- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-18
- Bylos Nr.
- eII-890-1217/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00841-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- A. S.
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11704-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25271315423).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11704-2025 (toliau – ir nutarimas) A. S. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jai paskirta 800 eurų bauda, specialios teisės atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Ši nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad ji 2025 m. balandžio 26 d., 23.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas 1,32 (pritaikius paklaidą) promilės girtumas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. gegužės 28 d. gautas A. S. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma pakeisti nutarimą ir paskirti trumpesnio termino administracinio poveikio priemonę. Skunde nurodoma, kad pareiškėja neginčija savo kaltės dėl padaryto nusižengimo ir labai gailisi. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį nesijautė neblaivi, priešingu atveju nebūtų vairavusi. Vairuodama transporto priemonę nebuvo sustabdyta dėl padaryto KET pažeidimo, o vairuotojų patikrinimo (reido) metu. Pareiškėjai nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių – nuo jos nesklido alkoholio kvapas, judesiai buvo koordinuoti, kalba rišli, elgėsi adekvačiai. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius parodymus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl padaryto nusižengimo išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą. Iki nusižengimo padarymo nėra padarius analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, vairavimo stažas 14 metų. Yra dora visuomenės narė, pasirinkusi visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirbanti, besirūpinanti dviem nepilnamečiais vaikais, artimaisiais, darbine ir namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojama teigiamai. Pareiškėja dirba vadove ir projektų vadove įmonėse „(duomenys neskelbtini22)“ ir „(duomenys neskelbtini11)“. Darbo funkcijų atlikimui yra būtina teisė vairuoti, darbas nuo gyvenamosios vietos nutolęs 30 km. Darbdavio charakterizuojama kaip atsakinga, sąžininga, pozityvi, geranoriška, pagarbi, rami, nekonfliktiška, punktuali, atidi, pilietiška, bendruomeniška, patikima ir pareiginga darbuotoja. Jokių pastabų dėl pareiškėjos netinkamo elgesio ar atsakomybės stygiaus darbdavys neturi. Pareiškėja gailisi dėl padaryto pažeidimo, pergyvena dėl abiejų darbų praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti mažamečiais vaikais ir artimaisiais. Suvokia padaryto pažeidimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, mažamečius vaikus ir daugiau nebenusižengs. Netekusi pajamų negalės vykdyti finansinių įsipareigojimų bankui. Nurodo, kad viena augina du nepilnamečius vaikus, vienas iš jų lanko darželį, kitas mokyklą. Abu vaikus reikia nuvežti ir parvežti iš ugdymo įstaigų, vyresnis vaikas lanko (duomenys neskelbtini) treniruotes, dalyvauja Lietuvos ir Europos čempionatuose. Buvęs vyras gyvena užsienyje. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti vieniša, pensinio amžiaus, sergančia mama. Dėl sveikatos sutrikimų jai būtina pagalba lankantis pas gydytojus, mama teisės vairuoti neturi. Teisės vairuti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant mamos sveikata, kasdiene buitimi. Neturint teisės vairuoti negali vykdyti savo tiesioginių darbinių pareigų, nuvykti ir grįžti iš darbo vietos, užtikrinti mažamečių vaikų gerovės, vienišos, pensinio amžiaus, sergančios mamos gerovės ir išlaikyti šeimos. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik pareiškėjai, bet ir jos šeimos nariams. Paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę, pareiškėja būtų pakankamai paveikta, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnės administracinio poveikio priemonės paskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti, pareiškėja privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas teismas turi įvertinti administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vairavimo stažą, ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, asmeninio pobūdžio aplinkybes, administracinio nusižengimo padarinius ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti ypatingas, kažkokias ekstraordinarias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teismų praktikoje yra nemažai atvejų, kada taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinio poveikio priemonė buvo panaikinta arba sutrumpinta.
Atsiliepimas į skundą nepateiktas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja A. S. nurodė, jog įvykio vakarą, apie 20 val., nuvyko pas draugę į vakarėlį. Draugė gyvena (duomenys neskelbtini). Važiavo pas draugę su automobiliu, kadangi jį turėjo palikti draugės vyrui, kad pažiūrėtų, ar viskas tvarkoje. Su drauge išgėrė pusantro butelio vyno dviese. Suprato, kad gali būti neblaivi, tačiau jokių išorinių neblaivumo požymių nebuvo. Nepilnamečiais vaikai buvo palikti namuose su mama. Nurodė, jog neplanavo važiuoti su automobiliu namo, tačiau paskambino mama ir pranešė, kad vaikas prastai jaučiasi ir ji negali atsukti vaistų buteliuko. Susijaudinusi dėl vaiko sveikatos, ji nusprendė važiuoti namo. Taksi ilgai reikėjo laukti, todėl išvažiavo su savo automobiliu. Suprato, kad galimai yra neblaivi, tačiau negalvojo, jog pripūs tiek daug promilių. Žino, kad vairuotojams leidžiama 0,4 promilės, tai galvojo gali būti tik šiek tiek daugiau. Sutiko su alkotesterio parodymais, neginčijo savo padaryto nusižengimo. Kadangi viena augina du nepilnamečius vaikus, juos reikia nuvežti ir parvežti iš ugdymo įstaigų. Vyresnis vaikas 6 kartus per savaitę dalyvauja (duomenys neskelbtini) treniruotėse, yra (duomenys neskelbtini) čempionas. Viešuoju transportu parvykti iš treniruotės vaikas negali, nes treniruotė vėlai baigiasi, kol pavyks bus labai vėlu. Darbas nuo gyvenamosios vietos nutolęs apie 30 km., šiuo metu darbdavys jai leido dirbti nuotoliu. Darbdavys yra informuotas ir žino, kad jai atimta teisė vairuoti. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo ir prašo sumažinti teisės vairuoti atėmimą ir leisti vairuoti automobilį su įrengtu antialkoholiniu užraktu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 422 straipsnio 5 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, jog <...> už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
ANK 422 straipsnio 6 dalies norma nėra imperatyvi ir teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, spręsdama, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. ANK nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir skundą padavusio asmens kaltės, nėra. Skundu iš esmės keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Skundu prašoma sušvelninti pareiškėjai pagal sankciją pritaikytą administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas, neišeidamas iš skundo ribų, byloje surinktą ir teisme gautą medžiagą analizuoja bei ją vertina ir dėl jos pasisako tiek, kiek ji susijusi su A. S. paskirtos ir skundžiamos administracinio poveikio priemonės dydžiu.
Skundžiamu nutarimu A. S. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad 2025 m. balandžio 26 d., 23.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,JAGUAR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas (1,32 promilių) girtumo laipsnis. A. S. už padarytą nusižengimą buvo paskirta administracinė nuobauda – minimali 800 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas minimaliam sankcijoje numatytam 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam sankcijoje nustatytam 12 mėnesių terminui.
A. S. teisme nurodė, kad nusprendė važiuoti namo iš draugės, kadangi jos nepilnametis vaikas susirgo ir jos motina negalėjo atsukti vaistų buteliuko, kad galėtų suduoti vaikui vaistų. Savo kaltę ji pripažįsta ir gailisi. Norėtų, kad teismas atsižvelgtų į jos prašymą, nes reikalinga vykti į darbą, kuris yra už 30 km nuo gyvenamosios vietos, pasirūpinti auginamais mažamečiais vaikais bei senyvo amžiaus, sergančia motina. Prašo panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir leisti vairuoti automobilį su įrengtu antialkoholiniu užraktu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju teismas nustatė, kad pareiškėja kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta, gailisi, paskirtos piniginės baudos dydžio neginčija. Skundu pareiškėja prašo taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyti minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, t. y. netaikyti teisės vairuoti atėmimo ir leisti vairuoti transporto priemonę su įrengtu antialkoholiniu užraktu.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Būtina nustatyti kompleksą faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tai, kad asmeniui paskirta administracine nuobauda ar administracinio poveikio priemone yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
Teismas, įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir A. S. paaiškinimus teismo posėdžio metu, nenustatė išimtinių sąlygų ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pagrindas švelninti minimaliai pagal sankciją taikytą administracinę atsakomybę. A. S. buvo paskirtas trumpiausios trukmės privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su trumpiausios trukmės draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taikant sankcijas pažeidėjai buvo tinkamai įvertinta tai, kad A. S. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir gailisi dėl jo padarymo. Dėl to nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo paskirta tiek minimali bauda, tiek trumpiausios trukmės teisės vairuoti atėmimas su trumpiausios trukmės draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Taigi, pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, jos prisipažinimas bei gailėjimasis pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, ir nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal minėtas ANK 34 straipsnio nuostatas pareiškėjai pagrįstai buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta piniginė nuobauda ir trumpiausios trukmės privalomas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su trumpiausios trukmės draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Įprastai už padarytus nusižengimus, numatytus administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, pažeidėjams yra skiriamas 12 mėnesių ar ilgesio termino (iki 18 mėnesių) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Šiuo atveju pareiškėjai buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas minimaliai įmanomam pagal sankciją numatytam 6 mėnesių terminui, kartu skiriant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, minimaliam sankcijoje nustatytam 12 mėnesių terminui. Pažymėtina, kad per šį laiką pareiškėja galės vairuoti automobilį.
Teismas pažymi, kad pagal įstatymą ir teismų praktiką administracinio poveikio priemonių taikymas turi būti ne tik būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, bet ir atitikti proporcingumo principą, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pareiškėja pripažįsta vairavusi transporto priemonę būdama neblaivi, jai nustatyto neblaivumo neginčija. Tiek skunde, tiek teisme skundo nagrinėjimo metu nurodė, kad alkoholį vartoja itin retai, vartojo alkoholį įvykio dieną ir neįvertinusi alkoholio poveikio organizmui vairavo automobilį. Teigia supratusi, kad galimai yra neblaivi, nors išorinių neblaivumo požymių nebuvo, tačiau nesitikėjo, kad žymiai viršys minimalią neblaivumo ribą. Pareiškėja nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga dėl darbo pobūdžio ir darbinėms funkcijoms vykdyti, galimybei tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais ir senyvo amžiaus sergančia motina. Minėtos aplinkybės ir pareiškėjos skunde nurodytas vairavimo stažas (virš 14 metų) verčia teismą spręsti, kad asmens neblaivumo būsena ir jos požymiai buvo akivaizdūs, dėl to turėjo būti suprantami ir pareiškėjai, kuri žinojo apie išgertą alkoholio kiekį, vartojimo laiką ir kitas reikšmingas aplinkybes. Juo labiau, aplinkybė, kad taksi reikėjo ilgai laukti, todėl nusprendė vykti namo su savo automobiliu, rodo itin atsainų pareiškėjos požiūrį į padarytą pažeidimą.
Vairuodama neblaivi A. S. neabejotinai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, dėl ko padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas neturėtų būti menkinamas dėl nesukelto eismo įvykio, nepažeistų kitų KET reikalavimų, nepadarytos žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Vien tai, kad pareigūnai nutraukė daromą pažeidimą, nesumenkina padaryto pažeidimo pavojingumo ir privalomai būtinų pasekmių dėl pareiškėjos nubaudimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja mieste, nedarbo dieną (2025 m. balandžio 26 d.), tamsiu paros metu (23.20 val.), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,32 promilių (įvertinus paklaidą) girtumo laipsnis, kuris akivaizdžiai ir žymiai viršija leistiną automobilio vairavimui ribą.
Įstatymų leidėjas už tokio teisės pažeidimo padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą ir privalomą administracinio poveikio priemonę (ar net, šiuo atveju, dvi iš jų), tuo tik pabrėžia pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Neblaivaus asmens vairavimas, kaip matyti iš pažeidimo sankcijos, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Dėl to skiriama nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios būtų pateisinamos visuomenės lūkesčiais ir galimo analogiško pažeidimo užkardymu ateityje. Neigiamų pasekmių, nepatogumų atsiradimas savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti pritaikytą administracinę atsakomybę, kuri yra švelniausio pobūdžio (paskirta minimali piniginė bauda ir trumpiausio termino administracinio poveikio priemonė).
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui netaikomos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024), vis dėlto, teismo vertinimu, tokia situacija iš esmės galima bylose, kuriose neblaivumo laipsnis visiškai nežymiai viršija ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą minimalią ribą, kartu nustačius kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju A. S. nustatytas 1,32 promilės neblaivumas (įvertinus paklaidą), t. y. daugiau nei tris kartus daugiau nei leidžiama norma, taigi neblaivumo tolerancijos riba šiuo atveju viršyta pakankamai žymiai, o toks neblaivumas tikrai turi reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, jog norint skubiai grįžti namo, būtų tekę ilgai laukti iškviesto taksi, todėl priėmė sprendimą vykti savo automobiliu pati, kas iš esmės sudaro pagrindą spręsti, kad jos padarytas administracinis nusižengimas nebuvo neatsargus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-31-489/2024). Šiuo aspektu pažymėtina, kad sėsdama už vairo prieš tai vartojusi alkoholio, A. S., nepaisydama asmeninės savijautos, turėjo pagrindą įsitikinti, kad yra blaivi. Juo labiau, kad 1,32 promilės neblaivumas nėra tokio nereikšmingo ir pojūčių nesukeliančio laipsnio, kadangi žymiai viršija minimalią įstatyme numatytą leistiną neblaivumo ribą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas minimalias neblaivumo ribas, nustatė ženkliai mažesnę leistiną neblaivumo ribą ne savitiksliai, o įvertinęs mokslinius medicininius tyrimus ir rekomendacijas šiuo aspektu. Taigi priešingai pareiškėjos argumentams, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad A. S. padarytas administracinis nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo ar mažareikšmis, padarytas dėl neatsargumo. Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo A. S. veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir dėl to taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Teismas įvertina ir tai, kad A. S. tokį pažeidimą kelių eismo saugumo srityje padarė pirmą kartą. Skunde pareiškėja, be kita ko nurodė, kad yra dora visuomenės narė, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirbanti, besirūpinanti mažamečiais vaikais, artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojama teigiamai. Su skundu pareiškėja pateikė pažymą iš darbovietės, kurioje A. S. teigiamai charakterizuojama, taip pat deklaruotos gyvenamosios vietos pažymą, vaikų ugdymo sutartis, neformalaus švietimo būrelio sutartį, motinos sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus. Teismo vertinimu jokių išskirtinių ar neįprastų pažeidimo padarymo sąlygų šiuo atveju nebuvo, jokių ypatingų būtinumo ar neišvengiamumo kriterijų neteisėtam elgesiui nenustatyta. A. S., nuo 2019 m. gyvendama deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir žinodama, jog teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina ne tik dėl nepatogaus susisiekimo visuomeniniu transportu, bet ir dėl kelionių į gydymo įstaigas, rūpinantis senyvo amžiaus sergančia motina, rūpinimosi nepilnamečiais vaikais, privalėjo būti ypatingai atidi ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek kitiems asmenims dar prieš darydama pažeidimą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti pareiškėjos naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti pati A. S.. To nepadariusi A. S. prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinių funkcijų vykdymo, jo šeimos gerovės, patogesnio gyvenimo, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Dėl to skunde nurodytos aplinkybės, jog pažeidėja gailisi padariusi nusižengimą, teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, rūpinimosi savo mažamečiais vaikais ir motina, nėra tiek jos atsakomybę švelninančios aplinkybės, kad galėtų lemti alternatyvios administracinio poveikio priemonės paskyrimą ar jos netaikymo visai.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, darytina išvada, jog siekiant tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisingo nubaudimo ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui – A. S. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir mažinti minimalią baudą ir trumpiausią pagal sankciją numatytą teisės vairuoti atėmimo terminą. Minėta, kad šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Vien neigiamas pasekmių poveikis asmens kasdieninei buičiai, darbui ar šeimos interesams savaime negali būti pagrindas skirti švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą, nes tai yra natūrali asmens neteisėto elgesio pasekmė ir darydamas nusižengimą asmuo prisiima atsakomybę už tokių pasekmių atsiradimą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 14 d. priimtame nutarime nurodoma, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Pažeidėjos administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Jų, patikrinus priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė ir teismas. Teismas teigiamai vertina tai, kad pažeidėja yra teigiamai vertinama darbe, kaip pati nurodė, viena besirūpinanti mažamečiais vaikais ir savo sergančia motina, tačiau šios aplinkybės ANK prasme nelaikytinos atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjai pritaikyta švelniausiai įmanoma pagal sankciją administracinė atsakomybė atitinka įstatymo nuostatas, yra pagrįsta ir teisinga, dėl ko ją dar labiau švelninti, kaip skundu prašo pareiškėja, nėra jokio pagrindo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-11704-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, o A. S. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-11704-2025 (ROIK: 25271315423) palikti nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.