Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 1 d., 124¹ str. 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. spalio 1 d. G. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad G. P. m. spalio 1 d. 1 val. Šakių raj., Griškabūdžio k. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 0.95 promilės girtumas, nepateikė ir neturėjo su savimi vairuotojo pažymėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad byla nėra parengta nagrinėti teisme, todėl ji grąžintina protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti.

ATPK 259 str. 1 d. sakoma, kad dėl padaryto administra­cinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas (...) surašo protokolą. ATPK 260 str. įtvirtina būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje tarp kitų reikalavimų nurodomos žinios apie pažeidėjo asmenybę, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Minėtų normų pagrindu darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Neretai administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinė byla. Tačiau tai ne vienintelė, o kartais ir ne ta šio dokumento paskirtis. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas vyresniojo patrulio R. P., kuriam šio protokolo surašymo metu buvo pasibaigę įgaliojimai vykdyti eismo priežiūros funkcijas. ATPK 259 str. nurodoma, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas surašo protokolą. Kadangi protokolas galimai surašytas neįgalioto pareigūno, protokolas gali būti laikomas neteisėtu. Tačiau aplinkybė, jog protokolą surašė ne tas pareigūnas, nepaneigia galimai padaryto administracinės teisės pažeidimo aplinkybių ir pačio įvykio. Šioje byloje net ir pripažinus protokolo neteisėtuma, tai neeliminuotų galimybės surašyti teisės reikalavimus atitinkantį protokolą bei išnagrinėjus bylą, asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn. Neįgalioto pareigūno surašytas protokolas nepanaikina G. P. galimai įvykdyto pažeidimo, nepaneigia įvykio aplinkybių. Todėl formalus ir ištaisytinas administracinio teisės pažeidimo protokolo įstatymų reikalavimų neatitikimas, negali pašalinti atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės dėl galimai padaryto pažeidimo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuris yra surašytas G. P. neatitinka administracinio teisės pažeidimo protokolams keliamų reikalavimų ir tai kliudo teismui išnagrinėti bylą

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.