- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 2-19811-864/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- UAB „TC prekyba“
- Atsakovas
- UAB „DSV Transport“, UAB „Saturitas“, UAB „Autopervežimai“, įmonei Logistika Petrosino SRL
- Advokatai
- Domas Pakėnas, Aurelija Vingrienė, Renata Janušytė, Greta Paskačimienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „TC prekyba“ ieškinį atsakovams UAB „DSV Transport“, UAB „Saturitas“, UAB „Autopervežimai“ ir įmonei Logistika Petrosino SRL dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 33 095 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2013 m. rugsėjo 20 d. užpildė užsakymą krovinio pervežimui organizuoti, kuriuo užsakė 1 paletės (100 vnt. fotoaparatų Cannon 600d) pervežimą iš Lietuvos į Italiją. Teigė, kad savo ruožtu atsakovas UAB „DSV Transport“ sutiko organizuoti šį pervežimą ir tai patvirtino krovinio pervežimo užsakyme bei elektroniniu laišku, kuriame nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. apie 15 val. krovinys bus paimtas. Ieškovo teigimu, minėtu susitarimu šalys susitarė, kad pervežimo kaina yra 200 EUR, į kurią įskaitytas taip pat atlyginimas faktiniam krovinio vežėjui. Paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. vežėjas UAB „Saturitas“ paėmė krovinį iš ieškovo, CMR važtaraštyje patvirtindamas, kad paima 100 vnt. prekių, kurios sudaro 1 euro paletę, ir jį pristatė į UAB „DSV Transport“ sandėlį Vilniuje. Toliau, ieškovo teigimu, krovinio pervežimui iš šio sandėlio iki tarpinio punkto Italijoje atsakovas UAB „DSV Transport“ pasamdė vežėją UAB „Autopervežimai“, o iš šio tarpinio perkrovimo punkto Italijoje iki krovinio gavėjo sandėlių krovinį vežė dar kitas Italijos vežėjas – Logistica Petrosino SRL. Nurodė, kad krovinį pristačius gavėjui į Italiją ir po prekių priėmimo atlikus krovinio inventorizaciją buvo nustatyta, kad trūksta 27 fotoaparatų, ką patvirtina krovinio išsiuntimo bei krovinio priėmimo vietose įrengtų kamerų vaizdo įrašai. Teigė, kad dėl dalies krovinio praradimo ieškovas patyrė 33 095 Lt nuostolius (1 225,744 Lt vnt. kaina x 27 vnt. = 33 095 Lt). Paaiškino, kad 2013 m. spalio 9 d. raštu pareiškė atsakovui UAB „DSV Transport“ pretenziją dėl nuostolių atlyginio, tačiau atsakovas 2013 m. spalio 15 d. elektroniniu paštu atsisakė šią pretenziją priimti. Pažymėjo, kad ieškovas 2014 m. sausio 27 d. kreipėsi ir į atsakovą UAB „Saturitas“ dėl informacijos apie vežimą pateikimo, kuris paaiškino, kad yra sudaręs sutartį su atsakovu UAB „DSV Transport“ pervežti krovinius, tačiau juos veža tik Lietuvoje bei patvirtino, kad ginčo krovinį 2013 m. rugsėjo 20 d. paėmė ir dar tą pačią dieną pristatė į atsakovo terminalą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodė, kad ieškovas 2014 m. sausio 23 d. pretenzija prašė atsakovo UAB „DSV Transport“ nurodyti krovinio dalies praradimo aplinkybes, vežimo subjektus ir pan., o atsakovas 2014 m. vasario 4 d. atsakymu teigė kontroliavęs visą pervežimą ir nepripažino krovinio dalies praradimo fakto, paaiškindamas, kad gabentas padėklas jokių išorinių pažeidimų neturėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo teigimu, krovinio vežimą vykdžius keliems vežėjams, nagrinėjamoje byloje ieškovui atsirado teisė reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų atsakovų (1 t., b.l. 61-66).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „DSV Transport“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė teismo ieškinį atmesti bei atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžė, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. pasirašydamos užsakymą kroviniui pervežti, šalys sudarė ne krovinio vežimo, bet ekspedijavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovo lėšomis teikti krovinio (1 paletėje supakuotų 100 vnt. fotoaparatų Cannon 600d) pervežimo maršrutu Lietuva – Italija organizavimo (t.y. ekspedijavimo) paslaugas, o ieškovas įsipareigojo sumokėti 200 EUR atlygį už jam suteiktas paslaugas. Nurodė, kad užsakymo vykdymui atsakovas pasitelkė vežėjus: 1) atsakovą UAB „Saturitas“, kuris priėmė krovinį vežti iš ieškovo sandėlių Kaune ir pristatė į atsakovo sandėlį Vilniuje; 2) atsakovą UAB „Autopervežimai“, kuris pervežė krovinį iš atsakovo sandėlio Vilniuje iki tarpinio punkto Italijoje; 3) atsakovą Logistica Petrosino SRL, kuris vykdė vežimą iš tarpinio punkto Italijoje iki krovinio gavėjo sandėlių. Teigė, kad ieškovas neįrodė sąlygų, kurioms esant galėtų kilti atsakovo atsakomybė pagal CMR konvenciją, t.y. ekspedijavimo sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo bei žalos padarymo fakto. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas priimdamas vykdyti ieškovo užsakymą aiškiai nurodė, kad krovinio vienetų skaičius netikrinamas, nes tam nėra galimybių. Paaiškino, kad atsakovas priimdamas užsakymą neprisiėmė pareigos tikrinti priimamų prekių vienetų skaičiaus, o krovinį priėmė kaip nedalomą, t.y. supakuotą paletę, dėl ko atsakovo atsakomybė galėtų kilti tik tuomet, jei krovinys būtų turėjęs pakuotės pažeidimų. Pažymėjo, kad ir pats ieškovas patvirtino, kad krovinio gavimo metu pakuotės pažeidimų nenustatyta. Atkreipė dėmesį, kad ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius neatitinka šalių sudarytoje sutartyje (užsakyme) numatytų atsakovo atsakomybės ribojimo sąlygų, t.y. sąlygose, su kuriomis ieškovas sutiko pateikdamas užsakymą vykdyti, nurodyta, kad atsakovas atsako tik už žalą, kilusią dėl atsakovo tyčios ar didelio neatsargumo, o nuo atsakomybės už žalą atsiradusią dėl paprasto neatsargumo ekspeditorius yra atleidžiamas, kaip tai yra nustatyta Šiaurės šalių ekspeditorių taisyklių (BSAB 2000) 24-26 straipsniuose. Teigė, jog pasirašydamos užsakymą šalys susitarė, kad atsakovo atsakomybė už krovinio praradimą, vertės sumažėjimą, sužalojimą ribojama 8,33 SDR už vieną bruto svorio kilogramą. Pažymėjo, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą, nesilaikė šalių sudarytos sutarties, neįrodinėjo atsakovo tyčios ar didelio neatsargumo, o nuostolius skaičiavo neatsižvelgdamas į sutartyje numatytą ekspeditoriaus atsakomybės ribojimą. Teigė, kad ieškovas taip pat nesilaikė Šiaurės šalių ekspeditorių taisyklių (BSAB 2000) 29 straipsnyje numatytų pretenzijos ekspeditoriui pareikšti terminų (nedelsiant, esant akivaizdžiam sugadinimui ar nuvertėjimo atvejui prekių priėmimo metu, per 7 dienas, esant neakivaizdiems pažeidimams) ir pretenziją atsakovui pateikė praleidęs 13 dienų po krovinio pristatymo. Atsakovas teigė, kad jo atsakomybė negali kilti ir dėl to, kad CMR konvencija įpareigoja vežėją priimant krovinį patikrinti krovinio vietų skaičių, jo ženklinimą ir numeraciją važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis), o nustačius neatitikimus, pažymėti apie tai krovinio važtaraštyje. Tuo tarpu tikrinti krovinio svorio, kiekio ar pakuotės turinio priimdamas krovinį, atsakovo teigimu, vežėjas neprivalo, nebent pats siuntėjas to reikalauja. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ginčo atveju tikrinti krovinio kiekio ieškovas, užsakydamas krovinio pervežimą, nereikalavo (užsakymo lape tokios sąlygos nėra). Priešingai – šalys aiškiai susitarė, kad priimant krovinį jo kiekis (vienetų skaičius) nebus tikrinamas, nes tam nėra galimybių. Tokiu būdu, iš ieškovo krovinį paėmė vežėjas UAB „Saturitas“ pagal CMR važtaraštyje Nr. 000944 bei važtaraštyje Nr. VILLT-14278 nurodytą vietų skaičių – 1 paletė. Atkreipė dėmesį, kad nors važtaraštyje ir buvo nurodytas prekių (100 vnt. fotoaparatų) skaičius, faktiškai patikrinimas nebuvo įmanomas dėl jų įpakavimo būdo, nes norėdamas patikrinti prekių kiekį vežėjas būtų privalėjęs ardyti krovinio pakuotę. Pažymėjo, kad 100 vnt. krovinys nebuvo sukrauta tiesiog ant palečių, o buvo supakuotas į 17 dėžių. Tai reiškia, kad vežėjas, norėdamas patikrinti, ar jam tikrai pakrauta 100 vnt. krovinys, turėjo ne tik išardyti paletės pakuotę, bet dar išardyti ir dėžes. Pažymėjo, kad atsakovo pasitelktas vežėjas priimdamas krovinį, tinkamai atliko visas jam nustatytas pareigas – patikrino krovinio ir pakuotės išorinę būklę ir nenustatęs jokių trūkumų, priėmė vežti 1 paletę krovinio be pastabų CMR važtaraštyje ir pristatė taip pat 1 paletę krovinio be jokių pažeidimų, ką patvirtina 2013 m. rugsėjo 30 d. pristatymo užsakymo/transporto duomenų lapas (1 t., b.l. 91-97).
Atsakovas UAB „Saturitas“ atsiliepimu prašė teismo ieškinį atmesti bei atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 20 d. iš atsakovo UAB „DSV Transport“ gavo užsakymą pervežti krovinį iš Kauno į Vilnių. Nurodė, kad atvykus į pasikrovimo vietą, atsakovas pasikrovė 1 paletę ir kroviniui gabenti buvo išduotas CMR važtaraštis Nr. 0009449. Pažymėjo, kad krovinys buvo pristatytas į UAB „DSV Transport“ terminą Vilniuje tą pačią dieną ir pastabų dėl krovinio kokybės ar jo komplektacijos krovinio gavėjas atsakovui nepareiškė. Paaiškino, kad krovinio pakuotė išoriškai buvo tvarkinga, ant jos nesimatė jokių apgadinimo žymių, pakuotė buvo vientisa. Atsakovo teigimu, teisės ardyti kraunamo krovinio pakuotę ir tikrinti, kiek vienetų krovinio yra paletėje, jis neturėjo. Pažymėjo, kad tiek važtaraštyje, tiek ir faktiškai pakrauto krovinio vietų skaičius atitiko visuose dokumentuose nurodytą informaciją – buvo pakrauta 1 paletė. Todėl priėmęs krovinį ir nustatęs, kad krovinio pakuotėje nėra jokių išorinių jos apgadinimų, atsakovo teigimu, jis, kaip vežėjas savo pareigas krovinio priėmimo vežti etape atliko tinkamai. Nurodė, kad priimdamas vykdyti užsakymą, atsakovas patikrino tik išorinę krovinio būklę (o ne krovinio turinį). Su aplinkybe, kad neišpakavus krovinio nėra galimybių nustatyti pakuotėje esančio krovinio vienetų skaičiaus, atsakovo teigimu, sutinka ir ieškovas. Kadangi vežimo dokumentai patvirtino, kad krovinio gavėjui priimant krovinį pakuotės pažeidimų nenustatyta, laikytina, kad atsakovas krovinį pristatė tokios būklės, kokį priėmė iš siuntėjo. Pažymėjo, kad nei krovinio iškrovimo, nei po 7 dienų atsakovui niekas pretenzijų nepareiškė. Teigė, kad filmuotoje medžiagoje matomi pakuotės sugadinimai laikytini akivaizdžiais ir dėl jų privalėjo būti įrašomos pastabos į paskutinio vežėjo važtaraštį. Tuo tarpu pripažinus, kad 3 iš 17 pakuočių krovinio dalies trūkumas yra neakivaizdus, atsakovo teigimu, ieškovas pretenziją pareiškė praleidęs 7 dienų pretenzijos pareiškimo terminą. Nurodė, kad vien ieškovo teiginiai apie tai, kad išpakavus krovinį buvo nustatytas krovinio trūkumus, nėra tinkamais įrodymais įrodinėjant žalos faktą. Teigė, kad ieškovo pateiktą į bylą vaizdinę medžiagą, kuri yra vienintelis įrodymas šioje byloje, vertina kritiškai, kadangi filmuota medžiaga neatitinka įrodymo sąsajumo kriterijaus (1 t., b.l. 99-104).
Atsakovas UAB „Autopervežimai“ atsiliepimu į ieškinį taip pat prašė teismo ieškinį atmesti ir atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas iš atsakovo UAB „DSV Transport“ gauto užsakymo pervežimui/instrukcijos pagrindu 2013 m. rugsėjo 23 d. pasikrovė 1 paletės krovinį atsakovo UAB „DSV Transport“ sandėlyje adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir įsipareigojo iki 2013 m. rugsėjo 26 d. pristatyti šį krovinį į Italiją. Paaiškino, kad atsakovui krovinys buvo perduotas kaip vientisas ir nedalomas vienetas, supakuotas į 1 paletę, o CMR važtaraštyje kiek krovinio vienetų yra paletės viduje, nurodyta nebuvo. Todėl krovinio pakuotei esant gerai, ant jos nesant jokių aiškių trūkumų, atsakovui nebuvo pagrindo abejoti krovinio vientisumu. Teigė, kad nagrinėjamoje byloje spręsti atsakovų solidarios atsakomybės klausimo nėra pagrindo, kadangi šiuo atveju buvo sudarytos skirtingos sutartys su skirtingais siuntėjais ir vežėjais, dėl ko iš šių sutarčių kylančioms prievolėms netaikomos CMR konvencijos 36 straipsnio nuostatos, kuriomis remiasi byloje ieškovas. Pažymėjo, kad krovinio gavimo metu krovinio trūkumas užfiksuotas nebuvo, dėl ko, atsakovo teigimu, darytina išvada, kad krovinys buvo gautas su nepažeista pakuote. Teigė, kad byloje nėra nei vienos išvados, ataskaitos, ekspertų atlikto tyrimo, kurio pagrindu būtų galima spręsti, kad aplamai egzistavo krovinio trūkumas. Ieškovo pateiktą į bylą vaizdinę medžiagą, kuri yra vienintelis įrodymas šioje byloje, atsakovas taip pat vertino kritiškai, kadangi iš pateiktos medžiagos nėra galimybių identifikuoti nei krovinio, nei transporto priemonės, į kurią krovinys buvo pakrautas, nei sandėlio, kuriame buvo atliktas šis vaizdo įrašas. Pažymėjo, kad ieškovas pretenziją pareiškė jau praleidęs 7 dienų pretenzijos pareiškimo terminą. Todėl krovinį pristačius gavėjui sutartyje numatytu laiku ir nesant pareikštų pastabų dėl jo būklės, atsakovo teigimu, laikytina, kad sutartį atsakovas įvykdė tinkamai (1 t., b.l. 114-118).
Atsakovas Logistika Petrosino SRL atsiliepimo byloje nepateikė.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas užsakė pas atsakovą UAB „DSV Transport“ organizuoti krovinio pervežimą, tačiau krovinį pristačius paaiškėjo, kad dalis krovinio buvo pavogta. Todėl šiuo ieškiniu ieškovas siekė įrodyti tiek dalies krovinio dingimo faktą, tiek atsakovų civilinės atsakomybės dėl šio dingimo buvimą. Pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovas UAB „DSV Transport“ sudarė krovinio organizavimo sutartį, kuri atstovo teigimu, lemia tarp šalių buvus susiklosčiusiems krovinio pervežimo santykiams, dėl ko atsakovas turi pareigą dėl atsiradusios žalos atsakyti kaip vežėjas. Pažymėjo, kad krovinio dingimas (vagystė) prilyginami tyčiniams veiksmams, dėl ko laikytina, kad krovinys buvo prarastas dėl tyčinių vežėjo veiksmų, todėl UAB „DSV Transport“, kaip vežėjo, atsakomybė pagal CMR konvenciją neturėtų būti ribojama. Atstovo teigimu, krovinio trūkumai nebuvo akivaizdūs, dėl ko pretenzija atsakovui UAB „DSV Transport“ laikytina, jog buvo pareikšta nepraleidus įstatyme nustatyto 7 dienų darbo termino. Teigė, kad krovinio dingimo faktą šioje byloje patvirtina gauta iš krovinio gavėjo vaizdinė medžiaga, o kitų įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti ieškovas neturi. Kadangi vežimą vykdė keli vežėjai, todėl vadovaujantis CMR konvencijos 36 straipsniu, ieškovas šioje byloje reiškia reikalavimus visiems vežime dalyvavusiems vežėjams (2 t., b.l. 42-44).
Atsiliepimas
Atsakovo UAB „DSV Transport“ atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudarytoje sutartyje aiškiai nurodyta, kad atsakovas šios sutarties pagrindu įsipareigojo teikti ne vežimo, bet ekspedijavimo paslaugas, o šiems šalių santykiams taikomos Šiaurės šalių ekspeditorių taisyklės. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad krovinio vežimo metu buvo pažeista ekspedijavimo ar vežimo sutartis, dėl ko teisinio pagrindo šalių teisiniams santykiams taikyti CMR konvenciją, atstovės teigimu, nėra. Nurodė, kad krovinį lydinčiuose dokumentuose jokių duomenų apie tai, kad buvo pažeista krovinio pakuotė, nėra. Krovinio gavėjas jokių akivaizdžių trūkumų krovinio pristatymo metu taip pat nepastebėjo, ką patvirtino ir pats ieškovas. Byloje jokių dokumentų, kurie patvirtintų krovinio trūkumą, nėra, t. y. nei ataskaitų, nei nuotraukų, nei kitų dokumentų ieškovas nepateikė. Iš pateiktos vaizdo medžiagos, kuri laikytina, vieninteliu galimai krovinio trūkumus patvirtinančiu įrodymu, nėra galimybės identifikuoti, ar joje pavaizduotas yra ginčo krovinys. Taigi vaizdo įrašai, atstovės teigimu, nepatvirtino žalos kroviniui padarymo fakto bei ekspedijavimo sutarties pažeidimo. Pažymėjo, kad ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo metu yra patyręs prašomą priteisti žalos sumą, taip pat nepateikė, dėl ko kyla byloje abejonių dėl ieškovo turimos reikalavimo teisės (2 t., b.l. 42-44).
Atsakovo UAB „Saturitas“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose bei atsakovo UAB „DSV Transport“ atstovės teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad byloje kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovas turi reikalavimo teisę dėl galimai patirtos žalos atlyginimo. Vertinant aplinkybę, kad atsakovui jokių pretenzijų dėl pristatyto krovinio pareikšta nebuvo, atsakovas nesutinka su pareikštu reikalavimu. Nurodė, kad krovinio turinį nustatyti (suskaičiuoti) nebuvo galimybės. Pažymėjo, kad byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kad krovinio gavėjas būtų kokiame nors dokumente užfiksavęs krovinio trūkumus bei apie tai pranešęs ieškovui, nėra. Teigė, kad ieškinio tenkinimo atveju, atsakovo atsakomybė turėtų būti ribojama įstatyme nustatytu dydžiu (2 t., b.l. 42-44).
Atsakovo UAB „Autopervežimai“ atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose bei atsakovo UAB „Saturitas“ ir atsakovo UAB „DSV Transport“ atstovių teismo posėdžio metu išdėstytus argumentus. Pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas krovinį vežti jį patikrino, ir nenustatęs jokių pažeidimų, priėmė krovinį ir be jokių pažeidimų pristatė į krovinio iškrovimo vietą. Nurodė, kad atsakovams solidari atsakomybė neturėtų būti taikoma, kadangi krovinys buvo vežamas pagal kelias atskiras sutartis (2 t., b.l. 42-44).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Pagal byloje esančius įrodymus, ieškovas UAB „TC prekyba“ 2013 m. rugsėjo 20 d. pateikė atsakovui UAB „DSV Transport“ užsakymą krovinio pervežimui organizuoti, jame nurodant krovinio pasikrovimo ir jo pristatymo adresus, siuntėją, gavėją, kainą bei krovinį individualizuojančius duomenis (pavadinimą, kiekį, svorį ir t.t.) (1 t., b.l. 7-8). Nustatyta, kad šiam užsakymui įvykdyti atsakovas UAB „DSV Transport“ pasitelkė kitus asmenis: 1) atsakovą UAB „Saturitas“, kuris priėmė krovinį vežti iš Kauno ir pristatė į sandėlį Vilniuje; 2) atsakovą UAB „Autopervežimai“, kuris pervežė krovinį iš sandėlio Vilniuje iki tarpinio punkto Italijoje; bei 3) atsakovą Logistica Petrosino SRL, kuris vykdė vežimą iš tarpinio punkto Italijoje iki krovinio gavėjo sandėlių (1 t., b l. 9-10, 27-32, 107-111). Pagal bylos medžiagą matyti, kad ieškovas dėl 2013 m. rugsėjo 20 d. užsakymo krovinio pervežimui organizuoti pagrindu įvykdyto vežimo pateikė atsakovui UAB „DSV Transport“ 2013 m. spalio 9 d. pretenziją dėl dalies krovinio praradimo, kurią atsakovas atsisakė priimti (1 t., b.l. 12-13). Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovui UAB „DSV Transport“ bei UAB „Saturitas“ buvo pateikta dar viena 2014 m. sausio 23 d. pretenzija dėl ikiteisminio ginčo sureguliavimo, kurią gavęs atsakovas UAB „Saturitas“ informavo ieškovą, kad vykdė krovinio pervežimą tik Lietuvoje ir krovinį pristatė tvarkingą, o atsakovas UAB „DSV Transport“ nurodė, kad gautas padėklas buvo be jokių išorinių apgadinimų, o važtaraštis pasirašytas be jokių pastabų (1 t., b.l. 14-17). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai priteisti dėl dalies krovinio praradimo turėtus ieškovo 33 095 Lt nuostolius iš visų vežime dalyvavusių asmenų, t.y. atsakovo UAB „DSV Transport“, atsakovo UAB „Saturitas“, atsakovo UAB „Autopervežimai“ ir įmonės Logistika Petrosino SRL (1 t., b.l. 61-66).
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl ieškovo teisės į nuostolių atlyginimą įgyvendinimo tinkamumo ir pagrįstumo, sutartinių teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimo, atsakovų civilinės atsakomybės už krovinio dalies praradimą atsiradimo sąlygų nustatymo bei kiekvienos iš šalių teisių ir pareigų šiuose teisiniuose santykiuose identifikavimo.
Ieškovas nagrinėjamoje byloje kelia tarptautinio krovinių vežimo dalyvių, kaip vežėjų Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) prasme solidarios atsakomybės klausimą dėl nuostolių atlyginimo, praradus dalį krovinio dėl vieno iš atsakovų kaltės. Ieškovo teigimu, tarp ieškovo ir atsakovo UAB „DSV Transport“ buvo sudaryta vežimo sutartis, dėl ko yra pagrindas dėl nuostolių atlyginimo reikšti reikalavimus CMR konvencijos 36 straipsnio pagrindu visiems atsakovams solidariai. Tuo tarpu atsakovas UAB „DSV Transport“ su tokia ieškovo pozicija nesutinka, nurodydamas, jog tarp jo ir ieškovo susiklostė ekspedijavimo (krovinio pervežimo organizavimo) sutartiniai teisiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje pirmiausia būtina įvertinti bei nustatyti kokio pobūdžio sutartiniai teisiniai santykiai buvo tarp šalių ginčijamo krovinio vežimo momentu, kadangi tinkamas šių teisinių santykių kvalifikavimas turi esminės reikšmės atsakovo UAB „DSV Transport“ civilinės atsakomybės taikymui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sutartiniai tarptautinio krovinių pervežimo santykiai yra daugialypiai ir sudėtingi jų kvalifikavimo aspektu, nes paprastai juose dalyvauja ne tik „klasikinės“ pervežimo sutarties šalys – krovinio siuntėjas ir vežėjas bei gavėjas, kurio naudai sutartis sudaroma, bet ir pervežimo procesą organizuojantys ekspeditoriai, faktiškai vežantys krovinį vežėjo atstovai, darbuotojai ir kiti asmenys. Be pagrindinės krovinio vežimo sutarties, atskirų jo dalyvių sudaromos kitos, santykinai vadinamos pagalbinėmis, sutartys, kurių tikslas – pervežimo proceso užtikrinimas; tokios sutartys, priklausomai nuo jų turinio, gali būti kvalifikuojamos skirtingai – kaip ekspedicijos, pavedimo, krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais, krovinio vežimo nacionaliniais maršrutais ar kt. Sprendžiant iš tarptautinio krovinių pervežimo kilusius ginčus, sutartiniai santykiai gali būti kvalifikuojami dviem lygiais: pagrindinė pervežimo sutartis ir sutartys, tarpusavyje siejančios atskirus pervežimo proceso dalyvius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Tarptautinio pervežimo dalyvių sudarytos pagalbinės sutartys kvalifikuojamos autonomiškai, t. y. pagal jų faktinį turinį; atitinkamai turi būti sprendžiama dėl iš šių sutarčių atsiradusiems santykiams taikytinos teisės ir jų šalių tarpusavio teisių ir pareigų bei sutartinės atsakomybės. Asmens statusas sutartyje su vienu pervežimo santykių dalyviu savaime nelemia jo statuso sutartyje su kitu pervežimo dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl to, kokie santykiai siejo tarptautinio krovinių vežimo teisinių santykių šalis, pirmiausia turi būti vadovaujamasi šalių sudarytų susitarimų dėl krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sąlygomis, jų pasiektu susitarimu, įvertinant tai, kaip pačios teisinių santykių šalys suvokė viena kitą (viena kitos funkcijas) tarptautinio krovinio vežimo teisiniuose santykiuose šių santykių atsiradimo momentu (sutarties sudarymo momentu), kokia buvo sutarties šalių valia dėl to, o ne imperatyviai vadovaujantis vien tarptautinio krovinių vežimo važtaraštyje nurodyta informacija apie vežimą atliekantį vežėją, nes joje dažniausiai nurodomas faktinis krovinio vežėjas ir apie siuntėjo bei susitariančiojo vežėjo teisinius santykius iš tokio dokumento spręsti sunku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).
Pagal bylos medžiagą matyti, kad šalys (ieškovas ir atsakovas UAB „DSV Transport“) tarėsi dėl ginčijamo krovinio vežimo aplinkybių bendraudami elektroninio susirašinėjimo metu bei pasirašydami atsakovo UAB „DSV Transport“ užsakymo formą (1 t., b.l. 7-8). 2013 m. rugsėjo 20 d. užsakymas aiškiai pavadintas esantis dėl krovinio pervežimo organizavimo (1 t., b.l. 7). Pats atsakovas UAB „DSV Transport“, priimdamas krovinį, patvirtino užsakymo formoje, kad sutinka būtent organizuoti pervežimą, bet ne faktiškai atlikti pats krovinio vežimą (1 t., b.l. 7). Pasirašytame šalių 2013 m. rugsėjo 20 d. užsakyme buvo nurodyta, kad atsakovas UAB „DSV Transport“, vykdydamas užsakymą veikia kaip ekspeditorius (1 t., b.l. 7). Be kita ko, ir pačiame ieškinyje ieškovas patvirtina aplinkybę, kad sudarytos tarp šalių sutarties pagrindu atsakovas UAB „DSV Transport“ įsipareigojo būtent organizuoti krovinio vežimą (1 t., b.l. 61-66). Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, kad pasirašydami 2013 m. rugsėjo 20 d. užsakymą šalys siekė sukurti teisinius santykius dėl krovinio pervežimo organizavimo paslaugų suteikimo, bet ne vežimo. Vien ta aplinkybė, kad šio užsakymo vykdymo momentu ieškovui nebuvo žinomi faktiniai krovinio vežėjai nepaneigia aiškiai šalių susitarime dėl krovinio pervežimo organizavimo išreikštos šalių valios bei susitarimo sąlygų ir negali būti laikytina aplinkybe, dėl kurios būtų teisinis pagrindas išplėsti atsakovo UAB „DSV Transport“ civilinės atsakomybės ribas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, kad tarp ieškovo ir atsakovo UAB „DSV Transport“ 2013 m. rugsėjo 20 d. užsakymo dėl krovinio pervežimo organizavimo pagrindu buvo susiklostę ne krovinio vežimo, o ekspedijavimo sutartiniai teisiniai santykiai. Todėl laikytina, kad atsakovo UAB „DSV Transport“ civilinės atsakomybės sąlygos bei ribos turėtų būti vertintinos taikant Civilinio kodekso 6.826 straipsnį bei įvertinus ieškovo ir atsakovo UAB „DSV Transport“ susitarimo dėl krovinio ekspedijavimo sąlygas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovai UAB „Saturitas“, UAB „Autopervežimai“ ir įmonė Logistika Petrosino SRL buvo faktiniai krovinio vežėjai. Taigi, laikytina, jog atsakovas UAB „DSV Transport“ šių faktinių vežėjų atžvilgiu sudarydamas vežimo sutartis, veikė kaip krovinio siuntėjas (1 t., b l. 9-10, 27-32, 107-111). Todėl nustačius, kad nagrinėjamu atveju vežimą vykdė trys faktiniai vežėjai, laikytina, jog jie yra prisijungę prie vežimo teisinių santykių kaip savarankiški vežėjai, savo vardu ir rizika vežę krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006). Užsakyme pervežimui adresuotam atsakovui UAB „Autopervežimai“ numatyta, kad visas pervežimas atliekamas laikantis CMR konvencijos nuostatų, o 2013 m. birželio 12 d. tarp atsakovų UAB „Saturitas“ ir UAB „DSV Transport“ sudarytoje pervežimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad šalių atsakomybė nustatoma pagal CMR konvencijos nuostatas (1 t., b.l. 27-28, 107-111). Todėl įvertinus aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju krovinys buvo vežamas sausumos keliais, vežamas už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos buvo skirtingose valstybėse, o krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, darytina išvada, kad atsakovų UAB „Saturitas“, UAB „Autopervežimai“ ir įmonės Logistika Petrosino SRL civilinės atsakomybės sąlygos bei apimtis turi būti vertintina taikant CMR konvencijos nuostatas.
Civilinio kodekso 6.826 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspeditorius už krovinių ekspedicijos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako sutartyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtis, jog ekspeditoriui įrodžius, kad ekspedicijos sutartis pažeista dėl to, kad buvo neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta vežimo sutartis, tai ekspeditoriaus atsakomybė užsakovui (užsakovo klientui) nustatoma pagal tas pačias taisykles, pagal kurias ekspeditoriui atsako atitinkamas vežėjas. Pažymėtina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu jokių argumentų dėl to, kad galimai ekspeditorius UAB „DSV Transport“ netinkamai įvykdė ekspedicijos sutartį (pvz. klaidingai suformulavo instrukcijas pasitelktiems tretiesiems asmenims, nebuvo pakankamai rūpestingas atliekant tam tikrus formalumus ir pan.) nepateikė bei šios aplinkybės neįrodinėjo, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas UAB „DSV Transport“ ginčo krovinio vežimo metu netinkamai suteikė krovinio vežimo organizavimo paslaugas. Tuo tarpu siekiant įvertinti, ar tinkamai ginčo krovinio vežimo metu buvo įvykdytos tarp atsakovų sudarytos vežimo sutartys bei atitinkamai nustatyti, ar nagrinėjamoje byloje kyla atsakovams civilinė atsakomybė už galimą dalinį krovinio praradimą, būtina išanalizuoti faktinių vežėjų civilinės atsakomybės sąlygas CMR konvencijos prasme.
CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Taigi šioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė, kuri lemia, jog vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 ar 4 dalyse. CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltė suprantama kaip: 1) žalos padarymas tyčia; 2) žalos padarymas veiksmais, kurie pagal bylą nagrinėjančio teismo taikomus įstatymus prilyginami tyčiniams. Civilinėje atsakomybėje pagal teisinę reikšmę tyčinei kaltės formai gali būti prilyginamas didelis neatsargumas. Lietuvos nacionalinėje teisėje tiesiogiai didelis neatsargumas nevertinamas tyčia, bet teisiniai tyčinių veiksmų ir didelio neatsargumo padariniai neretai yra vienodi. Taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį vežėjo didelis neatsargumas pagal bylos konkrečios aplinkybes gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2009). Pagal teisės doktriną tyčiai prilygintu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad tiksliai nėra žinoma dėl kokio įvykio dalis krovinio buvo prarasta, dėl ko tikėtina, kad tai įvyko dėl vagystės (2 t., b.l. 42-44).Taigi ieškovas, siekdamas gauti visų jo patirtų nuostolių dėl krovinio dalies praradimo kompensavimą, turėjo pareigą įrodyti ne tik praradimo faktą, bet ir pagrįsti pateikiamais įrodymais aplinkybes, patvirtinančias vežėjo veiksmų didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio krovinys ar jo dalis buvo užvaldyta trečiųjų asmenų (pavogta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2012).
Ieškovas dalies krovinio praradimo faktą įrodinėja vieninteliu įrodymu – vaizdine medžiaga (1 t., b.l. 46). Iš šios vaizdinės medžiagos matyti, kad iš esmės identifikuoti, kokioje konkrečiai vietoje vyksta veiksmas, į kokį konkrečiai automobilį yra pakraunamas vaizduojamas krovinys bei ar tikrai vaizdo įrašuose matomas krovinys yra ginčo krovinys, nėra galimybių dėl detalesnės informacijos apie šias aplinkybes vaizdo įrašuose stokos (1 t., b.l. 46). Darant prielaidą, kad galimai vaizdo įrašuose matomas juoda plėvele dengtas krovinys yra tas pats ginčo krovinys, vis vien nustatyti iš šios medžiagos kiek krovinį sudarančių dėžių buvo krovinio priėmimo vežti vietoje nėra galimybių, kadangi krovinys šiuose vaizdo įrašuose vaizduojamas kaip vienalytis tam tikros formos krovinys, apdengtas juoda plėvele. Todėl įvertinti, ar dėžių skaičius krovinio pristatymo metu buvo mažesnis negu jo pakrovimo metu, nėra įmanoma. Be kita ko, kaip teisingai pastebėjo atsakovas UAB „DSV Transport“, krovinys pakrovimo ir iškrovimo metu yra nufilmuotas iš skirtingų pusių, dėl ko vienareikšmiškai spręsti apie galimą krovinio formos pasikeitimą krovinio iškrovimo vietoje taip pat nėra galimybių. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad krovinį sudarančios dėžės tarpusavyje nebuvo sutvirtintos, dėl ko krovinio forma akivaizdu, jog galėjo nežymiai pasikeisti krovinio pakrovimo ar iškrovimo metu (1 t., b.l. 46). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad byloje pateikta vaizdinė medžiaga negali būti vertintina kaip patvirtinanti dalies krovinio praradimo faktą tiek dėl informacijos šioje medžiagoje stokos, tiek dėl negalimumo šiuose vaizdo įrašuose identifikuoti krovinį bei jo konkretų turinį pasikrovimo ir iškrovimo vietoje.
Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu šalys patvirtino, kad krovinys buvo sudėtas į vieną paletę ir apdengtas juoda nepermatoma plėvele (2 t., b.l. 42-44). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ant 2013 m. rugsėjo 20 d. užsakymo dėl krovinio pervežimo organizavimo buvo padarytas prierašas ranka, kad „krovinio vienetų suskaičiuoti nėra galimybių. Priimame 1 plt.“ (1 t., b.l. 7). Taigi krovinio priėmimo vežti momentu suskaičiuoti kiek šią paletę sudaro dėžių bei įvertinti kokia prekė yra dėžėje ir koks šios prekės kiekis telpa vienoje dėžėje nebuvo galimybės nenuėmus šios plėvelės. Pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalį, vežėjas, priimdamas krovinį privalo patikrinti ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Taigi įstatymas nenumato vežėjui pareigos tikrinti krovinio turinį, dėl ko įvertinus aplinkybes, kad krovinys tokiu būdu buvo supakuotas (sustačius konkrečiu būdu dėžes ir jas apdengus juoda plėvele) paties siuntėjo, ardyti šią plėvelę ir vertinti krovinio turinį, t. y. skaičiuoti krovinį sudarančių dėžių bei juose esančių prekių skaičių vežėjas pareigos neturėjo.
Teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad 1 paletę sudarė 100 vnt. fotoaparatų, nėra (2 t., b.l. 42-44). Duomenų, išskyrus paties ieškovo teiginius, apie tai, kiek dėžių sudarė krovinį vežėjui priimant kovinį iš krovinio siuntėjo, t. y. ieškovo, byloje nėra. Krovinį lydinčiuose dokumentuose informacijos apie dėžių, sudarančių krovinį, skaičių taip pat nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek krovinio priėmimo vežti metu, tiek vežimo bei jo iškrovimo metu vežėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma aplinkybė, kas sudaro paties siuntėjo supakuotą krovinį, kadangi krovinys vežti buvo paruoštas kaip vienalytis tam tikros formos daiktas, sudarantis vieną paletę. Pažymėtina, kad tiek užsakymuose, tiek CMR važtaraščiuose tikslūs krovinio išmatavimai taip pat nebuvo nurodyti (1 t., b l. 9-10, 27-32). Taigi vežėjas neturėdamas jokių duomenų apie tikslius krovinio išmatavimus, akivaizdu, jog įvertinti tiek pasikrovimo, tiek iškrovimo metu, ar esančio vežėjo dispozicijoje krovinio forma yra pasikeitusi, neturėjo jokių realių galimybių. 2013 m. rugsėjo 20 d. užsakyme krovinio svoris nurodytas apie 230 kg, o kituose krovinį lydinčiuose dokumentuose nurodytas 400 kg (1 t., b.l. 10, 27-32). Taigi duomenų, kurie patvirtintų, kad krovinio svoris pristačius jį krovinio gavėjui buvo mažesnis negus šio krovinio priėmimo vežti metu, nėra, nors tai laikytina, kad vienas iš realiausių kriterijų, kuriuo remiantis būtų galimybė įvertinti tokio pobūdžio krovinio galimą dalinį praradimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad siuntėjui (ieškovui), paruošus krovinį vežimui ir užpildžius užsakymo formą nenurodant joje krovinio (1 paletės) išmatavimų, svorio bei kitų tikslių tik šį krovinį individualizuojančių duomenų, vežėjas turėjo priimti krovinį vežti tokį, koks buvo paruoštas paties ieškovo, t.y. vieną supakuotą paletę, nevertindamas šio krovinio formos bei jį sudarančio turinio. Krovinį lydinčiuose dokumentuose jokių duomenų apie tai, kad krovinys krovinio gavėjui buvo pristatytas pažeistas, nėra (1 t., b l. 9-10, 27-32). Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, kad krovinio pakuotė pažeista nebuvo (1 t., b l. 9-10, 27-32). Todėl teismas turi pagrindo teigti, kad iš esmės faktiniai krovinio vežėjai, priimdami vežti krovinį, tinkamai atliko pareigą patikrinti priimamo vežti krovinio išorinę būklę bei krovinio vietų skaičių, o nenustatę jokių neatitikimų priėmė jį vežti ir tinkamai jį pristatė krovinio gavėjui.
Atsižvelgiant į tai, kad vaizdo įrašas, kuriuo ieškovas grindžia savo reikalavimų pagrįstumą, nepatvirtina faktiško krovinio dalies praradimo, o ieškovui nepateikus jokių kitų papildomų šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, teismas turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo krovinys buvo prarastas jo vežimo metu. Byloje įrodymų, kurie patvirtintų faktinių vežėjų veiksmų didelį neatsargumą (šiurkštų aplaidumą), dėl kurio krovinys ar jo dalis galimai galėjo būti užvaldyta trečiųjų asmenų (pavogta), taip pat nėra. Todėl nesant įrodytoms aplinkybėms, kad dėl faktinių vežėjų neatsargumo buvo prarasta dalis krovinio, darytina išvada, kad vežimo sutartys, sudarytos su atsakovu UAB „DSV Transport“ dėl ginčo krovinio pervežimo, buvo įvykdytos tinkamai. Atsižvelgiant į tai, teisinio pagrindo kilti atsakovų UAB „Saturitas“, UAB „Autopervežimai“ ir įmonės Logistika Petrosino SRL, kaip faktinių vežėjų CMR konvencijos prasme, civilinei atsakomybei dėl krovinio dalinio praradimo nėra teisinio pagrindo, kas lemia atitinkamai ir atsakovo UAB „DSV Transport“ civilinės atsakomybės nebuvimą. Įvertinus tai, kad byloje ieškovas neįrodė žalos buvimo fakto bei sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei dėl žalos padarymo atsirasti, teismas atsakovų argumentų dėl termino pretenzijai pareikšti praleidimo (nepraleidimo) nevertina, kadangi ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą nesat byloje įrodymų, patvirtinančių, kad žala kroviniui buvo ir ji atsirado būtent vežimo metu.
Be kita ko, ieškovas byloje jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas yra šiuo metu krovinio savininkas, arba asmuo, faktiškai atlyginęs nuostolius prekių savininkui ir įgijęs regreso teisę reikalauti kompensacijos už atlygintą žalą iš atsakingų asmenų, nepateikė. Ieškovo pateikta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) vienareikšmiškai nepatvirtina ieškovui patyrus nuostolių, kadangi nėra byloje jokių duomenų, ar pirkėjas šią sąskaitą apmokėjo (ar atsisakė ją apmokėti, ar tik iš dalies ją apmokėjo) (1 t., b.l. 11). Pažymėtina, kad byloje kyla pagrįstų abejonių, kad krovinio gavėjas gavęs krovinį ir atsisakęs prekes pirkti, nepateikė jokių ieškovui dokumentų, patvirtinančių krovinio gavėjo dėl tam tikrų priežasčių atsisakymą apmokėti sąskaitą ir pirkti prekes. Todėl byloje nesant įrodymų, kad ieškovas yra krovinį sudarančių prekių – fotoaparatų - savininkas, patyręs 33 095 Lt žalą, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė byloje, kad turi reikalavimo teisę į atsakovus dėl nuostolių atlyginimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Atsakovas UAB „DSV Transport“ bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 4000,18 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 3032,10 Lt išlaidos teisinei pagalbai apmokėti bei 968,08 Lt vertimų išlaidos (1 t., b.l. 50-57; 2 t., b.l. 38-41). Atsakovas UAB „Autopervežimai“ bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 2650 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 2200 Lt išlaidos teisinei pagalbai apmokėti bei 450 Lt vertimų išlaidos (2 t., b.l. 30-34). Atsakovas UAB „Saturitas“ bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 2320 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1500 Lt išlaidos teisinei pagalbai apmokėti bei 820 Lt vertimų išlaidos (2 t., b.l. 27-29, 35-37). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovų naudai priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92 straipsniu iš ieškovo valstybės naudai priteistinos teismo patirtos 46,83 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „TC prekyba“, į. k. 135790459, atsakovo UAB „DSV Transport“, į. k. 110535550, naudai 4000,18 Lt (keturių tūkstančių Lt, 18 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo UAB „TC prekyba“, į. k. 135790459, atsakovo UAB „Saturitas“, į. k. 135168279, naudai 2320 Lt (dviejų tūkstančių trijų šimtų dvidešimties Lt) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo UAB „TC prekyba“, į. k. 135790459, atsakovo UAB „Autopervežimai“, į. k. 183730843, naudai 2650 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties Lt) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovo UAB „TC prekyba“, į. k. 135790459, valstybės naudai 46,83 Lt (keturiasdešimt šešis Lt, 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimas per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.