūno lūžiai, apatinės lūpos muštinė žaizda, 12, 11, 21, 22 dantų pažeidimas. Draudiko gydytojas-ekspertas, individualiai įvertinęs V. N. pateiktus medicininius dokumentus, kilusias pasekmes, padarytą sužalojimą dėl eismo įvykio, jo mastą, sprendė, jog neturinė žala sudaro 4 200 Eur (gydytojo išvada pridedama kaip priedas Nr. 2).

Kasacinis teismas, aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, yra nurodęs, kad vieni iš esminių neturtinės žalos dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatymo kriterijų yra pakenkimo sveikatai pobūdis ir mastas bei neturtinės žalos padariniai. Taikant subjektyvius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, didžiausia reikšmė suteikiama padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi pirmiausiai, atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-80-706/2015, Nr. 3K-3-202/2012; 3K-3-31/2011; Nr. 3K-3-342/2010). Taip pat žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K.-3-151/2013).

Draudiko nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai neturtinės žalos priteisimo bylose, kai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: dėl galvos smegenų sukrėtimo ir kaklo raiščių patempimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (2K-193-489/2021); dėl galvos sumušimo su žaizdomis nosies ir dešinio skruosto srityse, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo, uždaro dešinio šlaunikaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2K-97-976/2020); dėl galvos smegenų sukrėtimo, muštinės žaizdos dešinėje ausyje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteista 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti (2K-95-222/2017). Didesni neturtinės žalos dydžiai nustatomi, atsižvelgiant į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis. Pavyzdžiui, dėl kairės pėdos padikaulių lūžių- išnirimų Lisfranko sąnaryje, priteista 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (2K-7-66-458/2021); dėl muštinės žaizdos kaktoje, nosies viršūnėje, viršutinėje lūpoje, poodinių kraujosruvų dešinėje šlaunyje, dešinėje ir kairėje blauzdose, odos nubrozdinimo kairio kelio srityje, stuburo krūtininės dalies VII slankstelio lūžio, priteista 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (2K-18-976/2021); dėl daugybinių rankų ir kojų kaulų lūžius, plyšusių raiščių, menisko, netekto 40 procentų darbingumo, priteista 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2K- 168-511/2018).

Atsižvelgiant j išdėstytas aplinkybes, draudiko vertinimu, draudikas tinkamai įvertino V. N. padarytą neturtinę žalą, išmokėdamas 4 200 Eur draudimo išmoką. Teismas konstatuoja, kad papildomi reikalavimai, kuriuos pareiškė nukentėjusioji nepagrįsti ir neįrodyti, todėl ieškinys atmestinas.

2024 m. sausio 15 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. K. nutarimu V. Ž. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas esančias „(duomenys neskelbtini)“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 8484.00 Eur. Neišieškoma suma (NS) – 400.00 Eur; Negyvenamąją patalpą – Garažą (boksą), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Areštas, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 996.00 Eur. Laikinas nuosavybės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 2 vnt. skaitmeninių laikmenų (CD) su vaizdo įrašu, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kaltinamajam V. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas. Iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės paliktinos, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje ir i nubausti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti V. Ž. 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, V. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Įpareigojant V. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su jo darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti V. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 9 d.

Civilinio ieškinio netenkinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

2023 m. sausio 25 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės A. K. nutarimu V. Ž. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas esančias „(duomenys neskelbtini)“, AB, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 8484.00 Eur. Neišieškoma suma (NS) – 400.00 Eur; Negyvenamąją patalpą – Garažą (boksą), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Areštas, daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., vidutinė rinkos vertė: 996.00 Eur. Laikiną nuosavybės apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 2 vnt. skaitmeninių laikmenų (CD) su vaizdo įrašu, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.