Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-385-714/2012 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui K. Š., institucija išvadai teikti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių ir, atsižvelgiant į viešąjį interesą, patikrinęs visą bylos medžiagą, nenustatė (duomenys neskelbtini) 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).

Kasacinis teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008, kt.).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003-10-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-798-3/2003 iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas dukrai J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis 1 MGL dydžio išmokomis (b.l. 4-5). Ieškovė pateikė teismui ieškinį prašydama pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003-10-19 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnametei J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400,00Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2012-03-01 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą išmoką LRV nustatyta tvarka, priteistų lėšų tvarkytoja skirti ieškovę (b.l. 2-3). Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsižvelgiant į atsakovo būklę, sutiktų, kad išlaikymas iš atsakovo būtų priteistas po 300,00 Lt. Nurodė, kad jos pačios turtinė padėti taip pat yra labai sunki, todėl atsakovas turi padėti išlaikyti dukrą ( b.l. 71-73). Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003-10-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-798-3/2003 iš K. Š. priteisto išlaikymo nepilnametės dukters J. Š. išlaikymui dydį ir priteisė iš atsakovo K. Š. nepilnametei dukrai J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį nuo 2012-03-01 iki J. Š. pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ( b.l.74-76).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą iš esmės teisingai nurodė, jog išlaikymo dydis keistinas dėl to, kad pasikeitė situacija, pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, išaugo nepilnamečio vaiko poreikiai, taip pat dėl to, kad ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis yra nepateisinamai mažas, atsižvelgiant į pasikeitusią bendrą ekonominę situaciją šalyje. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius kriterijus. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-71/2010).

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Jurbarko rajono 2012-08-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo, kad yra neįgalus ir atsakovui nustatytas tik 15 procentų darbingumas, negali dirbti jokio darbo, atsakovui nustatyta nuolatinė slauga.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės šeima yra socialiai remtina (b.l.8). VSDFV duomenimis ieškovė ir atsakovas darbo pajamų neturi (b.l. 28, 32). Ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su pastatais Jurbarko rajone, turtas areštuotas (b.l. 29, 43-50). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 30-31). Atsakovas yra pripažintas iš dalies darbingu, darbingumo lygis 15 procentų iki 2013-06-26 (b.l. 24, 22, 37, 47), jam mokama 566,92 netekto darbingumo pensija (b.l. 23, 34-35). Atsakovui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2011-06-27 iki 2013-06-26 (b.l. 41). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirti 306,00 litai šiai slaugai. Pažymėtina, kad pagal (duomenys neskelbtini) str. 6 p., negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad atsakovas nedirba, jo netektas darbingumas yra 85 procentai, atsakovas gauna 566,92 netekto darbingumo pensiją, darytina išvada, kad atsakovas nėra pajėgus vaiko išlaikymui skirti 300 Lt kas mėnesinėmis išmokomis. Todėl dukros J. Š. išlaikymui mėnesiui nustatytina mažesnė suma, nei nustatė pirmosios instancijos teismas. Teismas pažymi, kad CK 3.204 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė išlaiko nepilnamečius vaikus, ilgiau kaip mėnesį negaunančius išlaikymo iš tėvo (motinos) ar iš kitų pilnamečių artimųjų giminaičių, turinčių galimybę juos išlaikyti. Valstybės teikiamo išlaikymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas. Fondo išmokų mokėjimo pagrindai ir išmokų dydžiai nustatyti šio statymo 3 straipsnyje, pagal kurį fondo išmokos mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu. Kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, fondas išmoka teismo sprendimu priteistos ir skolininko mokamos sumos skirtumą, bet ne daugiau kaip 1,5 MGL dydžio. Šiuo atveju, priteisus vaikui išlaikymą ir atsakovui nemokant ar mokant tik dalį priteistos sumos, priteista suma vaiko išlaikymui galės būti išmokėta iš vaikų išlaikymo fondo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu fondo administratorius įgyja teisę iš skolininko išieškoti išmokėtas fondo išmokas ir reikalauti 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų fondo išmokų sumų nuo jų išmokėjimo šio įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka iki jų visiško išieškojimo iš skolininko (LR Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 11 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turi galimybę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė materialines išlaikymo dydį reglamentuojančias teisės normas, todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas keistinas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3 p., 330 str.). Iš atsakovo K. Š. nepilnametės dukters J. Š. priteistas išlaikymas sumažintinas iki 195,00 Lt per mėnesį nuo 2012-03-01 iki jos pilnametystės. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą pakeisti.

Sumažinti 2012 m. rugpjūčio 3 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-385-714/2012 priteistą išlaikymo dydį ir nuo 2012 m. kovo 1d. priteisti iš atsakovo K. Š. a. k(duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 195,00 Lt iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.