- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- eAN2-568-988/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- V. F.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. F. (V. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutarties, kuria netenkintas V. F. skundas ir paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės M. G. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl V. F. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį ir jam skirtos 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) baudos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio (toliau – ir Institucija) specialistės M. G. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. F. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2019 m. birželio 22 d., apie 11 val. 47 min., Rodūnios kelyje 2, Vilniuje, vairuodamas automobilį KIA OPTIMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ reikalavimus, t. y. stovėjo kelio ženklo galiojimo zonoje. Šiais savo veiksmais V. F. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punktą. V. F. paskirta administracinė nuobauda – 60,00 Eur bauda (b. l. 8).
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. F. skundu, pateiktu nutarimą priėmusiai Institucijai, Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti minėtą nutarimą (b. l. 2).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. II-598-827/2019 netenkintas pareiškėjo V. F. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės M. G. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).
3.1. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad, kadangi teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, dėl kokios priežasties pareiškėjas negali dalyvauti posėdyje, V. F. yra tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, todėl konstatuojama, kad pareiškėjas į 2019 m. spalio 7 d., 10 val. 30 min., teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, todėl pareiškėjo prašymai atidėti teismo posėdį buvo atmesti, ir vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 639 straipsniu, byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.
3.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartyje pareiškėjo skundo argumentus ir nurodytas aplinkybes dėl automobilio priverstinio stovėjimo neleistinoje vietoje apylinkės teismas vertino kaip nepagrįstus, kadangi juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūno T. K. teismo posėdyje duoti parodymai, jo tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas iš pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus.
3.3. Apylinkės teismo vertinimu, minėtas vaizdo įrašas paneigia pareiškėjo nurodytus argumentus, kad jis tik sustojus draudžiamoje stovėti zonoje įsijungė avarinį signalą.
3.4. Taip pat apylinkės teismas sprendė, jog kaip nepagrįsti vertinami pareiškėjo argumentai, kad jis sustojo dėl „priverstinio sustojimo“, t. y. dėl galimo automobilio gedimo. Liudytojas T. K. teismo posėdyje patvirtino, kad vairuotojas jokių degančių raudonų lempučių nerodė. Baigus protokolo rašymo procedūrą jis iš karto užvedė automobilį ir išvažiavo. Nuo tada, kai T. K. pastebėjo automobilį, iki baigė rašyti protokolą, praėjo daugiau nei pusvalandis, niekas į automobilį neatėjo. Tai nebuvo sustojimas, o stovėjimas draudžiamoje stovėti vietoje.
3.5. Skundžiamoje nutartyje teismas darė išvadą, jog administracinio nusižengimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas, nuobauda skirta pagal įstatymus, sankcijos ribose, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei nenustačius atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (b. l. 26–30).
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu V. F. prašo panaikinti skundžiamus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį ir Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės M. G. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
4.1. Apelianto V. F. teigimu, užsidegus raudonai lemputei automobilio panelėje, jis priverstinai sustojo, kadangi susirūpino, jog kažkas negerai automobiliui. Sustojęs, jis įjungė avarinio sustojimo mygtuką ir norėjo išlipti iš automobilio patikrinti, kas atsitiko. Taip pat norėjo iš karto skambinti automobilio meistrui paklausti, ką daryti. Iš vaizdo medžiagos matosi, kaip pro policijos patrulio (V1721) tarnybinį automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 val. 12 min. 26 sek. pravažiuoja automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnai tarnybiniu automobiliu prie minėto automobilio privažiuoja 11 val. 14 min. 00 sek., pastovi prie minėto automobilio, pavažiuoja atgal, prisiparkuoja 11 val. 14 min. 23 sek. Pareigūnas priėjo prie automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 11 val. 14 min. 30 sek., tai yra mažiau nei po dviejų minučių nuo automobilio sustojimo. Per tą laiką V. F. tik spėjo apžiūrėti duomenų panelę ir ieškojo meistro telefono numerio. Kada V. F. įjungė avarinio sustojimo signalą, negali teigti. Jam atrodė, kad padarė tai iš karto, bet gali būti, kad uždelsė minutę. Kol jis ieškojo meistro telefono numerio telefone, priėjo policijos pareigūnas. Pareikalavo pateikti dokumentus, kuriuos V. F. pateikė. V. F. policijos pareigūnui paaiškino, kad sustojo arčiau dešiniojo krašto, už taksi automobilių, kurie ten stovėjo po ženklu „Stovėti draudžiama“, kadangi automobilyje pradėjo degti raudona lemputė. Policijos pareigūnai šaipėsi ir buvo nemandagūs, reikalavo parodyti vaistinėlę. Vėliau, apytiksliai po 30 minučių, įteikė V. F. administracinio nusižengimo protokolą, su kurio turiniu jis nesutiko, kadangi nestovėjo nurodytoje vietoje, o tik sustojo ir ruošėsi išlipti iš automobilio.
4.2. Apeliantas nurodė, jog skundžiamoje nutartyje išdėstomi policijos pareigūno T. K. parodymai, su kuriais jis nesutinka.
4.2.1. T. K. parodė, jog V. F. prisimena, fiksavo, anot jo, padarytą jo pažeidimą, kurio nebuvo.
4.2.2. T. K. nurodė, kad, dienos tiksliai nepamena, tačiau dirbo su kolega Vilniaus oro uoste. Patruliuodamas iš viršaus (kas yra viršus, sunku suvokti, ar pareigūnas skrido sraigtasparniu ar kitais būdais buvo viršuje) jis pastebėjo, kad prie išvažiavimo iš oro uosto neleistinoje stovėti vietoje stovi baltos spalvos automobilis. Kai T. K. privažiavo prie minėto baltos spalvos automobilio, už vairo sėdėjęs asmuo sakė, kad stovi, nes sugedo. Kalbėdamas apie V. F., T. K. daro prielaidą, kad tikriausiai V. F. yra pavežėjas, nes, anot jo prisiminimų, turėjo planšetinį kompiuterį. Apeliantas prašo apygardos teismo atsižvelgti į tai, kad jokio planšetinio kompiuterio jis neturėjo, turėjo tik išmanųjį telefoną Samsung S8 ir nėra pavežėjas, nėra niekada užsiregistravęs pavežėju ir tokių paslaugų niekada niekam nesuteikė. Tokios prielaidos ir policijos pareigūno lūpų skamba neįtikinamai ir keistai. T. K. nurodė, kad pavėžėjai stovėdami ir laukdami klientų visada pastebi, kai pareigūnai išvažiuoja iš oro uosto, bet kai į jį pareigūnai įvažiuoja, jie nemato. V. F. nėra ir niekada nedirbo pavežėju, tokie kaltinimai yra visiškai nepagrįsti.
4.2.3. T. K. nurodė, kad bendraujant su vairuotoju jis nuolat filmavo, su pažeidimu nesutiko, įteikus protokolą sėdo į savo automobilį ir išvažiavo, kas, anot jo, reiškia, kad automobilis nebuvo sugedęs. V. F. filmuoti pradėjo, kai policijos pareigūnai pradėjo įžeidinėti jį (turi vaizdo įrašus ir gali pateikti apygardos teismui). V. F. prašo apygardos teismo atkreipti dėmesį, kad tai, jog jis išvažiavo automobiliu, neįrodo, kad raudona lemputė nedegė. V. F. niekada netvirtino, kad automobilis buvo sugedęs ir nevažiavo. V. F. nėra specialistas, dėl to ir aiškinosi, kodėl dega raudona lemputė. T. K. nurodė, kad jis vairuotojo nesiteiravo, kas sugedo jo automobilyje, jis irgi nieko neminėjo, tačiau T. K. atrodė, kad automobilis tikrai nebuvo sugedęs, nes po to į jį įsėdęs vairuotojas išvažiavo. Skamba neįtikinamai, kad pareigūnas apie gedimą nieko nežinojo, tačiau mano, kad, jeigu automobilis važiuoja, jis yra nesugedęs. T. K. neįvertino automobilio būklės, todėl teiginys, kad automobilis nebuvo sugedęs, yra nepagrįstas.
4.2.4. T. K. teigia, kad galimai tai buvo KIA OPTIMA automobilis ir jis stovėjo neleistinoje vietoje apie 10-15 minučių, į tą automobilį niekas neatėjo, niekas neišlipo, kas yra visiška netiesa. Vaizdo kameros įrodo, kad automobilis stovėjo ne 10-15 minučių, o mažiau nei 2 minutes.
4.2.5. V. F. atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi gedimai neleidžia užvesti automobilio. V. F. buvo labai dideliame strese ir važiavo degant raudonai lemputei.
4.2.6. T. K. nurodo, kad oro uoste labai daug pažeidinėjančių kelių eismo taisykles, darosi automobilių spūstys, todėl pareigūnai privalo palaikyti tvarką, fiksuoti pažeidimus. V. F. atveju tai neįvyko.
4.2.7. Nuo tarnybinio pranešimo surašymo praėjo gan daug laiko, T. K. neatsimena visų smulkmenų, tačiau mano, kad tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės teisingos. V. F. nesupranta, kaip galima neatsiminti smulkmenų, bet teigti atsakingai, kad viskas nurodyta teisingai.
4.2.8. Apeliantas paaiškino, kad per dvi minutes V. F. vos spėjo sustoti ir karštligiškai ieškoti meistro telefono numerio. To net nespėjo padaryti, kadangi atsirado neprisistatęs pareigūnas, ieškantis, kaip vėliau paaiškėjo, pavežėjų, kuriuo V. F. nebuvo.
4.2.9. T. K. parodė apylinkės teisme, kad bendraujant su tokiais pažeidėjais pasitaiko įvairių pasiteisinimų, tačiau, anot jo, jo paaiškinimas nepasitvirtino, nes, tik įsėdęs į automobilį, V. F. išvažiavo.
4.2.10. T. K. neprisimena, ar priėjus prie automobilio buvo įjungtas avarinis signalas.
4.3. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad V. F. turi vaizdo įrašus telefone, patvirtinančius, kad pareigūnai elgėsi labai nepagarbiai su juo.
4.4. Apeliaciniame skunde nurodė, kad V. F. kelis kartus kreipėsi į policijos pareigūnus dėl įvykio paaiškinimo, vyko į policijos komisariatą, kur pareigūnai elgėsi keistai, nepagarbiai, rodė nepasitenkinimą, kad kreipiasi į juos pagalbos. Institucijos pareigūnė priimdama skundžiamą nutarimą visiškai neatsižvelgė į jo paaiškinimus, skyrė 60,00 eurų baudą, dėl ko pagrįstai kyla abejonių dėl priimto nutarimo pagrįstumo.
4.5. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. posėdyje V. F. negalėjo dalyvauti ir apie tai tinkamai du kartus informavo apylinkės teismą suteikdamas visą išsamią informaciją. V. F. prašė atidėti apylinkės teismo posėdį, kadangi turėjo išvykti ir yra išvykęs į darbą Vokietijoje. Telefonu su V. F. buvo susisiekta, paprašyta pateikti dokumentus, pagrindžiančius jo išvykimą į Vokietiją. Tokių dokumentų jis neturėjo. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos jis buvo gavęs individualios veiklos pažymą ir vyko dirbti statybų darbų. Šią aplinkybę V. F. gali pagrįsti dokumentais. V. F. nesutinka su konstatavimu, kad neatvyko į teismo posėdį dėl nesvarbių priežasčių. Neatvykimo priežastys buvo nurodytos ir jos yra svarbios. Bylos nagrinėjimas be jo galimai galėjo turėti įtakos nutarčiai.
4.6. V. F. apygardos teismo prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jis neturi finansinių išteklių samdyti advokatą ir pats atstovauja savo interesus šioje byloje (b. l. 34–37).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
V. F. apeliacinis skundas atmetamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės M. G. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir V. F. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.
6. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
7. Institucijos nutarimu V. F. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė vieną iš ANK 417 straipsnio 2 dalyje įvardytų alternatyvių veikų – KET 8 punkto pažeidimą, tai yra stovėjimą kelio ženklo galiojimo zonoje pažeidžiant KET 1 priedo 4 dalies 333 numerį (b. l. 8).
8. Pagal KET 8 punktą eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.
9. KET 1 priedo 4 dalies 333 numeryje numatyta, jog kelio ženklas „Stovėti draudžiama” reiškia draudimą transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Jeigu naudojamas kartu su 1.9 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.
10. Nutarime konstatuojama, kad V. F. transporto priemonė KIA OPTIMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo toje kelio pusėje, kurioje yra minėtas kelio ženklas (jo galiojimo zonoje).
11. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog V. F. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai ir nurodytos aplinkybės dėl automobilio priverstinio stovėjimo neleistinoje vietoje, kadangi juos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Apylinkės teismas akcentavo, kad vaizdo įrašas iš pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus paneigia pareiškėjo nurodytus argumentus, kad jis tik sustojus draudžiamoje stovėti zonoje įsijungė avarinį signalą. Be to, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūno T. K. parodymai, kuriuos patvirtina minėtas vaizdo įrašas, leidžia kaip nepagrįstus vertinti pareiškėjo argumentus, kad V. F. sustojo dėl „priverstinio sustojimo“, t. y. dėl galimo automobilio gedimo (b. l. 30).
12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog V. F. ne stovėjo neleistinoje vietoje, o užsidegus raudonai lemputei automobilio panelėje priverstinai sustojo tam, kad paskambinti meistrui ir po to išlipti iš automobilio bei jį apžiūrėti. V. F. nuomone, tokią jo poziciją patvirtina vaizdo įrašas iš pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus ir aplinkybė, kad policijos pareigūnas T. K. priėjo prie jo automobilio praėjus mažiau nei dvejoms minutėms nuo automobilio sustojimo. Per tą laiką V. F. spėjo tik apžiūrėti duomenų panelę ir ieškojo meistro telefono numerio. Nepaisant to, tyrimą atlikusi pareigūnė neatsižvelgė į V. F. paaiškinimus (b. l. 35).
13. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija nesutinka. Daroma priešinga išvada – kaip ir teisingai nurodoma Institucijos nutarime, V. F. stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama” galiojimo zonoje pažeidžiant KET 8 punkto reikalavimus, o jo stovėjimas nevertinamas kaip priverstinis transporto priemonės sustojimas.
14. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 58 punkte priverstinis transporto priemonės sustojimas apibrėžtas kaip transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga. Ši nuostata yra susijusi su automobilio technine būkle ir leidžia automobiliui sustoti, kai dėl jo techninės būklės ar atsiradusių gedimų toliau važiuoti neįmanoma arba tolesnis važiavimas sukeltu pavojų vairuotojui, keleiviams, kitiems eismo dalyviams ar kitų žmonių turtui (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-246-654/2017).
15. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pastebima, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. birželio 22 d., tarp 11 val. 14 min. ir 11 val. 17 min., V. F. vairuodamas automobilį KIA OPTIMA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prisiparkavo Vilniaus oro uoste, Rodūnios kelyje 2, Vilniuje, ženklo „stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Pažymima ir tai, kad apeliantas iš esmės sutinka su skundžiamoje nutartyje pateikiamu argumentu, kad vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės paneigia jo nurodytus argumentus, kad jis tik sustojęs draudžiamoje stovėti zonoje įsijungė avarinį signalą (nurodė, kad avarinį signalą galėjo įjungti po minutės po sustojimo). Iš esmės ginčas kyla dėl liudytojo policijos pareigūno T. K. parodymų įvertinimo. O būtent, apylinkės teismas savo išvadą dėl V. F. kaltumo (stovėjimo neleistinoje vietoje, o ne trumpo sustojimo tam, kad įvertinti automobilio techninę būklę), be to, kad avarinis signalas buvo įjungtas tik po pokalbio su policijos pareigūnų pradžios, iš esmės motyvavo tuo, kad liudytojas T. K. teismo posėdyje patvirtino, jog vairuotojas jokių degančių raudonų lempučių nerodė. Baigus protokolo rašymo procedūrą V. F. iš karto užvedė automobilį ir išvažiavo.
16. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apeliantu, kad netgi ir degant raudonai įspėjamajai lemputei automobilis galėjo važiuoti ir surašius administracinio nusižengimo protokolą V. F. galėjo nedelsdamas išvažiuoti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. F. išvažiavo degant raudonai lemputei. Be to, jis pažymėjo ir tai, kad policijos pareigūnui T. K. jis netvirtino, jog dėl automobilio gedimo automobilis negali toliau važiuoti.
17. Kita vertus, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nurodoma, jog V. F. policijos pareigūnui T. K. paaiškino, kad sustojo draudžiamoje vietoje, kadangi automobilyje pradėjo degti raudona lemputė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginį apie automobilyje užsidegusią raudoną lemputę. Pažymima, kad liudytojo T. K. teismo posėdyje duoti parodymai, jog prie minėto automobilio vairo sėdėjęs asmuo sakė, kad stovi, nes sugedo, nepatvirtina, kad automobilyje degė raudona lemputė. Kaip ir teisingai atkreipiamas dėmesys skundžiamoje nutartyje, liudytojas T. K. teismo posėdyje patvirtino, jog vairuotojas jokių degančių raudonų lempučių nerodė. Pats apeliantas nurodo, jog T. K. parodė, kad jis vairuotojo nesiteiravo, kas sugedo jo automobilyje, o V. F. irgi nepasakė, kas sugedo. Svarbu pažymėti ir tai, kad netgi ir užsidegus raudonai lemputei V. F. šiuo atveju negalėjo automobilio pastatyti draudžiamoje stovėti vietoje, kadangi, kaip ir pripažįsta pats V. F., automobilis dar galėjo važiuoti, atitinkamai ir sustoti leistinoje vietoje. V. F. sustojimas minėtoje vietoje nebuvo išimtinai nulemtas identifikuoto gedimo, todėl pateisinti jo veiksmų vien jais, kai jie realiai visgi nesuvaržė galimybių automobilį toliau eksploatuoti (kaip minėta, V. F. automobilį užvedė), nėra pakankamo pagrindo (žr., pvz., su atitinkamais pakeitimais Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-25-1020/2018). Savo elgesio pasirinkimas yra vairuotojo reikalas ir jis turi pasirinkti tokį savo elgesio variantą, kad nepažeistų taisyklių. Nei teismas, nei kiti eismo dalyviai jam neturi aiškinti, kaip jis turi pasielgti. Pasirinkdamas savo elgesio variantą, pažeidžiantį KET, V. F. turi būti pasiruošęs priimti pasekmes.
18. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis T. K. parodymais, kurių neneigia apeliantas, pats V. F. T. K. nurodė prieštaringas automobilio stovėjimo priežasties versijas – iš pradžių sakė, kad sutuoktinės laukia, po to sakė, kad automobilis sugedo. Be to, 2019 m. birželio 27 d. rašytiniame paaiškinime V. F. nurodė, kad sustojęs jis iškart įjungė avarinį signalą, tačiau apeliaciniame skunde pripažino, jog galėjo tą padaryti ir praėjus minutei po sustojimo. Šios aplinkybės leidžia abejoti apelianto pozicijos nuoseklumu.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, jog V. F. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas.
20. Apygardos teismo vertinimu, nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati V. F. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai vertino, kad bauda skirta tinkamai pritaikius įstatymą, taip pat į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (b. l. 30). Pastebima, kad neaišku, kuo remdamasis apylinkės teismas padarė išvadą, kad nustatyta viena pažeidėjo sunkinanti aplinkybė. Nutartyje nenurodoma, kokia sunkinanti aplinkybė nustatyta, o iš nutarimo matyti, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skundžiamoje nutartyje teisingai pastebėta, kad paskirtos baudos dydis atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį. Pažymima, kad aptariamas nusižengimas buvo padarytas dienos metu, oro uosto teritorijoje, kurioje vyksta tiek automobilių, tiek pėsčiųjų eismas. Todėl vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį ar nekėlusį realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo. Įvertinus tai, kad V. F. už įvairius KET pažeidimus anksčiau jau buvo skirtos administracinės nuobaudos, sprendžiama, kad jo padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų.
21. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. V. F. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).
22. Apeliaciniame skunde taip pat argumentuojama, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog V. F. į 2019 m. spalio 7 d., 10 val. 30 min., teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Pareiškėjo prašymai atidėti teismo posėdį iki 2020 m. sausio mėn. buvo atmesti ir vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 639 straipsniu, byla išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Žemesnysis teismas vertino, kad teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys tai, dėl kokios priežasties pareiškėjas negali dalyvauti posėdyje (išvykimą įrodantys bilietai ar kiti dokumentai, kurie pagrįstų jo išvykimą), V. F. yra tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Jei negali dalyvauti teismo posėdyje, V. F. pasiūlyta pagalvoti apie teisinį atstovavimą byloje (b. l. 27). Anot apelianto, teismo posėdžio dieną buvo išvykęs į Vokietiją dirbti, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų jis neturėjo ir dėl to negalėjo jų pridėti prie prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Jis neturi finansinių išteklių samdyti advokatą ir pats atstovauja savo interesus šioje byloje.
23. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Kai yra gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, administracinio nusižengimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.
24. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėdamas skundą administracinio nusižengimo byloje nedalyvaujant jį padavusiam asmeniui atsižvelgęs į tai, kad V. F. savo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepagrindė rašytiniais įrodymais, nors jam buvo pasiūlyta tai padaryti, procesinių teisės normų nepažeidė, pažeidėjo nurodomos priežastys nelaikomos pakankamomis atidėti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Todėl apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėdamas V. F.nedalyvaujant nepažeidė jo teisių, numatytų ANK 577 straipsnyje.
25. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. F. (V. F.) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-598-827/2019 palikti galioti nepakeistą.