Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius, veikiantis Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (suinteresuoto asmens) J. L. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atsisakyti priimti jo procesinius dokumentus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2025 m. sausio 23 d. buvo užregistruota 16 vienetų J. L. D. pateiktų procesinių dokumentų, kurių turinys iš esmės yra identiškas.

2. Procesiniuose dokumentuose nurodomas iš esmės vienas ir tas pats sakinys, o būtent kad prašoma teismo panaikinti areštą jo banko sąskaitai, kuris taikomas nuo 2021 metų. Kai kuriuose nurodoma, kad antstolis Regimantas Budreika sąmoningai taiko areštą ir iš jo vagia pinigus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti suinteresuoto asmens teikiamus procesinius dokumentus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

10. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Asmens teisės reikšti ieškinį (skundą) ribojimas jo priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Pažymėtina, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje tik patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys (skundas) yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023, 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).

11. Vykstant vykdymo procesui teisė į teisminę gynybą įgyvendinama skundžiant antstolių veiksmus, kurių apskundimo tvarka reglamentuota CPK XXXI skyriuje.

12. CPK 510 straipsnyje nustatyta, jog skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 straipsnio 2 dalis); skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis); jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

13. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti suinteresuoto asmens procesinius dokumentus nustatęs, kad jie neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesiniams dokumentams, tekstas yra padrikas, informacija išdėstyta be loginio ryšio, reikalavimai suformuluoti neaiškiai ir yra nekonkretūs, kartu su dokumentais pateikti priedai nepagrindžia dokumentuose nurodytų aplinkybių (CPK 111, 114 straipsniai). Be to, pažymėjo, kad pareiškėjas, žinodamas teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, sąmoningai šių reikalavimų nevykdo.

14. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais.

15. Pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų pirmą kartą kreipėsi dar 2022 m. spalio 21 d. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi atsisakė priimti jo pateiktą dokumentą, nes pareiškėjas su skundu dėl antstolio veiksmų į teismą kreipėsi nesilaikydamas išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, numatytos CPK 510 straipsnyje. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 5 d.

16. Iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad suinteresuotas asmuo nuo 2024 m. balandžio 8 d. pirmosios instancijos teismui didele apimtimi pradėjo teikti iš esmės analogiškus procesinius dokumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti 2024 m. balandžio 13 d., 2024 m. balandžio 26 d., 2024 m. gegužės 29 d., 2024 m. birželio 21 d., 2024 m. liepos 5 d., 2024 m. rugpjūčio 7 d. ir 2024 m. lapkričio 6 d., 2025 m. sausio 20 d. nutartimis. Iš pirmosios instancijos teismo nutarčių matyti, kad suinteresuotam asmeniui ne kartą buvo išaiškinti procesinio dokumento turiniui keliami reikalavimai, taip pat jo teisė kreiptis į teisininkus dėl teisinių paslaugų suteikimo. Vis tik jis į pirmosios instancijos teismo išaiškinimus ir rekomendacijas neatsižvelgė ir eilinį kartą pateikė procesinius dokumentus, kurių turinys neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų.

17. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo, teikdamas tapataus turinio dokumentus, iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi vienintelį tikslą – apkrauti teismus bereikalingu jo procesinių dokumentų nagrinėjimu. Toks suinteresuoto asmens elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir šio proceso paskirtimi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs suinteresuoto asmens pateiktų procesinių dokumentų turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju taikyti trūkumų šalinimo institutą savo elgesio nekeičiančiam suinteresuotam asmeniui nėra tikslinga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė priimti jo procesinius dokumentus kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

18. Taip pat atkreiptinas ir pirmosios instancijos teismo dėmesys, kad atskirajame skunde suinteresuotas asmuo nenurodė, kokios bylos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, tai yra suinteresuotas asmuo nenurodė atskirojo skundo pagrindo (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis). Atitinkamai pirmosios instancijos teismas atskirojo skundo priėmimo stadijoje turėjo apsvarstyti galimybę taikyti atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutą (CPK 316 straipsnis).

19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

20. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

apelianto (suinteresuoto asmens) J. L. D. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.