Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba pagal verslo liudijimą, (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. S. 2023 m. vasario 05 d. apie 11 val., bute (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, mušė Ž. S. šiomis aplinkybėmis: tyčia mediniu pagaliu sudavė ne mažiau 6 smūgius į šonus, rankas, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos juosmens srityje, pilvo dešinėje, dešinio dilbio srityje, dešinės plaštakos srityje, kairio dilbio srityje, odos nubrozdinimo dešinio dilbio srityje bei sukeldamas fizinį skausmą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Liudytojos J. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai patvirtina, kai dar gyveno bute, kaimynas atėjo ir su lazda Ž. mušė, o jis gynėsi. Ir mėlynė liko. Dabar gyvena name. Kai gyveno bute, atėjo kaimynas, ji buvo namie, įsikabinusi Ž. į koją. Jis į vidų nėjo, tik koridoriuje mušė. Kaimynas Ž. trenkė į ranką, į šoną. Ž. gynėsi. Paskui Ž. paskambino policijai, bet kaimyno nespėjo pamatyti, nes jis išvažiavo. P. tuo metu, kai mušė Ž., žaidė žaidimą. Kaimynas visą laiką buvo laiptinėje, o Ž. buto koridoriuje. Kaimynas į butą įėjęs nebuvo. Nežino kiek kartų kaimynas Ž. sudavė (I t. b. l. 116-117).

Visi duomenys gauti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų, todėl jie laikytini įrodymais, kurie patvirtina kaltinamojo padarytus nusikalstamus veiksmus. Visi įrodymai sutampa tarpusavyje, jie atitinka kaltinamojo duotus parodymus ir patvirtina sužalojimų aplinkybes.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, bausmės skyrimo motyvai ir civilinio ieškinio išsprendimas

Ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad kaltinamasis įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai apie kaltinamojo veiksmus, jų apimtį sutampa, kaltinamasis P. S. padarė nukentėjusiajam Ž. S. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos juosmens srityje, pilvo dešinėje, dešinio dilbio srityje, dešinės plaštakos srityje, kairio dilbio srityje, odos nubrozdinimo dešinio dilbio srityje bei sukeldamas fizinį skausmą ir tai patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 54/2023 (06) ir kita išvada Nr. pG 166/2023 (06).

Nurodyti, vienas kitą patvirtinantys ir papildantys, įrodymai patvirtina kaltinamojo kaltę, o veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nėra teistas (II T., b. l. 5), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų nėra (II. T., b. l. 5 - 10), dirba pagal verslo liudijimą ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje, charakterizuojamas labai gerai, savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi, atsako­mybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog pas kaltinamąjį būtų susiformavusios neigiamos ir nusikalstamos pažiūros, kad jis turi polinkį nusikalsti ar pažeidinėti įstatymus ir kad ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys.

Kaltinamojo sutuoktinė G. S. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybei pagal laidavimą.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, o padaryta veika ir kaltinamojo asmenybė nereikalauja bausmės skyrimo, kaip neišvengiamos priemonės jo elgesiui koreguoti. Šiuo atveju padarytas nesunkus nusikaltimas, už jį yra skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės net ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl laidavimo institutas, kuris neatleidžia nuo baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo, gali būti pakankama poveikio priemonė už pirmą kartą padarytą veiką net ir neskiriant kriminalinės bausmės.

Nagrinėjamu atveju laiduotojas yra kaltinamojo sutuoktinė, ji nėra teista, nėra bausta administracine tvarka, charakterizuojama labai gerai. Todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teis­mas sprendžia, kad G. S. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes ir dėl artimo šeimyninio ryšio ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymas kaltinamojo šeimos narius ir artimuosius giminaičius tiesiogiai įvardija kaip galimus laiduotojus vien dėl jų ryšio su kaltininku, todėl jų netinkamumas būti laiduotoju gali būti konstatuojamas tik esant tokioms aplinkybėms, dėl kurių tokie asmenys akivaizdžiai negalėtų daryti teigiamos įtakos kaltinamajam (pavyzdžiui asocialus ar nusikalstamas paties laiduotojo elgesys, nesirūpinimas šeima ir savo artimaisiais ir pan.). Šiuo atveju laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę, kuri yra artimiausias žmogus kaltinamajam, kuri niekada nebuvo teista ar bausta ir įstatymų nepažeidinėja, todėl ji yra būtent tas asmuo, kuri kaltinamajam turi galimybę daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į nusikaltimo sunkumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąją jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nėra aplin­kybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžia­mąją bylą jam nutraukti paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos, nes kaltinamasis pirmą kartą padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio ir kaltinamasis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Įstatymas numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (tame tarpe ir pagal laidavimą) gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).

Todėl atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis Ž. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovo manymu ieškinys dėl 6000 Eur turi būti atlygintas, nes kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, jie sutrikdė emocinę pusiausvyrą, negalėjo vairuoti vilkiko. Jis yra MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir pats atlieka krovinių pervežimą, todėl jaudamas fizinį skausmą, nesudarinėjo sandorių dėl krovinių pervežimo. Įvykio pasekmės skaudžios ir jas jaučia iki šiol, sūkio momentu jaučia skausmą. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 2000 Eur.

Taip pat ieškinyje yra nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, jo sugyventinės nepilnamečiai vaikai J. K. ir P. K. buvo kartu namuose. J. K. buvo įsikibusi į koją ir ji išsigando dėl atliekamų smurtinių veiksmų. Vaikai lankėsi pas psichologę, po šio įvykio pakeitė gyvenamąją vietą ir J. K. džiaugėsi, kad nereikės matyti to pikto dėdės. Jai padarytą žalą taip pat įvertina 2000 Eur.

P. K. amžiumi yra vyresnis už seserį, jis dar ir dabar pyksta kai išgirsta pokalbį apie įvykį, sakė mokytojai, kad bijo eiti namo, eiti per laiptinę ir priartėti prie kaltinamojo durų. P. K. padarytą neturtinę žalą taip pat įvertina 2000 Eur.

Iš byloje esančių Specialisto išvadų Nr. G 54/2023 (06) ir Nr. pG 166/2023 (06) (t. 1, b. l. 43 - 44) aprašomosios dalies akivaizdu, kad Ž. S. vykti po įvykio į ligoninės priėmimo skyrių atsisakė, jam ekspertai nustatė kūno sužalojimus, kurie yra detaliai aprašyti ekspertizės aktų išvadose ir teismo nuosprendyje jau yra aptarti, todėl jie nebus dar kartą aptariami. Jokių kitų įrodymų, kad nepatogumai ir skausmas tęsėsi ilgą laiką, kad jis jaučiamas iki šiol, kad buvo taikomas koks nors gydymas, nėra. Teismas pripažįsta, kad sumušimai buvo padaryti, jie galėjo matytis ilgesnį laiką ir nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Šioje byloje nukentėjusysis yra pareiškęs 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti dėl jam padarytų sužalojimų (II T., b. l. 97-114).

Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam Ž. S. neturtinė žala kilo dėl neteisėtais kaltinamojo veiksmais panaudotų fizinių veiksmų, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą bei kitus nepatogumus. Tačiau, teismo vertinimu prašoma priteisti 2000 EUR suma kaip kompensacija už šiuos patirtus nepatogumus, yra pernelyg didelė. Jokių duomenų dėl neigiamų Ž. S. sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui, byloje nenustatyta.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 - 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, bei vadovaudamasis teisingumo, objektyvumo ir protingumo principais daro išvadą, į formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kuriose neturtinės žalos dydis nustatomas nuo 150 iki 1000 Eur, daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 300 EUR.

Ž. S. taip pat prašo priteisti neturinę žalą jam ir dėl jo sugyventinės vaikų patirtų neigiamų pasekmių nusikalstamos veikos metu, už kiekvieną vaiką po 2000 Eur.

Civilinės teisės doktrinoje galioja bendra nuostata, kad nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių visa apimtimi. Turtiniuose ir neturtiniuose bei teisiniuose procesiniuose santykiuose atstovauti jiems turi teisę ir pareigą įstatyminiai atstovai (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai). CPK 52 straipsnyje, dėl fizinių asmenų atstovų pagal įstatymą teisių ir pareigų įforminimo, 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų atstovai pagal įstatymą privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas. Tačiau Ž. S. teismui nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad jis turi teisę atstovauti sugyventinės I. K. vaikams. Todėl teismas daro išvadą, kad šioje ieškinio dalyje jis neturi reikalavimo teisės. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jokių įrodymų, Ž. S. nepridėjo, kurie patvirtintų, kad vaikai lankėsi pas psichologą, kad jie patyrė ieškinyje nurodytus nepatogumus. Pridėtas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atlikta atvejo vadyba nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių.

BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ar turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Teismas šioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusio patirtas išlaidas dėl apmokėjimo advokatei už jos atstovavimą ir teisinės pagalbos surašant civilinį ieškinį byloje teikimą (ieškinio surašymą) pripažinti procesinėmis išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir jas išieškoti iš nuteistojo (BPK 104 str. 2 d.).

Spręsdamas dėl advokato ar advokato padėjėjo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui jį atstovaujant ir teikiant kitokią teisinę pagalbą baudžiamajame procese tokiai pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio realumo, būtinumo ir pagrįstumo, teismas pagal analogiją turėtų vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi.

Tokiais atvejais teismų praktikoje vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi atsižvelgiama į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, kurios buvo pakeistos 2015-03-19 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

Įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nukentėjusio ir civilinio ieškovo prašymas dėl patirtų procesinių išlaidų už atstovės teisinę pagalbą turi būti tenkintas, t. y. jam iš kaltinamojo priteistina 1000 Eur išlaidų, patirtų dėl jo atstovavimo (dėl išlaidų įgaliotam atstovui – advokatei) 2023-09-13 dienos posėdyje bei už suteiktą teisinę pagalbą parengiant civilinį ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. S. dėl nusikaltimo numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžia­mosios at­sa­komybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį sutuoktinės G. S. atsakomybei vieneriems metams, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, P. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL, 500 (penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmokos sumokėjimo terminą nustatyti 2 mėnesius.

Civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš kaltinamojo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam Ž. S. 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat priteisti iš kaltinamojo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1000 (vieną tūkstantį) Eur proceso išlaidų už teisinę pagalbą nukentėjusiam Ž. S.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašą CD-R laikmenoje, du pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašus CD - R laikmenose, saugomus baudžiamojoje byloje – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.