Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovei E. V., ieškovės atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui, viešame teismo posėdyje civilinėje byloje pagal ieškovės E. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė E. V. ieškiniu prašo santuoką, 2008-11-19 įregistruotą Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1376, nutraukti dėl sutuoktinio kaltės. Nurodo, jog šiuo metu atsakovas atlieka bausmę už tyčinį nusikaltimą, bausmės pabaiga – 2013-04-01. Dėl tokio atsakovo elgesio bendras gyvenimas neįmanomas, mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo neatsakingo elgesio. Nurodo, jog neturi nepilnamečių vaikų. Taip pat su atsakovu neįgijo jokio turto, neturi kreditorių, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja bei prašo palikti santuokos metu įgytą pavardę.

Atsakovas R. V. nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Teismo posėdžio metu ieškovė bei ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas R. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys susituokė 2008-11-19 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1376 (b.l. 4). Šalys būdamos santuokoje neįgijo nekilnojamojo turto (b.l. 6-8, 17), transporto priemonių (b.l. 5, 18).

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyvena atskirai, šiuo metu atsakovas atlieka laisvė atėmimo bausmę, prašo neskirti termino susitaikymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, nei ieškovė, nei atsakovas nenori taikytis, per visą bylos nagrinėjimo teisme metu laiką šalys nebandė susisiekti ir išspręsti kilusias problemas bei susitaikyti, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str. (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas nuteistas už tyčinį nusikaltimą, iki jo suėmimo santuokoje kartu gyveno tik tris dienas. CK 3.61 str. 3 d. nustatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. Iš duomenų, esančių Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, nustatyta, kad atsakovas R. V. teistas ne vieną kartą, paskutinį kartą - Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-01 nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių – R. V. - kaltės.

Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius bei šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą.

Šalys neturi nepilnamečių vaikų.

Išlaikymo vienas iš kito sutuoktiniai nereikalauja.

Ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 137 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 85 str. 1 d. 3 p., 80 str. 1 d. 1. p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 385 str., 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio – R. V. kaltės.

Santuoką tarp E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą ir 2008-11-19 įregistruotą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1376, nutraukti.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę, t.y. „(duomenys neskelbtini)”.

Iš atsakovo R. V. priteisti valstybei 137 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.