Kauno apygardos teismo nutartis

2018-09-19 · Civilinė byla Nr. e2A-36-264/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-19
Bylos Nr.
e2A-36-264/2018
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00104-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
UAB „Kortas“
Atsakovas
Lazdijų rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-36-264/2018Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00104-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.3.1.15; 3.3.1.20. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Arūno Rudzinsko,

sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, Eglei Klimienei,dalyvaujant apeliantės atstovui advokatui T. D., atsakovės atstovui K. J.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kortas“ apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-228-780/2017 pagal ieškovės UAB „Kortas“ ieškinį atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Kortas“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 22 632,90 Eur skolą, 814,78 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas.Ieškinyje nurodė, kad pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą darbų sutartį Nr. 2010-08-13/15-541 ieškovė turi reikalavimo teisę į panaudotų keraminių plokščių „Tonality Creaton“ komplektuojamų medžiagų vertę (22 632,90 Eur), kadangi darbus atliko ir perdavė atsakovei pagal 2012 m. spalio mėn. Atliktų darbų aktą Nr. 7, į kurį yra įtraukta ir komplektavimo medžiagų kaina. Tarp šalių jau buvo išnagrinėtas ginčas dėl skolos ieškovei iš atsakovės pagal tą pačią darbų sutartį priteisimo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas išskyrė iš Atliktų darbų akto Nr. 7 komplektuojamų medžiagų vertę ir jos priteisimo klausimo nesprendė, todėl ginčo dalykas nėra tapatus. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Rangos sutartis buvo dėl bendros statybos darbų kainos, dėl kurios byla jau išnagrinėta Kauno apygardos teisme ir priimtas galutinis sprendimas, todėl atsakovės nuomone, ieškovė pareiškė tapatų ieškinį, todėl prašė bylą nutraukti, nes Apeliacinis teismas priteisė ieškovei bendrą kainą už visus atliktus rangos darbus pagal Aktą Nr. 7.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teisme pirmąja instancija ir Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine instancija išnagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavo tos pačios šalys, buvo remiamasi tais pačiais įrodymais, todėl šioje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimu ir šį sprendimą pakeitusia Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tai reiškia, kad teismas šioje byloje turi vadovautis minėtame Kauno apygardos teismo sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir negali jų aiškinti kitaip.Teismas nesutiko su ieškovės argumentu, kad Lietuvos apeliacinis teismas išskyrė iš atliktų darbų Akto Nr. 7 komplektuojamų medžiagų vertę ir, pripažinęs, kad ji yra įtraukta į šį aktą, jos priteisimo klausimo nesprendė, nes toks reikalavimas nebuvo keltas pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nėra pripažinęs, kad į Aktą Nr. 7 yra įtrauktos plokščių komplektuojamosios medžiagos ir nenurodė, kad ginčo neišsprendžia galutinai ir iš esmės, o kažkokią dalį reikalavimo išskiria kaip nagrinėtiną atskiroje byloje. Tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje pacitavo įstatymo nuostatą, numatančią, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, savaime nereiškia, kad buvo konstatuota, jog į Aktą Nr. 7 yra įtrauktos plokščių komplektuojamosios medžiagos ir, kad minėtoje byloje ginčas pagal ieškovės reikalavimą ir pagal pateiktus įrodymus nėra galutinai išspręstas iš esmės. Ieškovė, pasinaudodama tuo, kad nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme pirmąja instancija savo reikalavimo negrindė tuo, kad į Akto Nr. 7, eilutę Nr. 8, yra įtraukta ir plokščių komplektuojamųjų dalių vertė, šioje byloje pareiškė ieškinį reikalaudama priteisti tą dalį reikalavimo, kuris nebuvo priteistas minėtoje Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje byloje, grįsdama jį kitomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau teismas pažymėjo, jog tai nereiškia, kad toks reikalavimas priteisti matematiškai suskaičiuotą skirtumą tarp to, kas jau yra priteista ir to, ko Lietuvos apeliacinis teismas nepriteisė, savaime turi būti tenkinamas. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje ne tik sumažino Kauno apygardos teismo priteistą sumą, bet ir nurodė kaip turi būti nustatoma suma, kurią pagal Rangos sutartį ir Aktą Nr. 7 ieškovė turi teisę gauti iš atsakovės.Sugretinęs ieškovės reikalaujamą 22 632,90 Eur likutį, kurio priteisimo ieškovė vėl reikalauja to paties Akto Nr. 7 pagrindu, su nurodyta 26 768,03 Eur suma, sudarančia skirtumą dėl pigesnių plokščių panaudojimo, kuris pagal Lietuvos Apeliacinio teismo nutartį ieškovei nepriklauso pagal to paties Akto Nr. 7, eilutėje Nr. 8 nurodytų darbų apimtį, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas šioje byloje yra nepagrįstas, nes jau yra išspręstas visiškai Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi. Šioje nutartyje aiškiai nurodyta kaip turi būti apskaičiuojama už panaudotas plokštes ieškovei priklausanti gauti suma būtent pagal Aktą Nr. 7, pagal kurį yra priimtas rangos rezultatas, todėl ieškovė negali reikalauti priteisti sumą, kurią kaip nepagrįstą sumažino Lietuvos apeliacinis teismas, net įrodinėdama reikalavimą kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis.Teismas pažymėjo ir tai, kad Aktą Nr. 7 rengė pati ieškovė, o atsakovė su juo nesutiko ir jo nepasirašė, todėl ieškovei tenka ir visa rizika, susijusi su tuo, kad šiame akte nenurodžius, jog į eilutėje Nr. 8 nurodytą bendrą keraminių plokščių kainą įtraukta ir komplektuojamųjų medžiagų kaina, ieškovė negali įrodyti savo argumento, kuriuo grindžia šio ieškinio reikalavimą. Teismas sprendė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas neva konstatavo, jog į Aktą Nr. 7 yra įtraukta ir 102 989,86 Lt (29 827,93 Eur) komplektuojamųjų dalių vertė, nes jis konstatavo priešingai - kad nė viename atliktų darbų akte Nr. 7 nenurodyta apie komplektuojamų medžiagų kainą, kurią Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame paaiškinime ieškovė nurodo sumokėjusi - 102 989,86 Lt, teigdama, kad dalis šios sumos įeina į jos reikalaujamą priteisti Akte Nr. 7-1 nurodytą 287 776,72 Lt sumą.Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog vietoje 137 Lt/ kv. m kainos už plokštes, nurodytas Akto Nr. 7, eilutėje Nr. 8, ieškovė turi teisę gauti 93 Lt / kv. m, ir už visą Akte Nr. 7 nurodytą 1 736 kv. m kiekį plokštės ieškovei nesumokėtą sumą iš atsakovės jau priteisė, o Akto Nr. 7, eilutėje Nr. 8 nebuvo įtraukta komplektuojamųjų medžiagų kaina, teismas ieškovės ieškinį atmetė, nes ji negali reikalauti daugiau nei Lietuvos apeliacinis teismas pripažino teisę jai gauti, ir daugiau nei pati ieškovė buvo įtraukusi į atliktų darbų Aktą Nr. 7.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Ieškovė UAB „Kortas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš Lazdijų rajono savivaldybės administracijos UAB „Kortas“ naudai 22 632,90 Eur skolą ir 814,78 Eur delspinigių, bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ginčą tarp bylos šalių nagrinėję teismai pagal 2012 m. gruodžio 11 d. ieškinį, pasisakydami dėl skolos už panaudotą medžiagą – keraminę plokštę „Tonality Creaton“ priteisimo konstatavo, kad: 1) ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą pagal 2012 m. spalio mėnesio Atliktų darbų aktą Nr. 7; 2) atsakovas turi piniginę prievolę ieškovui, kuri kildinama iš 2012 m. spalio mėnesio Atliktų darbų akto Nr. 7; 3) į 2012 m. spalio mėnesio Atliktų darbų akte Nr. 7 yra įtrauktos ir keraminių plokščių „Tonality Creaton“ komplektavimo išlaidos, kurias sudaro 29 827,93 Eur (102 989,86 Lt); 4) reikalavimas priteisti keraminių plokščių „Tonality Creaton“ komplektavimo medžiagų kainą 29 827,93 Eur (102 989,86 Lt) sumoje nebuvo šios bylos (bylos proc. Nr. 2-56-3-00014-2013-7) dalykas. Civilinės bylos proc. Nr. 2-56-3-00014-2013-7 ir šios bylos, kurios proc. Nr. 2-27-3-00104-2016-8, nagrinėjimo dalykai bei ieškinių faktiniai pagrindai nėra tapatūs. Nei Kauno apygardos teisme, nei Lietuvos apeliaciniame teisme, civilinėje byloje, kurios proc. Nr. 2-56-3-00014-2013-7, ieškinio faktinis pagrindas nebuvo skolos už komplektavimo medžiagas priteisimas. Tai, kad pirminio ginčo faktinio pagrindo nesudarė skolos už komplektavimo medžiagas priteisimas expressis verbis pažymėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-52-183/2015. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas svarbus yra tuo, kad pirmiausia šis teismas aiškiai nurodo kas sudarė šios bylos faktinį pagrindą, bei aiškiai nurodo kas nebuvo šios bylos faktiniu pagrindu ir dalyku. Teismas ad hoc atveju nurodo, kad skolos, susidariusios už komplektuojamų medžiagų panaudojimą priteisimas nebuvo šios bylos (pirminės bylos) nagrinėjimo dalykas, bei toks reikalavimas nebuvo keltas pirmosios instancijos teisme. Ir antra – šis sprendimas yra aktualus tuo, kad jis yra privalomas pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam bylą pagal apelianto ieškinį dėl skolos už panaudotas komplektavimo medžiagas priteisimo. Klausimas dėl komplektavimo medžiagų kainos nurodymo Akte Nr. 7, bei reikalavimo šių komplektavimo medžiagų vertę priteisti pareiškimo civilinėje byloje Nr. 2-56-3-00014-2013-7 poreikis paaiškėjo tik Apeliacinės instancijos teisme, bylos nagrinėjimo metu, kuomet Apeliacinio teismo teisėjų kolegija ex officio nutarė išreikalauti detalius skaičiavimus pagal Aktą Nr. 7, o konkrečiai pareikalavo pateikti iššifravimą eilutės Nr. 8, kad nustatyti koks kiekis plokštės ir kokia konkrečiai plokštės vertė buvo panaudota šiame viešajame pirkime, minusuojant komplektavimo medžiagų vertę (kurią nurodė detaliai pagrįsti įsigijimo dokumentais), dėl kurios reikalavimas civilinėje byloje Nr. 2-56-3-00014-2013-7 nebuvo reiškiamas. Įrodymai apie komplektuojamų medžiagų kainą buvo pateikti kartu su ieškiniu šioje byloje, be to kartu su ieškiniu buvo pateikta PVM sąskaita faktūra, iš kurios matėsi, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 18 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. apeliantė įgijo iš UAB „Plantas“ komplektuojamų medžiagų už 29 978,62 Eur. Atsakovė šioje byloje neginčijo, kad jos objekte yra panaudotos komplektuojamosios medžiagos, kurių bendra vertė – 29 978,62 Eur, tačiau nepateikė įrodymų, kad yra apmokėjęs visą šią sumą, o vien tik rėmėsi argumentu, kad šis ieškinys yra tapatus prieš tai nagrinėtai bylai.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Lazdijų rajono savivaldybės administracija prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai: Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 22 632,90 Eur sumą, kurią Lietuvos apeliacinis teismas pripažino kaip be pagrindo priteistą Kauno apygardos teismo. Nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas nėra pripažinęs, kad į Aktą Nr. 7 yra įtrauktos plokščių komplektuojamosios medžiagos ir nenurodė, kad ginčo neišsprendžia galutinai ir iš esmės, o kažkokią dalį reikalavimo išskiria kaip nagrinėtiną atskiroje byloje. Tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyje pacitavo įstatymo nuostatą, numatančią, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, savaime nereiškia, kad buvo konstatuota, jog į Aktą Nr. 7 yra įtrauktos plokščių komplektuojamosios medžiagos ir, kad minėtoje byloje ginčas pagal ieškovės reikalavimą ir pagal pateiktus įrodymus nėra galutinai išspręstas iš esmės. Ieškovė apeliaciniame procese pabandė savo ieškinio reikalavimo dalį papildomai pagrįsti naujomis aplinkybėmis, kuriomis nesirėmė Kauno apygardos teisme, o Lietuvos apeliacinis teismas nurodė įstatymo nuostatą draudžiančią tai daryti, bet tai nereiškia, kad vien dėl to Lietuvos apeliacinio teismo nutartį reikia traktuoti kaip įpareigojančią atskiroje byloje nagrinėti ieškovės naujomis aplinkybėmis grindžiamo atmesto reikalavimo dalį. 2016 m. vasario 2 d. ieškinys „Dėl skolos priteisimo“ yra sutrumpinta Kauno apygardos teismui, 2012 m. gruodžio 11 d. pateikto ieškinio „Dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo“ versija. Abu ieškiniai yra kildinami iš tos pačios 2010 m. rugpjūčio 13 d. projekto „Lazdijų ligoninės ir meno mokyklos pastatų energetinio ūkio modernizavimas“ techninių darbo projektų parengimo, statinių projektų vykdymo priežiūros ir rekonstrukcijos darbų sutarties Nr. 2010-08-13/15-541. Piniginiam reikalavimui pagrįsti abiejuose ieškiniuose pateikiama ta pati PVM sąskaita faktūra KOR Nr. 501734, tas pat uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas Nr.7 ir pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 10. Ieškovė šioje byloje nepateikė jokių naujų įrodymų, pagrindžiančių ieškinio dalyką ir pagrindą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

Iš civilinės bylos medžiagos, teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2014-02-25 sprendimu civ. byloje Nr. 2-640-260/2014 tenkino ieškinį visiškai ir priteisė ieškovei UAB „Kortas“ iš atsakovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 292 806,56 Lt skolą už UAB „Kortas“ atliktus Lazdijų ligoninės ir meno mokyklos pastatų modernizavimo darbus pagal 2010 08 13 sudarytą sutartį Nr. 2010-08-13/15-541.Kauno apygardos teismo sprendime civ. byloje Nr. 2-640-260/2014 konstatuota, jog ieškovės pareikštas reikalavimas pagrįstas rašytiniais įrodymais: ieškovė 2012 10 26 pateikė atsakovei pasirašyti atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę, sąskaitą, kitus privalomus dokumentus (prijungtos civ. bylos b.l. 65-70, t. I), tačiau iš atsakovės 2012 m. spalio 31 d. rašto Nr. 1-3857 (b.l. 69, t. I) ir 2012 10 23 rašto Nr. 1-3723 (b.l.121, t. II) matyti, kad atsakovė atsisakė apmokėti ieškovei už atliktus darbus tik todėl, kad ieškovė rekonstrukcijai panaudojo fasado keramikines plokštes Tonality Creaton, o ne tokias plokštes kitu konkursiniame pasiūlyme nurodytu pavadinimu - ArGeLite, todėl teismo vertinimu, darbų atlikimo terminai ir kokybė nėra atsisakymo priimti darbus ir už juos sumokėti priežastimi. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-52-183/2015 pagal atsakovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-640-260/2014, 2015 m. sausio 5 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą, sumažino apygardos teismo sprendimu priteistą iš atsakovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos ieškovės UAB „Kortas“ naudai skolą iki 61 284 Eur ( arba 211 600,40 Lt; t. y. 209 629,88 Lt už plokštes „Tonality Creaton“+1 970,52 Lt delspinigių). Šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, jog ieškovė UAB „Kortas“ už plokštes „Tonality Creaton“ sumokėjo UAB „Plantas“ 209 629,88 Lt. Be to, Rangos sutartyje nenurodyta, jog ieškovei išlieka teisė gauti atlyginimą, sutartą už plokščių, numatytų lokalinėje sąmatoje Nr. 1-1 „ArGeLite“, panaudojimą, kai jo faktinės išlaidos yra mažesnės, negu buvo numatyta, nustatant atliekamų darbų kainą, ir ieškovė neturėjo teisės reikalauti iš atsakovės sumokėti už panaudotas plokštes „Tonality Creaton“ visą Akte Nr. 7-1 nurodytą sumą – 287 776,72 Lt, su PVM (CK 6.654 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 22 632,90 Eur skolą, 814,78 Eur delspinigių. Ieškinio reikalavimą dėl patirtų išlaidų už panaudotų keraminių plokščių „Tonality Creaton“ komplektuojamas medžiagas (22 632,90 Eur) kildino iš tos pačios rangos sutarties Nr. 2010-08-13/15-541 šalių teisinių santykių, patirtas išlaidas įrodinėjo bei grindė 2011 m. lapkričio 22 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 11-11-22, pardavėjo UAB „Plantas“ išrašytomis 2012 m. kovo-rugpjūčio mėn. laikotarpiu PVM sąskaitomis-faktūromis pirkėjai UAB „Kortas“ už pirktas medžiagas (pvz.: profilis plytelėms dekoratyvinis, profilis plytelėms paprastas, aliuminio profilis T-tipo 60x50x1,8mm, aliuminio kampuotis, mūrvinė SDFKB, transportavimo paslaugas (15 vnt.) (e.bylos 1 tomas b. l. 6-15, 16-30), 2012 m. spalio mėn. pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 10, atliktų darbų už 2012 m. spalio mėn. Aktu Nr. 7 (e.bylos 1 tomas b.l. 32-41).Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kad abiejose bylose dalyvavo tos pačios šalys, buvo remiamasi tais pačiais įrodymais, konstatavo, kad šioje byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimu ir šį sprendimą pakeitusia Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Taip pat įvertinęs ieškovės reikalavimą priteisti 22 632,90 Eur likutį to paties Akto Nr. 7 pagrindu, su nurodyta 26 768,03 Eur suma, sudarančia skirtumą dėl pigesnių plokščių panaudojimo, kuris pagal Lietuvos Apeliacinio teismo nutartį ieškovei nepriklauso pagal to paties Akto Nr. 7, eilutėje Nr. 8 nurodytų darbų apimtį, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas šioje byloje yra nepagrįstas, nes jau yra išspręstas visiškai Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka.Iš ieškovės pateiktos 2011 m. lapkričio 22 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 11-11-22 priedo Nr. 1 matyti, kad vienos keraminės plytelės „Tonality Creaton“ kaina buvo 93 Lt/m², taip pat nurodytos kitų medžiagų kainos (pvz.: T formos profilis 60x50x1,8mm, L formos profilis 40x50x1,8mm, paslankaus tvirtinimo aliuminio konsolės 180h ir kt. (e.bylos 1 tomas b.l.40), kurios taip pat nurodytos kaip nupirktos UAB „Kortas“ pagal pardavėjos UAB „Plantas“ išrašytas 2011-2012 m. laikotarpiu PVM sąskaitas faktūras, kurių kopijas ieškovė buvo pateikusi nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui su 2014 m. lapkričio 26 d. rašytiniais paaiškinimais bei įrodinėjo 292 806, 56 Lt skolos susidarymo aplinkybes (prijungtos Kauno apygardos teismo civ. bylos Nr. 2-640-260/2014 3 tomas b.l. 127-136, 137-164). Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartyje konstatuota, kad ieškovė UAB „Kortas“ už plokštes „Tonality Creaton“ sumokėjo UAB „Plantas“ 209 629,88 Lt, kad Rangos sutartyje nenurodyta, jog ieškovei išlieka teisė gauti atlyginimą, sutartą už plokščių, numatytų lokalinėje sąmatoje Nr. 1_1 „ArGeLite“, panaudojimą, kai jo faktinės išlaidos yra mažesnės, negu buvo numatyta, nustatant atliekamų darbų kainą, ir ieškovė neturėjo teisės reikalauti iš atsakovės sumokėti už panaudotas plokštes „Tonality Creaton“ visą Akte Nr. 7-1 nurodytą sumą – 287 776,72 Lt, su PVM (CK 6.654 str. 1 d.). Taip pat nustatė, kad Akte Nr. 7-1 ieškovė nurodė, kad panaudojo 1 736 kv. m. plokščių (kurių pavadinimas minėtame Akte nenurodytas), kurių kaina nurodyta 137 Lt/m², o bendra panaudotų plokščių kaina - 237 832,00 Lt (be PVM; 1 736 kv. m.×137 Lt; 1 tomas b. l., 67, 68). Be to, nė viename atliktų darbų akte Nr. 7 nenurodyta apie komplektuojamų medžiagų kainą, kurią Apeliaciniam teismui pateiktame paaiškinime ieškovas nurodo sumokėjęs - 102 989,86 Lt, teigdamas, kad dalis šios sumos įeina į jo reikalaujamą priteisti Akte Nr. 7-1 nurodytą 287 776,72 Lt sumą, tačiau apeliacinės instancijos teisme negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad teismas šioje byloje turi vadovautis įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str.2 p.). Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad išnagrinėtos civ. bylos ir šios bylos nagrinėjimo dalykai bei ieškinių faktiniai pagrindai nėra tapatūs, nes ieškinio faktinis pagrindas nebuvo skolos už komplektavimo medžiagas priteisimas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas pareiškė tapatų, o ne naują ieškinį, nors jį ir suformulavo kiek kitaip - kaip reikalavimą priteisti skolą už sumontuotų keraminių plokščių „Tonality Creaton“ komplektavimo medžiagas, tačiau atsakovės prievolę atsiskaityti kildino iš šalių teisinių santykių vykdant tą pačią Rangos darbų sutartį Nr. 2010-08-13/15-541. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Šiuo teisiniu pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus išnagrinėto ir nagrinėjamo reikalavimų tapatumą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra suformulavęs ieškinių tapatumo aiškinimo taisykles. Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar yra tos pačios šalys, kurios buvo šalimis tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje, nepriklausomai nuo kiekvieno jų procesinės padėties pirmiau pradėtoje nagrinėti byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių/reikalavimų dalykai sutampa, svarbu yra ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (ieškinio dalyko identiškumas), bet ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Sprendžiant dėl tapataus ieškinio pagrindo turi būti vertinama, ar ieškinys nėra grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra ir nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas jau išnagrinėtoje (ar pirmiau pradėtoje nagrinėti) byloje. Reikalavimo pagrindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2017-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017). Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad net ir skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011).Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys „Dėl skolos priteisimo“ yra sutrumpinta Kauno apygardos teismui, 2012 m. gruodžio 11 d. pateikto ieškinio „Dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo“ versija, nes abu ieškiniai yra kildinami iš tos pačios 2010 m. rugpjūčio 13 d. projekto „Lazdijų ligoninės ir meno mokyklos pastatų energetinio ūkio modernizavimas“ techninių darbo projektų parengimo, statinių projektų vykdymo priežiūros ir rekonstrukcijos darbų sutarties Nr. 2010-08-13/15-541. Piniginiam reikalavimui pagrįsti abiejuose ieškiniuose pateikiama ta pati PVM sąskaita faktūra KOR Nr. 501734, tas pat uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas Nr.7 ir pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 10. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad tiek šioje, tiek pirmiau išnagrinėtoje bylose tapačios yra šalys, kurių procesinė padėtis buvo ta pati, todėl dėl šio elemento, kaip vieno iš ieškinių tapatumą apibrėžiančių sąlygų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl ieškinio dalyko tapatumo

Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą. Būtent tinkamas ieškinio dalyko (o taip pat ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro prielaidas įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Įvertinus abiejų lyginamų ieškinių (procesinių dokumentų) turinį ir reikalavimų, nukreiptų atsakovei, esmę sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad ieškovės tikslai abejose bylose yra tie patys. Tiek pirmiau išnagrinėtoje byloje, tiek ir šioje byloje ieškovė siekia to paties rezultato: prisiteisti skolą, kuri apeliantės nuomone, atsirado dėl kainų skirtumo sumontavus pigesnes keramines plokštes „Tonality Creaton“, už panaudotas komplektuojamas medžiagas (22 632,90 Eur), nei buvo numatyta lokalinėje sąmatoje Nr. 1_1A panaudoti plokštes „ArGeLite“ 1 kv. m. kaina 137 Lt, o visi darbai atlikti ir priduoti pagal vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 7, kuriuo grindė reikalavimą priteisti 287 776,72 Lt (su PVM; 292 806,56 Lt – 5 029,84 Lt) skolą išnagrinėtoje ankstesnėje byloje. Dėl to spręstina, kad pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas iš esmės sutampa abejose bylose. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliantė su 2018 m. liepos 19 d. prašymu pateikė papildomus rašytinius įrodymus: UAB „Kortas“ 2011m.-2012 m. banko sąskaitų išrašus apie jos atliktus mokėjimus UAB-ei „Plantas“ bei UAB „Kortas“ vadovės Ž. O. pasirašytą 2018-07-19 pažymą, kurioje nurodyta, kad objekte „Lazdijų centrinės ligoninės pastato rekonstrukcijos darbai“ faktiškai sumontuotų Tonality Creaton plokščių kaina – 93 Lt/kv.m, o komplektuojančių medžiagų kaina – 45,69 Lt/kv.m. bei 12 vnt. PVM sąskaitų – faktūrų, išrašytų ieškovei pardavėjos UAB „Plantas“, kurios jau buvo pateiktos prie ieškinio (e. bylos 2 tomas b.l. 48-65). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pateikti rašytiniai įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio tapatumo. Pažymėtina, kad vien faktas, kad ieškinių dalykai nėra suformuluoti identiškai ar pažodžiui, nesudaro pagrindo vertinti, jog skiriasi ieškovės siekiamas materialinis teisinis rezultatas. Priešingai, abiem ieškiniais siekiama to paties rezultato (teisinių pasekmių) – visos skolos pagal atliktų darbų aktą Nr. 7 priteisimo.Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas ir teismo iš esmės išnagrinėtas ieškovės reikalavimas yra teisiškai ydingas dar ir tuo aspektu, kad juo siekiama iš naujo įvertinti (pervertinti) jau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu įvertintus įrodymus bei teismo nustatytus teisinius faktus, paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galią, kas pažeistų teismo sprendimo privalomumo principą (CPK 18 str.) ir draudimą kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus bei teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.).Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ankstesnėje byloje pareikšto ieškinio bei išnagrinėtoje byloje pareikšto ieškinio dalykas, t. y. materialinis teisinis reikalavimas, ieškovės nukreiptas atsakovei per teismą, yra tapatūs, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šią CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymo sąlygą pripažįsta nustatyta.

Dėl ieškinio pagrindo tapatumo

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio pagrindas, kurį privalo suformuluoti ieškovas, yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir formuluojamas ieškinio dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 str. 1 d.) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai nevertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šioje byloje pareikštame ir išnagrinėtos bylos ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimus, nesutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentais dėl ankstesnio ieškinio ir ieškinio faktinio pagrindo netapatumo. Abu procesiniai dokumentai buvo grindžiami iš esmės tomis pačiomis ginčo įsiskolinimo susidarymo aplinkybėmis. Dėl šių faktinių aplinkybių teismas jau yra pasisakęs pirmiau išnagrinėtoje byloje, spręsdamas šalių ginčą dėl 292 806, 56 Lt skolos dydžio pagrįstumo. Paminėtina CPK 279 straipsnio 4 dalis, kuri kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip nustatytas draudimas šalims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims, taip pat jų teisių perėmėjams, įsiteisėjus teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, iš naujo pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo jau nustatytus (pripažintus arba priešingai, nepripažintus) faktus bei teisinius santykius; šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (galutinai išspręstos bylos) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Tokia pati yra ir fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012). Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės leidžia įsitikinti, kad ieškovė naujai pateiktu ieškiniu iš esmės įrodinėja tas pačias aplinkybes tais pačiais faktais, tik siekė kitokio jų teisinio įvertinimo. To padaryti naujai užvestoje byloje nėra galimybės.Skundžiamame sprendime pagrįstai ir teisingai konstatuota esant ieškinio tapatumui (dėl šalių, dalyko ir pagrindo), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo nesutikti. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, esant šiai teisinei situacijai pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, nepagrįstai netaikė procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylos nutraukimo pagrindus (CPK 293 str.). Todėl pagal CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktą pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas, o byla nutrauktina, identifikavus CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytas aplinkybes, t. y. kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nereiškė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės, todėl šis klausimas nesprendžiamas.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiama 3,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kortas“ ieškinį atsakovei Lazdijų rajono savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo nutraukti.

Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ (juridinio asmens kodas-(duomenys neskelbtini), buveinė - (duomenys neskelbtini)) 3, 68 Eur (tris Eur ir 68 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėDalė BurdulienėArūnas Rudzinskas