Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2016-02-22 · Civilinė byla Nr. e2-36-284/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-22
Bylos Nr.
e2-36-284/2016
Teisminio proceso Nr.
2-31-3-00972-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Volikienė
Ieškovas
UAB „AVA Group“
Atsakovas
V. P. T.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-36-284/2016m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00972-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.9;2.5.9.2;3.1.7; 3.1.7.1;3.1.7.3;3.1.7.5;3.1.7.7;3.1.7.9;3.2.3.1;3.2.6; 3.2.6.1;3.2.6.4; (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 22 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė,sekretoriaujant Ritai Grigalienei,dalyvaujant ieškovo UAB „AVA Group“ atstovui advokatui A. L.,atsakovui V. P. T., jo atstovui advokatui Anatolij Šichovcov,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „AVA Group“ ieškinį atsakovui V. P. T. dėl avanso ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „AVA Group“ kreipėsi su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu atsakovui V. P. T. dėl avanso ir nuostolių atlyginimo į Pakruojo rajono apylinkės teismą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. P. T. 5000 eurų avanso, 484 eurus nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovui V. P. T. nuosavybės teise priklauso 2235/6340 dalys miško ūkio paskirties žemės sklypo , unikalus Nr. (duomenys duomenys), esantis (duomenys duomenys), kuriame yra brandus miškas .2015-10-14 atsakovas per tarpininką pasiūlė ieškovui pirkti iš jo jam priklausančias 2235/6340 dalis žemės sklypo su miško medelynu. Ieškovė 2015-10-15 mokėjimo nurodymu Nr. 1418 sumokėjo atsakovui 5000 eurų. Šalys susitarė, kad preliminariąją sutartį raštu sudarys tik po to, kai ieškovė galutinai įsitikins ketinamo įsigyti daikto kokybe ir tinkamumu. Po avanso sumokėjimo ieškovo atstovas nuvyko į žemės sklypą ir pamatė, kad iš atsakovui priklausančių ir jo naudojamų 2235/6340 dalių žemės sklypo su miško medelynu apie 1,800 ha ploto miško medelyno yra iškirsta plynu kirtimu. Apie tai ieškovas informavo atsakovą ir pasiūlė sumažinti parduodamo nekilnojamojo turto kainą, tačiau atsakovas tai daryti atsisakė. Ieškovas atsisakė sudaryti preliminariąją sutartį dėl atsakovo nekilnojamojo turto įsigijimo. Atsakovas atsisakė sugrąžinti ieškovui iš jos gautą 5000 eurų avansą .Ieškovas pateikė atsakovui pretenziją gera valia grąžinti avansą ir atlyginti patirtus nuostolius, siūlė ginčą išspęsti taikiai, tačiau atsakovas atsisakė sugrąžinti 5000 eurų avanso ir sumokėti 484 eurus nuostolių atlyginimo. Todėl ieškovas prašo patikslintą ieškinį tenkinti ( b .l. 1-4, 30-35).

Atsiliepimas

Atsakovas V. P. T. teismui pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jis nurodė, kad paskelbė, jog parduoda 22,35ha miško. Jam paskambino vyriškis, kuris prašė atsiųsti jam miško planą, jis planą išsiuntė. Jam vėl paskambino nurodytas vyras J. P., pasakė, kad jie apžiūrėjo mišką ir klausė, ar jis galėtų mažinti miško kainą. Jis atsakė, kad sutinka mažinti nuo 3000 eurų iki 2700 eurų už vieną ha. J. P. pasakė, kad kaina jį tenkina. Pasakė, kad bus sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis. 2015-10-14 atvyko asmuo, S., kuris pildė preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, 2015-10-15 į jo sąskaitą buvo pervestas avansinis apmokėjimas 5000 eurų. 2015-10-19 jam paskambino direktorius ir pareiškė, kad nori sutartį nutraukti. Prašė grąžinti avansą. Jis sutiko grąžinti, kai jie grąžins jo pasirašytus dokumentus bei bendrasavininkų sutikimus. Kadangi preliminari pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta raštu, tai ji nutraukta irgi gali būti tik raštu, apie tai pranešus kitai šaliai, t. y. jam, pardavėjui ir nurodžius nutraukimo motyvus. Ieškovas to nepadarė. Mano, kad avansas yra gautas pagrįstai, pasirašius preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį. Prašo ieškinį, kaip nepagrįstą, atmesti ( b.l. 86-87).

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas advokatas A. L. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Jis paaiškino, kad ieškovė (UAB „AVA Group“) ketino pirkti dalį atsakovui priklausančio miško, esančio (duomenys duomenys). Šalys siekė sudaryti preliminarią sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinės formos. Rašytinės formos nesilaikymas daro preliminarią sutartį negaliojančia. Civilinio kodekso 1.76 straipsnis pasako, kad rašytinės formos sandorį turi pasirašyti abi šalys. Šioje byloje akivaizdžiai matyti iš preliminarios sutarties projekto, kad minėtą projektą pasirašė tik atsakovas. Jis šios aplinkybės neginčija, posėdžio metu jis pripažino, kad ant sutarties projekto yra jo parašai. Ieškovės atstovui nuvyko į vietą apžiūrėti, prieš vykstant, ieškovė pervedė atsakovui sulygtą avanso sumą 5000 Eur, tačiau susitarė, kad tik nuvykus ir galutinai įsitikinus parodyto daikto kokybe, sudarys preliminarią sutartį, kurioje bus aptartos pagrindinės būsimosios sutarties dėl dalies žemės sklypo pardavimo sąlygos, tvarka, atsiskaitymai, ir pan. Nuvykusi į vietą, ieškovė įsitikino, kad daiktas jai netinkamas, prašė mažinti kainą, atsakovas nesutiko, todėl ieškovė atsisakė pasirašyti preliminarią sutartį, jos nepasirašė ir ragino atsakovą gera valia grąžinti gautą avansą, siekiant nedidinti jo turėtų išlaidų. Atsakovas atsisakė avansą grąžinti, motyvuodamas, kad negrąžinti dokumentų neva originalai ar tai kopijos. Nėra duomenų, kad minėti dokumentai priėmimo – perdavimo aktu būtų perduoti ieškovei arba tarpininkui. Atsakovas tą aplinkybę grindžia savo paaiškinimais, kurie laikytini deklaratyvaus pobūdžio pareiškimu. Ieškovei atsisakius sudaryti preliminarią sutartį, minėta sutartis laikoma nesudaryta, kadangi nėra pasirašyta abiejų šalių, o pagal Civilinio kodekso imperatyviąsias nuostatas sandorio rašytinės formos nesilaikymas daro minėtą sandorį negaliojančiu, mus nukreipia į Civilinio kodekso 6.165 straipsnio 2 dalį, taigi, laikytina, kad preliminarioji sutartis nebuvo tarp šalių sudaryta, tai reiškia, kad atsakovas 5000 Eur avansą gavo be teisinio pagrindo, ir jį turi grąžinti. Beje, šioje byloje minėtą aplinkybę atsakovas dėl 5000 Eur avanso grąžinimo pripažino, todėl šį reikalavimą įrodinėti, o juo labiau, pagrįsti, nėra daugiau būtinybės. Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio prasme šios aplinkybės įrodinėti nebereikia. Dėl ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su gauto avanso grąžinimu. Siekdama teisinių paslaugų, savo pagrįstų teisių gynimo, ieškovė kreipėsi į profesionalų teisininką. Kiekvieno teisininko valanda kainuoja, iš sutarties išrašo matyti, kad valandos kaina 100+PVM, su tokia kaina ieškovė ir jai paslaugas teikianti advokatų profesinė bendrija sutiko, minėta sąskaita faktūra yra apmokėta, įtraukta į apyskaitą, nuo jos yra sumokėti mokesčiai, todėl nesuprantama atsakovo pozicija, kad ieškovės atstovo valandos nieko nekainuoja, užtenka tik parašyti kažkokį procesinį dokumentą, ir tai nieko nekainuoja, o kai pats atsakovas teigia, jog tai, ką veikia jo atstovas, tai turėtų būti atlyginta ir įskaičiuota. Dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovo neteisėtas neveikimas sudarė prielaidas kreiptis dėl teisinių paslaugų, tokios paslaugos buvo suteiktos, tą paslaugų dydį patvirtina byloje esantys įrodymai – apmokėjimas, PVM sąskaita faktūra, pateikta pretenzija, atsakovas ją gavo. Tokios patirtos išlaidos yra dėl atsakovo neteisėto neveikimo. Ieškovė patyrė papildomų išlaidų, kurios laikytinos ieškovės nuostoliais. Yra visos Civilinio kodekso 6.246, 6.249 str. numatytos sąlygos, tai yra pagrindas priteisti nuostolių atlyginimą. Taip pat tenkintinas ir reikalavimas dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo, priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos šioje byloje. Šiai dienai bylinėjimosi išlaidas sudaro ieškinio parengimas, išlaidos neviršija šiuo metu nustatytų rekomendacijų ir metodikų, maksimali suma pagal Teisingumo ministro nustatytas rekomendacijas, už ieškinio parengimą yra 1730 Eur, į šią sumą dėl ieškinio, procesinių dokumentų parengimo įeina ir atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymas, ieškovės atstovo vykimas į Pakruojo rajono apylinkės teismą, antstoliui ieškovės sumokėtos sumos už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo. Yra pateikti visi paskaičiavimai, pateiktos sąskaitos, minėtas išlaidas patvirtinantys dokumentai. Taip pat į tą sumą įtraukiamas ir sumokėtas 62 Eur žyminis mokestis. Civilinio kodekso 1.76 str. nustato, kad rašytinės formos sandorius pasirašo juos sudarantys asmenys, tai yra, abi šalys, jeigu nėra bent vienos šalies parašo ar rekvizito, laikytina, kad toks sandoris nėra sudarytas. Ieškovas, sprendžiant iš pateikto byloje preliminarios sutarties projekto, jį ketino pasirašyti, jį pasirašė atsakovas, o ieškovė ar jos atstovas niekada nėra pasirašęs. Atsakovas sulygo, kad jo parduodama dalis yra pilnai užsodinta mišku, nurodė, kurioje vietoje yra jo dalis pagal naudojimosi tvarką, ieškovė pilnai pasitikėjo jo teiginiais, kad miškas yra tinkamos kokybės ir atitinka reikalavimus, kuriuos ieškovas nurodė, norėdamas įsigyti minėtą miško dalį. Ieškovės atstovui nuvykus ir įsitikinus miško kokybe, pamatė, kad miško dalis, kurią valdo atsakovas, yra iškirsta plynu kirtimu, apie 1,8 ha. Jeigu žinant rinkos kainas, iš vieno hektaro galima gauti medienos už maždaug 6000 Eur. Ieškovės atstovas pasiūlė arba sumažinti kainą, arba nesudarinėti tokios sutarties. Ieškovei buvo pateiktos minėtos preliminarios sutarties du egzemplioriai, iš kurių pamatė, kad tie egzemplioriai pasirašyti paties atsakovo. Atsakovas šią aplinkybę pripažino šiandien posėdyje. Sutartis yra su pataisymais, pabraukymais, nurodyta 2014 metų data( gal ir techninio pobūdžio apsirikimas), bet ieškovei tai sukėlė pagrįstų abejonių ir tokiu būdu buvo atsisakyta pasirašyti minėtą rašytinę preliminarią sutartį, nors pinigai buvo pervesti kaip pasitikėjimo ženklas. Kadangi šalys nesudarė preliminarios sutarties ir buvo raginama grąžinti avansą, atsakovas užėmė tokią poziciją, neva ieškovė turi grąžinti kažkokių dokumentų originalus, o, kaip šiandien paaiškėjo iš pateikto prašymo, tai buvo reikalaujamos dokumentų kopijos. Tokių dokumentų yra tik kopijos, bet ir tai ne visų, kas nurodyta atsakovo minėtame sąraše. Turi dokumentų kopijas: pavedimo dėl 5000 Eur, V. T. pareiškimas notarui, yra sutarties dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos kopija, du išrašai iš Nekilnojamojo turto registro, A. P., V. P. pareiškimai. Šių pareiškimų nepateikė į bylą, nes jie nėra susiję su byla. Pareiškimai yra apie tai, kad šie asmenys neprieštarauja, kad V. P. T. parduos savo dalį miško. Yra keturi bendrasavininkai. Šių dokumentų originalų neturi. Parduodant, reikalingi originalai. Pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį sudaro daikto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, kita aplinkybė – norint sudaryti nekilnojamojo turto sandorį, kreipiamasi į notarą, nes tik notaras tvirtina nekilnojamojo turto sandorius, notaras užsako visus dokumentus iš VĮ Registrų centro, paskiriama data sandoriui sudaryti. Notaras elektroniniu būdu gauna duomenis apie nekilnojamąjį turtą, surašo savo sutartį, kurią pateikia sandorio šalims, tada išsiunčia pranešimą apie minėtą sandorį, kuris registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Notaras iš VĮ Registrų centro išsireikalauja duomenis apie tai, kad parduodamas nekilnojamasis daiktas nėra apsunkintas, apie nekilnojamojo daikto priklausomybę – kas yra savininkai, o kadastrinių matavimų byla, vadinamas planas, kas yra kiekvieno sandorio pridėtinė privaloma dalis, turi būti pas žemės sklypo bendrasavininkus. Žemės sklypo bendrasavininkų sutikimai turėjo būti, priešingu atveju notaras nebūtų forminęs sandorio. Turėjo būti pateikti sutikimų originalai. Ieškovė šių originalų tikrai negavo. Sutikimus turėjo pateikti pats atsakovas. Prieš posėdį paskambino ieškovės atstovui paklausti, ar turi kokius dokumentus, susijusius su šiuo sandoriu, atsakė, jog neturi. Minėti dokumentai niekaip negali pakeisti ar įtakoti, legaliai ar nelegaliai, leisti ieškovei perimti kažkokį turtą be paties atsakovo sutikimo. Be to, notaras, sudarydamas sandorį, įsitikina tam tikromis aplinkybėmis – sandorį sudarančių šalių veiksnumu, ar parduodamas sandorio objektas nėra apsunkintas, ar būtent tas asmuo gali sudaryti sandorį, ir panašiai. Minėti dokumentai šios bylos kontekste yra visiškai nereikšmingi, nes bet kokiu atveju sandoris nebeįvyko, preliminarios sutarties šalys nesudarė, ieškovė reikalauja, kad būtų gražintas avansas, kuris buvo sumokėtas, siekiant sudaryti pagrindinę sutartį. Padarius prielaidą, jeigu šalys ir būtų sudarę pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį, tikėtina, kad avansas būtų įskaitytas į parduodamo daikto kainą ir būtų sumokėtas tik likutis. Būsimos preliminarios sutarties projektą, kuris nėra pasirašytas ieškovės (o bet koks dokumentas, kol nėra pasirašytas, laikomas projektu) jam perdavė ieškovės atstovas tą dieną, kai kreipėsi dėl teisinių paslaugų teikimo, siekiant išieškoti iš atsakovo gautą avansą. Minėtame sutarties projekte, arba sutartyje, yra atsakovo parašai. Tikėtina, kad atsakovui apie tai, kad ieškovė nepirks miško, buvo pranešta žodžiu. Apie tai, kad atsakovo prašoma grąžinti avansą, jam buvo pranešta žodžiu, o taip pat pateikta ir pretenzija, kurios pirmame punkte nurodyta, kad prašo grąžinti gautą avansą per nustatytą terminą nuo pretenzijos gavimo dienos. 2016 m. vasario 1 d. rašte atsakovas kalba apie dokumentų kopijas, o ne apie dokumentų originalus, kai atsiliepime į ieškinį atsakovas minėjo šių dokumentų originalus. Miškas nebuvo apžiūrėtas prieš pervedant avansą. Miškas buvo apžiūrėtas kitą dieną po avanso pervedimo. Taip buvo padaryta dėl sekančių priežasčių: ieškovė užsiima medienos perdirbimu, tai yra tiesioginė jos veikla pirkti mišką, perdirbti medieną, gaminti medienos gaminius ir juos eksportuoti, ieškovei tai buvo įprasta praktika sumokėti 5000 Eur avansą, jeigu šalys yra sąžiningos, tai įmonei nėra ženkli ir didžiulė suma pagal ieškovės metinę apyvartą, pagal jos turimą turtą, turto ir pajamų balansą, kad tai padarytų įtaką įmonės veiklai. Visa miško pirkimo suma buvo virš 60 000 Eur. Atsakovas gyvena Pakruojyje, miško dislokacijos vieta Varėnos rajone, ieškovės buveinė yra Kaišiadorių rajono savivaldybėje. Pardavėjas buvo surastas per tarpininką, buvo sulygta dėl kainos. Tarpininkas atlieka daugiau techninio pobūdžio darbą, jis neišmano miškų kokybės klausimo – kokia yra biržė, koks kirtimas (plynas ar valymas), yra daug niuansų, jo pagrindinis darbas yra surasti žemės sklypą su mišku ir kad būtų tinkamas įsigyti. Apie tinkamumą sprendžia pats direktorius – A. B., kuris važiuoja į vietą ir pasižiūri. Jam iki vietos nuvažiuoti buvo apie 100 km atstumas. Jis nedelsiant kitą dieną nuvyko, kad neužvilkintų sandorio, kad patvirtintų savo ketinimus įsigyti minėtą turto dalį. Nuvykęs jis pamatė, kad miškas iškirstas. Tą pačią dieną tarpininkas atvežė minėtas sutarties projektą, kuris buvo pasirašytas dviem egzemplioriais atsakovo. Ieškovės atstovui įsitikinus pirkinio netinkamumu, jis telefonu atsakovui pranešė, kad miško nepirks, dėl to ir nebuvo sudaryta rašytinė sutartis. Kadangi įstatymas nenumato, kad raštu būtų nurodyta, kad nekilnojamojo daikto nepirks, to nebuvo padaryta, be to, tai nebuvo sutartiniai santykiai, tai buvo ikisutartiniai santykiai. Tai buvo sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje.

Atsiliepimas

Atsakovas V. P. T. teismo posėdyje paaiškino, kad 2015 m. spalio 11 d., apie 16.30 val., jam skambino J. telefonu Nr. (duomenys duomenys) ir prašė, kad internetu išsiųstų žemės sklypo planą. Tai buvo J. P. Jis padiktavo elektroninio pašto adresą (duomenys duomenys). Spalio 12 d. apie 2 val. planus atšvietė ir internetu išsiuntė. Spalio 14 d. paskambino tas pats J. P. tuo pačiu telefonu ir paaiškino, kad apžiūrėjo mišką, jokių pretenzijų nepateikė, žinojo, kad jis prašė 3000 Eur už hektarą. Jis paklausė, kiek galėtų nuleisti, kainą sumažino iki 2700 Eur už hektarą. Jis atsakė, jog gerai, perka. Advokatas A. L. 2015 m. spalio 30 d. pretenzijoje Pakruojo rajono apylinkės teismui meluoja, kad jis susirado tarpininką ir pasiūlė pirkti mišką 22,35 ha žemės sklypą su medelynu. Jis nežinojo nei telefono numerio, nei firmos pavadinimo pagal telefono išklotinę, jis skambino tik spalio 21 d. ir kalbėta 1 minutę. J. P. pasakė, kad savo telefono numerį Nr. (duomenys duomenys) padiktuotų S. telefonu (duomenys duomenys) ir jis išvažiuos sudaryti preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties. 2015 m. spalio 14 d., apie 16.30 val. į Pakruojį atvyko S., žinodamas miško plotą ir sutartą kainą. Jis savo ranka į sutartį įrašė sumas, jas paskaičiavęs litais ir eurais. Tai yra, 208 359,22 Lt (60 345 Eur). Jis savo ranka įrašė 5000 Eur avansą ir dar paklausė jo, ar užteks. S. prisistatė jam kaip firmos UAB „AVA Group“ atstovas. S., pildydamas avansinę sutartį, konsultavosi su UAB „AVA Group“ direktoriumi A. B. S. juos patikino (kadangi pas jį buvo ir S. T., kaip liudininkas), kad rytoj, tai yra, spalio 15 d., buvo pravestas avansas. Į sutartį jis įrašė jo banko sutarties numerį P. ūkininkų kredito unijoje. Jokio papildomo susitarimo nei žodžiu, nei raštu pačioje sutartyje nebuvo įrašytas. Apgaulės būdu gavęs jo parašus ant keturių lapų du egzempliorius paėmė, jis prašė duoti jam vieną egzempliorių, į ką S. atsakė, kad jis neturi įgaliojimo sutarties pasirašyti, parveš ir rytoj paduos direktoriui A. B. pasirašyti ir rytoj, tai yra, spalio 15 d., išsiųs jam. S. susirinko jo atšviestus dokumentus (kopijas), jis surašė savo giminaičių vardus ir pavardes, telefonų numerius, kad S. gautų jų sutikimus parduoti žemės sklypą trečiajam asmeniui. Praėjus keturioms dienoms po avanso gavimo, 2015 m. spalio 19 d., iš ryto sulaukė UAB „AVA Group“direktoriaus A. B. skambučio, kuris telefonu jį informavo, kad žemės su mišku nebeperka ir pareikalavo grąžinti avansą. Jis prašė jo,, kad būtų mažiau nuostolių, kad sutiktų duoti leidimą iškirsti apie 1000 m³ medienos, už kurią A. B. apmokės, dar pasiūlė, kad galima susirasti iškirstam miškui galimybę gauti iš švedų ar suomių galimybę gauti dar po 1000 Eur už vieną hektarą. Jam buvo pasakyta, kad jokių kirtimų neleis, tegul notariškai susitvarko savo vardu nuosavybės dokumentus ir galės daryti, ką nori. A. B. užpyko. Jis paaiškino, kad sutarties neturi, tarpininko S., kuris parvežė jo pasirašytas sutartis, nepažįsta. Paskambino S. ir paklausė, kodėl jis neperdavė jo pasirašytų sutarčių. Jis atsakė, kad sutartys yra perduotos, pažadėjo paskambinti direktoriui ir išsiaiškinti. Vėliau direktorius sakė, kad sutartis yra niekinė, nesirašys, prašė šią sutartį jam grąžinti be parašo, tada atsakė, kad važiuoti į P. brangiai kainuoja. Prašė išsiųsti registruotu laišku, nes pigiau kainuoja. Žadėjo atsiųsti advokatą, tačiau neatsiuntė. Advokatas A. L. 2015 m. spalio 30 d. atsiuntė pretenziją, kad jis yra skolingas 5000 Eur už nepagrįstai gautą avansą, kreditorius jau patyrė 484 Eur išlaidų už teisines paslaugas. Apie jo pasirašytų sutarčių grąžinimą – nė pusė žodžio. Avansui grąžinti terminas buvo nustatytas 15 dienų. 2015 m. spalio 20 d., 12.39 val. jam skambino S. ir pranešė, kad sandoris bus vykdomas lapkričio 17 d. Trakų rajono 1-ajame notarų biure. Surado telefono numerį Nr. (duomenys duomenys), 1-ojo notarių biuro sekretorė ar padėjėja jį informavo, kad 2015 m. lapkričio 16 d., 13.00 val. yra rezervuotas sandorio sudarymo su UAB „AVA Group“ laikas. Mano, čia jam buvo sumeluota, kad niekur nevyktų ir nesidomėtų, jau sandoriui įvykus. Tada Trakų rajono 1-asis notaro biuro notarei J. K. 2015 m. spalio 27 d. registruotu laišku išsiuntė pranešimą, kad nesudarytų sandorio, jam nedalyvaujant, kadangi jokio įgaliojimo pasirašyti sandorį kitiems asmenims nėra suteikęs. 2015 m. lapkričio 3 d. paskambino į Trakų rajono 1-ąjį notarų biurą pasiteirauti notarės J. K., kaip sekasi surinkti dokumentus ir ar nepakeista sandorio sudarymo data. Notarė paaiškino, kad sandoris yra nutrauktas. Paprašė grąžinti dokumentus. Notarė paaiškino, kad visus dokumentus grąžino A. B. UAB „AVA Group“ atstovas advokatas A. L. Pakruojo rajono apylinkės teismui akivaizdžiai meluoja, kad gautą už parduodamą miško sklypą avansą persikėlė į terminuoto indėlio sąskaitą, nes tai netiesa. P. ūkininkų kredito unijos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) operacijos atliktos nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2016 m. sausio 26 d. P. ūkininkų kredito unijos buhalterė – kasininkė A. B. sąskaitos išklotinėje patvirtino ir tai matyti, kad atsiskaitomosios sąskaitos šioje kredito unijoje niekada nebūna terminuotos. Jis neturėjo ieškovo nei jų telefono numerių, nei firmos pavadinimo, jie jį susirado. Jo skelbimas buvo internete, kad parduoda mišką ir buvo nurodytas jo telefono numeris. J. P. buvo viską paskaičiavęs ir padaręs, apžiūrėjęs mišką, pretenzijų nebuvo pareiškęs. Pervedė avansą gana greitai, kad niekur nesikreiptų, nieko kito neieškotų, o laukčiau. Sutartis yra originali, ne projektas, nes įrašyta, kas perka, kas parduoda, įrašytos sumos, o be to, nurodyti griežti straipsniai, pagal kuriuos nurodyta, kad jeigu sutartis nesudaroma dėl to, kad pardavėjas neįvykdė ar netinkamai vykdė šios sutarties 4.1 punkte numatytus įsipareigojimus, taip pat tais atvejais, kai paaiškėja, kad šioje sutartyje pateikti pardavėjų pareiškimai ar duomenys yra melagingi ar neatitinka tikrovės, taip pat tais atvejais, kai pardavėjas nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, pardavėjas privalo sumokėti pirkėjui 2000 Eur baudą, jeigu pirkimo – pardavimo sutartis šioje sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis nesudaroma, dėl to, kad pirkėjas nepagrįstai vengia arba atsisako sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, tai pirkėjo sumokėtas avansas lieka pardavėjams, kaip bauda dėl to, kad nebuvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis. Advokatas šią preliminariąją sutartį nuvertina, esą tai lyg kokia „špargalkė“. Buvo taip, kad dalis jo miško yra iškirsta. Ten buvo iškirsta pusantro hektaro plynu kirtimu prieš aštuonerius metus. Ieškovas sakė, kad jie buvo nuvykę, apžiūrėjo. Taip jam saką J. P. telefonu. Jis sakė, kad buvo nuvykęs į mišką, pretenzijų neturi, klausė, kiek gali nuleisti kainą. Buvau prašęs 3000 Eur už hektarą, pasiūlė 2700 Eur už hektarą, jis sutiko. Įmonės direktorius A. B. telefonu jam pasakė, kad miško neperka. Jis nedavė sutikimo kirsti, tada pasakė, kad nebeperka. Iki šios dienos jam nėra aišku, ar ieškovas žemės sklypą pirks, nes raštiško atsisakymo nėra, nėra pasirašytos sutarties. Yra to miško bendrasavininkiai. Sutikimus iš bendrasavininkių paėmė ne aš. Ieškovas pasižadėjo sutvarkyti dokumentus. Sutikimus susirinko ieškovo tarpininkas S., nes jis jam buvo surašęs telefono numeriu. Kur dabar yra sutikimai, nežino. Šiuo metu sutartis nėra sudaryta. Niekam nebuvo išdavęs įgaliojimo veikti jo vardu, sudarinėti sandorius. Tarpininkai buvo: J. P., S. ir A. B. Skelbimas internete apie parduodamą mišką buvo patalpintas praeitų metų spalio pradžioje, jis ir šiandien ten yra. Oficialaus rašto, kad ieškovas atsisako pirkti žemės sklypą, nebuvo gavęs. Apie tai, kad atsisako pirkti, buvo tik telefono skambutis. Skambino įmonės direktorius Jis jo prašė grąžinti jo pasirašytus dokumentus. Jam svarbi preliminarioji žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje buvo sudėjęs savo parašus .Jeigu asmuo padėjo savo parašą ant bet kokio dokumento ir neįvyksta sandoris, tai asmuo nežino, kur gali patekti juo originalus parašas. Asmuo tam, kad apsisaugotų, kad nebūtų jo parašas būtų panaudotas, nori atgauti savo parašą, savo nuosavybę. Jeigu preliminarios sutartys su jo parašais būtų grąžintos, jis sutinka grąžinti ieškovui 5000 Eur avansą, tik iš šių lėšų reikėtų atskaičiuoti jo turėtas išlaidas . Neturi duomenų, kad ieškovė pasirašė preliminarią sutartį. Kokius dokumentus grąžinti jis prašė,žino S., jis pasakys. S. pavardės nežino, turi tik jo telefono numerį ir J. P. elektroninio pašto adresą.

Liudytojas S. T. parodė, kad 2015 m. spalio 14 d. jam paskambino jo pažįstamas V. P. T. ir paprašė jo atvykti pas jį į namus, kadangi šis yra sutaręs susitikti su galimu žemės sklypo pirkėju. Žinojo, kad V. dėl miško pardavimo yra patalpinęs skelbimą. V. norėjo, kad prie jo būtų kitas asmuo, pažiūrėtų ir padėtų įvertinti situaciją, kad pirkėjas jo neapgautų. Kai nuvyko pas V. P. T., pas jį į namus buvo atvykęs asmuo, vardu S. Jie visi trys nuėjo į vidų, virtuvę, atsisėdo prie stalo, tada S. išsitraukė savo atsivežtus dokumentus. Tai buvo preliminari žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis. Pirkėjas dar patikslino kainą, kokią yra suderėję už vieną hektarą. Jis kalkuliatoriumi sudaugino skaičius, ranka sutartyje įrašė skaičius. Jis patikrino skaičiavimus mobiliajame telefone esančia skaičiuokle, kad būtų teisingai įrašyta suma už parduodamą žemės sklypą. Suma buvo įrašyta teisingai. Tada jis pamatė, kad pirkėju įrašyta UAB „AVA Group“. Dar jis pažiūrėjo, kad sutartyje nebūtų kitų neatitikimų, kad pardavėju tikrai būtų įrašytas V. P. T., kad būtų įrašyta sutarta suma. S. padavė to dokumento du egzempliorius V. pasirašyti. V.pasirašė. S. ant dokumentų nesirašė, motyvuodamas tuo, kad neturi įgaliojimų pasirašyti dokumentus. S., jam girdint, skambino kažkam telefonu, kaip suprato, jis skambino įmonės vadovui, sakė, kad sutartis pasirašyta, galima pervesti avansą. Matė, kad sutartyje įrašyta kita data, bet nekreipė dėmesio, nes pirkėjo atstovas paaiškino, kad geriau sutartyje tegul būna sutarties data nurodyta „atgalinė“, tai yra, daug ankstesnė už pasirašymo datą, nes taip būsią lengviau įforminti sandorį. Sutartyje ir buvo įrašyti netgi kiti metai. Taip esą būtų buvę geriau dėl kaimyninių sklypų savininkų ar bendrasavininkų sutikimų gavimo. Dėl žemės sklypo kainos nebuvo deramasi. Kaina buvo sutarta iš anksčiau, įrašyta ranka. Jokios kalbos apie kainas tada nebevyko. Mano, kad buvo vienas skambutis įmonės direktoriui, jis buvo informuotas, kad sutartis pasirašyta, galima pervesti avansą. Pokalbio apie tai, kad pirkėjas mišką apžiūrėjo, nebuvo. Kalbama buvo apie dalykus, kurie susiję su sutartimi. Kadangi įmonės atstovas pasakė, kad neturi įgaliojimų pasirašyti, jis pasiėmė abu sutarties egzempliorius su V. parašais, pažadėjo, kad vieną sutarties egzempliorių grąžins, kai pasirašys įmonės įgaliotas atstovas. Tai buvo 2015 m. spalio 14 d. Jis matė du sutarties egzempliorius. (Parodomi liudytojui sutarties du egzemplioriai, klausiama, ar tai tie patys dokumentai, kuriuos tada pasirašė atsakovas). Patvirtino, kad, jeigu tai originalai, tai yra šitie dokumentai, pateikti dokumentai atitinka jo tada matytus dokumentus. Jam niekas nesakė, kad tas sutartis UAB „AVA Group“ galimai pasirašė. S. įgaliojimo nerodė, o V. iš jo įgaliojimo veikti įmonės vardu neprašė. V. pateikė pirkėjo atstovui nuosavybės dokumentus – Viršininko administracijos sprendimus, žemės naudojimosi tvarką patvirtinančius dokumentus. Jis dokumentus ne tik rodė, bet ir davė kopijas. V. T. dokumentų originalų neatidavė.

Iš 2015-10-15 mokėjimo nurodymo Nr. 1418 matyti, kad UAB „AVA Group“ 2015 m. spalio 15d. pervedė 5000 eurų avansinį mokėjimą už miško pirkimą su žeme V. P. T. į jo atsiskaitomąją sąskaitą Pakruojo ūkininkų kredito unijoje ( b.l.14,68).

Iš 2015-10-30 pretenzijos dėl avanso grąžinimo ir jos įteikimo dokumentų matyti, kad advokatas A. L., atstovaujantis UAB „AVA Group“ pretenzijoje dėl avanso grąžinimo paragino V. P. T. ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos grąžinti 5000 Eur avanso kreditorei UAB „AVA Group“ bei sumokėti 484 Eur patirtų išieškojimo išlaidų ( už atstovo teisines paslaugas). Informavo, kad geruoju įsiskolinimo nepadengus, bus kreiptasi į teismą dėl skolos priteisimo( b.l.6-7,17,18-19).

Iš 2015-10-30 išrašų iš Nekilnojamojo turto registro apie V. P. T. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą matyti, kad V. P. T. nuosavybės teise (duomenys duomenys) priklauso 63,4000ha miškų ūkio žemės sklypo 2235/6340 dalis ( b.l.8,9-10).

Iš 2008-02-27 sutarties dėl žemės naudojimosi tvarkos ir žemės sklypo plano matyti, kad O. N. T., A. P. ir V. P. T. susitarė nustatyti žemės sklypo 63,4000ha ( miško) naudojimosi tvarką, pagal kurią V. P. T. atskirai naudosis žemės sklypo dalimi, kurios plotas 22,35 ha ,plane pažymėta B( b.l.11-13,115).

Iš 2015-10-27 sąskaitos už teisines paslaugas ML Nr.0116 ir 2015-10-28 mokėjimo nurodymo Nr. 1436 matyti, kad UAB „AVA Group“ pervedė advokatų profesinei bendrijai Markevičius, Lukošius ir partneriai 484 eurus už teisines paslaugas –teisines konsultacijas ir pretenzijos parengimą ir pateikimą( b.l.15-16).

Iš 2015-11-17 sąskaitos už teisines paslaugas ML Nr.0127 ir 2015-11-18 mokėjimo nurodymo Nr. 1461 bei iš išrašo iš 2015-10-27 sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo matyti, kad UAB „AVA Group“ pervedė advokatų profesinei bendrijai Markevičius, Lukošius ir partneriai 1151 eurus už teisines paslaugas –ieškinio parengimą ir jo pateikimą teismui ( b.l.20-22,23).

Iš V. P. T. atstovo advokato Anatolijaus Šichovcovo 2015-11-15 atsakymo į pretenziją matyti, kad jis nurodė, jog pretenzija yra nepagrįsta ( b.l.37-38,39,40-41).

Iš 2014-03-10 preliminariosios žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad V. P. T. ( pardavėjas) ir UAB „AVA Group“ ( pirkėjas) sudarė sutartį, pagal kurią pardavėjas ir pirkėjas įsipareigoja šioje Sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis sudaryti Pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjas parduotų , o pirkėjas pirktų pardavėjui priklausantį turtą (žemės sklypo plotas 63,4000ha (duomenys duomenys)).Šalys įsipareigojo iki 2015-12-30 sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Šalys susitarė, kad parduodamo turto bendra kaina yra 208359,22 Lt (60345 eurų). V.P. T. parduota 22,35 ha žemės sklypo dalį (2235/6340). Pirkėjas sumoka Pardavėjui šios sutarties pasirašymo dieną b15764 Lt ( 5000 eurų ) avansą .Sutartyje yra pardavėjo V. P. T. parašas ir nėra pirkėjo parašo ( b.l.42-45,46-49).

Iš pažymos matyti, kad atsakovas V. P. T. gauna našlių ir senatvės pensijas ( b.l.67).

Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK 2015-11-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad buvo nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V.P. T. pareiškimą pagal LR BK 182str. , nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( b. l. 96-98).

Iš V. P. T. atsiskaitomosios sąskaitos sutarties bei pačios sąskaitos matyti, kad sąskaitoje 2015-01-26 yra likutis 5369,54 eurų ( b.l.107-110).

Iš V. P. T. rašto matyti, kad jis 2015-10-27 kreipėsi į Trakų rajono 1-ąjį notarų biurą, jog nebūtų sudaryta 2015-11-16 pirkimo-pardavimo sandoris, jam nedalyvaujant , kadangi jokių įgaliojimų kitiems asmenims jis nėra suteikęs ( b.l.114).

Iš prašymo matyti, kad ieškovas prašo jam priteisti 1237,01 eurų bylinėjimosi išlaidų ( b.l.116,117,118,119,120,121).

Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad V .P. T. advokatui sumokėjo 550 eurų ( b.l.122).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo UAB „AVA Group“ ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „AVA Group“ ieškinį atsakovui V. P. T. grindė CK 6.237 straipsnio pagrindu, įtvirtinančiu be pagrindo gauto turto grąžinimą, nurodydamas, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo ikisutartiniai santykiai , jie tarėsi dėl miško pirkimo-pardavimo, UAB „AVA Group“ vykdydama šį susitarimą 2015 m. spalio 15 d. atsakovui V .P. T. į jo atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 5000 eurų avanso, tačiau tarp ieškovo ir atsakovo miško pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas V.P. T. negrąžino iš ieškovo gauto avanso 5000 eurų, nors ieškovas 2015 m. spalio 30 d. pretenzija, išsiųsta V.P. T., paragino grąžinti šią sumą, tačiau atsakovas V.P. T. pinigų negrąžino. Ieškovo nuomone, avanso negrąžinimas vertintinas kaip atsakovo be pagrindo gautas turtas, kuris turi būti grąžintas (CK 6.237 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turtas pripažįstamas įgytu be pagrindo tada, kai: 1) asmuo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti; 2) turtas įgyjamas savo veiksmais ar kitokiu būdu; 3) turtas įgyjamas tyčia arba dėl neatsargumo; 4) turtas įgytas be teisinio pagrindo arba pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai. Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles (restitucijos, be pagrindo gauto turto išreikalavimo ar kt. institutas) ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovui V. P. T. nuosavybės teise priklauso 2235/6340 dalys miško ūkio paskirties žemės sklypo, esantis (duomenys duomenys), kuriame yra brandus miškas ( miško medelynas) ir kurio bendras plotas 63,4000ha. 2015-10-14 atsakovas V.P. T. per tarpininką ieškovei UAB „AVA Group“ pasiūlė pirkti iš jo jam priklausančias 2235/6340 dalis, t. y. 22,35 ha. Kaip nurodo ieškovas, siekiant patvirtinti šalių ketinimus dėl būsimo nekilnojamojo turto sandorio sudarymo, ieškovas UAB „AVA Group“ 2015-10-15 mokėjimo nurodymu Nr. 1418 sumokėjo atsakovui V.P. T. 5000 eurų avanso į jo atsiskaitomąją sąskaitą. Šalys tarėsi taip pat dėl preliminariosios sutarties sudarymo. Tačiau byloje visuma nustatytų duomenų, o taip pat šalių paaiškinimai patvirtina, kad tarp ieškovas UAB „AVA Group“ ir atsakovas V.P. T. rašytinės preliminariosios sutarties dėl atsakovui V. P. T. priklausančio turto pirkimo- pardavimo sutarties nesudarė. LR CK 6.165 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą-pagrindinę- sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia. LR CK 1.93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. LR CK 1.76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys. Kaip matyti iš byloje esančios preliminariosios sutarties, atsakovas V.P. T. ją pasirašė, tačiau ieškovas UAB „AVA Group“ šios sutarties nepasirašė. Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovo atstovas, po avanso apmokėjimo, prieš pasirašydamas preliminariąją sutartį, ieškovas nuvyko apžiūrėti atsakovo parduodamo miško , kad įsitikintų jo kokybe ir tinkamumu ir pamatė, kad iš atsakovui priklausančių ir jo naudojamų 2235/6340 dalių žemės sklypo su miško medelynu apie 1,800 ha ploto miško medelyno yra iškirsta plynu kirtimu. Ieškovas pasiūlė sumažinti parduotino nekilnojamojo turto kainą, tačiau atsakovas nesutiko. Todėl preliminariosios sutarties ieškovas nepasirašė. Kad dalis miško tikrai buvo iškirsta, patvirtino ir pats atsakovas V.P. T..

Iš byloje esančio ieškovo pateikto 2015 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1418 matyti, kad ieškovas UAB „AVA Group“ pervesdamas pinigų sumą atsakovui V. P. T. įvardijo ją kaip avansinį mokėjimą , nurodant mokėjimo paskirtį - „avansinis mokėjimas už miško pirkimą su žeme“

Taigi, UAB „AVA Group“, pervesdamas avansą, siekė miško pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu V. P. T. sudarymo. Tačiau, kaip minėta, tarp UAB „AVA Group“ ir V. P. T. jokių rašytinių sutarčių, įtvirtinant avanso pervedimo bei ateityje ketinamo sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, sudaryta nebuvo. Šį faktą pripažįsta visos bylos šalys (CPK 187 str.). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo tarp šių asmenų susiklosčiusius būtent ikisutartinius teisinius santykius.

Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad civilinėje teisėje galiojant dispozityvumo principui ypatingą svarbą įgyja šalių sudaryta sutartis – pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, tampantis teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu šalių teises ir pareigas. Todėl esant šalių sutartiniams santykiams turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, taikomos įstatymo nuostatos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Suformulavęs pagrindines teisės aiškinimo ir taikymo taisykles dėl iš ikisutartinių santykių kilusios civilinės atsakomybės, kasacinis teismas yra nurodęs, jog šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto ikisutartiniai santykiai, o ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa ypač reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos vis dėlto nesibaigia sutarties pasirašymu. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos. Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

Lietuvos Respublikos CK 6.309 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimam pirkėjui valdyti yra laikomas to daikto pirkimu-pardavimu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad atsakovas V. P. T. įsipareigojo parduoti mišką, o UAB „AVA Group“ įsipareigojo mišką nupirkti. Byloje ginčo dėl UAB „AVA Group“ 2015 m. spalio 15d. pervestos atsakovui V.A. T. dalies miško kainos – 5000 eurų, o V.A. T. gavus šias lėšas, nėra. Šios ginčo lėšos pripažintinos UAB „AVA Group“ sumokėtos atsakovui V. A. T. kaip avansas už iš atsakovo ketinamą įsigyti žemės sklypą su mišku (CK 6.309 str. 2 d.). Tačiau žemės sklypo su mišku atsakovas V.A. T. būsimam pirkėjui UAB „AVA Group“ neperdavė, kas patvirtina, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris nesudarytas (CK 6.309 str. 1 d.).

Kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatyta, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokias teisines pasekmes tai sukelia. Kaip minėta, įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi, suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolės užtikrinimo tikslu, kaip netesybos, ar kt. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinti pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; kt.).

Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šalių paaiškinimai ir visa bylos medžiaga sudaro pagrindą vienareikšmiškai išvadai, jog UAB AVA Group 5000 eurus sumokėjo atsakovui kaip avansą už ketinimą įsigyti žemės sklypą su mišku iš atsakovo V.P. T.. O kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, kaip minėta, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 str. 2 d.). Iš byloje esančios ieškovo pretenzijos matyti, kad atsakovui V.P. T. buvo išsiųstas raginimas sumokėti 5000 eurų skolą, tačiau atsakovas šių lėšų ieškovui negrąžino. Be to, kaip pripažino ir pats atsakovas V.P. T., 2015 m. spalio 19 d., iš ryto jis sulaukė UAB „AVA Group“ direktoriaus A. B. skambučio, kuris telefonu jį informavo, kad žemės su mišku nebeperka ir pareikalavo grąžinti avansą. Kadangi atsakovas V.P. T. sumokėtų pinigų negrąžino, todėl atsakovas V.P. T. turi grąžinti be teisinio pagrindo gautus 5000 eurus. Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą atsiranda atsakovui V.P. T., nes ieškovas pinigus ( avansą) pervedė, o atsakovas žemės sklypo su mišku nepardavė. Nesant jokių rašytinių sutarčių dėl žemės sklypo su mišku pirkimo- pardavimo , sudarytų tarp ieškovo ir atsakovo, konstatuotina, kad atsakovas V.A. T. žinojo, jog visiškai be jokio teisinio pagrindo į savo sąskaitą iš UAB „AVA Group“ gautą avansinį mokėjimą turėjo grąžinti UAB „AVA Group“.

Dėl nuostolių atlyginimo, t .y. dėl ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su gauto avanso grąžinimu. Siekdama teisinių paslaugų, savo pagrįstų teisių gynimo, ieškovė kreipėsi į profesionalų teisininką. Iš sutarties išrašo matyti, kad UAB „AVA Group“ ir advokatų profesinė bendrija Markevičius, Lukoševičius ir partneriai 2015-10-27 sudarė sutartį, pagal kurią advokatas A. L. teikia teisines paslaugas klientei UAB „AVA Group“, buvo išrašyta sąskaita faktūra ( b.l.15), kuri yra apmokėta ( b.l.16). Atsakovo V. P. T. neteisėtas neveikimas sudarė prielaidas ieškovui kreiptis dėl teisinių paslaugų, tokios paslaugos buvo suteiktos, tą paslaugų dydį patvirtina byloje esantys įrodymai – apmokėjimas, PVM sąskaita faktūra, pateikta pretenzija, kurią atsakovas gavo. Tokios ieškovo patirtos išlaidos yra dėl atsakovo V.P. T. neteisėto neveikimo. Ieškovės patirtos papildomos išlaidos 484 eurų laikytinos ieškovės UAB „A. G.“ nuostoliais, nes yra visos Civilinio kodekso 6.246 str.- 6.249 str. numatytos sąlygos, tai yra pagrindas priteisti nuostolių atlyginimą

Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo UAB „AVA Group“ ieškinys tenkintinas visiškai. Iš atsakovo V.P. T. priteistina ieškovui UAB „AVA Group“ 5000 Eur skolos,484 eurų nuostolių atlyginimo bei 5 (penki) procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5484 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.).

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79-80 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 8 punktu ,93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, iš atsakovo V.P. T. ieškovui UAB „AVA Group“ yra priteistina: 124 Eur žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas, paduodant ieškinį ( b .l. 5,36) ir bylinėjimosi išlaidos – 1089 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( b. l. 116-119) bei 86,01 Eur išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ( b. l. 120,121), iš viso 1299,01 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 - 93 straipsniais, 96 straipsniu, į valstybės pajamas iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Kadangi tenkintinas ieškovo UAB „AVA Group“ ieškinys, atsakovui V. P. T. nepriteistinos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 150, 259, 260, 263-268, 270, 271, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. P. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys duomenys), 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) skolos,484 ( keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis) eurų nuostolių atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5484 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 124 Eur ( vieną šimtą dvidešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, 1089 Eur ( vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti , 86,01 Eur ( aštuoniasdešimt šešis eurus 1 euro centą) išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu ( iš viso žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų 1299,01 Eur ) ieškovui UAB „AVA Group“, įmonės kodas 302302790, buveinės adresas Trakų 10, Kaišiadorys, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440.

Priteisti iš atsakovo V. P. T. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys duomenys), 3,16 Eur ( tris eurus 16 euro centų) išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rima Volikienė