- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-13
- Bylos Nr.
- e2A-1561-864/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Tomas Venckus
- Ieškovas
- H. K., J. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Sidora“, UAB „Žvanga“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų H. K. ir J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų H. K. ir J. K. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims UAB „Sidora“ ir UAB „Žvanga“ dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai H. K. ir J. K. (toliau ir ieškovai) kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti ieškinio padavimo terminą ir : 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir atsakovė) 2018 m. liepos 31 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (toliau ir Įsakymas), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ Nr. 49VĮ- 1027-(14.49.2); 2) panaikinti atsakovės 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
2. Prašymą dėl termino atnaujinimo grindė aplinkybėmis, kad ieškovai 2019 m. kovo 13 d. pateikė atsakovei prašymą išaiškinti, kodėl UAB „Sidora“ naudojasi valstybės žemės sklypo dalimi, kuri skirta ieškovų nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti. Atsakovė 2019 m. gegužės 24 d. pateikė atsakymą nurodydama, jog 2018 m. liepos 31 d. buvo priimtas įsakymas, kuriame buvo nustatytos pastatams eksploatuoti reikalingos dalys. Ieškovai susipažinę su šiuo dokumentu, 2019 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą susipažinti su įsakymu ir su juo susijusiais dokumentais. 2019 m. birželio 20 d. ieškovai gavo iš atsakovės dokumentų kopijas. Iki šios datos ieškovai nežinojo apie priimtą įsakymą ir nebuvo jo gavę. Įsakymu buvo sumažinta ieškovų pastatams eksploatuoti priskiriama žemės ploto dalis, todėl jis pažeidžia ieškovų teises. 2019 m. liepos 10 d. ieškovai pateikė skundą dėl įsakymo, o atsakovė 2019 m. rugpjūčio 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo netenkino skundo. Dėl šio sprendimo ieškovai 2019 m. rugsėjo 6 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu atsisakė priimti skundą, nurodydama, jog reikia kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Ieškovai 1 mėn. terminą apskųsti atsakovės įsakymą praleido dėl svarbių priežasčių: atsakovė nurodė klaidingą apskundimo tvarką, ieškovai buvo sąžiningi ir aktyvūs, nepiktnaudžiavo savo teisėmis, sužinoję apie priimtus sprendimus, ėmėsi veiksmų greitai juos apskųsti.
3. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad :
3.1. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausė 42 315 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). 2005 m. sausio 13 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis pagal kurią UAB „Sandėliavo logistikos sprendimai“ buvo išnuomota 23 010 kv. m šiuo sklypo dalis. 2008 m. rugsėjo 15 d. valstybės žemės sklypo nuomos sutartimi 5 050 kv. m sklypo dalis buvo išnuomota UAB „Santechniniai darbai“.
3.2. 2010 m. gruodžio 31 d. tarp valstybės ir UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ buvo sudarytas susitarimas dėl išnuomoto žemės sklypo dalies sumažinimo nuo 23 010 kv. m iki 11 759 kv. m ploto.
3.3. 2011 m. sausio 28 d. ieškovai sudarė su UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią įgijo žemės sklype esančius 6 statinius.
3.4. 2011 m. gegužės 10 d. tarp ieškovų ir valstybės buvo sudarytas susitarimas, kurio 2005 m. sausio 13 d. nuomos sutartis buvo pakeista, vietoje nuomininko UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ įrašant nuomininkus – ieškovus. Tokiu būdu ieškovai turi nuomos teisę į 11 759 kv. m žemės sklypo dalį, kuriuos naudoja turimiems statiniams eksploatuoti.
3.5. 2012 m. gruodžio 4 d. atsakovės sprendimu žemės sklypas buvo padalintas į du sklypus: 37 265 kv. m ir 5 050 kv. m ir ieškovų pastatai liko 37 265 kv. m ploto žemės sklype.
3.6. Po žemė sklypo padalinimo žemės nuomos sutartis liko nepakeista ir liko galioti, o ieškovai išsaugojo nuomos teisę į 11 759 kv. m sklypo dalį.
3.7. UAB „Sidora“ 2017 m. spalio 18 d. įgijo iš UAB „Conceptus Medius“ 2 pastatus, esančius žemės sklype, bet nepakeitė žemės nuomos sutarties nuomininko.
3.8. 2018 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Sidora“ sudarė valstybės žemės nuomos sutartį 14 780 kv. m plotui, kuris yra didesnis nei ankstesnio pastatų savininko.
3.9. 2018 m. balandžio mėn., ieškovai buvo gavę UAB „Verslūs projektai“ raštą, kuriame buvo nurodoma apie parengtą sklypo planą, kuriame yra išskirtos kiekvienam pastatui reikalingos dalys. Šiame plane ieškovų pastatams eksploatuoti buvo numatyta mažesnė sklypo dalis nei buvo priskirta nuomos sutartyje, o trečiojo asmens UAB „Sidora“ dalis padidinta lyginant su ankstesnio pastato savininko dalimi. 2018 m. balandžio 4 d. raštu ieškovai informavo, jog nesutinka su pasiūlytomis ribomis ir daugiau negavo jokio informacijos. Tik vėliau sužinojo apie UAB „Sidora“ naudojimąsi sklypo dalimi, kuri pagal sutartį priskirta ieškovams.
Šalies argumentai
4. Ieškovai paaiškina, kad Įsakymu buvo ignoruojamas galiojantis susitarimas su ieškovais dėl 11 729 kv. m žemės nuomos. Anot ieškovų, Įsakymu atsakovė negalėjo vienašališkai keisti nuomos sutarties sąlygas ir sumažinti nuomos žemės sklypo plotą. Kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams eksploatuoti, atsakovė turi siūlyti nuomininkui pakeisti sutartį, o jam nesutikus – kreiptis į teismą dėl sutarties pakeitimo. Atsakovė ieškovams nėra pateikusi jokio pasiūlymo dėl Sutarties pakeitimo. Po žemės sklypo padalinimo nuomos sutartis liko galioti, todėl Įsakymas, kuriuo vienašališkai pakeistos sutarties sąlygos, yra neteisėtas, nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas. Teigia, jog Įsakymas buvo priimtas ne iš karto po žemės sklypo padalijimo, o po to, kai trečiasis asmuo UAB „Sidora“ įgijo pastatus. UAB „Sidora“ užsakė sklypo plano parengimą ir ieškovai išreiškė nesutikimą su tokiu parengtu planu, nebuvo atsižvelgta į ieškovų nuomonę. Susiklostė tokia situacija, jog ta pati sklypo dalis buvo išnuomota ieškovams ir trečiajam asmeniui. Ginčijame įsakyme nustatyta per mažas ieškovų pastatų eksploatavimui priskirtas plotas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Neginčijo aplinkybių, jog :
5.1. Ieškovams nuosavybės teise priklauso 6 statiniai, esantys žemė sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,7265 ha. 23 010 kv. m dalis šios sklypo 2005 m. sausio 13 d. buvo išnuomota UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“. Šis plotas 2010 m. gruodžio 31 d. susitarimu buvo sumažintas iki 11 759 kv. m.
5.2. 2011 m. gegužės 10 d. susitarimu anksčiau nurodyto sklypo dalies nuomininkais tapo ieškovai. 2012 m. birželio 29 d. visas sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus.
6. Nesutikimą su ieškiniu grindė sekančiomis aplinkybėmis:
6.1. 2013 m. spalio 16 d. raštu iš UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ buvo perkeltos ieškovams teisės pagal nuomos sutartį, bet nekilnojamojo turto registre žemės sklypo plotas buvo nenurodytas. Ieškovai nesikreipė dėl sutarties patikslinimo, nors pasikeitė faktinė situacija su žemės sklypu, todėl žemės nuomos sutartyje nurodyti duomenys neatitiko esamos situacijos ir turėjo būti rengiamas naujas žemės sklypo planas, kuriame turėjo būti nustatytos sklypo dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti.
6.2. 2018 m. kovo 14 d. buvo gautas UAB „Sidora“ prašymas dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Ieškovai 2018 m. balandžio 11 d. raštu buvo informuoti apie parengtą žemės sklypo planą. Ieškovai informavo, jog nesutinka su šiuo planu nenurodydami priežasčių.
Atsiliepimas
7. Atsakovė paaiškina, kad atsižvelgdama į šias aplinkybes, ji priėmė šioje byloje Įsakymą, kuriuo patvirtino žemės sklypo dalis, savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu informavo ieškovus apie priimtą įsakymą. Šis raštas buvo išsiųstas ieškovų nurodytu adresu. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą išnuomojant valstybės žemės sklypą, turi būti parengtas žemės sklypo planas, kurį kompetentingi parengti matininko kvalifikaciją turintys asmenys. Tokį planą rengia ne atsakovė, o sklypo nuomininkų pasitelkti matininkai, kurie atsako už teisės aktų reikalavimų įgyvendinimą. Ginčijamu įsakymu buvo patvirtintos sklypo dalys, reikalingos nurodytiems pastatams. 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių“ 8 ir 33 punktai numato atsakovės pareigą nustatyti valstybinės žemės sklypo dalį, tenkančią kiekvienam bendraturčiui ir todėl turėjo teisę priimti ginčijamą įsakymą.
8. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovai praleido 1 mėnesio terminą ieškiniui pateikti ir prašo taikyti ieškinio senatį. Anot atsakovės, apie Įsakymą jie buvo informuoti išsiuntus jiems raštą.
Atsiliepimas
9. Trečiasis asmuo UAB „Sidora“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
10. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog trečiasis asmuo 2017 m. spalio 18 d. įgijo valstybės žemės sklype esančius pastatus ir teisę į žemės sklypo nuomą, todėl pateikė atsakovei prašymą dėl žemės sklypo nuomos. Atsakovė nurodė, jog yra pasikeitusi žemės sklypo faktinė situacija, todėl reikia parengti naują žemės sklypo planą. UAB „Verslūs projektai“ parengė žemės sklypo planą ir apie tai informavo ieškovus. Ieškovai informavo, jog nesutinka su planu, bet nenurodė jokių priežasčių. 2018 m. liepos 31 d. atsakovė priėmė Įsakymą, kuriame nustatė sklype esantiems pastatams eksploatuoti reikalingas dalis vadovaudamasis UAB „Verslūs projektai“ parengtu žemės sklypo planu. 2018 m. rugpjūčio 31 d. su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 14 780 kv. m žemė sklypo nuomos. Ieškovai niekada nesinaudojo ginčo dalimi kilusia sklypo dalimi, nes ji buvo atitverta tvora.
11. Parengiamojo ir teismo posėdžio metu ieškovų atstovas patikslindamas ginčo ribas nurodė, jog ieškinys yra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su tarp šalių galiojančiais valstybinės žemės nuomos sutartiniais teisiniais santykiais ir nebus įrodinėjamos ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčijame įsakyme nurodytais pastatams priskirtų plotų nustatymo pagrįstumu, ieškovų ir kitų asmenų statinių faktiškai užimamu ir naudojamu plotu. Pareikštą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog galiojant tarp ieškovų ir atsakovės nuomos sutarčiai, atsakovė Įsakymu vienašališkai, neteisėtais pakeitė nuomos sutarties sąlygas sumažindama nuomojamų sklypo plotą iki 9 087 kv. m Pažymėjo, kad ieškovai negavo ginčijamo Įsakymo. O atsakovė įrodinėja tik šio įsakymo išsiuntimą, bet ne įteikimą. Kai sužinojo apie ginčijamą įsakymą, ieškovai ėmėsi visų protingų priemonių ginti savo teises. Ieškovai šiuo metu faktiškai valdo 11 759 kv. m žemės sklypo plotą, o ginčijamas įsakymas yra prielaida sutarties keitimui.
Šalies argumentai
12. Teismo posėdžio metu atsakovė atstovas nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, jog ginčo dėl ieškovų nurodomų faktinių aplinkybių nėra. Ieškovai būdami valstybinės žemės sklypo nuomininkais turėjo pareigą domėtis. Ieškovų prašymu buvo atliktas žemės sklypo padalinimas ir iš vieno žemės sklypo atsirado du žemės sklypai, todėl nuomos sutartys turėjo būti tikslinamos. Plano rengimo iniciatyvos teisė priklauso ne atsakovei, o nuomininkams. Atsakovė parengtą planą arba tvirtina, arba netvirtina. Ieškovai praleido 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą. Atsakovė išsiuntė pranešimą ieškovų nurodytu adresu ir neturi duomenų apie pranešimo neįteikimą ar grąžinimą. Tenkinus ieškovų ieškinį, sutartis su trečiuoju asmeniu liks galioti. Sutartis su ieškovais dėl žemės nuomos yra galiojanti, bet galioja tik naujas žemės sklypo planas, o senas planas nustojo galioti. Priimtas įsakymas yra prielaida modifikuoti nuomos teisinius santykius.
13. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Sidora“ atstovas nurodė, jog nesutinka su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog ieškovai kreipėsi dėl žemės sklypo padalinimo, todėl po padalinimo pasikeitė faktinė situacija, nes pasikeitė sklypo plotas, adresas. UAB „Sidora“ kreipėsi sklypo plano sudarymo, nes nebuvo aktualaus plano.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Sidora“ atstovė nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog žemės sklypas buvo padalintas ieškovų prašymu. Po padalinimo pasikeitė faktinė situacija. Ieškovų nurodytas sklypo planas po sklypo padalinimo tapo negaliojančiu, nes iš jo negalima nustatyti sklypo plotų. Ieškovai neparengė naujo sklypo ploto, todėl tai padarė UAB „Sidora“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.
16. Pirmos instancijos teismas nustatė bylai svarbias faktines aplinkybes, dėl kurių tarp šalių ginčo iš esmės nėra :
16.1. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 42 315 kv. m žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas). UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ nuosavybės teise priklausė pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 7/10 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai Nr.1), esantys šiame Žemės sklype.
16.2. 2005 m. sausio 13 d. tarp UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis (toliau – Sutartis) pagal kurią UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ buvo išnuomotas 23 010 kv. m Žemės sklypo dalis iki 2097 m. birželio 24 d.
16.3. 2010 m. gruodžio 31 d. tarp UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, buvo sudarytas susitarimas dėl Sutarties pakeitimo (toliau – Susitarimas Nr. 1), kuriuo buvo susitarta pakeisti Sutarties sąlygas vietoje 23 010 kv. m ploto žemės sklypo dalies, įrašant 11 759 kv. m.
16.4. 2011 m. sausio 28 d. pirkimo pardavimo sutartimi ieškovai iš UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai įgijo šešis Pastatus Nr. 1.
16.5. 2011 m. gegužės 10 d. tarp ieškovų ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, buvo sudarytas susitarimas (toliau – Susitarimas Nr. 2) dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo susitarta pakeisti Sutarties sąlygas nuomininkais vietoje UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ įrašant ieškovus.
16.6. 2012 m. gruodžio 4 d. atsakovės sprendimu Žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37 265 kv. m (toliau – Žemės sklypas Nr. 1) ir 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 050 kv. m (toliau – Žemės sklypas Nr. 2). Po Žemės sklypo padalinimo, ieškovų Pastatai Nr. 1 liko Žemės sklype Nr. 1.
16.7. Žemės sklype Nr. 1 be ieškovo Pastatų Nr. 1, taip pat yra tretiesiems asmenims UAB „Sidora“ priklausiantys pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatai Nr. 2) ir UAB „Žvanga“ priklausantys pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 3/10 dalis statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai Nr. 3).
16.8. 2018 m. liepos 31 d. atsakovė priėmė įsakymą Nr. 49VĮ-1027-(14.49.2.) (toliau – Įsakymas), kuriuo nustatė Žemės sklype Nr. 1 reikalingas kiekvienam savarankiškai funkcionuoti Pastatams Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 eksploatuoti žemės sklypo dalis.
16.9. 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo įsakymu, atsižvelgus į Įsakymą buvo nuspręsta trečiajam asmeniui UAB „Sidora“ išnuomoti 14 780 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 dalį.
16.10. 2018 m. rugpjūčio 31 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos atsakovo ir UAB „Sidora“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis pagal kurią UAB „Sidora“ buvo išnuomota 14 780 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 dalis.
Šalies argumentai
16.11. 2019 m. rugpjūčio 7 d. atsakovo raštu (toliau - Sprendimas) buvo netenkintas ieškovų pateiktas skundas dėl priimto Įsakymo panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
17. Taip pat teismas apibrėžė šio ginčo ribas ir nustatė, jog šioje byloje nagrinėjamas tarp šalių kilęs ginčas dėl Įsakymo ir Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, atsižvelgiant į tarp ieškovų ir atsakovės galiojančius įsipareigojimus, kylančius iš Sutarties su vėlesniais jos pakeitimais. Šioje byloje nenagrinėtinas ir nevertinamas Įsakymo ir Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas dėl Įsakyme nurodytų konkretiems Pastatams priskirtų plotų pagrįstumo bei teisėtumo, faktiškai Pastatams reikalingo ploto dydžio.
Dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių ir ieškovų pareikštų reikalavimų.
18. Iš nustatytų aplinkybių pirmos instancijos teismas nusprendė, jog iš Sutarties ir vėlesnių jos pakeitimų tarp ieškovų ir atsakovės susiklostė sutartiniai valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.545 straipsnio 1 dalis, 6.551 straipsnis). Žemės sklypą padalinus į Žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2, Sutarties sąlygos nebuvo šalių pakeistos. Šalys pripažino, jog Sutartis liko galioti. Sutarties sudarymo faktas buvo įregistruotas Žemės sklypo Nr.1 Nekilnojamojo turto registre. Teismas padarė išvadą, jog po Žemė sklypo padalinimo, tarp šalių liko galioti Sutartis, pagal kurią ieškovams buvo išnuomota 11 759 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 dalis.
19. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, įvertinus nuomos objekto ypatumus (valstybinė žemė), be CK normų reglamentuoja ir imperatyvios Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų normos.
20. Iš Įsakymo turinio teismas nustatė, jog jame yra nurodyti Žemės sklype Nr. 1 esantys Pastatai bei nurodytas kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam Pastatui eksploatuoti nustatytas plotas. Įsakyme nėra nurodyta apie tarp šalių ir kitų asmenų susiklosčiusius teisinius bei apie šių santykių modifikavimą. Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų perdavimo ir nuomos“ 33 papunkčiu, kuriame nurodoma, jog tais atvejais, kai suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas keliams pastatams eksploatuoti, tai išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui eksploatuoti.
21. Teismas įvertinęs galiojantį teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, ginčijamo Įsakymo turinį, padarė išvadą, jog Įsakymu atsakovė vienašališkai nepakeitė tarp šalių pagal Sutartį susiklosčiusių teisinių santykių ir po Įsakymo priėmimo tarp šalių liko galioti Sutartis su anksčiau nurodytais jos pakeitimais pagal Susitarimą Nr. 1 ir Nr. 2 d. dėl Žemės sklypo Nr. 1 11 759 kv. m nuomos. Įsakymu atsakovė nustatė faktines aplinkybes, susijusias su Pastatams eksploatuoti reikalingo ploto nustatymu, kurios galėtų būti pagrindu inicijuoti tarp šalių susiklosčiusių nuomos teisinių santykių pakeitimą, bet ar tai įpareigos šalis modifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius yra kito, o ne šioje byloje nagrinėjamo ginčo objektas. Įvertinęs šias aplinkybės, teismas padarė išvadą, jog Įsakymu nebuvo pakeisti tarp šalių susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, todėl ieškovų pareikštas reikalavimas šiuo pagrindu laikomas nepagrįstu ir teismo netenkinamas.
22. Atsižvelgdamas nustatytas aplinkybes pirmos instancijos teismas konstatavo, jog ieškovų ieškinyje pareikšti reikalavimai dėl Įsakymo ir iš šio reikalavimo išvestinio reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo laikytini nepagrįstais, todėl teismo netenkinami ir ieškinį atmetė.
Dėl termino pateikti ieškinį.
23. Teismui nustačius, jog ieškovų pareikštas reikalavimas dėl Įsakymo ir Sprendimo panaikinimo yra nepagrįstas ir tuo pagrindu atmetus ieškinį, byloje tarp šalių ginčo objektu virtusios aplinkybės apie tai ar ieškovai praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pateikti ieškinį, termino atnaujinimo, kaip savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas laikomos teisiškai nereikšmingomis, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
24. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje UAB „Sidora“ pateikė įrodymus apie patirtas 1 050 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byloje susidarė 7,25 Eur pašto išlaidos.
25. Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, trečiojo asmens UAB „Sidora“ advokato darbo ir laiko sąnaudas, ir atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, daro išvadą, jog trečiojo asmens UAB „Sidora“ išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos ir įrodytos bei nėra pagrindo jų mažinti.
26. Kadangi ieškovų ieškinys atmestas, tai teismas priteisia lygiomis dalimis iš ieškovų trečiojo asmens atsakovo pusėje patirtas 1 050,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis) ir 7,25 Eur pašto išlaidas valstybės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
27. Ieškovai H. K. ir J. K. (toliau ir apeliantai) apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
28. Apeliantai nesutinka su sprendimu, laiko jį nepagrįstu, neteisėtu ir naikintinu kadangi pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, padarė esminių pažeidimų. Anot apeliantų, teismas pažeidė CK 2.36, 6.223, 6.189, 6.158, 6.200 straipsnius, taip pat šias normas aiškindamas nukrypo nuo nuosekliai formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Jų teigimu, teismas taip pat pažeidė CPK 185 straipsnį, 182 straipsnio 2 punktą, kas lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Pateikia nesutikimo su sprendimu motyvus ir teigia, jog:
28.1. Teismas pažeidė CK 2.36 straipsnio 1 dalį, nevertindamas valstybės kaip civilinių santykių dalyvės
28.1.1. Anot apeliantų, teismas sprendime nepagrįstai priėjo prie išvados, kad teisės aktai suteikia teisę atsakovei priimti Įsakymą, neatsižvelgiant į turimus sutartinius įsipareigojimus. Pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog valstybiniai žemės nuomos teisiniai santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, kuriuose Nacionalinė žemės tarnyba veikia kaip valstybinės žemės patikėtinė, valstybinės žemės sklypo nuomos civilinių santykių dalyvė. Tarp ieškovų ir valstybės susiklostę valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai neabejotinai priskirtini civilinių teisinių santykių sričiai. CK 2.36 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybė, savivaldybė ir jų institucijos yra civilinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Nors kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią normą daugiau buvo pasisakyta dėl savivaldybės kaip civilinių santykių dalyvės statuso, tačiau analogiški išaiškinimai taikytini ir valstybei, nes CK 2.36 straipsnis identiškai reglamentuoja valstybės ir savivaldybės teisinį statusą civiliniuose teisiniuose santykiuose: „Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo“; „ vien tai, kad savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, nesuteikia jai teisės, nesilaikant įstatyme ar sutartyje nustatytos tvarkos, sutartis vykdyti (nevykdyti) ar jas nutraukti savo nuožiūra.“. „Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau nurodytų teisės aktų bendrosios nuostatos, nei savivaldybės administracijos direktoriui suteikti įgaliojimai veikti jo kompetencijos srityje nesuteikia savivaldybei kaip nuomos sutarties kontrahentui vienašališkai modifikuoti su nuomininku sukurtų teisinių santykių: šiuos pakeisti arba nutraukti. Jei būtų priešingai ir savivaldybė bendrųjų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų – visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės – pagrindu (VSTVNDĮ 81 straipsnis) galėtų vienašališkai modifikuoti sutartinius teisinius santykius su privačiu subjektu, būtų paneigtas ne tik sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), bet ir poreikis nuomos teisinius santykius grįsti sandoriais, nes tokie santykiai galėtų būti kuriami, keičiami ar nutraukiami vien viešojo administravimo subjekto valiniais sprendimais“. Išskirtinis savivaldybės (ar valstybės) statusas, teisės ir pareigos bei jų įgyvendinimo apimtys yra aktualūs sutartinių santykių kūrimo procese, t. y. sutartiniai santykiai gali būti sukurti tik teisės aktuose nustatyta tvarka (pavyzdžiui, pagal VSTVNDĮ 14 straipsnio 6 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka), nepažeidžiant viešojo juridinio asmens teisnumo (CK 2.74 straipsnio 2 dalis) bei imperatyviųjų teisės normų. Tačiau teisėtai sukurtiems (teisinį reguliavimą atitinkantiems) savivaldybės (o taip pat ir valstybės) ir privataus subjekto sutartiniams santykiams savivaldybės ar valstybės statusas, jai įstatymų suteikti įgaliojimai ir kompetencija, jos veiksmų ribojimai nėra tokie reikšmingi.
28.1.2. Apeliantų teigimu, kasacinio teismo vienareikšmiškai išaiškinta, kad valstybė (jos institucijos) civiliniuose santykiuose su privačiais asmenimis dalyvauja lygiaverčiais pagrindais ir neturi išskirtinio statuso. Sukūrusi sutartinius santykius, valstybė turi laikytis sutarties, valstybės ir privataus asmens civiliniams santykiam taikomos CK nuostatos. Dalyvaujant jau sukurtuose civiliniuose santykiuos su privačiais asmenimis, atsakovei suteikti įgaliojimai nesuteikia jai teisės vienašališkai modifikuoti teisinių santykių. Priešingu atveju išnyktų poreikis nuomos teisinius santykius grįsti sandoriais, nes tokie santykiai galėtų būti kuriami, keičiami ar nutraukiami vien atsakovės kaip viešojo administravimo subjekto valiniais sprendimais.
28.1.3. Kaip jau buvo nurodyta, kasacinio teismo išaiškinta, jog viešosios teisės normos reglamentuoja tam tikrų sutarčių sudarymą, o ne jų keitimą. Apeliantų nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklių) 33 punktas nesuteikia atsakovei įgaliojimų vienašališkai modifikuoti jau sukurtų civilinių teisinių santykių. Priimdama viešojo administravimo aktus, t. y. šiuo atveju Įsakymą, Taisyklių 33 punkto pagrindu atsakovė privalo atsižvelgti į jau galiojančius civilinius teisinius santykius ir jais prisiimtus įsipareigojimus. Todėl pirmos instancijos teismas sprendime priėjo nepagrįstos išvados, jog atsakovė turėjo teisę priimti Įsakymą nepaisant galiojančios Nuomos sutarties, visiškai kitaip reglamentuojančios ir nustatančios Žemės sklypo Nr. 1 dalių paskirstymą. Prieidamas tokios išvados teismas netinkamai įvertino atsakovės padėtį civiliniuose teisiniuose santykiuose ir pažeidė CK 2.36 straipsnio 1 dalį.
28.2. Teismas sprendime pažeidė CK 6.223 straipsnį nepagrįstai jo netaikydamas
28.2.1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis. Pažymi, kad sutarties, be kita ko, ir žemės nuomos sutarties, pakeitimą reglamentuoja CK 6.223 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.
28.2.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.“ Apeliantų teigimu, ginčo atveju nuomos sutartis de facto buvo modifikuota nesilaikant aukščiau nurodytų reikalavimų ir CK 6.223 straipsnyje įtvirtintos sutarčių keitimo tvarkos, kuri taip pat taikytina keičiant valstybines žemės nuomos sutartis. Tai reiškia, jog atsakovė turėjo pateikti ieškovams pasiūlymą dėl Nuomos sutarties pakeitimo, o ieškovams nesutikus su atsakovės pasiūlymu pakeisti nuomos sutartį, kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo teismine tvarka. Įsakymu vienašališkai buvo pakeistas Sutarties dalykas – sumažinta ieškovams išnuomoto Žemės sklypo Nr. 1 dalis. Be to, dalis Žemės sklypo Nr. 1, kuri Sutartimi buvo išnuomota ieškovams, sudarius naują nuomos sutartį šiuo metu yra perduota valdyti ir naudoti UAB „Sidora“. Sutarties pakeitimas buvo atliktas nepasiūlius ieškovams sudaryti susitarimo dėl Sutarties pakeitimo, o taip pat neinicijavus jokio teisminio proceso dėl Nuomos sąlygų pakeitimo.
28.2.3. Apeliantų nuomone, teismas sprendime ne tik nepagrįstai priėjo prie išvados, jog Sutartis Įsakymu nebuvo pakeista, bet taip pat be pagrindo nesprendė, jog atsakovė, siekdama sumažinti ieškovams Sutartimi perduoto Žemės sklypo dalį, privalėjo laikytis CK 6.223 straipsnyje įtvirtintos sutarčių keitimo tvarkos. Taigi, teismas nepagrįstai ginčo teisiniams santykiams netaikė CK 6.223 straipsnio, tokias veiksmais pažeisdamas šią materialinę teisės normą (CPK 330 straipsnis).
28.3. Pirmos instancijos teismas sprendime pažeidė CK 6.158 straipsnio 1 dalį, 6.189, 6.200 straipsnius nepagrįstai jų netaikydamas
28.3.1. Apeliantai teigia, kad teismas sprendime, neįvertinęs atsakovės kaip civilinių teisinių santykių subjekto, taip pat nepagrįstai atsakovės veiksmų nevertino CK nuostatų bei Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų kontekste. Pažymi, kad CK 6.189 straipsnio 1 dalis numato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal CK 6.158 straipsnio 1 dalį kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. CK 6.200 straipsnis įtvirtina, jog šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Pažymi, kad CK 6.454 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Taigi, esminė nuomotojo pareiga yra perduoti (suteikti laikinam valdymui ir naudojimui) nuomininkui nuomos sutartyje nurodytą žemės sklypą (jo dalį).
28.3.2. Ginčo atveju Sutarties 1 punktu atsakovė įsipareigojo išnuomoti ieškovams 11 759 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 (anksčiau – Žemės sklypo). Sutarties 2 punkte nurodyta, jog žemės sklypas išnuomojamas iki 2097 m. birželio 24 d. Taigi, Sutartimi atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovams nustatytam periodui (iki 2097 m. birželio 24 d.) valdyti ir naudoti 11759 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 (anksčiau – Žemės sklypo) dalį. Kaip matyti iš ginčo faktinių aplinkybių atsakovė kurį laiką vykdė savo įsipareigojimus, t. y. buvo perdavusi ieškovams valdyti ir naudoti 11759 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 (anksčiau – Žemės sklypo). Nors Sutarties galiojimo metu, Žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus – Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2, Sutartis nepasibaigė.
28.3.3. CK 6.562 straipsnis numato, kad žemės nuomos sutartis baigiasi: 1) kai sueina nuomos terminas; 2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra; 3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas; 4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui; 5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama CK 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais; 6) šalių susitarimu. Šis sąrašas yra baigtinis, taigi, akivaizdu, jog žemės sklypo padalinimas nėra pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti. Taigi, 2012 m. gruodžio 4 d. atsakovės įsakymas, kuriuo Žemės sklypas buvo padalintas į dvi dalis nėra pagrindas Sutarčiai pasibaigti. Po šio įsakymo priėmimo laikytina, jog ieškovai toliau nuomojasi 11 759 kv. m valstybinės žemės sklypo, šiuo metu – Žemės sklypo Nr. 1, dalį. Pažymi, kad sprendime analogiškos išvados prieina ir pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, jog Sutartis dėl 11 759 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 nuomos yra galiojanti ir šiuo metu.
28.3.4. Galiojant su ieškovais sudarytai Sutarčiai, Įsakymu naujai paskirstomas Žemės sklypas Nr. 1 jame esantiems statiniams eksploatuoti: 14780 kv. m Žemė sklypo Nr. 1 skiriama UAB „Sidora“ naudojimui, 9087 kv. m - ieškovų, o likusi dalis – UAB „Žvanga“. Įsakymu yra sumažinimas ieškovų Statiniams eksploatuoti priskirtas Žemės sklypo Nr. 1 plotas (nuo 11 759 kv. m iki 9 087 kv. m), priskiriant šią Žemės sklypo Nr. 1 dalį UAB „Sidora“ Statiniams eksploatuoti. Pažymi, kad UAB „Sidora“ Statiniams eksploatuoti buvo priskirta didesnė Žemės sklypo Nr. 1 dalis negu prieš tai galiojusioje valstybinės žemės nuomos sutartyje (priskirtina dalis padidinta nuo 12407 kv. m iki 14780 kv. m), nors UAB „Sidora“ valdomų statinių Žemes sklype sudėtis nei apimtis nepasikeitė, lyginant, koks buvo. Šiuo metu Įsakymas jau įgyvendintas - nuomos sutartimi UAB „Sirora“ išnuomojant 14780 kv. m Žemės sklypo Nr. 2 dalį, kartu ir Žemės sklypo Nr. 1 tam tikras dalis, kurios pagal galiojančią Sutartį yra perduotos ieškovams. Anot apeliantų, priimtu Įsakymu yra vienašališkai sumažinama ieškovų Sutarties pagrindu valdoma Žemės sklypo Nr. 1 dalis (ieškovams vietoj Sutartyje numatytų 11759 kv. m, suteikiant 9087 kv. m Žemės sklypo Nr. 1), ją perduodant valdyti ir naudoti UAB „Sidora“.
28.3.5. Apeliantai teigia, kad Įsakymas prieštarauja Sutarties esminėms sąlygoms, - atsakovės kaip nuomotojo įsipareigojimui ieškovams Sutarties terminui suteikti būtent 11759 kv. m Žemės sklypo Nr. 1. Vadovaujantis Įsakymu sudarius Žemės sklypo Nr. 1 dalies nuomos sutartį su UAB „Sidora“, susiklostė situacija kuomet ta pati Žemės sklypo Nr. 1 dalis yra perduota skirtingiems subjektams, t. y. ieškovams ir UAB „Sidora“. Tokia situacija nebūtų susiklosčiusi, jei atsakovė būtų paisiusi su ieškovais sudarytos ir galiojančios Sutarties ir joje prisiimtų įsipareigojimų. Tai reiškia, kad priimdama Įsakymą, atsakovė privalėjo atsižvelgti į Sutarties sąlygas ir Įsakymo turinį nustatyti ne tik pagal UAB „Sidora“ pageidavimą, bet taip pat atsižvelgdama į Sutarties įpareigojimus ir jų nepažeisdama, o siekdama pakeisti Sutartį laikytis CK įtvirtintos sutarčių keitimo tvarkos.
28.3.6. Nors teismas sprendime visiškai teisingai priėjo prie išvados, kad Sutartis yra galiojanti, tačiau nepagrįstai nevertino Įsakymo turinio egzistuojančių nuomos teisinių santykių kontekste, t. y. visiškai neatsižvelgė į valstybės, atstovaujamos atsakovės, Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Taigi, priimdama Įsakymą, atsakovė visiškai nesilaikė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų suteikti ieškovams atitinkamo dydžio Žemės sklypo Nr. 1 plotą.
28.4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje.
28.4.1. Apeliantų nuomone, teismo sprendime nepagrįstai prieita prie išvados, jog Įsakymu nėra modifikuojami Sutartimi nustatyti teisiniai santykiai tarp valstybės, kurią atstovauja atsakovė, ir ieškovų. Pažymi, kad CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
28.4.2. Kaip jau buvo nurodyta, vadovaujantis Įsakymu, nuomos sutartimi UAB „Sidora“ buvo išnuomota 14780 kv. m. Žemės sklypo Nr. 1 dalis. Taigi, pagal Įsakymą ir su UAB „Sidora“ sudarytą nuomos sutartį Žemės sklypo Nr. 1dalis (2672 kv. m), kuri Sutartimi buvo išnuomota ieškovams, buvo perduota UAB „Sidora“ valdymui ir naudojimui. Tiek vadovaujantis Įsakymu, tiek jo pagrindu su UAB „Sidora“ sudaryta nuomos sutartimi ieškovai neteko teisės naudotis 2672 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 dalimi ir jų valdomas ir naudojamas Žemės sklypo Nr. 1 plotas sumažėjo iki 9087 kv. m. Taigi, teismo išvada, jog ieškovai, nepaisant Įsakymo ir jo pagrindu sudarytos nuomos sutarties su UAB „Sidora“, išlaikė teisę naudotis ir valdyti 11759 kv. m Žemės sklypo Nr.1 dalimi prieštarauja byloje esantiems įrodymams, akivaizdžiai patvirtinantiems, jog dalis Žemės sklypo Nr. 1, Sutartimi perduota ieškovams, šiuo metu Įsakymu ir nuomos sutartimi yra perleista UAB „Sidora“.
28.4.3. Pažymi tai, kad Sutarties sąlyga dėl perduodamos Žemės sklypo Nr. 1 dalies sumažinimo (nuo 11759 kv. m iki 9087 kv. m) nėra pakeista pasirašant ieškovams ir atsakovei Susitarimo dėl jų pakeitimo, nesudaro pagrindo tvirtinti, jog ši sąlyga šiuo metu de facto ir de jure jau yra modifikuota Įsakymo pagrindu. Taigi, teismas sprendime prie išvados, jog šiuo metu ieškovai vis dar nuomojasi (valdo ir naudoja) Sutartyje nurodytą 11759 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 dalį, priėjo tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų turinio ir susiklosčiusios faktinės situacijos (CPK 185 straipsnis).
28.5. Teismas sprendime netinkamai įvertino galiojančio administracinio akto ir teismo sprendime nustatytų faktų reikšmę, tokias veiksmais pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą, nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos
Žemesnės instancijos teismas
28.5.1. Teismas sprendime ne tik nepagrįstai konstatavo, jog Įsakymu nėra modifikuojami valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, bet taip pat priėjo prie nepagrįstos išvados, jog Įsakymas tik galėtų būti pagrindu įpareigoti ieškovus pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatas. Apeliantų nuomone, nepanaikinus įsakymo, Sutarties pakeitimas būtų tik formalumas. Ieškovams nesutikus bendru susitarimu pakeisti Sutarties, atsakovė inicijuotų ginčą teisme dėl Sutarties sąlygų pakeitimo ir neabejotinai galiojant Įsakymui ir teismo sprendimui jį laimėtų.
28.5.2. Administracinėje teisėje galioja administracinio akto teisėtumo prezumpcija, pagal kurią „pagal teisėje galiojančią įstatymo ar kito teisės akto teisėtumo prezumpciją įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nepripažįstamas neteisėtu įstatymo nustatyta tvarka“. Taisyklių 33 punkte numatyta, jog kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-614-822/2019, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 1/2007 ir kt.). Taigi, Įsakymas yra teisinis pagrindas žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti. CPK 182 straipsnio 2 punkte numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
Atsiliepimas
29. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą. Atsakovė skundė nurodo, kad :
29.1. Nacionalinės žemės tarnybos įsitikinimu, teisinių santykių, susijusių su vienu iš valstybės ir visuomenės turtu - valstybine žeme, negalima išimtinai kvalifikuoti kaip civilinių teisinių santykių. Praktiškai visais atvejais valstybinį žemės sklypą nuomoja privatus fizinis arba juridinis subjektas. Vadovaujantis apeliantų pateiktu išaiškinimu, viešosios teisės nuostatos, normos reglamentuojančios valstybinės žemės patikėtinio teises tampa iš esmės betikslės, nes vadovaujamasi išimtinai CK nuostatomis.
Šalies argumentai
29.2. Apeliantai laikosi pozicijos, kad ginčo Įsakymas yra neteisėtas, nurodo, kad juo nepagrįstai sumažintas nuomos sutartyje jiems išnuomotas Žemės sklypo Nr. 1 plotas, taip pat nurodo, jog ginčo įsakymu Žemės sklypo Nr. 1 dalys yra nustatytos neracionalios, neproporcingos, todėl ginčo įsakymas yra neteisėtas.
29.3. Atsakovė pažymi, kad Taisyklių 8 punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Taisyklių 33 punkte nurodyta, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Taigi, tiek išnuomojamų, tiek parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka.
29.4. Minėtame punkte nurodyta, kad žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal nustatyta tvarka parengtą parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo planą, kuris sudaromas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, šiame plane nustatomi žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Pažymi, kad tokius planus kompetentingi yra parengti matininko kvalifikaciją turintys asmenys.
29.5. Taigi, išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams išskiriamos valstybinio žemės sklypo dalys tuo atveju, kai yra ketinama sudaryti valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartį ir tik asmenų, pageidaujančių tokias sutartis sudaryti (žemės sklypo naudotojų) iniciatyva. Be to, Taisyklėse nurodyta, kad žemės sklypo planą, su išskirtomis žemės sklypo dalimis, skirtomis savarankiškai funkcionuojančių objektų eksploatavimui, parengia matininkas, suderinęs jo turinį su užsakovais - žemės sklypo naudotojais. Vadinasi, žemės sklypo naudotojams susitarus dėl savarankiškiems statiniams tenkančių dalių, Nacionalinė žemės tarnyba iš esmės tik patvirtina jas, priimdama įsakymą dėl dalių nustatymo. Kitaip tariant, ne Nacionalinė žemės tarnyba, o žemės sklypo naudotojai, siekdami įgyvendinti teisę nuomoti arba pirkti jų valdomų statinių/pastatų eksploatavimui tenkančią žemės sklypo dalį, pasitelkdami kvalifikuotus specialistus - matininkus, parengia žemės sklypo planą, su išskirtomis dalimis, reikalingomis savarankiškai funkcionuojančių statinių/pastatų eksploatavimui. Akcentuoja, kad žemės sklypo ribų matavimo, kadastrinių duomenų fiksavimo, planų rengimo ir kt. veikla yra profesinė, licencijuojama, pagal specialių, dažniausiai imperatyvaus pobūdžio, teisės aktų reikalavimus vykdoma veikla, kurios tinkamas vykdymas turi visuomeninę reikšmę. Ši veikla taip pat reikalauja specialaus pasirengimo ir kvalifikacijos. Matavimų atlikimo procedūros, tvarka, reikalavimai rengiamiems dokumentams, jų pateikimo tvarka ir pan. yra imperatyviai nustatyti specialiuosiuose teisės aktuose, kurių nuostatų privalo laikytis šia profesine veikla užsiimantys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-201-706/2015). Vadinasi, būtent matininkas, parengęs žemės sklypo planą, atsako už jame esančių duomenų tikslumą ir už parengto plano kokybę.
Atsiliepimas
29.6. Atsakovės teigimu, ginčo įsakymu buvo nustatytos tokios Žemės sklypo 1 dalys: ieškovams nuosavybės teise valdomų pastatų tenkančias 37625 kv. m Žemės sklypo Nr. l dalis: pastatui-angarui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 432,16 kv. m, pagrindinis plotas 432,16 kv. m, tenka 2156 kv. m ploto dalis; pastatui-angarui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 428,62 kv. m, pagrindinis plotas 428,62 kv. m, tenka 1576 kv. m ploto dalis; pastatui-angarui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 339,88 kv. m, pagrindinis plotas 281,28 kv. m, tenka 1762 kv. m ploto dalis; pastatui-ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas 2115,00 kv. m (pagalbinio ūkio) (pagal žemės sklypo planą šiam pastatui eksploatuoti reikalinga yra 592 kv. m (darytina išvada, kad tokio (2115 kv. m) ploto pastato Žemės sklype Nr. l nėra, t. y. jis gali būti ne didesnis kaip 592 kv. m. Pagal Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomoje Žemės sklypo archyvinėje byloje Nr. 82:97, (duomenys neskelbtini), esančius duomenis, šio pastato nurodytas pastato plotas yra 215,31 kv. m, nubrauktas, parašyta nebaigta statyba), tenka 708 kv. m ploto dalis; pastatui-ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio užstatytas plotas 1025,20 kv. m (pagalbinio ūkio), tenka 2885 kv. m ploto dalis.
29.7. Vadovaujantis ginčo Įsakymu, ieškovams nuosavybės teise valdomiems 4340,86 kv. m bendro ploto pastatams (skaičiuojant pagrindinį plotą (atsižvelgiant, kad ūkiniai pastatai neturi bendro ploto) - 4282,26 kv. m) eksploatuoti išskirta 9087 kv. m dydžio Žemės sklypo Nr.1 dalis iš bendro 37265 kv. m ploto; UAB „Sidora“ nuosavybės teise valdomiems 21975,73 kv. m bendro ploto pastatams (skaičiuojant pagrindinį plotą - 17110,44 kv. m) eksploatuoti išskirta 14780 kv. m ploto 37265 kv. m ploto Žemės sklypo Nr. 1 dalis.
29.8. Atsakovė daro išvadą, kad UAB „Sidora“ nuosavybės teise valdo žymiai didesnį plotą pastatų, todėl jiems eksploatuoti reikalinga taip pat didesnė Žemės sklypo Nr. l dalis. Teigia, kad ginčo įsakymu pagrįstai buvo išskirtos nurodytos dalys pastatams eksploatuoti, todėl atmestini argumentai, jog rengiant tiek Žemės sklypo Nr. l planą, tiek jį patvirtinus ginčo Įsakymu nebuvo atsižvelgta į faktinę situaciją nepagrįsta.
29.9. Nacionalinė žemės tarnyba, vertindama UAB „Verslūs projektai“ pateiktą žemės planą Ml:1000, pagrįstai sprendė, jog Žemės sklype Nr. l esantiems statiniams funkcionuoti išskirtos dalys atitinka teisės aktų reikalavimus yra pagrįstos ir proporcingos, dėl šios priežasties Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai priėmė skundžiamus individualius administracinius aktus.
29.10. Kaip buvo nurodyta aukščiau Taisyklių 8 punktas ir 33 punktas suponuoja Nacionalinei žemės tarnybai pareigą nustatyti valstybinės žemės sklypo dalis, tenkančias kiekvienam bendraturčiui ir šiuo nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę spręsti klausimą dėl 37265 kv. m ploto Žemės sklypo Nr. 1 dalių nustatymo. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, atsakovė daro išvadą, kad Vilniaus miesto skyrius turi teisę perskaičiuoti žemės sklypo dalis savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti pagal šiuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas ir atsižvelgiant į susidariusią faktinę situaciją - naujai parengtą Žemės sklypo Nr. 1 planą.
Šalies argumentai
29.11. Apeliaciniame skunde nurodo, kad „Teismas Sprendime priėjo nepagrįstos išvados, jog Atsakovas turėjo teisę priimti Įsakymą nepaisant galiojančios Nuomos sutarties, visiškai kitaip reglamentuojančios ir nustatančios Žemės sklypo Nr.1 dalių paskirstymą“. Nors apeliantas teigia priešingai, tačiau valstybinės žemės patikėtinio giliu įsitikinimu, nuomos sutarties modifikavimas negali būti pirmesnis veiksmas nei įsakymas bei planas, kuriuo paskirstomos konkrečios žemės sklypo dalys. Priešingu atveju nebūtų jokios teisinės prielaidos modifikuoti nuomos teisinius santykius. Todėl atsakovė pritaria sprendime daromai išvadai, kad „Įsakymu Nr. 1 atsakovas nustatė faktines aplinkybes, susijusias su Pastatams eksploatuoti reikalingo ploto nustatymu, kurios galėtų būti pagrindu inicijuoti tarp šalių susiklosčiusių nuomos teisinių santykių pakeitimą, bet ar tai įpareigos šalis modifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius yra kito, o ne šioje byloje nagrinėjamo ginčo objektas“.
29.12. Pažymi, kad kiekvienas nuomininkas turi pareigą domėtis nuomos sutartimi, ypatingai, tuo atveju, kai keitėsi Žemės sklypo Nr. 1 faktinė situacija, ribos, kadastriniai matavimai. Akivaizdu, jog ieškovai žinojo ir sutiko su Žemės sklypo Nr. 1 padalinimu, tačiau būdami pasyvūs nesikreipė dėl nuomos sutarties pakeitimo. Susiklostė tokia situacija, jog padalinus Žemės sklypą ir taip sukūrus naują Nekilnojamojo turto objektą - Žemės sklypą Nr. 1, sudaryta nuomos sutartis su ieškovais neatitinka realios faktinės situacijos. Pažymi, kad ieškovams buvo pranešta apie ginčo Įsakymo priėmimą, todėl gavus Įsakymą ieškovams kilo pareiga pakeisti nuomos sutartį, ko jie nepadarė, taip prisiimdami kilusias padarinius.
29.13. Teigia, kad ieškovams sutikus dėl Žemės sklypo Nr. 1 padalinimo, buvo prisiimta rizika, jog atnaujinus Žemės sklypo Nr. 1 kadastro nuostatus, pateikus aktualų Žemės sklypo planą ir perskaičiavus dalis, tenkančias Žemės sklype Nr. 1 esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams, šios dalys kis ir neatitiks nuomos sutartyje nustatytų dalių.
29.14. Pabrėžia, kad ne tik Nacionalinė žemės tarnyba turi pareigą rūpintis nuomos sutartimis (prižiūrėti jų vykdymą), tačiau ir kita sutarties šalis turi pareigą ja domėtis, esant poreikiui kreiptis dėl jos atnaujinimo (modifikavimo). Nagrinėjamu atveju ieškovai elgėsi pasyviai, pasikeitus žemės sklypų kadastro duomenims neinicijavo naujo plano užsakymo bei nesikreipė dėl nuomos sutarties modifikavimo.
Atsiliepimas
30. Trečiasis asmuo UAB „Sidora“ atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Pateikia nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
30.1. Atkreipia dėmesį, jog ieškovų ginčijamas Įsakymas buvo priimtas dėl Žemės sklype Nr. 1 esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo, kadangi buvo suformuotas naujas žemės sklypas (pačių ieškovų prašymu padalijus buvusį Žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus), tačiau ne dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo ar modifikavimo ar kitų aplinkybių.
30.2. Patys ieškovai teismo metu nurodė, jog ieškinys yra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su tarp šalių galiojančiais valstybinės žemės nuomos sutartiniais teisiniais santykiais ir nebus įrodinėjamos ieškinyje nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčijame įsakyme nurodytais pastatams priskirtų plotų nustatymo pagrįstumu, ieškovų ir kitų asmenų statinių faktiškai užimamu ir naudojamu plotu. Tai reiškia, jog iš esmės ieškovai ginčija Įsakymo priėmimo procedūrą (kadangi Įsakymu nustatytų dalių teisingumo ir pagrįstumo neginčija ir su tuo susijusių aplinkybių neįrodinėja), nors nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių kokius teisės aktus, procedūras ir tvarkas atsakovė pažeidė priimdama Įsakymą, kodėl Įsakymas neturėjo būti priimtas, ar kodėl jis yra klaidingas. Ieškovai apsiriboja tik bendrais teiginiais, jog neva buvo modifikuoti sutartiniai teisiniai santykiai, nors faktinės aplinkybės nurodo priešingai, Įsakymu buvo nustatytos tik pastatams eksploatuoti priskirtinos dalys, ir toks Įsakymas yra tik pagrindas sutartinių santykių modifikavimui, kuris sprendžiamas jau kitame etape, o ne priimant Įsakymą.
30.3. Ieškovai apeliaciniame skunde daug pasisako apie sutarčių keitimo taisykles, sutarčių galią, jų vykdymą ir bando įrodyti, jog neva jau buvo modifikuoti sutartiniai teisiniai santykiai, nors kaip jau ir minėta Įsakymu buvo nustatytos tik pastatams eksploatuoti priskirtinos dalys ir toks Įsakymas yra tik pagrindas sutartinių santykių modifikavimui, sutarčių pakeitimui ir pan., ir patys ieškovai turi būti suinteresuoti ir aktyvūs.
30.4. Ieškovai būdami valstybinės žemės sklypo nuomininkais turėjo pareigą domėtis. Ieškovų prašymu buvo atliktas žemės sklypo padalinimas ir iš vieno žemės sklypo atsirado du žemės sklypai, todėl akivaizdu, jog nuomos sutartys turėjo būti tikslinamos. Kaip nurodė ir atsakovės atstovas plano rengimo iniciatyvos teisė priklauso ne atsakovei, o nuomininkams, o atsakovė parengtą planą arba tvirtina, arba netvirtina.
30.5. Žemės sklypo Nr. 1 planas, kurio pagrindu priimtas Įsakymas, buvo parengtas profesionalių ir kvalifikuotų matininkų vadovaujantis tokių planų rengimui keliamais reikalavimais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo Nr. 534 ir nutarimu Nr. 260 Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimu. UAB „Verslūs projektai“ parengtas Žemės sklypo Nr. 1 planas buvo suderintas su atsakove bei įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Derinant ir tvirtinant Žemės sklypo Nr. 1 planą ieškovų 2018 m. balandžio 24 d. rašte nurodytas nesutikimas buvo įvertintas, tačiau nesant konkrečių nesutikimo motyvų ir argumentų, planas buvo patvirtintas.
30.6. Teigia, jog Žemės sklypo Nr. 1 planas buvo parengtas ir statinių eksploatacijai reikalingas žemės sklypo plotas buvo nustatytas vadovaujantis teisės aktais, o atsakovė turi pareigą nustatyti žemės sklypo dalis, tenkančias kiekvienam bendraturčiui priklausantiems statiniams eksploatuoti. UAB „Sidora“ priklauso žymiai didesnis plotas statinių nei ieškovams, todėl pagrįstai UAB „Sidora“ statinių eksploatavimui buvo priskirta didesnė Žemės sklypo Nr. 1 dalis.
30.7. Apie rengiamą planą ir priimtą Įsakymą ieškovai buvo tinkamai informuoti, žinojo apie rengiamą planą ir faktinę situaciją, todėl privalėjo ir domėtis priimtais sprendimais. Priėmus Įsakymą ir apie jį informavus ieškovus, jie privalėjo patys kreiptis į atsakovę dėl sutarties pakeitimo.
30.8. Valstybinės žemės nuomos santykiams taikomos specialiosios teisės normas, valstybinės žemės nuomą reglamentuoja atskiri Vyriausybės nutarimai, žemės sklypų planų rengimui yra nustatyti imperatyvūs reikalavimai specialiuosiuose teisės aktuose. Ieškovai nenurodė konkrečiai kurios specialiųjų teisės aktų nuostatos buvo pažeistos formuojant Žemės sklypą Nr. 1 ir rengiant jo planą. Šiuo atveju tiek atsakovė, tiek ir matininkai tinkamai vadovavosi teisės aktų reikalavimais ir pagrįstai priėmė Įsakymą. Todėl ieškovų argumentai dėl sutarčių vykdymo ir privalomumo, kuriuos ieškovas grindžia CK nuostatomis, yra nepagrįsti.
30.9. Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino galiojantį teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, ginčijamo Įsakymo turinį, ir pagrįstai padarė, išvadą, jog Įsakymu atsakovė vienašališkai nepakeitė tarp šalių pagal Sutartį susiklosčiusių teisinių santykių ir po Įsakymo priėmimo tarp šalių liko galioti Sutartis su anksčiau nurodytais jos pakeitimais, Įsakymu atsakovė nustatė faktines aplinkybes, susijusias su Pastatams eksploatuoti reikalingo ploto nustatymu, kurios galėtų būti pagrindu inicijuoti tarp šalių susiklosčiusių nuomos teisinių santykių pakeitimą, bet ar tai įpareigos šalis modifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius yra kito, o ne šioje byloje nagrinėjamo ginčo objektas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
31. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
32. 2005 m. sausio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N01/2005-79 (toliau ir Sutartis) valstybinio žemės sklypo (42515 kv. m ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (toliau ir Žemės sklypas)) dalis (23 010 kv. m) buvo išnuomota UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“. 2008 m. rugsėjo 15 d. valstybės žemės sklypo nuomos sutartimi 5 050 kv. m Žemės sklypo dalis buvo išnuomota UAB „Santechniniai darbai“.
33. 2010 m. gruodžio 31 d. susitarimu Nr. S49/2010-204 „Dėl 2005-01-13 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2005-79 dalinio pakeitimo“ (toliau ir Susitarimas Nr. 1) nuomojamo Žemės sklypo dalies, išnuomotos pagal Sutartį, plotas buvo sumažintas nuo 23 010 kv. m iki 11759 kv. m.
34. 2011 m. sausio 28 d. ieškovai sudarė su UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią įgijo Žemės sklype esančius 6 statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir 7/10 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai Nr.1).
35. 2011 m. balandžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1431 pripažinta, kad UAB „Sandėliavimo logistikos sprendimai“ turėtos teisės ir pareigos pagal Sutartį ir Susitarimą Nr. 1 perėjo ieškovams.
36. 2011 m. gegužės 10 d. susitarimu Nr. S49/2011-164 „Dėl 2005-01-13 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2005-79 (patikslinta 2010 m. gruodžio 31 d. susitarimu Nr. S49/2010-204) dalinio pakeitimo“ (toliau ir Susitarimas Nr. 2) nuomojamo Žemės sklypo dalies (11759 kv. m) nuomininkais tapo ieškovai.
37. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 30-1342 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtintu planu, prilygintu detaliojo teritorijų planavimo dokumentui bei UAB „Santechniniai darbai“, ieškovų, UAB „Žvanga“ prašymais, 2012 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1937 „Dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų įregistravimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypus įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (patikslintas 2013 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-4 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-1937 patikslinimo) žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (t. y. Žemės sklypas) buvo padalintas į du: į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurio plotas - 37265 kv. m, t. y. - Žemės sklypą Nr. 1 ir 5050 kv. m ploto žemės sklypą (suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypą Nr. 2). Tokiu būdu, ieškovams nuosavybės teise priklausantys statiniai (Pastatai Nr. 1), kurie pagal Sutartį ir Susitarimus 1 ir 2 buvo Žemės sklype, pateko į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurio plotas - 37265 kv. m, t. y. į Žemės sklypą Nr. 1.
38. Pagal UAB „Santechniniai darbai“ 2013 m. rugsėjo 19 d. prašymą „Patikslinti įrašus apie juridinius faktus nekilnojamojo turto registre“ Vilniaus miesto skyrius 2013 m. spalio 16 d. raštu Nr. 49SJN-(14.49.105.)-2095 „Dėl sklypo padalijimo ir nuomos sutarčių perkėlimo“ kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą dėl nuomos sutarčių perkėlimo ir atitinkamai į Žemės sklypą Nr. 1 buvo perkeltos: uždarosios akcinės bendrovės „Žvanga“ 2005 m. balandžio 12 d valstybinės žemės nuomos sutartis (patikslinta 2007 m balandžio 4 d. susitarimu Nr. K01/2007-393, 2009 m. birželio 29 d. susitarimu Nr. KO 1/2009-175), ieškovų 2005 m. sausio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. NO 1/2005-79 (patikslinta 2010 m. gruodžio 31d. susitarimu Nr. S49- 2010-204, 2011 m. gegužės 10 d. susitarimu Nr. S49/2011-164) (t. y. Sutartis bei Susitarimai 1 ir 2) bei UAB „Ūkio banko rizikos kapitalo valdymas“ 2006 m. birželio 5 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2006-756 (patikslinta 2009 m. lapkričio 11 d. susitarimu Nr. K01/2009-357). Nekilnojamojo turto registre nuomojami žemės sklypo plotai nenurodyti.
39. UAB „Sidora“ 2017 m. spalio 18 d. įgijo iš UAB „Conceptus Medius“ 2 pastatus. Tokiu būdu, Žemės sklype Nr. 1 be ieškovų Pastatų Nr. 1, taip pat yra tretiesiems asmenims UAB „Sidora“ priklausiantys pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatai Nr. 2) ir UAB „Žvanga“ priklausantys pastatai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 3/10 dalis statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai Nr. 3).
40. Vilniaus miesto skyriuje 2018 m. kovo 14 d. gautas UAB „Sidora“ prašymas dėl Žemės sklypo Nr. 1 nuomos sudarymo.
41. UAB „Verslūs projektai“ 2018 m. balandžio 11 d. raštu informavo ieškovus apie parengtą Žemės sklypo Nr. l planą. Ieškovai 2018 m. balandžio 24 d raštu informavo UAB „Sidora“ ir UAB „Verslūs projektai“ apie tai, jog nesutinka su parengtu planu, tačiau nenurodė priežasčių, kuo minėtas planas pažeidžia ieškovų interesus.
42. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2018 m. liepos 31 d. priėmė įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (toliau ir Įsakymas), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ Nr. 49VĮ- 1027-(14.49.2), kuriuo ieškovams nuosavybės teise valdomiems 4340,86 kv. m bendro ploto Pastatams Nr. 1 (skaičiuojant pagrindinį plotą (atsižvelgiant, kad ūkiniai pastatai neturi bendro ploto) - 4282,26 kv. m) eksploatuoti išskirta 9087 kv. m dydžio Žemės sklypo Nr. 1 dalis iš bendro 37265 kv. m ploto; UAB „Sidora“ nuosavybės teise valdomiems 21975,73 kv. m bendro ploto Pastatams Nr. 2 (skaičiuojant pagrindinį plotą - 17110,44 kv. m) eksploatuoti išskirta 14780 kv. m ploto 37265 kv. m ploto Žemės sklypo Nr. 1 dalis.
43. Vilniaus miesto skyrius 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 49SFN-1911-(14.49.104.) „Dėl įsakymo persiuntimo“ informavo Ieškovus apie ginčo įsakymo priėmimą. Minėtas raštas ieškovams buvo siųstas adresu: (duomenys neskelbtini).
44. 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovės įsakymu, atsižvelgus į ginčo Įsakymą buvo nuspręsta trečiajam asmeniui UAB „Sidora“ išnuomoti 14 780 kv. m Žemės sklypo Nr. 1 dalį. 2018 m. rugpjūčio 31 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos atsakovės ir UAB „Sidora“ 2018 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 49SŽN-285-(14.49.57.) 1,478 ha Žemės sklypo Nr. l dalis UAB „Sidora“.
45. Vilniaus miesto skyrius 2019 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 49SFN-1634-(14.49.136E) „Dėl informacijos pateikimo“, atsakydamas į ieškovų 2019 m. kovo 18 d. prašymą, dar kartą informavo ieškovus apie priimtą ginčo Įsakymą. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 7 d. Nr. 1SS-1505-(5.59E) „Dėl skundo nagrinėjimo“, išnagrinėjo ieškovų skundą ir skundžiamu Sprendimu paliko galioti ginčo įsakymą.
Dėl apeliacijos ribų
46. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta ieškinį atmesti.
47. Apeliantai nesutikdami su pirmos instancijos sprendimu ir teigdami, kad priimdamas sprendimą pirmos instancijos teismas pažeidė CK 2.36 straipsnio 1 dalį, 6.223 straipsnį, 6.158 straipsnio 1 dalį, 6.189, 6.200 straipsnius nepagrįstai jų netaikydamas, iš esmės ginčija atsakovės 2018 m. liepos 31 d. įsakymą „Dėl valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių nustatymo“ Nr. 49VĮ- 1027-(14.49.2) (toliau ir Įsakymas) tuo pagrindu, kad, anot jų, atsakovė šiuo teisės aktu vienašališkai pakeitė galiojančią valstybinės žemės nuomos sutartį (toliau ir Sutartis). Todėl šioje nagrinėjamoje byloje sprendžiamas sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališko (ne)pakeitimo teisėtumo klausimas. Apeliantai tiek bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde nekelia valstybinės žemės sklypo dalių, skirtų ant jos esantiems pastatams eksploatuoti, dydžių pagrįstumo klausimo, todėl tiek pirmos instancijos teismas pagrįstai, tiek ir apeliacinio teismo kolegija šiuo klausimu nepasisako.
Dėl CK 2.36 straipsnio 1 dalies pažeidimo
48. Valstybinė žemė - tai išskirtinis civilinių teisinių santykių objektas, tai bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais - ir yra imperatyvūs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014). Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės pardavimo ar nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos Nr. 260 patvirtintos naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau ir Taisyklės).
49. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos valstybinės žemės patikėtinė, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri dalyvauja formuojant ir įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros kūrimo srityse.
50. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte įtvirtintas viešosios teisės principas, pagal kurį sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės konsolidacijos, žemės servitutų CK, Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
51. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
52. 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos Nr. 260, kuriuo patvirtintos Taisyklės, 2.2. punktas teigia, kad Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų formavimą, žemės sklypų dydžių ir privatizuojamų žemės sklypo dalių dydžio nustatymą, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, žemės sklypo planus ir nustatant žemės sklypų dydžius ir privatizuojamas žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ar įrenginių Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 2.4.punktas numato, kad Žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus rengiamų žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas; žemės sklypų planai) organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą.
53. Taisyklių 8 punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, - statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Taisyklių 33 punkte nurodyta, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą (Taisyklių 34 punktas). Taigi, tiek išnuomojamų, tiek parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 35 punktas numato, parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančiai institucijai pateikia šio žemės sklypo plano rengimo organizatorius, t. y. asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą.
54. Taigi, išdėstytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams išskiriamos valstybinio žemės sklypo dalys tuo atveju, kai yra ketinama sudaryti valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartį ir tik asmenų, pageidaujančių tokias sutartis sudaryti (žemės sklypo naudotojų) iniciatyva.
55. Bylos nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, veikdama pagal jai teisės aktais priskirtas funkcijas ir kompetenciją, tais atvejais, kai ant valstybinio žemės sklypo yra privatiems asmenims priklausantys statiniai, statinių savininkų iniciatyva, sudarė su valstybinės žemės nuomos sutartis statiniams eksploatuoti (šios nutarties 32-36 punktai).
56. Kaip nustatyta šios nutarties 37 punkte, UAB „Santechniniai darbai“, UAB „Žvanga“ ir pačių ieškovų prašymais, Žemės sklypas buvo padalintas į du atskirus sklypus : Žemės sklypą Nr. 1 ir Nr. 2. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, Žemės sklype Nr. 1 yra pasikeitusi faktinė situacija (žemės sklypas buvo padalintas), todėl vadovaujantis Taisyklių 28 punktu, 34 punktu, darytina išvada, kad Sutartyje nurodyti duomenys neatitinka esamos situacijos, todėl turėjo būti rengiamas naujas žemės sklypo planas, pagal kurį turėjo būti nustatytos padalinto žemės sklypo dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems Pastatams Nr. 1, 2, 3 eksploatuoti.
57. Byloje duomenų, kad ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl Sutarties pakeitimo, sudarė naują planą ar atsakovė iniciavo šią procedūrą, nėra. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto skyriuje 2018 m. kovo 14 d. gautas trečiojo asmens UAB „Sidora“ prašymas dėl Žemės sklypo Nr. l nuomos sutarties sudarymo. Pagal aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, siekdamas įgyvendinti teisę į Žemės sklypo Nr. 1 dalies nuomą, būtent trečiasis asmuo turėjo išpildyti Taisyklių 35 punkto reikalavimus, tame tarpe, pateikti Žemės sklypo Nr. 1 planą, kuriame išskirtos kiekvienam jame esančiam statiniui (Pastatams Nr. 1, 2, 3) eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Trečiojo asmens iniciatyva UAB „Verslūs projektai“ tokį planą parengė ir 2018 m. balandžio 11 d. raštu apie tai informavo ieškovus. Apeliantai neginčija aplinkybės, kad informacinis laiškas buvo siųstas (duomenys neskelbtini), ir tai, kad šį raštą yra gavę, kadangi 2018 m. balandžio 24 d. raštu jie informavo UAB „Sidora“ ir UAB „Verslūs projektai“ apie tai, jog nesutinka su parengtu planu, tačiau nenurodė priežasčių, kuo minėtas planas pažeidžia jų interesus.
58. Nesant objektyvių ieškovų pastabų dėl Žemės sklypo Nr. 1 plano, parengto UAB „Verslūs projektai“ bei esant minėtam teisiniam reglamentavimui, vykdydama savo funkcijas pagal jai priskirtą kompetenciją, atsakovė priėmė ginčo Įsakymą, kurio patvirtino Žemės sklypo Nr. l dalis savarankiškai funkcionuojantiems statiniams, t. y., šiuo veiksmu tik patvirtino trečiojo asmens parengtą Žemės sklypo Nr. 1 planą. Vilniaus miesto skyrius 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. 49SFN-1911-(14.49.104.) „Dėl įsakymo persiuntimo“ informavo Ieškovus apie ginčo įsakymo priėmimą.
59. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė atliko jai įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nurodytas funkcijas, nuosekliai vadovaudamasi Taisyklėse nustatytos tvarkos. Todėl atmestina apeliantų nuomonė, kad vadovaudamasi Taisyklių 33 punktu atsakovė vienašališkai modifikavo jau galiojančią Sutartį.
Dėl CK 6.223 straipsnio pažeidimo
60. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė Įsakymu sumažino ieškovams Sutartimi priskirtos Žemės sklypo Nr. 1 dalies, skirtos jų nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti, dalį ir tokiu būdu nesilaikydama CK 6.223 straipsnio nuostatų, nepagrįstai vienašališkai pakeitė Sutartį.
61. Kaip teisingai pažymėjo apeliantai, žemės nuomos sutarties, pakeitimą reglamentuoja CK 6.223 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarko. Sutiktina su apeliantų teiginiu, jog viešosios teisės normos reglamentuoja tam tikrų sutarčių sudarymą, o ne jų keitimą.
62. Kaip jau minėta, Taisyklių 33 punktas numatantis, jog kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, reglamentuoja naujų nuomos sutarčių sudarymą, o ne jau sudarytų nuomos sutarčių modifikavimą. Taip pat sutiktina su apeliantų išvada, kad šis Taisyklių 33 punktas nesuteikia atsakovei įgaliojimų vienašališkai modifikuoti jau sukurtų civilinių teisinių santykių. Tačiau sistemiškai aiškinant CK 6.233 straipsnio 6.547 straipsnio 2 dalies bei Taisyklių 28, 33, 34 punktų nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, skirtingai nei teigia apeliantai, atsakovė nėra netik kad pakeitusi Sutarties, bet net nepradėjusi šios procedūros. Todėl pirmos instancijos teismas sprendime priėjo pagrįstos išvados, jog atsakovė turėjo teisę priimti Įsakymą nepaisant galiojančios Nuomos sutarties, visiškai kitaip reglamentuojančios ir nustatančios Žemės sklypo Nr. 1 dalių paskirstymą.
63. Sutiktina su apeliantų nurodyta teismų praktika, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018). Kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 7- 915/2019, konstatavo, kad tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Siūlant ar teismo tvarka reikalaujant pakeisti žemės nuomos sutartį, prie žemės nuomos sutarties pakeitimo projekto, kai žemės sklypas išnuomojamas trejiems ar daugiau metų, turėtų būti pridėtas žemės sklypo planas (CK 6.547 straipsnio 3 dalis), iš kurio būtų aiškios pakeistos žemės sklypo ribos (pvz., jos pažymėtos riboženklių koordinatėmis arba nurodant konkretų atstumą nuo riboženklio koordinačių). Teisinis pagrindas keisti valstybinės žemės nuomos sutartį taikant CK 6.223 straipsnio 2 dalį yra specialusis valstybinės žemės nuomos teisinis reguliavimas (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), remiantis kuriuo žemės sklypo (jo dalies) nereikalingumas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį sudaro pagrindą modifikuoti valstybinės žemės nuomos santykius tokiu būdu, kad jie atitiktų valstybinės žemės nuomos be aukciono tikslą.
64. Kolegija pažymi, kad atsakovė nustačiusi, kad apeliantų pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikalingas ne visas Sutartimi (su vėlesniais jos pakeitimais – Susitarimais Nr. 1 ir 2) išnuomotas žemės sklypas, gali siūlyti ieškovams parengti naują žemės sklypo planą, kuriame atsispindėtų reikalingas statiniams eksploatuoti žemės sklypo dydis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tokio plano rengimą iniciavo trečiasis asmuo UAB „Sidora“, o parengtas planas išsiųstas apeliantams susipažinti. Apeliantams neišreiškus aiškių nesutikimo su parengtu planu motyvų, atsakovė pagrįstai priėmė Įsakymą, kas neužkirto jai teisės siūlyti ieškovams Sutarties pakeitimo, o pastariems nesutikus, kreiptis su ieškiniu į teismą dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė iki šiol nėra pareiškusi tokio ieškinio, tačiau šios bylos išnagrinėjimas jai neužkerta kelio tai padaryti ateityje (šis klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas).
65. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovų apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
66. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo
67. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovė ir trečiasis asmuo turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nesant duomenų apie atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Sidora“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos nepaskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
ieškovų H. K. ir J. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.