- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- 2S-1878-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14838-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š.
- Skolininkas
- D. Ž.
- Kreditorius
- J. Š.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. N. ir suinteresuoto asmens J. Š. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei D. Ž. už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – išieškotojas J. Š., skolininkė D. Ž., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis A. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu skirti D. Ž. baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojo J. Š. naudai vykdomojoje byloje Nr. 0157/14/00481.
Nurodė, kad antstoliui A. N. yra pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-28 vykdomasis raštas Nr. 2-32714-934/2013 dėl D. Ž. įpareigojimo atlikti veiksmus – nekliudyti ieškovui J. Š. ir jo šeimos nariams patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir leisti juo naudotis, nustatyti D. Ž. 30 kalendorinių dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos daikto valdymo pažeidimams pašalinti. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2013-10-10. Vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-32714-934/2013, 2014-04-16 antstolio patvarkymu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Nr. 0157/14/00481 D. Ž. buvo įpareigota nekliudyti ieškovui J. Š. ir jo šeimos nariams patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir leisti juo naudotis. 2014-04-16 antstolio padėjėjas D. K. kartu su išieškotoju J. Š. atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur skolininkei buvo bandyta įteikti dokumentus, tačiau ji atsisakė dokumentus priimti. Skolininkei buvo išaiškintas teismo sprendimo turinys. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė atsisako priimti antstolio procesinius dokumentus bei vykdyti teismo sprendimą, remdamasis CPK 771 str. ir 585 str., antstolis prašė skirti skolininkei maksimalią 1 000 Lt baudą už kiekvieną 2014-04-16 patvarkymo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus nevykdymo dieną išieškotojo J. Š. naudai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. Š. pateikė teismui atsiliepimą į antstolio pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su antstolio A. N. pareikštu pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ginčai su D. Ž. prasidėjo iškart po to, kai J. Š. tapo buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininku. D. Ž. nesutinka nei perduoti rakto nuo buto, nei leisti juo naudotis. Už savavaldžiavimą D. Ž. buvo nubausta administracine tvarka 150 Lt bauda, tačiau neteisėtų veiksmų ir toliau nenutraukė, dėl to suinteresuotas asmuo kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl pažeistų teisių gynimo, kuris 2013-09-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-32714-934/2014 patenkino reikalavimą ir įpareigojo D. Ž. nekliudyti J. Š. ir jo šeimos nariams patekti į jam dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tačiau iki šios dienos minėtas teismo sprendimas nėra įvykdytas. Nors nuo buto raktas J. Š. yra perduotas, tačiau neįsileidžiama į buto kambarius, kuriuos D. Ž. laiko užrakintais. Taip pat pažymėjo, kad naudojimosi butu tvarka tarp bendrasavininkų nėra nustatyta, todėl tiek J. Š., tiek D. Ž. turi lygias teises naudotis butu. Dėl nesibaigiančių ginčų J. Š. yra priverstas nuomotis kitą butą, nors butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienintelės jam nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos. Mokėdamas nuomą suinteresuotas asmuo patiria dideles išlaidas. Teismo sprendimas buvo perduotas vykdyti antstoliui, tačiau suinteresuotas asmuo ignoruoja ir antstolį, atsisako priimti procesinius dokumentus ir vykdyti teismo sprendimą. Nei administracinės nuobaudos, nei teismo sprendimai neįtakoja D. Ž. elgesio. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, suinteresuotas asmuo J. Š. prašė D. Ž. skirti maksimalią baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
Suinteresuotas asmuo D. Ž. atsiliepimo į pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-26 nutartimi antstolio A. N. pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad nuo vykdomojo rašto išdavimo dienos iki jo pateikimo antstoliui vykdyti dienos buvo suėjęs beveik pusės metų terminas. Nurodė, kad antstolis 2014-04-16 gavęs vykdomąjį raštą kitą dieną, t. y. 2014-04-17, surašė sprendimo neįvykdymo aktą, o 2014-04-22 surašė pareiškimą dėl baudos skyrimo. Pažymėjo, kad 2014-04-17 sprendimo neįvykdymo aktu antstolio padėjėjas D. K. nustatė ne tai, kad yra neįvykdytas teismo sprendimas, bet kad 2014-04-16 18 val. 00 min. atvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įteikti procesinių dokumentų nepavyko, kad skolininkė atsisakė priimti dokumentus ir vykdyti teismo sprendimą. Teismas nurodė, kad nei teismo sprendime, nei pagal jį išduotame vykdomajame rašte nėra nurodytos sprendimo nevykdymo pasekmės. Teismo vertinimu, tiek sprendime, tiek ir vykdomajame rašte nustatytas 30 dienų terminas nėra įpareigojančio atlikti veiksmus sprendimo nevykdymo pasekmės kriterijus, bet yra teismo duotas terminas, per kurį skolininkė turi atlikti sprendimą. Pažymėjo, kad nurodytas 30 dienų terminas yra lengvatinis terminas, suteikiantis teisę skolininkei įvykdyti priimtą teismo sprendimą ne jam įsiteisėjus, bet yra teismo sprendinys, pagal kurį įsiteisėjus teismo sprendimui skolininkei duodamas 30 dienų terminas, per kurį ji privalo įvykdyti sprendimą. Šis terminas nesiejamas su neįvykdymo pasekmių nustatymu. Mano, kad nesant įpareigojančio pobūdžio teismo sprendime, antstolis, surašęs sprendimo neįvykdymo aktą, turėjo spręsti šio akto perdavimo teismui klausimą. Tai antstolį įpareigoja ir CPK 771 str. 2 d. ir 3 d. Pažymėjo, kad sprendimo neįvykdymo aktas nebuvo perduotas CPK 771 str. 3 d. nustatyta tvarka teismui, bet 2014-04-22 buvo surašytas pareiškimas dėl baudos skyrimo, kuris perduotas teismui nagrinėti 2014-04-28. Teismo vertinimu, antstolio vykdomas teismo sprendimas yra įpareigojantis. Pagal duoto įpareigojimo pobūdį jis atitinka įkeldinimą į gyvenamas patalpas pagal teismo sprendimą, kurį reglamentuoja speciali teisės norma – CPK 767 str., nenustatantis baudos skyrimo, o numatantis tokio sprendimo vykdymo procedūras. Taip pat teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-09 sprendimas yra iš dalies įvykdytas, ką patvirtino byloje duodamas paaiškinimus suinteresuotas asmuo J. Š.. Iš J. Š. parodymų teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo gali naudotis ¼ buto dalimi, bet negali patekti ir naudotis buto patalpomis, esančiomis antrame aukšte. Teismas pažymėjo, kad šio buto naudojimo tvarka, buto atsidalinimo tvarka yra kito nagrinėjamo ginčo stadijoje, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-628-934/2014 dėl buto atidalinimo, kurioje 2014-03-07 priimtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, 2014-05-07 byla išsiųsta į apeliacinę instanciją. Taigi, teismo vertinimu, nustačius, kad išieškotojas turi galimybę patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kad gali naudotis ¼ šio buto dalimi, kad dėl šio buto naudojimosi tvarkos yra neišspręstas ginčas, neliko pagrindo konstatuoti, kad skolininkė nevykdo sprendimo. Teismo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad teismo sprendimas, dėl kurio nevykdymo prašoma skirti baudą, yra iš dalies nevykdomas ne dėl skolininkės kaltų, neteisėtų veiksmų, ne dėl to, kad skolininkė atsisako jį įvykdyti, bet dėl kitų priežasčių, t. y. dėl to, kad iki šiol neišspręstas ginčas, tiesiogiai susijęs su išieškotojo teise naudotis butu. Nurodė, kad formalus baudos skyrimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo principams, sudarytų sąlygas įvykdyti kitą teismo sprendimą, kuriam nėra išduotas vykdomasis raštas ir kurio antstolis nevykdo, tai yra būtų faktiškai baudžiama už tai, kad nevykdomas neįsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-07 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-628-934/2014. Taip pat teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo J. Š. nurodė, jog dėl D. Ž. nevykdomo teismo sprendimo patyrė 30 000 Lt žalą, tačiau šiuo atveju sprendžiamas klausimas ne dėl nuostolių atlyginimo, o dėl nevykdomo teismo sprendimo ir antstolio patvarkymo, dėl to J. Š. dėl nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai
Suinteresuotas asmuo J. Š. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 nutartį panaikinti ir pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad D. Ž. nevykdo teismo sprendimo, nes J. Š. kartu su D. Ž. gali naudotis tik vienu kambario butu, tuo tarpu kiti du antrame aukšte esantys kambariai yra užvaldyti D. Ž. ir į juos ji patekti neleidžia. Nurodo, kad 2014-04-16 D. Ž. aiškiai atsisakė priimti dokumentus ir vykdyti teismo sprendimą. Pažymėjo, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrindė, dėl ko šiuo atveju taikoma CPK 771 str. 3 d., kadangi šiuo atveju taikytina CPK 771 str. 5 d. Be to, nepagrįstas ir teismo argumentas, kad šiuo atveju vykdomas teismo sprendimas pagal įpareigojimo pobūdį atitinka įkeldinimą į gyvenamąsias patalpas. Nurodė, kad skolininkė nagrinėjamu atveju nebuvo apklausta, dėl to nėra pagrindo teigti, jog teismo sprendimo ji nevykdo ne dėl jos kaltų veiksmų ir ne dėl to, kad skolininkė atsisako jį įvykdyti. Pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti ir tai, jog baudos skyrimas sudarytų sąlygas įvykdyti kitą teismo sprendimą, nes šiuo atveju nevykdomas konkretus teismo sprendimas – suinteresuotam asmeniui neleidžiama naudotis jam priklausančiu butu. Neįsiteisėję teismo sprendimai neturi turėti įtakos šios bylos nagrinėjimui. Mano, kad tokia situacija, kai siekiant įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą reiktų pateikti atskirą ieškinį ir sulaukti dar vieno teismo sprendimo kitoje byloje, yra nepriimtina. Pažymėjo, kad nesąžiningas ir teismo toleravimas vienai bendrasavininkei uždrausti kitam bendrasavininkui naudotis jam priklausančiu turtu.
Antstolis A. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-26 nutartį pakeisti ir išnagrinėti klausimą dėl skolininkės D. Ž. atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą iš naujo. Nurodė, kad vykdant teismo sprendimą skolininkė dokumentus priimti atsisakė, taip pat atsisakė vykdyti ir teismo sprendimą. 2014-05-28 nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ir praėjus daugiau nei 30 dienų nuo vykdymo veiksmų pradžios teismo sprendimas nėra vykdomas. Nurodė, kad teismo argumentai, jog ne tuo pagrindu yra kreiptasi į teismą, yra nepagrįsti, nes kartu su vykdomąja byla teismui buvo pateiktas ir 2014-04-17 sprendimo, įpareigojančio skolininkę atlikti veiksmus, neįvykdymo aktas. Pažymėjo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Be to, pažymėjo, kad teismas nagrinėjamu atveju iškelia neįsiteisėjusio sprendimo viršenybę prieš jau įsiteisėjusį teismo sprendimą, nes antstolis vykdo įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo skolininkė įpareigota atlikti veiksmus, kurių neatliko. Duomenų, kad teismo sprendimo vykdymas būtų sustabdytas, antstoliui nėra pateikta. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad skolininkei turėtų būti taikoma atsakomybė, numatyta CPK 771 str. 5 d.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo skolininkė D. Ž. atsiliepimų į pareiškėjo antstolio A. N. ir suinteresuoto asmens J. Š. atskiruosius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme ((duomenys neskelbtini) str.).
Išnagrinėjus atskiruosius skundus ir bylos medžiagą nustatyta, kad antstolis A. N. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-28 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-32714-934/2013 dėl D. Ž. įpareigojimo nekliudyti J. Š. ir jo šeimos nariams patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir leisti juo naudotis, nustatyti D. Ž. 30 kalendorinių dienų terminą nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos daikto valdymo pažeidimams pašalinti. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalis buto) priklauso D. Ž. ir J. Š.. 2014-04-16 antstolio padėjėjas D. K. priėmė patvarkymą Nr. B-34195 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo antstolis ragino skolininkę D. Ž. per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos įvykdyti sprendimą; sumokėti vykdymo išlaidas. Taip pat šiame patvarkyme nurodyta, kad skolininkui nevykdant sprendimo, šiam gali būti skirta bauda. Šis patvarkymas ir kiti procesiniai dokumentai skolininkei buvo išsiųsti jos gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) ir darbovietės ((duomenys neskelbtini)) adresais. 2014-04-17 antstolio padėjėjas D. K. surašė sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimo, neįvykdymo aktą. Šiame akte nurodė, kad 2014-04-16 18.00 val. atvykus į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įteikti procesinių dokumentų skolininkei nepavyko, skolininkė atsisakė priimti dokumentus ir vykdyti teismo sprendimą (pridėtas prie vykdomosios bylos vaizdo įrašas). Antstolis 2014-04-22 pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas skolininkei D. Ž. skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Vykdymo proceso tvarka reglamentuota CPK VI dalyje, Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmus vykdo antstolis. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 str.). Pagal CPK 585 str. 1 d. antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Nevykdant antstolio nurodymo asmeniui (fiziniam ar juridiniam asmeniui ar jo vadovui) gali būti paskirta bauda (CPK 585 str. 2 d. ir 3 d.).
Pagal CPK 771 str. 1 d., jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. To paties straipsnio 3 d. numatyta, kad jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 str. numatytas taisykles. CPK 771 str. 5 d. numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad teismo sprendimo, kuriuo skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio. Tai reiškia, kad pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 str. 5 d. nustatytą baudą yra tol, kol sprendimas yra neįvykdytas, todėl šį faktą teismas turi aiškintis kiekvienu atveju gavęs antstolio prašymą dėl baudos taikymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 771 str. 5 d. numatytas baudos paskyrimas be baudinio pobūdžio procesinės teisinės sankcijos funkcijos taip pat atlieka ir kompensacinę funkciją, t. y. skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu skatindama skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).
Nagrinėjamu atveju matyti, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-26 nutartyje nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-09 sprendimas yra iš dalies įvykdytas, tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas visa apimtimi, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo J. Š. kartu su D. Ž. gali naudotis tik vienu buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambariu pirmame aukšte, tuo tarpu J. Š. negali patekti ir naudotis buto patalpomis, esančiomis antrame aukšte, kuriame yra trys kambariai, nes šias patalpas užima skolininkė D. Ž.. Be to, ir antstolio 2014-04-17 sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimo, neįvykdymo aktu konstatuota, kad 2014-04-16 18.00 val. atvykus į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įteikti procesinių dokumentų skolininkei nepavyko, skolininkė atsisakė priimti dokumentus ir vykdyti teismo sprendimą. Tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, antstolio prašymas dėl baudos skolininkei D. Ž. skyrimo yra nepagrįstas, kadangi nagrinėjamos bylos atžvilgiu taikytinas CPK 771 str. 3 d. reglamentavimas, pagal kurį nesant įpareigojančio pobūdžio teismo sprendime, kurį vykdo antstolis, esant nenurodytoms sprendimo neįvykdymo pasekmėms, surašęs sprendimo neįvykdymo aktą antstolis turėjo spręsti šio akto perdavimo teismui klausimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-09 sprendimu ir jo pagrindu išduotu 2013-10-28 vykdomuoju raštu nekliudyti ieškovui J. Š. ir jo šeimos nariams patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir leisti juo naudotis įpareigota skolininkė D. Ž., taip pat D. Ž. nustatytas 30 kalendorinių dienų terminas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos daikto valdymo pažeidimams pašalinti. Tai reiškia, kad šį įsiteisėjusį teismo sprendimą įvykdyti gali tik pati skolininkė D. Ž.. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, numatyti CPK 273 str., t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 str. taisykles, o tai reiškia, kad sprendimą priėmęs teismas toje pačioje byloje priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010). Kreipdamasis į teismą CPK 771 str. 3 d. pagrindu antstolis turi įvertinti, ar vykdymo tvarkos pakeitimas pagal faktines aplinkybes yra galimas. Nagrinėjamu atveju įvertinęs vykdomajame dokumente nurodytos pareigos pobūdį, antstolis pagrįstai tokios išvados nepriėjo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą ir nepagrįstai nesprendė pareiškėjo pateikto prašymo dėl baudos D. Ž. už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje pagal duoto įpareigojimo pobūdį atitinka įkeldinimą į gyvenamas patalpas, kurį reglamentuoja speciali teisės norma – CPK 767 str., nenustatantis baudos skyrimo, o numatantis tokio sprendimo vykdymo procedūras. Pažymėtina, kad šis teismo argumentas nėra pagrįstas ir motyvuotas, dėl to atmestinas. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, teismui pateiktas pareiškimas skirti baudą dėl konkretaus teismo sprendimo, įpareigojančio D. Ž. atlikti konkrečius veiksmus, kuriuos atlikti gali tik ji pati. Antstolis A. N. pateikė įrodymus, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-09 sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, ką įrodo 2014-04-17 sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimo, neįvykdymo aktas ir 2014-05-29 sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimo, neįvykdymo aktas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą šiuo atveju taikydamas CPK 771 str. 3 d., kadangi esant nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į susiklosčiusią teisminę praktiką šiuo atveju taikytina CPK 771 str. 5 d., dėl to spręstinas klausimas dėl baudos skolininkei D. Ž. skyrimo pagal pareiškėjo antstolio A. N. pateiktą pareiškimą.
Antstolis pateiktu pareiškimu prašė skirti maksimalią baudą skolininkei už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nėra saistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais, tačiau kiekvienu atveju privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.) ir nustatydamas skirtinos baudos dydį turi atsižvelgti į tai, kad ji nebūtų per didelė, tačiau svarbu, kad bauda atliktų drausminamąją ir skatinamąją funkcijas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, teismo sprendimo nevykdymo trukmę, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais konstatuoja, kad D. Ž. skirtina bauda ne už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo J. Š. naudai, o konkreti baudos suma – 2 000 Lt. Teismo vertinimu, tokio dydžio bauda yra pakankama paskata skolininkei įvykdyti prievolę.
Be to, nagrinėjamu atveju laikytini nepagrįstais pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentai, jog teismo sprendimas, dėl kurio nevykdymo prašoma skirti baudą, yra iš dalies nevykdomas ne dėl skolininkės kaltų, neteisėtų veiksmų, ne dėl to, kad skolininkė atsisako jį įvykdyti, bet dėl kitų priežasčių, dėl to, kad iki šiol neišspręstas ginčas, tiesiogiai susijęs su išieškotojo teise naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), o būtent, kad yra neįsiteisėjęs Vilniaus apylinkės teismo 2014-03-07 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-628-934/2014 dėl buto atidalinimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-09 sprendimo ir jo pagrindu išduoto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-28 vykdomojo dokumento Nr. 2-32714-934/2013 neįvykdymo, todėl neįsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-628-934/2014 šiuo atveju neturi reikšmės nagrinėjamai bylai.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, aiškinimo ir taikymo ir klausimas išspręstinas iš esmės, antstolio A. N. pareiškimą tenkinant ir skiriant skolininkei D. Ž. 2 000 Lt baudą (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Pareiškėjo antstolio A. N. pareiškimą tenkinti iš dalies.
Skirti D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) baudą išieškotojo J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. 2-32714-934/2013 neįvykdymą.
Kitą pareiškimo dalį atmesti.