- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1305-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06715-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ ieškinį atsakovui V. S. dėl reikalavimo grąžinti pinigus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tez Tour“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išnagrinėti ginčą iš esmės, atmetant atsakovo reikalavimą kaip nepagrįstą, atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pareikštame ieškinyje nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu „Dėl V. S. prašymo“ Nr. 10E‑1815 patenkino atsakovo V. S. reikalavimą grąžinti atsakovui septynių apgyvendinimo parų viešbutyje kainą – 840,00 Eur. Ieškovės vertinimu, VVTAT nutarimas yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatė ieškovei septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
4. Ieškovė 2020 m. spalio 1 d. pateikė teismui prašymą dėl ieškinio trūkumų šalinimo kartu su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo išnagrinėti ginčą iš esmės ir atmesti atsakovo pareikštą reikalavimą ieškovės atžvilgiu dėl 840 Eur priteisimo atsakovo naudai bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovei pakartotinai nustatė 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
6. Teismo vertinimu, pareikštas ieškinys turi trūkumų ir ieškovė privalo patikslinti reikalavimą, aiškiai nurodydama, kokį reikalavimą reiškia atsakovui. Teismas atkreipė ieškovės dėmesį, kad atsakovas šioje byloje nėra pareiškęs jokio reikalavimo, todėl reikalavimas atmesti atsakovo pareikštą reikalavimą ieškovės atžvilgiu dėl 840 Eur priteisimo atsakovo naudai iš ieškovės yra nekonkretus. Reikalavimas turi būti reiškiamas atsakovui, patrauktam į bylą V. S., kuris šioje byloje jokio reikalavimo ieškovei nėra pareiškęs.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Tez Tour“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį priimti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Ieškovės vertinimu, teismas atsiribojo nuo visapusiško ir sistemiško teisės normų, įtvirtintų ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK), bet ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, aiškinimo. Į VVTAT su prašymu dėl 1 030 Eur priteisimo kreipėsi V. S.. Būtent jo pateikto prašymo pagrindu buvo pradėtas vartojimo ginčo nagrinėjimas ir priimtas VVTAT 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas „Dėl V. S. prašymo“, kuriuo buvo patenkintas V. S. reikalavimas grąžinti jam septynių apgyvendinimo parų viešbutyje kainą – 840,00 Eur. Taigi vartojimo ginčas buvo pradėtas ne pagal UAB „Tez Tour“, bet pagal V. S. pareikštą prašymą, o nutarimo rezoliucinėje dalyje įtvirtintas UAB „Tez Tour“ įpareigojantis sprendimas. Dėl šios priežasties UAB „Tez Tour“ pareiškus ieškinį bendrosios kompetencijos teisme UAB „Tez Tour“ įgijo ieškovo, o V. S. – atsakovo procesinį teisinį statusą. Kadangi UAB „Tez Tour“ vartojimo ginče nebuvo pareiškusi jokio reikalavimo V. S., bendrosios kompetencijos teisme prašant išnagrinėti ginčą iš esmės, buvo teisėtai suformuluotas šis ieškovės reikalavimas: „išnagrinėti ginčą iš esmės ir atmesti atsakovo pareikštą reikalavimą ieškovo atžvilgiu dėl 840 Eur priteisimo atsakovo naudai iš ieškovo“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovei pakartotinai nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, ieškovės suformuluotą ieškinio reikalavimą įvertinęs kaip nekonkretų, neatitinkantį CPK reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
11. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), kurie yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškovas turi teisę pasirinkti, o pasirinkęs, pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir ieškinio pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas jo teises. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-701/2020). Minėtus ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą, todėl, kai iš ieškinio turinio nėra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio rezultato yra siekiama, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas.
13. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus.
14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet, pavyzdžiui, parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
15. Nagrinėjamu atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pinigų už faktiškai nesuteiktas turizmo paslaugas grąžinimo, kuris yra civilinio teisinio pobūdžio, ir kuris turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškiniu iš esmės prašo pripažinti, kad ji turi teisę negrąžinti atsakovui 840 Eur, kaip tai nurodė padaryti VVTAT, išnagrinėjusi atsakovo prašymą. Ieškovė mano, kad minėtą sumą ji turi teisę negrąžinti atsakovui vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalimi. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo argumentas, jog ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas yra nekonkretus ir neatitinka CPK reikalavimų, yra nepagrįstas. Ieškovė iš esmės pareiškė reikalavimą dėl teisių pripažinimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktą, prašydama konstatuoti, kad atsakovo reikalavimas ieškovei dėl 840 Eur grąžinimo yra nepagrįstas. Aplinkybė, kad atsakovas nėra pareiškęs ieškovei reikalavimo teisme, neužkerta kelio ieškovei prašyti teismą pripažinti, kad atsakovo pareikšti ir VVTAT išnagrinėti materialaus pobūdžio reikalavimai ieškovei yra nepagrįsti, nes tokiu būdu ieškovė siekia apginti savo ginčijamas teises.
16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodytas ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas. Kadangi ieškinio priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.