Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei, ieškovei E. P., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, atsakovui K. Š., jo atstovui advokatui Aleksandrui Uščiauskui, institucijos išvadai teikti atstovei J. J. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui K. Š., institucija išvadai teikti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, jog, atsižvelgiant į atsakovo būklę, sutiktų, kad išlaikymas iš atsakovo būtų priteistas po 300,00Lt. Jos pačios turtinė padėti taip pat yra labai sunki, todėl atsakobvas turi padėti išlaikyti dukrą.

Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos CPK 380str. nustatyta tvarka buvo apklausta šalių dukra J. Š., parodė, kad gyvena su mama E. P., ją išlaiko tik mama, paaiškino, kad mokosi dešimtoje klasėje, tačiau namuose neturi net kompiuterio, neturi už ką nusipirkti naujos avalynės.

Institucijos atstovė paaiškino, kad E. P. šeimoje auga nepilnametė J. Š., ieškovė dukra rūpinasi tinkamai pagal galimybes, jos turtinė padėtis yra itin sunki, palaiko ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 10 29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-798-3/2003 iš atsakovo K. Š. buvo priteistas išlaikymas dukrai J. Š., gim. 1996 07 13, kas mėnesį mokamomis 1 MGL dydžio išmokomis (b.l. 4-5), E. P. šeima yra J. Š., šeima yra socialiai remtina (b.l.8), E. P. ir K. Š. ištuoka įregistruota 2003 12 09 (b.l. 15), K. Š. yra pripažintas iš dalies darbingu, darbingumo lygis 15 procentų iki 2013 06 26 (b.l. 24, 22, 37, 47), jam mokam 566,92 netekto darbingumo pensija (b.l. 23, 34-35), VSDFV duomenimis E. P. ir K. Š. darbo pajamų neturi (b.l. 28, 32), E. P. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su pastatais Jurbarko rajone, turtas areštuotas (b.l. 29, 43-43-50), K. Š. nekilnojamojo turto neturi (b.l. 30-31); Jurbarko rajono apylinkės teismo 2007 04 07 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-226-384/2007 E. P. ir K. Š. tėvų valdžia buvo apribota jų nepilnamečių vaikų, tame tarpe ir J. Š. atžvilgiu, neterminuotai, tačiau 2011 08 17 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-797-384/2011 E. P. motinos valdžios apribojimas J. P. atžvilgiu buvo panaikintas, J. Š. globa buvo panaikinta, o jos gyvenamoji vieta nustatyta su E. P.

Ieškovei ir atsakovui šioje byloje suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba (b.l. 6, 36).

Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tai ir yra kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydį. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo iš vieno iš tėvų ar išlaikymo pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK 3. 192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, be to išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, kurios negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas sprendžia, kokio dydžio išlaikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 850,00Lt. Ieškovė prašo priteisti pusę tos sumos iš atsakovo.

Atsižvelgiant į šalių dukters J. Š. amžių, poreikius (mergaitė yra paauglė, mokosi pagrindinės mokyklos 10 klasėje, jai reikia suteikti ir išlaikyti būstą, teikti maistą, rūbus, avalynę, mokymosi priemones, užtikrinti bent minimalų tokio amžiaus vaiko papildomą lavinimą, šiuolaikinėje visuomenėje tokio amžiaus vaikui jau yra naudojasi kompiuteriu) bendra ieškovės teismo posėdyje nurodyta 600,00Lt suma, skiriama abiejų tėvų būtų tik optimali tenkinant tik pačius būtiniausius vaiko poreikius. J. Š. gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, aprūpina maistu ir panašiai. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Ieškovė ir atsakovas daugiau nepilnamečių išlaikytinių neturi.

Įvertinant byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, šalių paaiškinimus galima daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė, nei atsakovo ta prasme, kad ji turi nekilnojamojo turto, yra pilnai darbinga. Tačiau jos padėtis itin pablogėjo, netekus darbo. O ta aplinkybė, kad abiems šalims buvo suteikta nemokama teisinė pagalba, rodo, kad didelio skirtumo tarp šalių materialinių galimybių nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į nepilnamečio vaikų amžių, poreikius, jo tėvų turtinę padėtį, atsakovo pajamas, sveikatos būklę, išlaikymo dydis J. Š. turėtų būti pakeistas, didinant jį iki 300,00Lt per mėnesį nuo 2012 03 01, kaip nurodyta ieškinyje, indeksuojant priteistas periodines išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.201str. 1d., 3.208str.).

Išlaikymo dydis keistinas dėl to, kad pasikeitė situacija, pablogėjo ieškovės turtinė padėtis, išaugo nepilnamečio vaiko poreikiai, taip pat dėl to, kad ankstesniu teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis yra nepateisinamai mažas, atsižvelgiant į pasikeitusią bendrą ekonominę situaciją šalyje. Tuo tarpu priteistas ir teikiamas išlaikymas savo dydžiu ir verte negalėtų žeminti vaiko ir su juo kartu gyvenančio tėvo ar motinos orumo. O tėvų turtiniai santykiai, susiję su jų bendro turto padalijimu, nesietini su pareiga išlaikyti vaiką ir teikti jam bent jau optimalų išlaikymą. Į tėvų turtinę padėtį atsižvelgiama, nustatant priteisiamo išlaikymo dydį, tačiau nepilnamečio vaiko interesai tokio pobūdžio byloje yra prioritetiniai. Jis yra silpniausias asmuo šioje byloje dėl savo amžiaus, socialinės padėties ir visiškai priklausomas nuo savo tėvų.

Ieškovė skirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos 3.185 str.-3.186 str.).

Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba abiems šalims, bylinėjimosi išlaidos valstybei šioje byloje nepriteistinos Lietuvos Respublikos CPK 83str. 1d. 12p., 14p., 96str. 5d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priteisimo nepilnamečiui vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282str. 2d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2003 10 29 sprendimu civilinėje byloje NR. 2-798-3/2003 iš K. Š. priteisto išlaikymo nepilnametės dukters J. Š. išlaikymui dydį ir

priteisti iš atsakovo K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt (tris šimtu litų) kas mėnesį nuo 2012 03 01 iki J. Š. pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametei J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti jos motiną E. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus civiline bylas Nr. 2-798-3/2003; Nr. N2-286-384/2007; Nr. N2-797-384/2011 grąžinti į teismo archyvą.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.