- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-04-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-117-876/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00547-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Pažeidėjas
- G. P.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. P., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, išnagrinėjo G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisto, administracine tvarka bausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. 2013 m. spalio 1 d., 1 val. 0 min, Šakių r., Griškabūdžio k., vairavo transporto priemonę – automobilį Land Rover Discovery, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – nustatytas 0,95 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis, taip pat nepateikė ir su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tai yra pažeidė KET 14, 16 punktų reikalavimus.
Teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiamas asmuo G. P. paaiškino, kad grįžo vėlokai namo, pavalgė, atsisėdo prie televizoriaus, atsidarė alaus ir mama paprašė parvežti dujų. Tai išvažiavo į Griškabūdžio degalinę dujų. Jį sustabdė policijos pareigūnai, tai jis dar įsidėjo kramtomos gumos. Nesijautė apsvaigęs ir nesitikėjo, kad galėtų įpūsti. Nuo namų iki tos vietos, kur jį sustabdė, buvo 6-7 km atstumas, važiavo iki 10 min. Prie alaus valgė riešutų, o kai jį sustabdė, įsidėjo kramtomą gumą, kad kvapo nebūtų. Prieš atliekant testą jis kramtomos gumos neišspjovė, ją turėjo burnoje, kai buvo atliekamas testas.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. Š. nurodė, kad 2013 metų spalio 1 d. Buvo su kolega iškviestas iš Lukšių gyvenvietės į Griškabūdžio kaimą dėl sulaikyto asmens. Asmenį sustabdė kiti pareigūnai. Nuvyko į Griškabūdžio kaimą, kur turėjo patikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens girtumą. Nepamena, kiek asmuo įpūtė, tačiau už pažeidimą surašė ATP protokolą. Jų įstaigoje yra specializacija dėl eismo saugumo funkcijos vykdymo. Šiuo metu teisė vykdyti eismo saugumo funkcijas jam yra suteikta. Nežino, ar tokia teisė jam buvo suteikta spalio 1 d. Neblaivumą asmeniui nustatinėjo alkotesteriu Alcometer 500. Su šio prietaiso naudojimo instrukcija yra susipažinęs ir išlaikęs įskaitą. Prieš vykdant asmens blaivumo patikrinimą neklausė, prieš kiek laiko asmuo buvo vartojęs alkoholį, neklausė prieš kiek laiko asmuo valgė, ar gėrė. Neprisimena, ar asmuo prieš pūsdamas į alkotesterį kažką kramtė.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. P. nurodė, kad 2013 m. spalio 1 d. Iš budėtojo gavo telefoninį pranešimą, kad reikia nuvykti į Griškabūdį, kur sulaikytas galimai neblaivus vairuotojas. Tuo metu jie buvo Lukšiuose. Nuvykus į Griškabūdį budėtojas ir tyrėja G. S. papasakojo situaciją, parodė vairuotoją, padavė dokumentus. Šalia stovėjo automobilis Land Rover Discovery. Asmuo su girtumo parodymais sutiko, konflikto nebuvo. Spalio 1 d. Jam buvo pasibaigusi teisė vykdyti eismo priežiūrą, kuri pasibaigė rugsėjo mėnesį. Iki to laiko tokią teisę jis turėjo. Surašant asmeniui ATPK protokolą, neturėjo teisės vykdyti eismo priežiūrą. Jis neklausė kada ir ką asmuo valgė ir gėrė. Tą dieną jis nežinojo, kad jo įgaliojimai vykdyti eismo priežiūrą yra pasibaigę, tai sužinojo tik vėliau. Įvykio metu jis buvo patrulių būrio vyresnysis patrulis ir vadovavosi visais teisės aktais, kuriais galima vadovautis – Policijos įstatymu, patrulių veiklos instrukcija.
Susipažinęs su byloje esančia medžiaga teismas konstatuoja, kad G. P. įvykdė jam inkriminuojamus pažeidimus. Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad asmuo negali būti patrauktas atsakomybėn, nes administracinio pažeidimo protokolas buvo surašytas pareigūno, kuris protokolo surašymo metu neturėjo įgaliojimų surašyti protokolą. Byloje pateikta medžiaga patvirtina tai, kad R. Š. ir R. P. 2013 m. spalio 1 d. buvo pasibaigę įgaliojimai vykdyti eismo priežiūros funkcijas (b.l. 23,26-29). Kaip matyti, pareigūnai 2010 m. rugsėjo 16 d. buvo išlaikę įskaitas dėl įgaliojimų vykdyti policijos pareigūnams eismo priežiūros funkcijas suteikimo, tačiau Įgaliojimų policijos pareigūnams vykdyti eismo priežiūros funkcijas suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 3 d. nurodoma, kad įgaliojimai suteikiami 3 metų laikotarpiui. Tad įvykio metu įgaliojimo suteikimo laikotarpis buvo suėjęs, tačiau Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 30 d. nutartyje Nr. ATP-102-498/2014 nurodė, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad protokolas buvo surašytas neįgalioto pareigūno. Nutartyje nurodoma, kad ATPK nenumato ir neįpareigoja nustatyti specialios tvarkos, kuria būtų įgyvendintas ATPK 259 str. 1 d. nuostatos, tai yra nenumatyti specialūs reikalavimai pareigūnams, turintiems teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 17 d. įsakymas Nr. 5-V-327 „Dėl įgaliojimų policijos pareigūnams vykdyti eismo priežiūros funkcijas suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas“ yra policijos vidaus administravimo teisės aktas, kuriuo siekiama gerinti policijos pareigūnų, vykdančių eismo priežiūros funkcijas, veiklos kokybę ir juo nesiekiama įgyvendinti ATPK, Policijos veikos įstatymo, Saugaus eismo keliais įstatymo nuostatų. Ši Kauno apygardos teismo nutartis išaiškina, jog pareigūnams surašyti ATPK protokolus įgaliojimus suteikia Policijos įstatymą, todėl teismas laiko, jog protokolas buvo surašytas įgalioto pareigūno ir atstovo pateikti argumentai atmestini. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad patikrinimą atlikęs pareigūnas buvo susipažinęs su alkoholio kiekio matuoklio „Lion Alkometer – 500“ naudojimo instrukcija ir išlaikęs įskaitą. (b.l. 24-26).
Taip pat G. P. nurodė, jog pareigūnai pažeidė alkotesterio naudojimo instrukcijos, todėl jo parodymai gali būti netikslūs. Tai yra G. P. į alkotesterį turėjo pūsti praėjus trumpam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, taip pat jis kramtė gumą. Tačiau teismas laiko, jog šie veiksmai nepaneigia nustatyto neblaivumo ir gali reikšti alkotesterio instrukcijos naudojimo pažeidimą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 42 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkte neblaivumas (girtumas) apibrėžiamas kaip asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), pirmiausia įvertina bendrą asmens būklę, požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai.
Alkotesterio naudotojo instrukcijoje yra numatyta, kad, prieš tikrinant blaivumą, reikia įsitikinti, jog asmuo nieko negėrė bent 15-20 minučių, tačiau ir pats tikrinamas asmuo, siekdamas objektyvaus neblaivumo nustatymo, turėtų informuoti policijos pareigūnus apie tai, kad yra vartojęs alkoholį mažiau, kaip prieš 15-20 minučių iki jo neblaivumo tikrinimo. Kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, tikrinamas asmuo neinformavo policijos pareigūnų apie alkoholio vartojimą mažiau, kaip prieš 15-20 minučių iki jo neblaivumo tikrinimo. Kaip matyti, po neblaivumo nustatymo G. P. sutiko su alkotesterio parodymais, jis nenurodė, kad alkoholį vartojo, nepraėjus 15-20 minučių iki tikrinimo, asmens blaivumo testo šaknelėje pasirašė. Teismo posėdžio metu G. P. nurodė, kad tikrinimo metu jis kramtė gumą, alkoholį gėrė prieš pat išvykdamas iš namų, tai yra buvo tikrinamas nepraėjus instrukcijose reikalaujamo laiko. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog jeigu G. P. buvo sustabdytas iš karto po alkoholio pavartojimo, tačiau jo patikrinimas buvo atliktas, po tam tikro laiko tarpo. Teismo posėdžio metu liudytojai ir pats G. P. nurodė, kad jį sustabdė vienas ekipažas pareigūnų, ir jiems kilus įtarimų, buvo iškviesti kiti pareigūnai, kurie ir atliko patikrinimą. Teismo posėdžio metu liudytojai nurodė, jog jie gavo pranešimą būdami Lukšiuose, o nuvykti turėjo į Girškabūdį. Tarp šių miestelių atstumas yra apie 20 km, tad akivaizdu, kad pareigūnai kelyje užtruko 15-20 min. Taip pat pats G. P. nurodė, jog policijos pareigūnų buvo sustabdytas praėjus apie 10 min. nuo išvykimo iš namų. Tai leidžia daryti išvadą, jog atliekant testą, jau buvo praėjęs pakankamas laiko tarpas, užtikrinantis teisingus alkotesterio parodymus.
G. P. parodymus, jog jis kramtė gumą, teismas atmeta, nes apie tokias aplinkybes pats jis pareigūnų neinformavo, o šias aplinkybės nurodė, tik teismo posėdžio metu, kas kelia abejonių jų teisingumu. Laikytina, kad pirminės policijos pareigūnų patikros alkotesteriu duomenys nustatyta tvarka nėra paneigti, todėl jie laikytina patikimais ir teisingais.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidėjo kaltę taip pat patvirtina ir kita administracinės bylos medžiaga: tarnybiniai pranešimai (b. l. 1-2), asmens blaivumo testas (b. l. 3), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 3), pakvitavimas (b. l. 5).
G. P. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., sudėtį, kadangi pažeidėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatytas lengvas (0,95 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis, taip pat taip pat nepateikė vairuotojo pažymėjimo, todėl jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d. sudėtį.
G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis pripažįsta, jog prieš vairuodamas išgėrė alkoholio, tačiau teisme jis ginčijo girtumo nustatymo procedūrą, bandė sumažinti savo kaltę dėl padaryto pažeidimo, todėl teismas laiko, jog jis nesigaili dėl padaryto pažeidimo ir jo veiksmuose nepripažintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudas, atsižvelgtina į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę –baustas, neteistas, todėl skiriamas mažesnis negu sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkio dydis ir papildoma nuobauda – specialios teisės atėmimas. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinė pagrindinė nuobauda parenkama už sunkesnįjį pažeidimą paskirtos nuobaudos dydžio, pridedant papildomą nuobaudą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius:
- administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir nubausti 1 100 (vieno tūkstančių šimto) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 mėnesiui;
- administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., ir nubausti 20 (dvidešimties) litų bauda.
Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., galutinę nuobaudą paskirti 1 100 Lt (vieno tūkstančio šimto litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.