Kauno apygardos teismo nuosprendis

A. Š. laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, faktiniu bendrovės (duomenys neskelbtini), suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, tyčia organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, 14 straipsnio 2 dalį, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2012 m. balandžio 24 d. redakcija) 4 straipsnį, kuriame nurodyta, kad apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys turi būti užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys būtų registruojami apskaitos registruose, 16 straipsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, kad buhalterinė apskaita turi būti organizuojama taip, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų registruojami pagal apskaitos dokumentus, taip pat pažeisdamas 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį (2015 m. lapkričio 19 d. redakcija), kuriame nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; 4) teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; 5) laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, taip pat pažeisdamas 1991 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 (2016 m. birželio 29 d. redakcija) 8 straipsnio 1 dalį (2018 m. birželio 28 d. redakcija), kurioje nurodyta, kad socialinio draudimo įmokos, skirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų socialinio draudimo rūšių išmokoms finansuoti, mokamos į Fondo biudžetą. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokos mokamos pagal apdraustiesiems patvirtintus įmokų tarifus, o 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose – pagal draudėjams patvirtintus įmokų tarifus, 17 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose, taip pat pažeisdamas 1999 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 (2003 m. gruodžio 3 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalį (2018 m. gruodžio11 d. redakcija), kurioje nurodyta, kad asmenų, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, privalomojo sveikatos draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka draudėjai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat pažeisdamas 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5 straipsnio 3 dalį (2018 m. birželio 28 d. redakcija), kurioje nurodyta, kad į Garantinį fondą 0,16 procento dydžio įmokas nuo darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, jų filialai ir atstovybės, išskyrus Lietuvos banką, biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas, taip pat pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 straipsnio 1 dalį (2008 m. gruodžio23 d. redakcija), kurioje nurodyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, taip pat pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 78 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad apmokestinamieji asmenys privalo tvarkyti apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad iš jos duomenų būtų galima teisingai nustatyti šio asmens prievoles, susijusias su PVM, taip pat pažeisdamas 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punktą, kuriame nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, 9 punktą, kuriame nurodyta, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau – atskaitingas asmuo); išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis; atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba viešojo sektoriaus subjekto paskirtam atsakingam asmeniui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas; atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį; nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, 10 punktą, kuriame nurodyta, kad atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 „Dėl Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita); atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimo įrodymo dokumentais atiduoda į kasą; pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas, taip pat pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. V-255 „Dėl Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo“ 36 punktą, kuriame nurodyta, kad kasos aparato duomenys apie inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos aparato kasos operacijų žurnale nurodytomis sumomis arba pinigų perdavimą patvirtinančiais apskaitos dokumentais, turinčiais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus rekvizitus, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma – su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasuota suma, kadangi laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams grynais pinigais A. Š. išmokėjo darbo užmokestį, iš viso 10 405 Eur:

- 2019-03-01 – 2019-03-31 laikotarpiu iš viso išmokėjo 1 200 Eur, iš kurių: S. D. išmokėjo 400 Eur, I. P. išmokėjo 400 Eur, J. M. išmokėjo 400 Eur,

- 2019-04-01 – 2019-04-30 laikotarpiu iš viso išmokėjo 1 200 Eur, iš kurių: S. D. išmokėjo 400 Eur, I. P. išmokėjo 400 Eur, J. M. išmokėjo 400 Eur,

- 2019-05-01 – 2019-05-31 laikotarpiu iš viso išmokėjo 1 985 Eur, iš kurių: S. D. išmokėjo 400 Eur, I. P. išmokėjo 400 Eur, J. M. išmokėjo 400 Eur, E. V. išmokėjo 400 Eur, L. V. išmokėjo 385 Eur,

- 2019-06-01 – 2019-06-30 laikotarpiu iš viso išmokėjo 1 905 Eur, iš kurių: S. D. išmokėjo 320 Eur, I. P. išmokėjo 400 Eur, J. M. išmokėjo 400 Eur, E. V. išmokėjo 400 Eur, L. V. išmokėjo 385 Eur,

- 2019-07-01 – 2019-07-31 laikotarpiu iš viso išmokėjo 1 585 Eur, iš kurių: I. P. išmokėjo 400 Eur, J. M. išmokėjo 400 Eur, E. V. išmokėjo 400 Eur, L. V. išmokėjo 385 Eur,

- 2019-08-01 – 2019-08-31 laikotarpiu iš viso išmokėjo 1 585 Eur, iš kurių: I. P. išmokėjo 400 Eur, J. M. išmokėjo 400 Eur, E. V. išmokėjo 400 Eur, L. V. išmokėjo 385 Eur,

- 2019-09-01 – 2019-09-30 laikotarpiu iš viso išmokėjo 945 Eur, iš kurių: S. D. išmokėjo 160 Eur, E. V. išmokėjo 400 Eur, L. V. išmokėjo 385 Eur,

šios sumos tyčia neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir nuo darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal apdraustiesiems ir draudėjui patvirtintus įmokų tarifus neišskaičiavo, nepaskaičiavo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nepateikė atskirų mėnesių SAM pranešimų apie apdraustuosius ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formos), nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 3 116,14 Eur mokesčių, iš kurių: 2 070,11 Eur socialinio draudimo įmokų, 1 022,57 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir 23,46 Eur įmokų į Garantinį fondą, dėl to biudžetui padarė 3 116,14 Eur žalą, taip pat tyčia Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų (forma (duomenys neskelbtini) už 2019 m. birželio – rugsėjo mėnesius, kuriose nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams išmokėto ir buhalterinėje apskaitoje neapskaityto 6 020 Eur darbo užmokesčio nedeklaravo 8 400,81 Eur su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų bei 742,61 Eur gyventojų pajamų mokesčio, kurio nesumokėjo valstybei, o konkrečiai:

- 2019 m. birželio mėn. nedeklaravo ir nesumokėjo 231,46 Eur,

- 2019 m. liepos mėn. nedeklaravo ir nesumokėjo 205,51 Eur,

- 2019 m. rugpjūčio mėn. nedeklaravo ir nesumokėjo 205,51 Eur,

- 2019 m. rugsėjo mėn. nedeklaravo ir nesumokėjo 100,13 Eur,

dėl to biudžetui padarė 742,61 Eur žalą, taip pat tyčia UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, mokėdamas darbuotojams atlyginimus, nevedė ir nesurašė 2019 m. sausio – rugsėjo mėnesių laikotarpio darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2019-01-07 iki 2019-11-08 neapskaitė pardavimo operacijų fiziniam asmeniui R. M. ir juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal jiems išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš viso buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityta 121 vnt. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose neužregistravo 2019-06-01 – 2019-11-30 laikotarpio pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, sąskaitų, elektroninių kasos aparatų (toliau – EKA) kvitų, pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių kvitų, nurodymų įmokėti grynuosius pinigus duomenų, taip pat 2019 m. sausio – gegužės mėnesių laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruose „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose atskaitingu asmeniu nurodytas tik vienas asmuo – A. Š., dokumentais nepagrindė įrašų apie gautas atskaitingo asmens sumas, iš viso 37 835,36 Eur, taip pat 2019 m. sausio – gegužės mėnesių laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitose, sudarytose A. Š. vardu, įrašė tik dalinius duomenis apie atsiskaitymus su atskaitingu asmeniu t. y. apskaityta tik išleistos sumos bei nurodyta likučiai laikotarpio pabaigai – „antiišlaidžiai“, kurie sutampa su tą laikotarpį apskaityta išleista suma (išskyrus 2019 m. vasario 28 d. avanso apyskaitą Nr. 29), tačiau avanso apyskaitos nebuvo tęstinio pobūdžio, nes jokie skolų likučiai, nurodyti laikotarpio pabaigai, sekančioje avanso apyskaitoje laikotarpio pradžiai nebuvo apskaityti, avanso apyskaitose apskaityti ne pinigų sumokėjimą įrodantys dokumentai, o pirkimo PVM sąskaitos faktūros, išrašytos už prekes ir paslaugas, taip pat laikotarpiu nuo 2019-01-14 iki 2019-04-12 pagal išrašytus pinigų priėmimo kvitus gavęs grynuosius pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už mėsos gaminių pardavimą, iš viso 4 387,61 Eur, jų neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir neįnešė į kasą, taip pat laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-11-30 iš EKA inkasuotos grynųjų pinigų sumos, iš viso 117 118,12 Eur, neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje, t. y. dokumentais nefiksavo grynųjų pinigų, inkasuotų iš EKA, gavimo operacijų, taip pat laikotarpiu nuo 2019-03-12 iki 2019-08-27 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskirų mėnesių PVM deklaracijų už 2019 m. sausio – liepos mėnesių laikotarpį 29 eilutėje įrašė neteisingus duomenis ir deklaravo 3 548 Eur mažesnę standartinio tarifo pardavimo PVM sumą, taip pat Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė atskirų mėnesių PVM deklaracijų už 2019 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. mokestinį laikotarpį ir dėl to nedeklaravo ir nesumokėjo 7 960 Eur pardavimo PVM, dėl šių savo veiksmų iš viso į Lietuvos Respublikos biudžetą nesumokėjo 11 508 Eur (3 548 Eur + 7 960 Eur) mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ir dėl to biudžetui padarė 11 508 Eur žalą, ir šiais savo veiksmais iš viso biudžetui padarė 15 366,75 Eur (3 116,14 Eur + 742,61 Eur + 11 508 Eur) žalą.

Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-11-30 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sav. teritorija, veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sav. teritorija, faktiniu bendrovės (duomenys neskelbtini) pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą ir užimamų pareigų pagrindu būdamas materialiai atsakingu už jo žinioje buvusias bendrovei priklausančias pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-11-30 iš trijų bendrovės veikloje naudojamų EKA inkasavo 117 118,12 Eur, taip pat gavo grynuosius pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už mėsos gaminių pardavimą, iš viso 4 387,61 Eur, taip pat gavo grynuosius pinigus iš IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugų pardavimą, iš viso 1 253,04 Eur, taip pat gavo grynuosius pinigus iš fizinio asmens R. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už mėsos ir mėsos gaminių pardavimą, iš viso 8 057,41 Eur, tačiau šių operacijų neapskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ar kasoje, tokiu būdu iš viso grynaisiais pinigais gavo 130 816,18 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų, kurių neįnešė į bendrovės kasą ir neapskaitė bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tačiau iš šios sumos pagal 2019 m. sausio – gegužės mėnesių avanso apyskaitas 36 728,28 Eur grynaisiais pinigais išleido atsiskaitymams su tiekėjais už prekes ir paslaugas, prie avanso apyskaitų pridėjo šiuos įsigijimus pagrindžiančius dokumentus, taip pat pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo dokumentus ir jų apmokėjimą grynaisiais pinigais patvirtinančius dokumentus, kurių nesuregistravo bendrovės apskaitos registruose, iš įvairių juridinių ir fizinių asmenų grynaisiais pinigais įsigijo prekių ir paslaugų už 12 353,09 Eur (1 255,01 Eur + 11 098,08 Eur), šias išlaidas pagrindė EKA kvitais, „(duomenys neskelbtini)“ terminalo kvitais, pinigų priėmimo kvitais, kasos pajamų orderių kvitais ir nurodymais įmokėti grynuosius pinigus, taip pat 2019 m. gegužės – rugsėjo mėnesių laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams iš viso grynaisiais pinigais išmokėjo 8 005,00 Eur neoficialaus darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą, N. Š. grąžino grynaisiais pinigais įmonės veiklai iš jos gautus 53 034 Eur, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso patyrė 110 120,37 Eur piniginių išlaidų grynaisiais pinigais, o likusios grynaisiais pinigais gautos sumos 20 695,81 panaudojimo nepagrindė, t. y. neįnešė jų į įmonės kasą arba banko sąskaitą, neįtraukė į avanso apyskaitas, nepateikė buhalterinių dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ekonominei veiklai vykdyti, o juos pasisavino. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinis vadovas A. Š. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą, iš viso 20 695,81 Eur, dėl šios priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 20 695,81 Eur nuostolį.

Šiais veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Liudytoja S. D. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiksliai negali pasakyti nuo kada. Dirbo mėsos perdirbėja, jos funkcijos buvo gaminti žalius gaminius. Darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Kokį atlyginimą gaudavo, neatsimena, gal gaudavo minimumą. Mokėdavo grynais pinigais, ar duodavo kažką pasirašyti, neatsimena. Mokėdavo atlyginimą A. Š. vieną ar du kartus per mėnesį. Sumokėjo viską, kas priklausė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2017 metų birželio mėnesio iki 2019 metų rugsėjo 12 dienos, buvo įdarbinta mėsos perdirbėjo pareigose. Darbą jai pasiūlė A. Š., nes prieš tai ji dirbo kitoje jo bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbovietė buvo adresu (duomenys neskelbtini) esantis cechas. Iš esmės ji turėjo iš žalios mėsos pagaminti perdirbtos mėsos gaminį, kuris vėliau buvo parduodamas. Įsidarbindama pasirašė darbo sutartį, pagal kurią buvo priimta pilnai darbo dienai, jos darbo valandos buvo nuo 6 val. ryto iki 15 val., dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio, savaitgaliai laisvi. Pagal minėtą sutartį jai priklausė minimalus mėnesinis atlyginimas, kurį ji ir gaudavo, tai būdavo apie 400 eurų. Šį atlyginimą jai išmokėdavo A. Š. grynais pinigais vieną kartą per mėnesį, įprastai mėnesio pabaigoje, tiesiog paduodavo jai pinigus į rankas ceche. Kai gaudavo atlyginimą, paprastai reikėdavo pasirašyti algalapiuose, kuriuose ir būdavo nurodyta ta suma, kurią jai išmokėdavo, tačiau kažkur nuo 2019 metų pradžios pasirašyti ant algalapių nebereikėdavo. A. Š. jai yra išmokėjęs visą jai priklausantį atlyginimą, paskutinį atlyginimą yra gavusi rugsėjo 12 dieną, už tas 12 dirbtų dienų. 2019 metais ji taip pat turėjo nedarbingumą, kuris truko nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), viso apie du mėnesius, tačiau už šį laikotarpį ji nei atlyginimo, nei nedarbo išmokos negavo ir negaus, SODRA sakė, kad nemokės, nes tuo meta ji nebuvo niekur įdarbinta. 2019 metų rugsėjo 12 dieną ji gavo laišką iš SODROS, kuriame buvo nurodyta, jog ji yra išdarbinta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodėl taip nutiko ji nesuprato. Paklausus SODROS, kodėl taip nutiko, jai pasakė, kad darbdavys nemokėjo įmokų ir todėl jas visas išdarbino. Jai pačiai nereikėjo jokių skolų susimokėti SODRAI, nes ji turi du vaikus, kurie yra nepilnamečiai. Paklausus direktoriaus, kaip čia taip nutiko, jis jai paaiškino, kad čia kalta SODRA, kad viskas susitvarkys, kad susimokės tas įmokas ir prašė palaukti, neieškoti kito darbo. Vėliau, spalio mėnesio 21 dieną jai paskambino direktorius A. Š., pasakė, kad yra nauja įmonė MB „(duomenys neskelbtini)“ ir kad ją joje įdarbino, tačiau iki šiol darbo sutarties nėra pasirašiusi, jai tik žodžiu patikino, jog yra įdarbinta oficialiai. Darbą MB „(duomenys neskelbtini)“ realiai pradėjo tik vasario 21 dieną, o prieš tai, kiek žino, buvo išėjus neapmokamų atostogų, tačiau jokio prašymo nerašė, taip nusprendė direktorius A. Š.. Asmens vardu E. C. nėra niekada girdėjus ir tokios nežino, nieko negali apie ją paaiškinti, šiaip visus darbinius klausimus jos spręsdavo tik su A. Š. (5 t., b. l. 78-79).

Liudytoja J. M. parodė, kad yra dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek laiko ten dirbo, nepasakys, nes keitėsi pavadinimai per visą tą gyvavimą. Vieta nesikeitė. Dirbo pardavėja. Parduotuvė ta pati, tik pavadinimai keisdavosi. Dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), toje vienoje parduotuvėje. Balandžio mėnesį išėjo, tik kuriais metais, negali pasakyti. Buvo atbuline data Sodros laiškai, kad susimokėti įmokas. Susimokėjo. Kada iš darbo išėjau, neatsimena, balandžio mėnesį kitur pradėjo dirbti, o kuriais metais, neatsimena. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ne viena, pamainomis. Kada parduotuvėje dirbdavo, tai viena pardavėja būdavo. Paduoda pirkėjams prekę, įmuša pinigus į kasą, gale darbo suskaičiuoja pinigus, nusiima visas ataskaitas, kas yra dienos apyvarta. Pinigai, kurie suprekiauti tą dieną, gale darbo išimami, supildoma kasos knyga pagal čekį, kuris išeina, pagal „Z“ ataskaitą. Pinigus pasiima direktorius. Kito asmens, kuri tvarkytų pinigus, nebuvo. Jos atlyginimas buvo vienodas, gaudavo į rankas minimumą, kuris tuo metu buvo nustatytas. Atlyginimą mokėdavo direktorius grynais pinigais į rankas, į banko sąskaitą pervedimo nebuvo. Patvirtinti, kad gavo, ne visada reikėdavo pasirašyti. Retai kada pasirašydavo. Per mėnesį mokėdavo vieną kartą. Kasos knygas pildydavo tvarkingai kiekvieną dieną. Kad neįmuštų pinigų į kasą už parduotas prekes, to nebuvo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apie tai, kad atėjusi į parduotuvę ji ją atidarydavo, įsijungusi kasos aparatą padarydavo grynųjų pinigų įnešimą į kasą, tuomet dirbdavo ir aptarnaudavo klientus, darbo dienos pabaigoje padarydavo grynųjų pinigų išėmimą iš kasos aparato ir išmušusi dienos „Z“ ataskaitą jos duomenis nurašydavo į kasos operacijų žurnalą. Grynuosius pinigus darbo pabaigoje arba ryte pasiimdavo direktorius A. Š., grynuosius ji palikdavo kasoje arba kasos aparato žurnale, o direktorius juos pasiimdavo kada galėdavo. Kasos knygas visada pildė tvarkingai ir jose esanti informacija atitinka realybę, t. y. tokios operacijos įvyko realiai. Šiaip gali nuoširdžiai pasakyti, jog visas operacijas griežtai apskaitydavo kasos aparatu, tokio dalyko, kaip neapskaityti, net minties nebuvo Kiek prisimina, vasarą persipildė kasos aparato atmintis, tuomet kvietė meistrą, kurio vardas R., jis įprastai visada prižiūri jų kasos aparatus ir jos jam skambinam, jeigu kažkas negerai. Atvykęs meistras sutvarkė kasos aparatą, lyg pasirašė techniniame pase ir leido juo toliau dirbti. Ji niekada nepastebėjo, jog minėtoje prekyvietėje esantis kasos aparatas spausdina klaidingus bendrovės rekvizitus, nežino, kodėl ant kasos aparato kvitų užrašyta „(duomenys neskelbtini)“. Pagal darbo sutartį jai priklausė minimalus mėnesinis atlyginimas, kurį ir gaudavo, tai būdavo apie 400 eurų į rankas, jį jai grynais pinigais išmokėdavo A. Š., paprastai tai būdavo pabaigoje mėnesio. Gaunant atlyginimą nereikėjo kiekvieną kartą pasirašinėti ant algalapių, kartais būdavo, jog nereikia, bet po to už kelis mėnesius atgal pasirašydavo, tačiau nuo 2019 metų vasario iki pat spalio mėnesį ji gaudama atlyginimą niekur nepasirašydavo, nes paprasčiausiai jai nedavė kur. Jeigu kalbant apie jai 2019 metais išmokėtą atlyginimą, tai ji yra jį gavusi už sausio - rugpjūčio mėnesius, už rugsėjo mėnesį ir už nepilnai dirbtą spalio mėnesį jai atlyginimo A. Š. neišmokėjo ir yra skoloje. Kažkur spalio mėnesį ji iš SODROS gavo laišką, nes jai jį tik tada perdavė artimieji, kuriame nurodoma jog yra patikslinti jos valstybinio socialinio draudimo duomenys, pagal kuriuos paskutinė jos dirbta diena UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo 2019 m. vasario 1 d., nors, kaip ir minėjo, realiai ji minėtoje darbovietėje dirbo iki 2019 metų spalio 8 d. Gavusi laišką, paklausė direktoriaus kaip suprasti, sako, kad čia SODRA ją išdarbino. SODRAI jai teko sumokėti susidariusią skolą, kuri siekė apie 271 eurą, vėl įstojo į Darbo biržą. Po kiek laiko jai paskambino direktorius A. Š. ir nurodė, kad jau gali grįžti į darbą ir viskas bus gerai, darbą pradėjo 2019 metų spalio 21 dieną, kiek žino ją įdarbino naujoje bendrovėje MB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutarties tą pačią ir kitą dieną nepasirašė, iki šiol jos nėra pasirašiusi, tačiau žino, jog oficialiai SODRAI pateikti duomenis, jog ji dirba minėtoje bendrovėje. Sutarė su A. Š., jog gaus tą patį atlyginimą kaip ir iki tol, t. y. minimalų. Tačiau po atlikto patikrinimo ji daugiau nebedirbo, jos paskutinė darbo diena buvo 2019 metų lapkričio 18 diena. Žino, jog šiuo metu yra išėjusi neapmokamų atostogų, taip yra nuo lapkričio 18 dienos, tačiau išėjo ne savo noru ir prašymo nerašė, tačiau jau žino, kad netrukus vėl pradės dirbti, bent jau taip žada A. Š.. Asmenį, vardu E. C. žino tik iš rekvizitų, jog ji yra buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, ji jos niekada nėra mačiusi ir su ja bendravusi, visus darbinius klausimus visuomet spręsdavo tik su A. Š.. (5 t., b. l. 90-91). R. M. tikrai pirkdavo per parduotuvę. Mėsą imdavo ne parduotuvėje, o gamybos vietoje, tiek kad ji išrašydavo sąskaitas. Kai buvo parduodama parduotuvėje, tai mušdavo į kasą ir čekius sąskaitoje nurodydavo. Kaip R. M. apmokėdavo, nežino, jos darbas buvo išrašyti sąskaitą pagal R. M. nurodytą sumą. Ar buvo apmokėta, ji nesigilino. R. sakydavo, jog jie su A. susitarę. Išrašytas sąskaitas paduodavo direktoriui. Su R. buvo daug metų pažįstami. Jei būtų kažkas nuslėpta, būtų tiesiog nerašę tų sąskaitų. Už mėsą atsiskaitydavo įvairiai, būdavo pavedimu, būdavo grynais.

Liudytoja I. P. parodė, kad jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinoma, joje dirbo prieš kokius 4 metus. Tol kol gyvavo, tol dirbo. Prieš tai buvo „(duomenys neskelbtini)“, tada „(duomenys neskelbtini)“, tada „(duomenys neskelbtini)“, o ji dirbo pardavėja. Įmonė prekiavo mėsos gaminiais. Dirbo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dirbo nuo 8-17 valandos, o šeštadienį nuo 8 iki 13 valandos. Dirbdavo visomis dienomis, išskyrus sekmadieniais. Tris savaites dirbdavo ir savaitę duodavo laisvą, pavaduodavo kolegė L. V.. Mokamas atlyginimas buvo minimumas, A. jai pinigus paduodavo grynais pinigais. Į sąskaitą pinigų nevesdavo, nežino kaip kitiems mokėdavo. Algalapyje nurodyti įrašai būdavo teisingi, padėdavo parašą ne už mėnesį, o už keletą. Pasirašinėdavo kas kelis mėnesius. Darbo pabaigoje nuimdavo „Z“, padarydavo išėmimą, likdavo likutis ir tada įnešdavo į kasą. Ką išimdavo, tą atiduodavo direktoriui. Išėmimas būdavo kiekvienos darbo dienos pabaigoje. Gal kelis kartus direktorius buvo atvykęs ir sekančią dieną, bet pinigai su išėmimo čekiais stovėdavo. Kas liečia apskaitą parduotuvėje, tai 100 procentų viskas buvo legaliai ir teisėtai, todėl jai ten patiko dirbti. Pyksta dėl to laiško iš SODROS. Kai gavo tuos laiškus, nesuvokė, kas ten yra. Paskambino į SODRĄ ir jai paaiškino, kad už jas nebuvo mokami mokesčiai, todėl SODRA jas išdarbino atbuline data tam, kad sumažinti skolą. Dingo 8 ar 9 mėnesių darbo stažas. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. A. Š. su ja atsiskaitė visiškai. Algalapių nepasirašinėdavo kas mėnesį, bet pasirašinėdavo kas kelis mėnesius už visus mėnesius. Buvo laikotarpis, kad labai ilgą laiką nereikėjo pasirašinėti.

Liudytoja L. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) dirbo maždaug du metus, gal daugiau. Datos neatsimena, buvo įdarbinta gegužės 6 dieną, bet rudenį gavo laišką iš SODROS, jog yra išdarbinta atbuline data. Vadovas buvo A. Š., klausė jo, kodėl jas išdarbino, sakė, kad nieko nežino. Sakė, kad išsiaiškins ir tai yra nesusipratimas. Pasakė, kad ne jis išdarbino, o SODRA. Daugiau apie tai nieko nežino. Dirbo 3 parduotuvėse - (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. bei (duomenys neskelbtini). Kai pardavėjos išeidavo į laisvas, tada ji jas pakeisdavo. Jai būdavo mokamas minimumas grynais pinigais į rankas. Apie algalapius neprisimena, nieko nepasirašydavo. Pardavinėdavo produkciją, įmušinėdavo į kasą, duodavo žmonėms čekius, sverdavo, vesdavo žurnalą. Darydavo dienos kasos ataskaitas. Pinigai, kurie būdavo kasoje, darbo pabaigoje būdavo nuimami „Z“ ir likdavo kasoje. Grynuosius pinigus išimdavo, o kitą dieną likusius vėl įdėdavo. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi. Visas operacijas mušdavo į kasą, nebūdavo įmonės savininko prašymo pajamų nerodyti ir neapskaityti. Atlyginimą gaudavo visada. Nebuvo periodų, kad atlyginimas nebūtų išmokamas. Ant jokio algalapio niekada nėra pasirašiusi. E. C. nepažįsta.

Liudytoja E. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo pardavėja. Dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. Darbo sutartis pasirašyta buvo. Darbo grafikas buvo nuo 9 iki 18 ar nuo 8 ryto. Atlyginimas jai buvo mokamas, jį mokėdavo A. Š.. Atlyginimas būdavo mokamas grynais pinigais. Kiekvieną mėnesį algalapio pasirašyti nereikėdavo. Neatsimena, ar pasirašė už visus gautus pinigus. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2019 metų gegužės 6 dienos ir joje dirbo iki 2019 metų spalio mėnesio pradžios, tiksliai nežino datos, pardavėjos pareigose, vėliau buvo pertrauka kelių savaičių ir nuo spalio 21 dienos ji dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, ten dirbo iki lapkričio 18 dienos. Darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai pasiūlė A. Š., nes ją pažinojo, nes anksčiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esanti parduotuvė. Įsidarbindama pasirašė darbo sutartį, kurioje buvo numatyta, jog yra įdarbinama pilnai darbo dienai, realiai jos darbo valandos buvo nuo 8 val. iki 17 val. nuo pirmadienio iki penktadienio ir nuo 8 val. iki 13 val. šeštadienį, sekmadienis laisva diena, taip dirbo tris savaitės, o ketvirta būdavo laisva, tuomet dirbdavo kita pardavėja L. V.. Į jos pareigas įėjo produkcijos priėmimas ir jos pateikimas, klientų aptarnavimas, darbas su kasos aparatu, tvarkos palaikymas. Įprastai atėjusi į darbą ji įsijungdavo kasos aparatą, padarydavo grynųjų pinigų įdėjimą, tuomet vykdydavo prekybą ir darbo dienos pabaigoje padarydavo grynųjų pinigų išėmimą, tačiau grynuosius pinigus palikdavo kasos aparate ir atspausdindavo kasos aparato „Z“ dienos ataskaitą, kurios duomenis nurašydavo į kasos operacijų žurnalą. Direktorius A. Š. kiekvienos dienos darbo pabaigoje arba ryte atvykdavo į parduotuvę ir ji jam paduodavo prieš tai iš kasos aparato išimtus grynuosius pinigus, taip pat pridėdavo išėmimo kvitą. Gali patikinti, jog visas operacijas apskaitydavo kasos aparatu, nebūdavo taip, kad kažko neapskaitydavo, todėl jai ir patikdavo čia dirbti, nes nereikėdavo bijoti patikrinimų ar panašiai. Pagal darbo sutartį jai priklausė minimalus mėnesinis atlyginimas, tokį ir gaudavo, būdavo kažkur apie 400 eurų į rankas. Atlyginimą jai mokėdavo A. Š. grynais pinigais, įprastai mėnesio pabaigoje jis tiesiog atveždavo atlyginimą jai į parduotuvę ir paduodavo į rankas. Gavus atlyginimą niekada nereikėdavo pasirašinėti ant jokio algalapio, to niekada ir nedarė. Iš viso atlyginimą yra gavus už 5 mėnesius, paskutinį atlyginimą ji yra gavusi už 2019 metų rugsėjo mėnesį, o už spalio mėnesio kelias dirbtas dienas atlyginimo negavo. Gali paliudyti, jog 2019 metų rugsėjo pabaigoje gavo laišką iš SODROS, kuriame buvo nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemoka privalomų mokėti mokesčių SODRAI, todėl ją perspėja. Iki kada ji oficialiai buvo įdarbinta toje bendrovėje, nežino. Direktoriaus apie tai nieko neklausė. Paskambinus į SODRA ten jai pasakė, kad yra kažkokia skola jos vardu, dydžio nesakė, bet jeigu bus paskelbtas bendrovės bankrotas, tai ta skola nusibrauks, nes dėl to turėtų atsakyti darbdavys, o ne darbuotojas. Iki šiol ji asmeniškai nieko nėra mokėjusi SODRAI. Tuomet spalio mėnesio pradžioje direktorius jai pasakė, kad nutraukiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir kad šiuo meta nebus darbo, tad prašė palaukti kol sutvarkys visus leidimus ir dokumentus. Vėliau spalio pabaigoje jis jai dar kartą paskambino ir pranešė, kad nuo spalio mėnesio 21 dienos ji yra įdarbinta jo naujoje bendrovėje MB „(duomenys neskelbtini)“ ir gali grįžti į darbą, tačiau darbo sutarties pasirašyti nedavė. Taip pat gali paliudyti, jog E. C. ji niekada nėra mačiusi, žinojo, kad oficialiai ji buvo direktorė, tačiau ji niekad nesirodė ir joms neprisistatė, dėl darbo visuomet bendravo su A. Š.. (5 t., b. l. 84-85).

Liudytojas T. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė buhalterinę apskaitą. Su A. dirbo vienoje įmonėje ir tokiu būdu susipažino. Apskaitą tvarkydavo pagal įstatymus. Turėjo programą, duomenis jam pateikdavo A., po to duomenis suvesdavo į sistemą. A. Š. jam teikdavo sąskaitas-faktūras, kasos knygos fotografijas. Dažniausiai atsiųsdavo per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę. Duomenis pateikdavo ne laiku. Darydavo patikslinamąsias deklaracijas, kas liečia mokesčius ir socialinį draudimą. Kiek įmonėje dirbo darbuotojų, neatsimena. Tą patį darbą dirba su daug klientų, nenori klaidinti teismo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2017 m. birželio mėn. vidurio iki 2019 m. gegužės mėn. pabaigos. Pradedant darbą pasirašė sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau ją pasirašė ne A. Š., o tuo metu buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą jis tvarkydavo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Visus dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo kilusius klausimus spręsdavo tik su A. Š.. Su A. Š. buvo sutarę, kad jis jam iki kiekvieno mėnesio 10 dienos pateiks dokumentus už praėjusį ataskaitinį mėnesį, o jis juos gavęs suves į buhalterinės apskaitos programą „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pateiks deklaracijas valstybės įstaigoms, esant poreikiui išrašys kitus buhalterinės apskaitos dokumentus, tokius kaip PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų ar išlaidų orderiai. Tačiau A. Š. šio susitarimo nesilaikė ir laiku dokumentų jam neperduodavo, todėl jam pačiam tekdavo jų ieškotis, pavyzdžiui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos tiekėjų ir panašiai. Jam paprašius A. Š. nevėluoti ir kaip įmanoma greičiau pristatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus jis sakydavo, kad tuoj atveš, bet ne visada atveždavo, žodžiu, įvairiai būdavo. Kartais jam net pačiam tekdavo iki jo biuro, esančio (duomenys neskelbtini), važiuodavo ir pasiimti dokumentus, nes jis pats jų niekaip nepristatydavo. Žodžiu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus dažnai gaudavo pavėluotai. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkydavo iš tokių dokumentų, kokius jam perduodavo A. Š.. Nori pabrėžti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus jam perduodavo tik A. Š., daugiau jokie kiti bendrovės darbuotojai jam jų neperduodavo. Tuo metu, kai pradėjo tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bendrovės direktorė buvo J. K., bet ji direktore buvo tik pačioje pradžioje, o po to direktore tapo E. C.. Kaip ir sakė, jam pačiam yra tekę matyti J. K., kažkada ją matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, esančiame (duomenys neskelbtini). Neprisimena ar jam kada nors yra tekę bendrauti su E. C., kaip ir minėjo, dėl įvairių buhalterinės apskaitos klausimų bendraudavo su pačiu A. Š., nors žinojo, jog formaliai jis nebuvo bendrovės direktorius, bet jie taip su juo buvo sutarę. Jeigu gerai prisimena, tai A. Š. pareigos buvo vadybininkas, bet jis jam buvo pasakęs, kad tai jis jam teiks bendrovės dokumentus ir kad jis su juo turėtų bendrauti. Ar jam kada nors yra tekę rengti kokius nors dokumentus, tokius kaip kasos pajamų ar kasos išlaidų orderius E. C. vardu, tai nepamena, mano, jog juos dažniausiai rengdavo A. Š. vardu, kadangi jis buvo atskaitingas bendrovėje asmuo ir be to, kiek pamena, jis buvo ir bendrovės kasininkas. Kiek prisimena, tai bendrovės kasa buvo laikoma pas A. Š.. Su juo už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo A. Š., jis atsiskaitydavo dviem būdais, tai grynaisiais pinigais arba per pašto perlaidą. Jo žiniomis bendrovė ekonominė veiklą vykdė iki 2019 metų spalio mėnesio, bet tiksliai nežino, kaip ir minėjo, apskaitą jis tvarkyti baigė 2019 m. gegužės mėn. pabaigoje, todėl kas ten toliau vyko tai negali komentuoti. Gali paaiškinti, jo įdarbinant naują darbuotoją į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pagal darbo sutartį būdavo nustatomas minimalus mėnesinis atlyginimas, tai tokį jis buhalterinėje apskaitoje ir skaičiuodavo ir nuo jo skaičiuodavo privalomus mokėti mokesčius valstybei. Ar būdavo kokie nors priedai mokami bendrovės darbuotojams, neprisimena. Remiantis sudarytomis darbo sutartimis, jis iki 10 mėnesio dienos už praėjusį mėnesį paruošdavo priskaitymų-išskaitymų atlyginimų žiniaraštį, kuriame atsispindėdavo darbuotojams priskaitytas darbo užmokestis ir išskaičiuoti nuo jų mokami mokesčiai, taip pat kartu paruošdavo ir išmokėjimo žiniaraščius, pagal kuriuos darbuotojams turėjo būti išmokamas atlyginimas. Žino, jog atlyginimai darbuotojams būdavo mokami tik grynaisiais pinigais. Paruošęs šiuos dokumentus jis juos atspausdindavo ir perduodavo A. Š.. Taip pat pagal tvarką paruošęs minėtus žiniaraščius jis pagal juos supildydavo VMI deklaracijas ir SODROS pranešimus apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir pateikdavo jas šioms institucijoms elektroniniu būdu. Informaciją apie privalomus sumokėti VMI ir SODROS mokesčius dėl priskaičiuotų atlyginimų jis perduodavo A. Š., o be to, jis ir pats matydavo kiek reikėdavo sumokėti pagal priskaitymų-išskaitymų atlyginimų žiniaraštį. Dar gali papildyti, jog jis prieigos prie bendrovės banko sąskaitos neturėjo. Kalbant apie atlyginimų mokėjimus, dar prisimena, kad jis jam pasakydavo, kiek pinigų įneša į kasą atlyginimų mokėjimui, jis tai sumai surašydavo kasos pajamų orderį jo vardu, o išmokėjęs atlyginimus pasakydavo, kiek išmokėjo ir jis tai sumai išrašydavo kasos išlaidų orderį jo vardu. Taip pat gali patvirtinti, jog 2019 m. sausio – gegužės mėnesių laikotarpio darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius jis pildė ir juos vedė, ir juos supildęs ir paruošęs perduodavo A. Š.. Jis jų atskirai kažkur išsisaugojęs neturi, kadangi dalį dokumentų, kuriuos turėjo, atidavė jums dar patikrinimo metu, o kitą dalį atidavė pačiam A. Š., tai visi dokumentai ir turėtų būti pas jį. Apie SODRAI nepateiktus SAM pranešimus už 2019 m. kovo – gegužės mėnesius gali paaiškinti, kad šiuos pranešimus jis pildė ir teikė elektroniniu būdu, tačiau SODRA specialistai juos atmesdavo paaiškindami, kad tai dėl susidariusio įsiskolinimo SODRAI. Šią informaciją perduodavo A., o daugiau nelabai ką ir galėjo padaryti. Apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams galėjo būti mokamas neoficialus atlyginimas, jis nieko nežino. Jam už UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktas paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras sumokėdavo A. Š., o tose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta suma būdavo kintanti ir priklausydavo nuo jam perduotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų kiekio, tai buvo sumos kažkur nuo 350 Eur iki 500 Eur be PVM, tačiau tiksliai pasakyti galima pažiūrėjus į išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Dažniausiai A. Š. jam šias sąskaitas apmokėdavo grynaisiais pinigais, tačiau retkarčiais darydavo ir pašto perlaidas. Kiek prisimena, tai iki galo su juo nėra atsiskaityti ir yra likusi 510,71 Eur skola, kuri iki šiol nėra padengta. Kiek žino, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras išrašydavo pačios pardavėjos arba pats A. Š., jam pačiam nėra tekę išrašyti PVM sąskaitų faktūrų, o jau tik gaudavo tas išrašytas sąskaitas suvesti į buhalterinės apskaitos programą. Bendrovėje mėsos produktų pardavimai būdavo apskaitomi arba kasos aparatu, jeigu klientai prekes įsigydavo parduotuvėse, arba A. Š. išrašyta sąskaita faktūrą ir prie jos pridedamais atsiskaitymo už tą produkciją dokumentais. Įprastai jis gavęs tokius dokumentus ir matydamas, kad bendrovė gavo pajamų, jas priskirdavo buhalterinėje sąskaitoje „(duomenys neskelbtini)“, kadangi A. Š. buvo tik vienas atskaitingas asmuo ir jis tuos pinigus gaudavo. Jis vesdavo A. Š. avansinę apyskaitą pagal jam perduotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Kalbant apie bendrovės įsigijimus ir jam perduotus įsigijimų dokumentus, tokius kaip PVM sąskaitos faktūros, tai jis visuomet įsitikindavo, kad minėta sąskaita yra apmokėta, tai arba prie jos būdavo pridedami apmokėjimo faktą patvirtinantys dokumentai, tokie kaip kvitai ar pan., arba pačioje sąskaitoje pažymėta, kad ji yra apmokėta. Jeigu apmokėjimo faktą patvirtinantys dokumentai jam būdavo neperduodami, tai tokį sandorį traukdavo į skolas tiekėjams ir į avansinę apyskaitą toks dokumentas neturėjo patekti, bent jau taip mano. Kalbant apie deklaracijų teikimą, tai Valstybinei mokesčių inspekcijai jis teikdavo gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus ir PVM deklaracijas, kurias supildydavo pagal jam A. Š. perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus. Gali patvirtinti, kad visi jam perduoti dokumentai būdavo įtraukiami į apskaitą ir jų duomenys įrašomi į teikiamas deklaracijas. Pateikus PVM deklaraciją, jis A. Š., dažniausiai telefonu, kartais ir el. paštu arba per programėlę „(duomenys neskelbtini)“, perduodavo informaciją apie privalomą sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Jo žiniomis A. Š. dažniausiai kiekvienos darbo dienos pabaigoje asmeniškai iš elektroninių kasos aparatų išsiimdavo grynuosius pinigus, atlikdavo grynųjų pinigų inkasavimą, ir juos pasiimdavo kaip atskaitingas asmuo. Mėnesio pabaigoje A. Š. jam per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę atsiųsdavo kasos aparatų kasos operacijų žurnalų nuotraukas, kuriose matydavo kiek pinigų konkretų mėnesį buvo inkasuota. Gavęs šiuos duomenis, jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingų asmenų registre registruodavo operacijas apie inkasuotus pinigus, tokiu būdu įrašai patekdavo į apskaitą, kažkokio atskiro buhalterinės apskaitos dokumento nerašydavo, nes tokios prievolės nėra. Kaip jau minėjo, gali patvirtinti, jog jis gavęs dokumentus apie bendrovės turėtus sandorius, juos visus įtraukdavo į apskaitą, apie kažkokių pajamų neapskaitymą nieko nežino ir negali pakomentuoti. Prisimena, jog informaciją apie sandorius su fiziniu asmeniu R. M. jis gaudavo, tai būdavo jam ranka išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurias įtraukdavo į buhalterinę apskaitą, o atsiskaitymas pagal jas, jo žiniomis, būdavo apskaitomas per kasos aparatą. Apie sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprisimena. Informaciją apie sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis gaudavo, tai gaudavo Almanto jiems išrašytą sąskaitą faktūrą ir dokumentus apie gautą atsiskaitymą, tai galėjo būti arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas kasos išlaidų orderis, arba A. Š. išrašytas pinigų priėmimo kvitas, tiksliai nepamena. Gavęs šiuos dokumentus apie sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, juos įtraukdavo į buhalterinę apskaitą, o gautus pinigus įtraukdavo į atskaitingų asmenų registrą prie A. Š. avansinės apyskaitos. Kaip jau aiškino, tai 2019-08-27 jis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijas už 2019 m. birželio – liepos mėnesius, nors kaip jau sakė, buhalterinę apskaitą tvarkyti baigė 2019 m. gegužės mėn. pabaigoje. Tai padarė iš draugiškumo atkakliai prašomas A. Š., o minėtas deklaracijas supildė pagal A. Š. su savimi atsivežtus dokumentus, už tai jokio atlygio negavo. Apie buhalterinės apskaitos paslaugų nutraukimą pranešė A. Š., tai jam pranešė susitikus gyvai, mano, kad turėjo pasirašyti dokumentą dėl sutarties nutraukimo, kurį turėtų turėti, bet reikia jo paieškoti, kol kas jo nerado, bet dar pabandys paieškoti, dabar tiksliai neprisimena šio fakto. (6 t., b. l. 65-68).

Liudytojas R. M. parodė, kad turėjo ir tebeturi kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Iš A. Š. įmonės pirkdavo marinuotus mėsos gaminius, sprandinę. Dažnumas buvo kas antrą dieną. Atsiimdavo įvairiai, parduotuvėje, ceche ir kartais atveždavo pats A.. Cechas buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Jo (duomenys neskelbtini) netoli, (duomenys neskelbtini) kaime prie (duomenys neskelbtini). Ta parduotuvė, kur imdavo mėsą, irgi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 2019 metais važiuodavo tik į tą vieną parduotuvę ir į cechą. Gaudavo sąskaitas - faktūras už pirktą gaminį. Atsiskaitydavo grynais pinigais. Tą sąskaitą - faktūrą jam išrašydavo už kiekvieną apsipirkimą, bet būdavo, kad kartais imdavo gale savaitės, jeigu nespėdavo. Visas sąskaitas yra deklaravęs savo metinėje deklaracijoje. Mėsos imdavo įvairiai, būdavo už 60, 70, 100 eurų, žiūrint kiek jis turėdavo produkcijos iš sprandinės. 10, 15 eurų nebūdavo, neatsimena. Mokėdavo grynais pinigais A. Š. ar parduotuvėje pardavėjoms. Tos sąskaitos blankas būdavo labai panašus į pajamų orderį. Ten būdavo nurodyta suma, rekvizitai to UAB ir jis galvojo, kad tai pakankamas dokumentas, atskiro dokumento už apmokėjimą negaudavo. Pardavėjos būdavo trys, keturios, neatsimena jų vardų. Sumokėjo viską, kas buvo išrašyta pagal sąskaitą. Kad 8053 eurų, gali būti, nes mėsa pakankamai brangi. Jo įmonės apyvarta 45 000 eurų per metus.

Liudytoja R. S. parodė, kad kaltinamąjį A. Š. pažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinoma. Yra bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, tai (duomenys neskelbtini) parduotuvė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pradėjo prekiauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsa. A. Š. atveždavo prekes ir jos pardavėja jas pardavinėdavo. Jo produktais prekiaudavo šalia savo produktų. Iš jo imdavo tik nuomos mokestį kas mėnesį, kad jo parduotuvėje jis prekiaus savo mėsa. Jis atveždavo sąskaitas ir pinigus. Pinigus, kuriuos gaudavo už jo produktus, atiduodavo jam. Dar jis mokėjo už elektrą. Prekiavimas vyko iki 2019 metų pavasario, gal nuo 2016 metų. Už tuos gaminius sumokėdavo „(duomenys neskelbtini)“. Pardavinėdavo ta pačia gamintojo kaina. Už kiek pirkdavo, už tiek ir parduodavo. Jų pelnas - nuomos mokestis. Išrašydavo apmokėjimą kas mėnesį. A. Š. mokėdavo 300 eurų plius mokesčius už elektrą. Jis visada apmokėdavo, įsiskolinimų nebūdavo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad „A. atveždavo ir pristatydavo produkciją tiesiai į parduotuvę. Pristatydamas prekes jis kartu atveždavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ir pinigų priėmimo kvitą, bet būdavo kad pinigų priėmimo kvitus ir už kelias sąskaitas išrašydavo, tiesiog kiekvienos neapmokėdavo kas kartą, o paprasčiausiai kelių sąskaitų sumas įtraukdavo į vieną pinigų priėmimo kvitą. Tuomet pardavėja jai perduodavo tas PVM sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus, kuriuos ji pasirašydavo. Jeigu jai būdavo perduodamas ir pinigų priėmimo kvitas, tai ji ten nurodytą sumą apmokėdavo iš bendrovės lėšų, tiksliau pasirašydavo tą kvitą ir prie jo pridėdavo grynuosius pinigus. Po to tą kvitą ir grynuosius pinigus vėl perduodavo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), kur vėl kitą kartą joms prekes pristatęs A. pasiimdavo tą kvitą ir prie jo pridėtus grynuosius pinigus – apmokėjimą už tą kvitą. Taip ir vykdavo tas procesas, tai nuo sąskaitos ir kvito gavimo iki faktinio apmokėjimo momento praeidavo kelios dienos ar savaitės, kol A. vėl užvažiuodavo pristatyti produkcijos ir pasiimti tų dokumentų ir pinigų. Apie jai parodytas 2019-01-14 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-01-25 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-02-01 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-02-11 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-02-21 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-03-04 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-03-12 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-03-20 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-03-26 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-04-04 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-04-12 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), gali paaiškinti, jog jose skiltyje „(duomenys neskelbtini)“ yra jos spaudas ir jos parašas, šios sąskaitos yra tikros ir nesuklastotos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo jose nurodytą produkciją. Apie jai parodytus 2019-01-14 pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-01-25 pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-02-11 pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-02-21 pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-03-12 pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-03-26 pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-04-12 pinigų priėmimo kvitą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), gali paaiškinti, jog juose skiltyje „(duomenys neskelbtini)“ yra jos spaudas ir jos parašas, šie pinigų priėmimo kvitai yra tikri ir nesuklastoti ir ji sumokėjo juose nurodytas grynųjų pinigų sumas A. Š. už prieš tai jai rodytas ir bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, iš viso grynaisiais pinigais jam sumokėjo 4387,61 Eur. Kodėl jai parodytose PVM sąskaitose faktūrose ir pinigų priėmimo kvituose nėra A. Š. parašų, tai nežino, nes šių dokumentų egzemplioriuose, kurie yra įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriją, tai A. Š. parašai tikrai yra. Gali patvirtinti, jog už visą joms tiektą UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją ji yra atsiskaičiusi ir tikrai nelikę skoloje (5 t., b. l. 128-129).

Liudytojai K. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai žinoma. Dirbo su bankroto administratoriumi A. V. ir teikė metinę GMP deklaraciją. Su tuo bankroto administratoriumi buvo sudariusi sutartį, padėjo jam buhalteriniais klausimais, kai reikia teikti metines ar kitas deklaracijas. Duomenų deklaracijų pildymui paprašė buvusio buhalterio T. V.. Jis pateikė duomenis, kad į darbuotojų metines deklaracijas suplauktų duomenys iš įmonės. Pasižiūrėjo pagal mėnesines deklaracijas, kas yra pateikta ir ką atsiuntė buvęs buhalteris ir pagal tai pateikė. Viskas buvo pas FNTT, originalių dokumentų ji neturėjo. Duomenų patikrinti negalėjo, nes iš „Sodros“ kiti buvo duomenys, nes savo iniciatyva ji buvo atleidus žmones anksčiau laiko dėl skolų. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad T. V. jai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius už 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. laikotarpį, yra teisingi. T. V. nurodė jai, kad atlyginimas darbuotojams buvo išmokėtas per kasą.

Liudytoja I. T. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai girdėta. Dirbo pas bankroto administratorių, kuris bankrotino tą įmonę, jai teko susipažinti su kai kuriais dokumentais. Mokesčių inspekcija prašė kažkokios deklaracijas, jos buvo nepateiktos, tai nulines jas ir pateikė. Daugiau į dokumentus nieko nesigilino, nes tai buvo bankroto administracijos įmonė. Formaliai pateikėu nepateiktas deklaracijas ir nurodė, kad jos nulinės, be jokių duomenų. Jokių duomenų nebuvo, buvo faktas, kad pateiktos. Mokesčių inspekcijoje sakoma, kad pateikiama tam, jog „(duomenys neskelbtini)“. Dokumentų neturėjo, nes juos buvo paėmusi FNTT. Tam, kad būtų pateiktas dokumentas ir nebūtų tuščia, tai pateikia nulinę, o gavus duomenis galima deklaracijas tikslinti. Ji netikslino, nes neilgai dirbo su bankroto administratoriumi. Iš šios įmonės buvo atleisti žmonės Sodros inciatyva, nes nebuvo siųsti mėnesiniai pranešimai. Sodra atleido darbuotojus atbuline tvarka. Su kai kuriomis moterimis bendravo, aiškinosi su Sodra, jie prašė įrodyti, kad tie žmonės dirbo, tai jie atstatys, kadangi neturėjo dokumentų, negalėjo padėti ir po to išėjo iš darbo.

Liudytoja N. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Sūnui yra skolinusi nemažai pinigų. Už įmonę pavedimus darė iš savo asmeninių lėšų, savo sąskaitos. Kiek pamena, 14 tūkstančių buvo atiduoti grynais, kiti buvo pavedimu. Buvo sudaryta sutartis, nes suma buvo mažesnė. Iškilo reikalų, kad reikia dar ir dar pravesti, daugiau sutarčių nerašė. 50 tūkstančių jai buvo gražinta grynais. Visada grąžindavo grynais. Tuo metu dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Pajamų pagal įstatymą, gautų pinigų, deklaruoti neturi. Deklaravo tik pajamas. Buvo „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Nežino, ar ikiteisminio tyrimo metu sūnus pateikė skolos aktą. 2018-12-18 grynųjų pinigų paskolos raštas buvo vienintelis. Tie, kurie buvo pavedimais, raštų nebuvo. Neklausė sūnaus, ar grąžina pinigus iš savęs ar iš įmonės, skolino tai įmonei. Nepamena, ar pervesdavo įmonei, ar mokėdavo skolas už įmonę. Didžiausios įmonės skolos buvo už (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. C. parodė, kad 2016-2017 metų laikotarpiu ieškojo darbo. Susisiekė su A. Š. dėl darbo bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ arba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo pokalbio metu A. Š. jai pasakė, kad ieško darbuotojo į (duomenys neskelbtini) pareigas, bet iš karto pasakė, kad to darbo bus nedaug. Prisimena, kad po kelių dienų jai paskambino A. Š. ir pasakė, kad ji tinka ir yra priimama į darbą. Kiek prisimena, tai praėjus dar kelioms dienoms po šio darbo pokalbio ji ir pradėjo ten darbą. Jos darbo vieta buvo tame ceche, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, tik gatvės neprisimena dabar jau. Pagrindinės jos pareigos buvo darbuotojų darbo laiko kontrolė ir užsakymų iš pardavėjų kontrolė, iš esmės ji tik surinkdavo informaciją iš pardavėjų kokių jiems produktų į parduotuvę reikia ir perduodavo gamybos skyriui, tiksliau ant tokios baltos lentos užrašydavo, kur jie matydavo, ir tada gamybos skyrius pagal jos užrašytą ir pateiktą informaciją užsakinėdavo žaliavas, kad galėtų pagaminti reikiamos produkcijos kiekį. Ji dirbo labai nedaug valandų, gal po kelias valandas ir tai net ne kiekvieną dieną, o gal tik kas antrą. Kažkokių (duomenys neskelbtini) pareigų ji nėjo ir net negalvojo, kad turėtų eiti. Nei ji kokių sąskaitų išrašinėdavo, nei kasos dokumentus tvarkydavo, net grynaisiais bendrovės pinigais nedisponavo ir su jais jokių operacijų neatlikinėdavo, juo labiau nemokėdavo atlyginimų kitiems bendrovės darbuotojams, taip buhalterinės apskaitos neorganizavo ir tuo nesirūpino, net nežino kas buvo bendrovės buhalteris, nes jai nereikėdavo su juo bendrauti, o ir šiaip visus klausimus bendrovėje spręsdavo A. Š., ji irgi į jį kreipdavosi, jei jai kildavo kokių nors klausimų. Taip dirbo labai trumpą laiką, gal tik porą mėnesių, nors tiksliai neprisimena ir negalėtų tiksliai to patvirtinti. Aišku už šį darbą kažkokį atlygį turėjo gauti, bet kokio jis buvo dydžio tai neprisimena, netgi neprisimena kaip jis jai buvo mokamas, ar grynaisiais, ar banko pavedimu. Praėjus tiems keliems mėnesiams po jos darbo bendrovėje pas A. Š. jos su dukra P. C. vis tik nusprendė, jog jos nori išvykti gyventi į (duomenys neskelbtini). Kai apie šį persikraustymą užsiminė A. Š. ir pasakė, kad planuoja išvykti ir jai dabar reikės dažnai į ten skraidyti, tai prisimena, kad jis jai pasiūlė sudaryti įgaliojimą, kad jis galėtų visus bendrovės reikalus tvarkyti, nors nežino kam to reikėjo, jis juos ir taip tvarkė, ir tada jei vis tik jos planas ten persikraustyti nepavyks, tai ji galės grįžti pas jį į darbą. Bet dabar ar ji tokį įgaliojimą iš tiesų pasirašė, ar ne, neprisimena. Apklausos metu jai parodyto 2018-12-05 įgaliojimo tai ji tikrai nepasirašė, nes jame esantis parašas yra akivaizdžiai ne jos, tą galima matyti palyginant jos visus parašus, esančius pateiktuose dokumentuose, kurie pasirašyti nuo 2016 metų ir juose visuose jos parašas yra vienodas ir ne toks, koks yra šiame įgaliojime, tad kas šitą įgaliojimą pasirašė, ji nežino. Nuo 2016 metų spalio mėnesio ji kartu su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), turi tai patvirtinančių dokumentų. Šie duomenys įrodo, jog ji (duomenys neskelbtini) pareigų toje bendrovėje, net pavadinimo negali prisiminti ar tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje išdirbo tik porą mėnesių, tikrai nėjo ir jokių buhalterinės apskaitos dokumentų nepasirašinėjo. Tai kaip ir sakė, atlyginimą ji turėjo gauti tik už tuos kelis mėnesius darbo, po to ji tiesiog išėjo iš tos bendrovės ir ten niekada nebedirbo, tad ir atlygio jokio daugiau negaudavo. Kad pagal dokumentus iš tikrųjų ji toje bendrovėje išdirbo laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2019-03-01 tai jai yra staigmena, nes kaip ir sako, dirbo tik apie du mėnesius, o kodėl tiek laiko nebuvo išdarbinta, tai negali pasakyti, čia reiktų turbūt A. Š. klausti. Ji tikrai nekontroliavo bendrovės veiklos, neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nežino buhalterinės apskaitos tvarkymo tvarkos, tai nebuvo jos atsakomybė. Net negalėtų pasakyti kas tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, nes to nežinojo paprasčiausiai. Realiai bendrovę valdė A. Š., jis ir priėmė ją į darbą ir viskuo tuo rūpinosi. Kas yra bendrovės akcininkas ji nežino, o asmens vardu I. T. ji nepažįsta (6 t., b. l. 4-7).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau FNTT prie LR VRM) Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. lapkričio 27 d. specialisto išvadoje „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini) ” ūkinės finansinės veiklos“ (2t., b. l. 100 -145) konstatuojama:

Išvada 1 klausimu. Kokia darbo užmokesčio suma buvo apskaičiuota ir išmokėta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos duomenis ir pagal buvusių bendrovės darbuotojų J. M., L. V., S. D., I. P. ir E. V. liudijimus laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-11-30?

UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentuose, t. y. 2019 m. vasario 18 d. – 2019 m. gegužės 20 d. laikotarpio išrašytuose kasos išlaidų orderiuose ir kasos knygoje, užfiksuota, kad darbuotojams išmokėta 9873,82 EUR darbo užmokesčio už 2019 m. sausio - balandžio mėnesius. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, pagal kuriuos būtų išmokėtos kasos išlaidų orderiuose nurodytos darbo užmokesčio sumos, tyrimui nepateikta.

Taip pat nepateikta ir darbo užmokesčio paskaičiavimo žiniaraščių už 2019 m. sausio -balandžio mėnesius, todėl negalima nustatyti kokiems darbuotojams, kokios darbo užmokesčio sumos buvo paskaičiuotos ir kokiems darbuotojams, kokios darbo užmokesčio sumos užfiksuotos kaip išmokėtos iš kasos grynaisiais pinigais už 2019 m. sausio - balandžio mėnesius.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusių darbuotojų -J. M., S. D., I. P. liudijimus, 2019 m. sausio - balandžio mėnesiais buvo išmokėta 4800 EUR darbo užmokesčio. Pagal surašytus kasos išlaidų orderius 2019 m. sausio - balandžio mėnesiais išmokėta suma sudarė 9873,82 EUR t. y. 5073,82 EUR didesnė, nei nurodė apklausti darbuotojai.

Išvada 2 klausimu. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-11-30, atsižvelgiant į buvusių bendrovės darbuotojų liudijimus, buhalterinėje apskaitoje užregistruotos visos įvykusios operacijos apie darbo užmokesčio išmokėjimą įmonės darbuotojams, kokia neoficialaus darbo užmokesčio suma buvo išmokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams?

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, darbo užmokesčio paskaičiavimo žiniaraščių už 2019 m. sausio - balandžio mėnesius tyrimui nepateikta, todėl negalima nustatyti buhalterinėje apskaitoje užregistruotų darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo operacijų už šį laikotarpį teisingumo.

Už 2019 m. gegužės - rugsėjo mėnesius UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių, darbo užmokesčio paskaičiavimo žiniaraščių tyrimui nepateikė. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusių darbuotojų liudijimus, gavus atlyginimą, nereikėjo pasirašyti, o pagal 2019 m. gruodžio 23 d. A. Š. paaiškinimą, nuo 2019 m. birželio mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nebuvo vedama t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje duomenų apie priskaitytą ir išmokėtą darbo užmokestį šiuo laikotarpiu, kurio pagal buvusių darbuotojų liudijimus buvo išmokėta 8005 EUR, nėra. Pagal darbuotojų liudijimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2019 m. gegužės - rugsėjo mėnesius, išmokėjo 8005 EUR neoficialaus darbo užmokesčio.

Išvada 3 klausimu. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-11-30 pagal apskaitos dokumentus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teikė teisingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai? Jeigu pateikti neteisingi duomenys, tai kokiose pateiktose deklaracijose, ataskaitose ar kituose dokumentuose įrašyti neteisingi duomenys? Kiek dėl to nedeklaruota ir nesumokėta mokesčių į valstybės biudžetą ( PVM, GPM, SODRA)?

SODRA. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2019 m. kovo - lapkričio mėnesius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nepateikė SAM pranešimų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų nedeklaravo, tuo nesilaikant LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo ( 1991 05 21 Nr.I-1336) (nauja redakcija 2016 06 29 Nr.XII-2508) 13 str. 2 d., 17 str. 2 d., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-683 redakcija) patvirtintų „Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių” 48.1 p., 48.2p., 51.1 p.

SAM pranešimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė ir valstybinio socialinio draudimo įmokų nedeklaravo, nors Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius EDAS priemonėmis siuntė elektronines žinutes, kuriose pranešė, kad nepateikti SAM pranešimai.

2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybinio socialinio draudimo įmokų nemokėjo, nors sutinkamai su Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (1991 05 21 Nr.I-1336) (nauja redakcija 2016 06 29 Nr.XII-2508) 12 str. 1 d., priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Įmokų nebuvo sumokėta ir po 2019 m. sausio 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus išsiųsto raginimo Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėti pradelstą 1179,52 EUR skolą.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2019 m. kovo – rugsėjo mėnesius darbuotojams pagal jų parodymus išmokėjo 10405 EUR darbo užmokesčio, tai nuo darbuotojams priskaičiuoto darbo užmokesčio (14561,51 EUR) pagal apdraustiesiems ir draudėjui patvirtintus įmokų tarifus neišskaičiavo, nepaskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 3116,14 EUR (2839,56 EUR + 276,58 EUR) mokesčių. Iš jų 2070,11 EUR (1823,19 EUR + 246,92 EUR) socialinio draudimo įmokų, 1022,57 EUR (1016,37 EUR + 6,20 EUR ) privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 23,46 EUR įmokų į Garantinį fondą, tuo nesilaikant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo ( 1991 05 21 Nr.I-1336) ( nauja redakcija 2016 06 29 Nr.XII-2508) 8 str. 1 d., 8 str. 2 d. ( 2018 06 28 Nr.XIII-1336 redakcijos) ir 10 str. 1d., Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (1996 05 21 Nr. I-1343) (2003 12 03 Nr. IX- 1219 nauja redakcija) 17 str. 1d. , 17 str. 2d. (2018 12 11 Nr.XIII-1724 redakcijos), Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo (2016 09 14 Nr. XII-2604) 5 str. 3d. ( 2018 06 28 Nr. XIII-1348 redakcija), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo (2018 12 11 Nr. XIII-1719) 3 str. 1 d., 3 str. 2 d., 3 str. 3 d., 3 str. 4 d.

GPM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikusi mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini) už 2019 m. sausio – gegužės mėnesius ir metinę gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaraciją. Tačiau nepateikus tyrimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio paskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščių, negalima nustatyti su darbo santykiais susijusių išmokų paskaičiavimo, deklaravimo ir išmokėjimo teisingumo, A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo pateiktose deklaracijose.

Nesilaikant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 07 02 Nr. IX-1007) 24 str. 2d. (2017 12 07 Nr. XIII-841 redakcija), 2019 m. kovo - balandžio mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos buvo pateiktos atitinkamai dviem ir vienu mėnesiu vėliau, nei nustatytas terminas, 2019 m. gegužės mėnesio pajamų mokesčio deklaracija buvo pateikta pavėlavus 2 dienas, nei nustatytas terminas, o metinė gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracija pateikta keturiais mėnesiais vėliau, nei nustatytas terminas.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus, nenustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutinkamai su Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ( 2002 07 02 Nr. IX-1007) 23 str. 4 d. (2008 12 23 Nr. XI-111 redakcija) nustatytais terminais ar vėliau būtų sumokėjusi valstybei 1570,44 EUR (ar 1566,51 EUR) deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio už 2019 m. sausio - gegužės mėnesius.

Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio - rugsėjo mėnesiais išmokėjo darbuotojams, pagal jų parodymus, 6020 EUR sumą darbo užmokesčio, tai Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė mėnesinių pajamų mokesčio deklaracijų ( forma (duomenys neskelbtini) už šį laikotarpį, nesilaikant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002 07 02 Nr. IX-1007) 24 str. 2d. (2017 12 07 Nr. XIII-841 redakcija), ir nedeklaravo 8400,81 EUR su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių A klasės išmokų bei 742,61 EUR išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio.

Tokiu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje, 4 eilutėje „Bendra išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, suma“ ir 5 eilutėje „Bendra išskaičiuota GPM suma“ įrašė neteisingus duomenis, nes sumažino 8400,81 EUR „bendrą išmokų, neatėmus NPD, GPM, VSDĮ ir PSDĮ, sumą” bei sumažino 742,61 EUR „bendrą išskaičiuotą GPM sumą“.

PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikusi PVM deklaracijas už 2019 m. sausio - lapkričio mėnesius. Tačiau nesilaikant Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002 03 05 Nr. IX-751) 85 str.1 d. nustatyto termino, PVM deklaracijas už 2019 m. vasario, kovo, gegužės, birželio mėnesius pateikė pavėlavus 1-2 mėnesius, PVM deklaracijas už 2019 m. balandžio, liepos mėnesius pateikė pavėlavus 2 dienas, PVM deklaracijas už 2019 m. rugpjūčio-spalio mėnesius pateikė pavėlavus 10-12 mėnesių, PVM deklaraciją už 2019 m. lapkričio mėnesį pateikė pavėlavus 13 dienų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose už 2019 m. sausio - liepos mėnesius deklaravo 11192 EUR standartinio tarifo pardavimo PVM, kurį įrašė į PVM deklaracijų 29 eilutę. Tačiau pagal pateiktų dokumentų duomenis - EKA kasos operacijų žurnalų, PVM sąskaitų faktūrų duomenis 2019 m. sausio - liepos mėnesių laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavo 14697,74 EUR standartinio tarifo pardavimo PVM. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose už 2019 m. sausio - liepos mėnesius, 29 eilutėje įrašė neteisingus duomenis, nes deklaravo 3505 EUR mažesnę standartinio tarifo pardavimo PVM sumą, ir dėl to nesumokėjo valstybei 3505 EUR PVM.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose už 2019 m. rugpjūčio - lapkričio mėnesius jokių duomenų nėra įrašyta (t. y. nulinės deklaracijų sumos), tame tarpe ir standartinio tarifo pardavimo PVM. Tačiau pagal pateiktų dokumentų duomenis - EKA kasos operacijų žurnalų, PVM sąskaitų faktūrų duomenis 2019 m. rugpjūčio - lapkričio mėnesių laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavo 7784,83 EUR standartinio tarifo pardavimo PVM. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose už 2019 m. rugpjūčio - lapkričio mėnesius 29 eilutėje įrašė neteisingus duomenis, nes nedeklaravo 7784 EUR standartinio tarifo pardavimo PVM, kurio nesumokėjo valstybei.

Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose už 2019 m. sausio - lapkričio mėnesius, 29 eilutėje įrašydama neteisingus duomenis, nedeklaravo 11289 (3505 EUR +7784 EUR) standartinio tarifo pardavimo PVM, kurio nesumokėjo valstybei, tuo nesilaikant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. VA-73 redakcija) „Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių“ 46p. (2018 12 31 Nr.VA-103 redakcija).

Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose už 2019 m. sausio - lapkričio mėnesius 11 eilutėje įrašė neteisingus duomenis, nes nedeklaravo 52594 EUR patiektų prekių, apmokestinamų taikant standartinį PVM tarifą, vertės.

Pelno mokestis. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 12 20 Nr. IX-675) 51 str. 2 d. (2016 03 22 Nr. XII-2262 redakcija), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 04 13 Nr. IX-2112 ) 78 str. (2007 07 03 Nr.X-1249 redakcija), pagal duomenų bazės „VMI deklaracijos“ informaciją pelno mokesčio deklaracijos už 2019 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikusi.

Dėl 4 klausime išdėstytų teisės aktų nesilaikymo tvarkant buhalterinę apskaitą, negalima nustatyti veiklos rezultatų ir dėl to nustatyti ar įmonė nesumokėjo pelno mokesčio.

Pagal aukščiau išdėstytus duomenis, iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo 15147,75 EUR (3116,14 EUR + 742,61 EUR + 11289 EUR) mokesčių.

Išvada 4 klausimu. Ar iš pateiktų dokumentų galima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jos turimą turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą? Jei ne, tai ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros negalima nustatyti visiškai ar iš dalies, ir dėl kokių priežasčių? Taip pat prašome įvardinti asmenis, kurie turėjo organizuoti buhalterinę apskaitą, išsaugoti dokumentus ir registrus, ir asmenis, kurie tvarkė bendrovės apskaitą.

Dėl išvadoje išvardintų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo tvarkant buhalterinę apskaitą, už 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpį iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Pagal VĮ „Registrų centras” duomenų bazės informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore nuo 2017 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. dirbo E. C..

Pagal VĮ „Registrų centras” duomenų bazės informaciją UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. dirbo A. Š..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pagal 2017 m. birželio 14 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)”, kuri teikė apskaitos paslaugas iki 2019 m. gegužės 31 d. (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)” pateiktą informaciją).

Nuo 2019 m. birželio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 11 06 Nr. IX- 574) 10 str. 1 d. (2018 05 24 Nr.XIII-1183 redakcija), nebuvo organizuota apskaitos tarnyba, nors pagal tyrimui pateiktus dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. lapkričio 30 d. vykdė veiklą (2 t., b. l. 100-145).

202 m. birželio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrai buvo pateikta 2019 m. gegužės - rugsėjo mėnesių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų: išrašytos pardavimo PVM sąskaitos faktūros, išrašyti pinigų priėmimo kvitai, pirkimo dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos), pinigų sumokėjimą pagrindžiantys dokumentai - EKA kvitai, perlo terminalo kvitai, kasos pajamų orderių kvitai, pinigų priėmimo kvitai.

Dėl šiai apžiūrai pateiktų dokumentų papildoma ir keičiasi 2020 m. lapkričio 27 d. specialisto išvadoje „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini) išdėstyti duomenys taip:

1) 2020 m. lapkričio 27 d. specialisto išvados „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini) skyrių „Pardavimo operacijos pagal PVM sąskaitas faktūras“, 21 psl. po 3 pastraipa, papildyti taip: UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėms „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotas paslaugų pardavimas už 1035,57 EUR, paskaičiuota 217,47 EUR PVM, bendra paskaičiuota suma 1253,04 EUR. Visose išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kad „sąskaitą išrašė“ pasirašęs A. Š..

Už paslaugas „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priskaičiuotą sumą sumokėjo grynaisiais pinigais, kurių priėmimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašiusi pinigų priėmimo kvitus. Pagal pinigų priėmimo kvitus „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) sumokėjo visą pagal PVM sąskaitas faktūras paskaičiuotą sumą - 1253,04 EUR. Pinigų priėmimo kvituose, kad pinigus gavo, pasirašęs A. Š..“

2) 2020 m. lapkričio 27 d. specialisto išvados „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini) skyriaus „Pardavimo operacijos pagal PVM sąskaitas faktūras“, 24 psl. paskutinę pastraipą papildyti taip: „2019 m. rugpjūčio 30 d. ir 2019 m. rugsėjo 20 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)“.

3) Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėms – „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose paskaičiuotos 217,47 EUR PVM keičiasi ir papildomi 2020 m. lapkričio 27 d. specialisto išvados „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) skyriaus „PVM deklaravimo duomenys“ ir išvadų 3 klausimu išdėstyti duomenys:

a) 23 lentelę papildyti papildomai pateiktuose dokumentuose paskaičiuoto PVM duomenimis ir išdėstyti taip:

Laikotarpis Pagal dokumentus nustatyta standartinio tarifo pardavimo PVM, EUR Standartinio tarifo pardavimo PVM, EUR ( 29 eilutė) Skirtumas (5-6), EUR Apskaityta EKA Pagal PVM s-f UAB “ (duomenys neskelbtini)“ Pagal papild. pateiktas PVM s-f Pagal S-f EKA serija Iš viso PVM 1 2 3 4 5 6 7 2019 01 1281,17 39,37 102,31 1422,85 1166 257 2019 02 1605,20 246,50 107,92 1959,62 1605 355 2019 03 1777,99 364,12 104,81 2246,92 1778 469 2019 04 1902,20 111,48 104,56 2118,24 1902 216 2019 05 2458,14 - 117,85 2575,99 1579 996 2019 06 2066,50 - 113,21 2179,71 1789 391 2019 07 2009,19 - 42,25 185,22 2236,66 1373 864 Iš viso 01-07 mėn. 13100,39 761,47 42,25 835,88 14739,99 11192 3548 2019 08 2215,56 - 107,52 182,82 2505,90 0 2506 2019 09 2241,88 - 67,70 222,53 2532,11 0 2532 2019 10 1604,60 - 104,21 1708,81 0 1709 2019 11 1160,47 - 52,76 1213,23 0 1213 Iš viso 08-11 mėn. 7222,51 175,22 562,32 7960,05 0 7960 Iš viso 20322,90 761,47 217,47 1398,20 22700,04 11192 11508

b) pakeisti 26 psl. 1 pastraipoje ir išvados 3 klausimu 30 psl. 1 pastraipoje PVM sumas: sumą 14697,74 EUR pakeisti į 14739,99 EUR, sumą 3505 EUR pakeisti į 3548 EUR.

c) pakeisti 26 psl. 4 pastraipoje ir išvados 3 klausimu 30 psl. 2 pastraipoje PVM sumas: sumą 7784,83 EUR pakeisti į 7960,05 EUR, sumą 7784 EUR pakeisti į 7960 EUR.

d) pakeisti 26 psl. 5 pastraipoje PVM sumas ir pastraipą išdėstyti taip: „Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose už 2019 m. sausio - lapkričio mėnesius, 29 eilutėje, įrašydama neteisingus duomenis, nedeklaravo 11508 EUR (3548 EUR + 7960 EUR) standartinio tarifo pardavimo PVM, kurio nesumokėjo valstybei. Be to, įmonei - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjai sumokėjo 10109,84 EUR (11508,04 EUR - 1398,20 EUR) paskaičiuoto pardavimo PVM“.

e) pakeisti išvados 3 klausimu 30 psl. 3 pastraipą ir išdėstyti taip: „Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijose už 2019 m. sausio-lapkričio mėnesius, 29 eilutėje, įrašydama neteisingus duomenis, nedeklaravo 11508 EUR (3548 EUR + 7960 EUR) standartinio tarifo pardavimo PVM, kurio nesumokėjo valstybei, tuo nesilaikant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2016 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. VA-73 redakcija) „Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių“ 46 p. (2018 12 31 Nr. VA-103 redakcija).“

4) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėms – „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose paskaičiuotos 1035,57 EUR pardavimo pajamų sumos keičiasi ir papildomi 2020 m. lapkričio 27 d. specialisto išvados „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini) skyriaus „PVM deklaravimo duomenys“ ir išvados 3 klausimu išdėstyti duomenys:

a) 24 lentelę papildyti papildomai pateiktuose dokumentuose paskaičiuotų pardavimo pajamų duomenimis ir išdėstyti taip:

b) pakeisti 27 psl. 2 pastraipoje apmokestinamųjų pajamų vertės sumas: sumą 69990,48 EUR pakeisti į 70191,65 EUR, sumą 15524 EUR pakeisti į 15726 EUR.

c) pakeisti 27 psl. 4 pastraipoje apmokestinamųjų pajamų vertės sumas: sumą 37070,68 EUR pakeisti į 37905,08 EUR.

d) pakeisti 27 psl. 5 pastraipoje ir išvadoje 3 klausimu 30 psl. 4 pastraipoje apmokestinamųjų pajamų vertės sumas: sumą 52594 EUR pakeisti į 53631 EUR.

e) pakeisti 27 psl. 6 pastraipoje 11289 EUR PVM pakeisti į 11508 EUR sumą ir 52594 EUR apmokestinamųjų pajamų vertės sumą pakeisti į 53631 EUR.

5) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėms – „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose paskaičiuotos 1035,57 EUR pardavimo pajamų sumos keičiasi ir papildomi 2020 m. lapkričio 27 d. specialisto išvados „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini) skyriaus „Pelno mokesčio deklaravimas“ išdėstyti duomenys:

a) 1 pastraipą (27 psl.) pakeisti ir išdėstyti taip: „UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktų tyrimui dokumentų duomenis veiklą vykdė 2019 m. sausio 1 d. - 2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu ir šiuo laikotarpiu gavo 108096,73 EUR pajamų, kurias apskaitė EKA, išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (duomenys 17, 19, 21 lentelėse ir šios išvados 2 lentelėje )“.

6) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėms – „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) išrašytose PVM sąskaitose faktūrose paskaičiuotos 217,47 EUR PVM keičiasi 2020 m. lapkričio 27 d. specialisto išvados „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini) skyriaus „Bendra mokesčių suma“ ir išvados 3 klausimu išdėstyti duomenys:

a) šio skyriaus 3 pastraipoje 11289 standartinio tarifo pardavimo PVM sumą pakeisti į 11508 EUR sumą.

b) šio skyriaus paskutinę pastraipą pakeisti ir išdėstyti taip: „Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo 15366,75 EUR (3116,14 EUR + 742,61 EUR + 11508 EUR) mokesčių.“

c) išvados 3 klausimu paskutinę pastraipą 30 psl. pakeisti ir išdėstyti taip: „Pagal aukščiau išdėstytus duomenis, iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo 15366,75 EUR (3116,14 EUR + 742,61 EUR + 11508 EUR) mokesčių.“

7) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonių „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) pagal pinigų priėmimo kvitus priimtų 1253,04 EUR keičiasi ir papildomi 2020 m. lapkričio 27 d. specialisto išvados „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini) skyriaus „Pinigų priėmimo kvitai“, „Buhalterinė apskaita“ ir išvados 4 klausimu išdėstyti duomenys:

a) 34 psl. po 1 pastraipos papildyti taip: „UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų priėmimui už paslaugas iš „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) išrašiusi pinigų priėmimo kvitus, nurodytus šios išvados 2 lentelėje, pagal kuriuos 2019 m. liepos 24 d. – 2019 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu priimta 1253,04 EUR. Pinigų priėmimo kvituose, kad pinigus gavo, pasirašęs A. Š..

b) skyriaus „Buhalterinė apskaita“ 42 psl. 5 p. ir išvados 4 klausimu 45 psl. 5 p. suma 4387,61 EUR pakeičiama į 5640,65 EUR sumą.

8) Apžiūrai pateikti pirkimo dokumentai - PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos, pagal kuriuos 2019 m. liepos 2 d.- 2019 m. rugsėjo 25 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš juridinių ir fizinių asmenų buvo įsigyta prekių ir paslaugų. Dėl šių dokumentų keičiasi ir papildomi 2020 m. lapkričio 27 d. specialisto išvados „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini) skyriaus „Buhalterinė apskaita“ išdėstyti duomenys:

a) papildomai pateiktų dokumentų duomenimis papildoma 35 lentelė.

b) šio skyriaus 40 psl. pastraipą po 35 lentele pakeisti ir išdėstyti taip: „Kaip nurodyta 35 lentelėje, 2019 m. birželio 1 d. - 2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pagal PVM sąskaitas faktūras, sąskaitas iš nurodytų juridinių ir fizinių asmenų buvo įsigyta prekių ir paslaugų už 20157,23 EUR (12430,12 EUR + 7727,11 EUR), bendra suma su pirkimo PVM 1181,97 EUR (698,12 EUR + 483,85 EUR) sudarė 21339,20 EUR (13128,24 EUR + 8210,96 EUR). 35 lentelėje nurodytais atvejais už prekes ir paslaugas buvo apmokėta grynais pinigais 1255,01 EUR (717,72 EUR + 537,29 EUR), o pinigų apmokėjimą pagrindžiantys dokumentai - EKA kvitai, perlo terminalo kvitai. Kas šiuos mokėjimus atliko duomenų nėra.“

9) Apžiūrai pateikti dokumentai, kuriuose užfiksuota 2019 m. gegužės 15 d. - 2019 m. rugsėjo 23 d. laikotarpiu vykdyti apmokėjimai grynaisiais pinigais juridiniams ir fiziniams asmenims. Dėl šių dokumentų keičiasi ir papildomi 2020 m. lapkričio 27 d. specialisto išvados „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini) skyriaus „Buhalterinė apskaita“ išdėstyti duomenys:

a) papildomai pateiktų dokumentų duomenimis papildoma 36 lentelė.

b) šio skyriaus 41 psl. pastraipą po 36 lentele pakeisti ir išdėstyti taip: „Kaip išdėstyta 36 lentelėje, pagal tyrimui pateiktus dokumentus 2019 m. gegužės 15 d. - 2019 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdyti apmokėjimai grynaisiais pinigais tiekėjams už prekes ir paslaugas, ir šiuo laikotarpiu pagal pinigų sumokėjimą pateisinančių dokumentų - pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių kvitų, nurodymų įmokėti grynuosius pinigus duomenis buvo sumokėta 11098,08 EUR (6256,82 EUR + 4841,26 EUR). Pinigų sumokėjimą pateisinančiuose dokumentuose kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai, sumokėję pinigus, buvo J. M., L. V., A. Š., E. V..“

10) Kiti dokumentai - PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nekeičia 2020 m. lapkričio 27 d. specialisto išvados „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų (2 t., b. l. 160-168).

Specialistė A. B. paaiškino atlikusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą. Tyrė laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. Tyrimui nebuvo pateikta darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščiai. Pirmame klausime detaliai aprašyta yra, už kurį laikotarpį ir kas nebuvo pateikta, pažymėta, kas buvo užfiksuota kasos pajamų orderiuose apie išmokėjimą. 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nemokėjo VSD įmokų. Deklaravo už 2019 m. sausio ir vasario mėnesius, už kitus mėnesius nebuvo deklaruota. 3 lentelė, 8 lapas - darbuotojai, VSD pabaiga - tai valstybinio socialinio draudimo pabaiga. Čia yra aprašyta, dėl ko taip atsitiko ir kas VSD skyriaus sprendimu priimta. Čia ką VSD skyrius nustatė, ji sudariusi lentelę. Pvz. J. M. socialinio draudimo pabaiga 2019 m. vasario 1 d.,- tai yra parašyta VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2019-09-12 sprendimu. 5 lentelė, 10 lapas - 2019 m. kovo-rugsėjo mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaičiavo išmokėtą atlyginimų sumą pagal darbuotojų liudijimus, kiek buvo išmokėta jiems užmokesčio į rankas, pagal tai turėjo būti paskaičiuota, kiek turėtų sumokėti mokesčių. -5 ir 6 lentelės skiriasi tuo, kad 5 lentelėje apdraustiesiems, reiškia darbuotojams, mokesčiai, kuriuos turėjo paskaičiuoti ir sumokėti, o 6 lentelėje ką turėjo sumokėti įmonė. Kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo pajamų tiriamu laikotarpiu, nustatė kasos aparatų tyrimų duomenimis, kokias atskaitė pajamas, pridėtinės vertės mokestį, kokios sumos buvo inkasuotos, reiškia išimtos grynais iš kasos aparato. „Z“ ataskaita yra kasos aparato kvitas, dienos ataskaita. Tame kvite atsispindi visi duomenys apie tos dienos apyvartą, pajamų sumas, pajamų mokestį, kiek inkasuota, tai yra dienos dokumentas. Buvo pildomi elektroninio kasos aparato operacijų žurnalai, į kuriuos įrašyti duomenys ir suklijuotos „Z“ ataskaitos. Nuo 20-to lapo pardavimo operacijos pagal PVM sąskaitas faktūras. 19 lentelė yra pagal sąskaitas išrašyta, o pagal jas apmokėta kasos pajamų kvitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal dokumentus išeina, kad buvo mokėta grynais pinigais. 24 psl. parašyta, kad nustatyta, kada ir kokias sumas sumokėjo R. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra viena sąskaita, nustatė, kad susidubliavo numeriai. Kad šitos sąskaitos faktūros galėjo būti apmokamos per kasos aparatą tiesiog įmušant, to nebuvo nustatyta, kasos aparatų duomenys buvo patikrinti. Kasos aparatuose yra juostos ir jas prasukant matosi kiekvienas įrašas. „Z“ ataskaitos yra viena suvestinė, kasos aparatų juostos yra vienas mokėjimas. Tikrino visas sumas visų kasos aparatų. Duomenų apie apmokėjimą pagal šitas PVM sąskaitas faktūras nebuvo, 24 psl. 2 pastraipa.pardavimas turi būti įformintas tuo metu, kai jis vyksta. Tai yra privaloma pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį, ūkinės operacijos metu turi būti išrašyti dokumentai. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus padarė išvadą, kad iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal kaltinamojo pateiktą dokumentą - grynųjų pinigų grąžinimo aktą - jos išvada tikrai nesikeis, nes jos tiriamu laikotarpiu apie paskolos suteikimą duomenų nebuvo. Jeigu įmonė išmoka pinigus grynais iš kasos, tai turi būti kasos išlaidų orderis, o ne toks dokumentas. Jos tiriamuoju laikotarpiu apie paskolas nebuvo jokių duomenų apskritai. Jeigu ir buvo mokėta grynais, yra surašomi apskaitos dokumentai. Apskaitos dokumentų neradusi.

Civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus atstovė V. A. paaiškino, kad VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 3499,14 eurų žalos atlyginimo. Ši suma yra nesumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo darbo užmokesčio, kuris buvo išmokėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 darbuotojoms. Pagal gautą FNTT išvadą darbo užmokesčio buvo priskaičiuota 14561,51 eurų, nuo šios sumos įmokos sudarė 3116,14 eurų. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius, gavęs specialisto išvadą, priėmė sprendimą. Sprendimas priimtas 2021 m. kovo 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų tikslinimo“. O po šio tikslinimo įmokų suma padidėjo iki 3435,39 eurų nesumokėtų įmokų. Ši suma buvo patikslinta dėl to, kad specialisto išvadoje nebuvo į įmokas įskaičiuota darbuotojams mokėtinos pensijų kaupimo įmokos. Rengiant ieškinį buvo kreiptasi dėl aktualių duomenų ir buvo gautas atsakymas, kad ši suma dar turi padidėti 63,75 eurų dėl įmokų „grindų“. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad įmokos skaičiuojamos ir mokamos ne mažesnės nei Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Šiuo atveju dviem darbuotojams buvo apskaičiuota papildomos draudžiamosios įmokos - 299,60 eurų. Tokiu būdu VSDF biudžetui padaryta žala yra 3499,14 eurų. Šios įmokos iki šiol nesumokėtos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutavusi ir išregistruota iš juridinių asmenų registro. Dėl šių aplinkybių žala turi būti priteista iš buvusio šios įmonės vadovo A. Š., nes žala atsirado dėl jo neteisėtų veiksmų. Jei nebūtų neteisėtų veiksmų, nurodyto dydžio žala nebūtų atsiradusi. Žala apibrėžiama kaip negautos pajamos. Negautos pajamos – turtinė žala. Vadovaujantis VSD įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, asmenys, kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, privalo žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujanti teismų praktika, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip turtinė žala atsakomybės požiūriu. Šiuo atveju taip ir yra. Žalos kitais būdais išieškoti negalima. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bandė išieškoti sumas, kiekvieną mėnesį buvo teikiami debeto nurodymai, tačiau nebuvo gauta pajamų nuo 2018 metų gruodžio mėnesio, iki kol įmonei iškelta bankroto byla. Bankroto byloje dalyvavo, buvo pareiškę kreditorinį reikalavimą, jis buvo ženkliai didesnis, bet visiškai nebuvo patenkintas. Šioje bankroto byloje Kauno skyrius atstovavo Utenos ir Panevėžio skyrius. Kreditoriniai reikalavimai buvo pareikšti atskirai Kauno skyriaus. Kauno skyrius visas Marijampolės ir Alytaus teises ir pareigas perėmė nuo 2021 metų liepos 1 dienos. Panevėžio skyrius pagal vidines tvarkas dalyvauja bankroto bylose. Panevėžio skyrius siuntė dokumentus Kauno skyriui su prašymu atstovauti, nes ši įmonė priskirta Kauno skyriaus teritorijai. Jų kreditorinis reikalavimas buvo nepatenkintas ir suma, kurią išmokėjo darbuotojams iš garantinio fondo, dar padidėjo. Bankroto procedūroje negavo nei euro. Bankroto byla buvo kelta (duomenys neskelbtini) skyriaus iniciatyva, nes įmonė ilgą laiką nemokėjo įmokų, susidarė įsiskolinimas. Žala padaryta tuo, kad buvo nesumokėtos VSD įmokos už įmonę laikotarpiu, kuris yra kaltinime. Yra priskaičiuotos nesumokėtos įmokos, kaip ir nurodyta FNTT specialisto išvadoje. Mokesčių mokėtojas yra įmonė, tačiau subsidiariai atsako įmonės vadovas, kadangi neliko įmonės. Įmonės vadovas neužtikrino, kad būtų tikrinama apskaita pagal teisės reikalavimus, neužtikrino, kad būtų mokamos įmokos. Įmonė nemokėjo įmokų ilgiau nei 3 mėnesius, nebuvo gauti jokie įrodymai, kad įmonė vykdo veiklą, todėl buvo priimtas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimas. Prieš tai buvo priimta išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdymo fakto nustatymo. Nustatyta, kad draudėjas nemoka socialinio draudimo, nesikreipia dėl mokėjimo atidėjimo ir nepateikia veiklą įrodančių dokumentų. Šiuo atveju, vadovaujantis VSD įstatymu, kai draudėjas nevykdo veikos, apdraustųjų valstybiniu socialinio draudimo pajamos ir įmokos yra neįrašomos į apdraustųjų registrą. Kai tokia situacija tęsiasi 3 mėnesius, priimamas sprendimas dėl apdraustųjų socialinio draudimo pabaigos. Tai buvo padaryta ir šiuo atveju. Draustumo pabaiga nustatoma nuo veiklos nevykdymo fiksavimo, tada nustatoma draustumo pabaiga. Gavus FNTT išvadą, kad veikla vykdoma, duomenys buvo atstatyti. Rėmėsi FNTT išvada, kad veikla buvo vykdoma ir nebuvo mokami tik mokesčiai. Viskas atstatyta darbuotojų naudai - priimtas VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus sprendimas „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo pagal FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo 2021 m. kovo 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini). Įmokos iš darbuotojų tikrai neišieškomos. Už privalomą sveikatos draudimą darbuotojai gali patys mokėti. PSD moka darbdavys, kai nedraudžia darbdavys, tada asmuo tampa savarankiškai besidraudžiančiu. Laikotarpiu, kai asmuo nedirba, asmuo galėjo pats už save mokėti. Pas juos gautos įmokos niekur nepradingsta, jos fiksuojamos, automatiškai skola turi mažėti. VSD ir PSD yra atskiros įmokos. Šiuo atveju pagal išvadą buvo 3116 eurų įmokų, iš jų 2070,11 eurų socialinio draudimo įmokų, 1222,57 PSD įmokų, 23,46 įmokų į garantinį fondą. Į šią sumą įeina PSD įmokos. Įmonė dėl bankroto išregistruota 2022 m. birželio 1 d. Sistema duomenis apie apdraustuosius priimdavo, bet duomenų neįrašydavo. VSD įstatymas neleidžia įrašyti tada, jei nustatytas veiklos nevykdymo faktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė veiklą įrodančių dokumentų ir nesumokėjo įmokų. Pareikalavus turėjo pateikti duomenis apie veiklos vykdymą arba apie tai, kad kreipėsi dėl įmokų atidėjimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių duomenų nepateikė, nors privalėjo.

Grynųjų pinigų grąžinimo akte nurodoma, kad „Aš, N. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinu, kad UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), man grąžino visą sumą, kurią aš kaip fizinis asmuo buvau paskolinusi, tai yra penkiasdešimt tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt penkis eurus (50.645)“ Pasirašo N. Š., 2019 m. rugpjūčio 12 d. (8t., b. l. 8).

Grynųjų pinigų paskolos rašte nurodoma, kad jis sudarytas (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 19 d. ir pagal jį UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujama A. Š. iš N. Š. skolinasi apyvartinėms lėšoms 11 400 eurų. Raštas pasirašytas A. Š. ir N. Š. (8 t., b. l. 30).

Sąskaitos išrašai iš SEB banko patvirtina, kad N. Š. 2017 m. rugpjūčio 11 d. pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą 10 000 eurų pagal 2017 m. rugpjūčio 10 d. paskolos sutartį (8 t., b. l. 31), 2018 m. sausio 9 d. pervedė AB Energijos skirstymo operatoriui už elektrą 3610, 37 Eur, mokant už UAB „(duomenys neskelbtini)“(8 t., b. l. 32), 2018 m. rugpjūčio 29 d. pervedė AB Energijos skirstymo operatoriui už elektrą 1800 Eur (8 t., b. l. 33), 2018 m. lapkričio 16 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pervedė 19184,97 Eur, pradiniu mokėtoju nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“(8 t., b. l. 34), 2018 m. gruodžio 5 d. pervedė AB Energijos skirstymo operatoriui už elektrą 2200 Eur, mokant už UAB „(duomenys neskelbtini)“(8 t., b. l. 35), 2019 m. gegužės 2 d. pervedė AB Energijos skirstymo operatoriui už elektrą 1052 Eur, mokant už UAB „(duomenys neskelbtini)“(8 t., b. l. 36), 2019 m. liepos 29 d. pervedė AB Energijos skirstymo operatoriui už elektrą 1407 Eur, mokant už UAB „(duomenys neskelbtini)“(8 t., b. l. 37), 2019 m. rugsėjo 18 d. pervedė AB Energijos skirstymo operatoriui už elektrą 2389 Eur, mokant už UAB „(duomenys neskelbtini)“(8 t., b. l. 38).