Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Varėnos rajone atstovei Jolantai Mulskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui L. B., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – ir institucija) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

(duomenys neskelbtini) sudarytu gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad (duomenys neskelbtini) gimusio P. B., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), motina V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Byloje tarp šalių kilo ginčas kur turi gyventi (duomenys neskelbtini) gimęs vaikas P. B.. Atsakovas savo poziciją argumentuoja, kad jis yra dirbantis, turi šeimą, gyvenamąjį būstą, taip pat turi pakankamai patirties ir žinių auginti vaiką, atsakovo šeimoje yra du vaikai (jo draugės vaikai), kurie lanko darželį prie atsakovo namų, todėl nebūtų problemų sūnų išleisti į ugdymo įstaigą, netoli gyvena atsakovo mama, tėtis kurie yra sveiko, bei darbingo amžiaus ir padėtų prižiūrėti anūką. Ieškovės argumentai yra, kad gimus sūnui ji liko gyventi kartu su tėvais adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), gyvenant atskirai atsakovas aplankė sūnų tik tris kartus, paskutiniu laiku jo nelanko, tarp motinos ir sūnaus yra glaudus ryšys, todėl P. B. nuolatinė gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta kartu su jo motina V. R., jos gyvenamojoje vietoje.

Bylos duomenimis vaiko motina ieškovė V. R. šiuo metu nedirba, augina vaiką, gauna nedideles pajamas (80 Eur valstybės išmoką vaikui ir 433,46 eurų vaiko priežiūros išmoką per mėnesį), ateityje planuoja persikelti gyventi į nuosavą būstą (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje esančius duomenis daro išvadą, kad ieškovė tinkamai prižiūri nepilnametį vaiką, ji tinkamai tvarko jos vaikui bei jai pačiai skiriamas pinigines lėšas. Kiti bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė tinkamai prižiūri vaiką: 2023-03-07 VšĮ Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras raštu Nr. 11GD-1636 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo, kad nepilnamečio P. B. sveikatos priežiūra rūpinamasi tinkamai, vaikas atvedamas profilaktiniams patikrinimams bei konsultacijoms, vykdomi gydytojų nurodymai. V. R. šeima Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Nepilnametis P. B. su mama V. R. dabartinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) turi atskirą kambarį, būstas švarus ir tvarkingas, sanitarinės sąlygos tinkamos vaikui augti, tenkinti jo fizinius poreikius. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2023-03-22 išvadoje, prieš tai išanalizavęs ieškovės ir atsakovo situacijas, yra nurodęs, kad ieškovės ieškinio reikalavimas nustatyti nepilnamečio vaiko P. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su vaiko motina V. R. atitinka nepilnamečio vaiko P. B. teises ir teisėtus interesus. Atsakovo argumentas, kad vaikas, gimęs (duomenys neskelbtini), yra tokio amžiaus, kad jau galėtų lankyti lopšelį darželį rodo, kad jis situaciją supranta, jog vaiko galėjimas lankyti lopšelį darželį, jo (atsakovo) tėvų galimai teiktina pagalba visiškai užtikrintų vaiko interesus. Teismo vertinimu tai rodo arba tam tikrą jo spontaniškai kilusį tikrą norą (jeigu noras iš tiesų tikras) vaiką, kurį jis prieš tai matė tris kartus, auginti pačiam arba nenorą pripažinti situacijos, jog vaiko motina kreipiasi į teismą ne dėl to, kad ji nesugeba auginti vaiko, o dėl to, kad įstatymai numato pareigas abiems tėvams, numato sąlygas, kurioms esant kartu negyvenantys tėvai turi visapusiškai prisidėti prie vaiko auginimo. Institucijos specialistams lankantis L. B. šeimoje nustatyta, kad būstas ir sanitarinės sąlygos geros, yra visi patogumai, namuose buvo tvarkinga ir švaru, tačiau nustatyta, kad namuose patalpų, skirtų vaikui, nėra. Ši aplinkybė reiškia, kad atsakovas šiuo metu realiai net negalėtų įgyvendinti noro vaiką auginti pačiam. Dabartinės ieškovės ir atsakovo šeimų situacijos reiškia visišką reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, kuris iš esmės yra pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, tenkinimą.

Šalių sūnus yra mažametis, gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra nesusituokę, gyvena atskirai, vaikas nuo gimimo gyvena su motina, ieškovas sukūręs kitą šeimą. Atsakovas pripažįsta, kad su vaiku neturėjo galimybės palaikyti ryšio, tik pagal jo aiškinimą atsiliepime yra neaišku, kodėl neturėjo tai padaryti galimybės. Vaikas P. B., yra vos metų laiko amžiaus, tokio amžiaus vaiko normaliam, sveikam vystymuisi ypatingai svarbus yra glaudus ryšys su motina, jos švelnumas, paguoda, artumas. Vos metų turinčio šalių sūnaus atskyrimas nuo motinos, prieštarautų mažamečio teisėms ir teisėtiems interesams, būtų žalingas jo vystymuisi. Teismas pabrėžia, kad tai, jog mažamečio vaiko interesams labiau atitiks motinos globa, nereiškia tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo principo pažeidimo, kadangi atskirai gyvenančiam tėvui išlieka visos teisės ir pareigos vaikui. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į mažą vaiko amžių, iš esmės teigiamą ieškovės asmenybės charakteristiką, glaudų emocinį ryšį tarp motinos ir mažamečio vaiko, nebuvimą objektyvių duomenų, jog ieškovė netinkamai naudoja tėvų valdžią vaiko atžvilgiu ar neužtikrina jam gyvenimo sąlygų.

Niekuo nepagrįstas atsakovo teiginys atsiliepime į ieškinį, kad mažametis vaikas galėtų lankyti lopšelį - darželį. Visų pirma, tėvai pasirenka vaiko priežiūros atostogų laiką, antra, lankyti lopšelį turi būti realios, o ne menamos sąlygos (garantija, kad vaikas turi galimybę jį lankyti). Mažamečio vaiko priežiūra negali būti perkeliama giminaičiams (seneliams), kai nėra nustatyta vaikui globa (rūpyba).

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, į aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) gimęs P. B. nuo pat gimimo gyvena su motina jos gyvenamojoje vietoje, o dabartinės jos gyvenimo sąlygos yra tinkamos, vaiko gyvenamąją vietą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalimi, nustato kartu su motina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Atsakovas byloje neteikė argumentų, susijusių su išlaikymo dydžio tinkamumu.

Ieškovės nurodyti nepilnamečio vaiko poreikiai 150 EUR / mėn., higienos ir buitinėms prekėms - 60 EUR / mėn., aprangai ir avalynei - 60 EUR / mėn., sveikatai (vaistai, vitaminai) - 40 EUR / mėn., lavinimui ir ugdymui - 40 EUR/ mėn., laisvalaikiui ir kultūriniam ugdymu, transportui - 40 EUR / mėn., būsto išlaikymo dalis tenkanti vaikui - 30-40 EUR/ mėn, kitoms išlaidoms, buities prekėms - 40 eur/mėn. ir lėšos jiems tenkinti (apie 450 Eur per mėnesį) yra pagrįsti, teismas jų nelaiko dirbtinai padidintais. Jos dabar galimas skirti nepilnamečio vaiko išlaikymas atitinka jos turtinę padėtį ir jos gaunamas pajamas. Ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti po 250 Eur kas mėnesį vaikui išlaikyti iki jo pilnametystės yra pagrįstas. Šis išlaikymo dydis vertinamas kaip atitinkantis vaiko tėvo galimybes, atsižvelgiant į jo amžių ir darbingumą, teikti tokio dydžio išlaikymą. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų praradęs darbingumą, turėtų kitų išlaikytinių, skolų ir pan., nėra. Nepilnametis vaikas faktiškai gyvena kartu su motina, todėl vaiko išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja skiriama vaiko motina.

Pagal bylos duomenų visumą, spręstina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl darytina išvada, kad atsakovas prie šalių sūnaus išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi. Pagal SODROS duomenis atsakovo gaunamos pajamos sudaro apie 1551 eurą per mėnesį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje išaiškino, kad pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Nuo 2023 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 85,75 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Turi būti įvertinta ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

Atsakovas dirba ir gauna nuolatines pajamas, kitų išlaikytinių pagal jo pateiktą atsiliepimą į ieškinį, neturi, todėl teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas yra įpareigotinas prisiimti pareigą teikti didesnės apimties išlaikymą savo sūnui, kad patenkintų vaiko poreikius, o ieškovės piniginis indėlis nagrinėjamu atveju į vaiko išlaikymą gali būti mažesnis.

Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo 2023-03-01. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 10 mėnesių (nuo 2022-05-01 iki 2023-03-01), atsižvelgdama į šalių pripažįstamą aplinkybę, kad atsakovas iš viso skyrė sūnaus išlaikymui apie 300 eurų. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad yra vaikui nupirkęs keletą reikalingų daiktų ir visa tai kainavo 200 Eurų, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Todėl laikytina, jog atsakovas neįrodė, kad suteikė 200 eurų išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, kai šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas yra sumokėjęs išlaikymą nuo vaiko gimimo už pusantro mėnesio (vaikas gimė (duomenys neskelbtini)), todėl teismas sprendžia, kad teisėtumo reikalavimus atitinkanti išlaikymo periodo pradžia yra nuo 2022-05-01, todėl priteisia 2500 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo.

Teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) suprantamas taip, kad, nustatant bendravimo tvarką, tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Teismas šiuo atveju pagrįstai atsižvelgia į nedidelį šalių nepilnamečio vaiko amžių, interesą turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, kasdienį nusistovėjusį režimą, taip pat kad ir ieškovė turi lygią teisę leisti laiką su vaiku. Pažymėtina, jog vaikas turi žinoti, kur ir su kuriuo iš tėvų yra jo gyvenamoji vieta, tai yra svarbu emociniam, psichologiniam vaiko vystymuisi. Nuolatinis aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų.

Byloje nenustatyta, kad ieškovės nurodyta ir prašoma nustatyti P. B. lankymo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka kaip nors pažeistų vaiko ar tėvo interesus. Ieškovė yra nurodžiusi, kad nesant atsakovo L. B. pozicijos, sunku nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Išvadą teikianti institucija yra pateikusi išvadą, kad jos vertinimu ieškinio reikalavimai, taip pat ir reikalavimas dėl vaiko lankymo, nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Institucijos išvadoje nurodoma, kad V. R. turi užtikrinti L. B. bendravimą su skyrium gyvenančiu mažamečiu vaiku P. B.. Kaip matyti, motinos pareiga užtikrinti (netrukdyti) tėvui bendrauti su vaikais kyla iš tėvo teisės matytis su vaiku.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą dėl P. B. lankymo bei dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos nustatymo.

Iš atsakovo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu priteistinos bylinėjimosi išlaidos elektroninėje byloje: 123,75 Eur (5500 Eur x 3 proc. x 75 proc.) už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, plius 107,40 Eur indeksuotas žyminis mokestis už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos ir jo auklėjimo tvarkos, iš viso 231 Eur žyminio mokesčio, taikant Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą apvalinimo taisyklę, valstybės naudai (nes ieškovė nuo jo buvo atleista).

Pašto išlaidos nagrinėjamoje byloje sudaro 6,64 Eur (procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami per Lietuvos paštą vieną kartą), t. y. viršija 5 eurus. Iš atsakovo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, tokio dydžio pašto išlaidos priteistinos. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos pašto išlaidos, jas suapvalinus Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje yra pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio 2 dalyje numatytas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos išlaidų apskaičiavimas (2031-06-02 pažyma), kurio suma yra 313,33 Eur. Ši išlaidų suma valstybės naudai priteistina iš atsakovo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 2 dalimi, 259, 260 straipsnio, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės nepilnamečio sūnaus P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui sūnui P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 250,0 EUR (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio išmokomis nuo 2023-03-01 iki P. B. pilnametystės, V. R. skiriant P. B. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteistas sumas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo, L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2500 eurų išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su skyrium gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi P. B., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal kurią: L. B. turi teisę lankyti nepilnametį sūnų P. B. jo gyvenamojoje vietoje, kaip tėvas dalyvauti vaiko auklėjime. L. B. turi teisę kartu su savo sūnumi P. B., šiam sulaukus 3 metų amžiaus išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais dienos metu, bendru tėvų sutarimu, kiek tai nepakenktų normaliam vaiko mokymosi, sveikatos ir poilsio režimui. L. B. savo nepilnametį sūnų, tėvų bendru sutarimu, nuo 4 m. amžiaus galės pasiimti į savo gyvenamąją vietą, turint teisę išvykti pramogoms, poilsiui ar kitais tikslais prieš dvi dienas išvykimą suderinęs SMS žinute, elektroniniu paštu su V. R.. L. B. nepilnametį sūnų P., tėvų sutarimu gali išsivežti ne ilgiau kaip pusė mėnesio savaitgalių, ar iki 14 dienų -tėvo atostogų metu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko sulaukusio 10 metų amžiaus, sutikimą ir norus, nepakenkiant normaliam jo ugdymo, sveikatos ir poilsio režimui.

Priteisti iš L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 231 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Priteisti iš L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 7 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Priteisti iš L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 313 Eur, į valstybės biudžetą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AS „Citadele banka" Lietuvos filialas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Medicinos bankas MDBALT22

Sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.