Kauno apygardos teismo nutartis

2024-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-876/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-01-10Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-06-03Kauno apygardos teismas
  3. T-1180-1220/2024Nutartis · 2024-07-26Kauno apylinkės teismas
  4. KasacijaNutartis · 2024-09-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-03
Bylos Nr.
1A-188-876/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47656-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
Nuteistasis
P. K.
Advokatai
Arnoldas Blaževičius, Arvydas Montrimas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-876/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47656-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.2; 1.1.7.2.3; 1.2.14.1.2.3; 2.4.6.1; 2.4.7
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Šeputienės,

sekretoriaujant Editai Ugnianskienei, Vilmai Marčiukaitytei,dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnaitei,nuteistajam P. K., jo gynėjui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant P. K. bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

P. K. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu P. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. P. K. nuteistas už tai, kad 2022 m. gruodžio 20 d., apie 20.00 val., būdamas prekybos centre ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,21 promilės girtumo laipsnis) pasikėsino atvirai pagrobti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ keturis vienetus plastikinių butelių šviesaus alaus ,, (duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė – 5,16 eurų, tačiau nusikalstamos veikos neužbaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi nešant juos rankose praėjo pro savitarnos zonoje esančius vartelius nesumokėjęs ir buvo užblokuotos prekybos centro durys, kadangi pasikėsinant pavogti prekes buvo pastebėtas parduotuvės apsaugos darbuotojų.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad nors P. K. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, t. y. liudytojų R. J., J. K., J. D., A. M. parodymais, 2022 m. gruodžio 20 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, 2022 m. gruodžio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2022 m. gruodžio 20 d. daiktų apžiūros protokolu, 2023 m. vasario 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog P. K. pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis), padaryta tyčinę nusikalstamą veiką, P. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta, tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat buvo atsižvelgta į P. K. asmenybę, o būtent, praeityje jis teistas, nors bausmes atlikęs (1 t., b. l. 99-101, 102-111), daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 116-118), Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) skyriuje negydytas (1 t., b. l. 114), VšĮ (duomenys neskelbtini) sektoriuje neregistruotas (1 t., b. l. 115). Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą buvo atsižvelgta į pasikėsinto atvirai pagrobti turto vertę ir nustatyta, kad nagrinėjamu atveju P. K. pasikėsintos įvykdyti nusikalstamos veikos pavojingumas yra kiek mažesnis nei rūšinis.

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

1.1. Apeliantas teigia, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, duodamas parodymus jis nurodė, kad alaus pagrobti neketino, norėjo jį nusipirkti, nes turėjo pinigų ir ketino susimokėti. P. K. nusprendė eiti pro savitarnos zoną, kadangi buvo likę kelios minutės iki 20.00 val., kai alkoholiniai gėrimai nebeparduodami, o eilėje prie kasos stovėjo keletas žmonių. Pardavėja, dirbusi savitarnos zonoje, nepaaiškinusi priežasties pareiškė, jog alaus apeliantui neparduos. Skundo autoriaus spėjimu, pardavėjai nepatiko, jog jis tuo metu rankoje laikė mobilųjį telefoną ir kažką komentavo. P. K. įsitikinimu, priešingai nei teigė liudytoja J. K., jo blaivumas abejonių nesukėlė. Nors alaus išsinešti nesumokėjus apeliantas neketino, tačiau pro savitarnos kasų zoną jis nešinas alumi praėjo. Apeliaciniame skunde teigiama, jog parduotuvės apsaugos darbuotojai uždarė parduotuvės duris, tačiau nuteistasis išeiti iš parduotuvės net nebandė, nors tokią galimybę turėjo, o šios aplinkybės yra užfiksuotos byloje esančioje vaizdo medžiagoje.

1.2. Nuteistasis skunde aukštesnės instancijos teismui nurodo, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, P. K. gynėjas advokatas Arvydas Montrimas atkreipė teismo dėmesį, jog liudytojų R. J. ir J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, dalyje dėl P. K. išvaizdos ir išorinių bruožų yra identiški, surašyti tais pačiais žodžiais, todėl galima daryti išvadą, kad liudytojos vienodai kalbėti negalėjo, o jų parodymai tokiu būdu tyrėjos buvo interpretuoti ir surašyti. Skundo autoriaus įsitikinimu, ankščiau įvardintų liudytojų parodymai turėjo būti vertinti kritiškai ir nepripažinti įrodymais.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų byloje negauta.

Šalies argumentai

5. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais pagrindais ir motyvais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo ištirti įrodymai

6. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme 2024 m. kovo 27 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi teisėjų kolegija atnaujino įrodymų tyrimą byloje ir nutarė peržiūrėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą vaizdo įrašą. 2024 m. gegužės 20 d. vykusiame teismo posėdyje buvo peržiūrėtas ankščiau įvardintas vaizdo įrašas, proceso dalyviai pasisakė po vaizdo įrašo peržiūros.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo P. K. apeliacinis skundas atmetamas

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 10 d. nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. Kauno apylinkės teismas, P. K. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, BK nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė.

9. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kas buvo patvirtinta ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atnaujinus įrodymų tyrimą, jog P. K. nesutinka dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Apelianto vertinimu, jis neturėjo tikslo pavogti prekių, o taip pasielgė susiklosčius nepalankioms aplinkybėms. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistojo gynėjas teismo prašė taikyti BK 37 straipsnio nuostatas dėl veikos mažareikšmiškumo. Įvertinus aukščiau išdėstytą, apygardos teismas, neperžengdamas skundo ribų, vertina P. K. nuteisimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį bei pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės klausimus.

Dėl 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies taikymo

10. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.). Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, jog BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis, atskiriantis veiką nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-648/2015, Nr. 2K-111-697/2022).

11. Nuteistasis P. K. viso proceso metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teigė, jog vogti alaus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), jis neketino, priešingai, apeliantas norėjo jį nusipirkti, nes turėjo banko kortelę, kurioje buvo pinigų, ir galėjo už prekes sumokėti. Nuteistojo teigimu, buvo likusios kelios minutės iki 20.00 val., kai alkoholiniai gėrimai nebeparduodami, o eilėje prie kasos stovėjo keletas žmonų, todėl bijodamas, jog nespės įsigyti alkoholio, P. K. nusprendė eiti pro savitarnos kasas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos kasose dirbusi pardavėja atsisakė apeliantui parduoti alų, todėl jis neturėjo kitos išeities kaip išsinešti alų nesumokėjęs.

12. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gruodžio 20 d. pateikto pareiškimo matyti, jog 2022 m. gruodžio 19 d. apie 19.55 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje buvo pastebėtas nenustatytos tapatybės asmuo, pasisavinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių ir pasišalino/buvo sulaikytas bandant pasišalinti iš prekybos salės už jas nesumokėjęs. Bendra nustatyta visų pasisavintų prekių vertė bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta žala 5,56 Eur. Pareiškimą pasirašė parduotuvės vadovaujančio personalo darbuotoja A. M. bei apsaugos darbuotoja R. J.. Iš prie pareiškimo esančio priedo Nr. 1 matyti, jog pasisavintos prekės – šviesus alus, kurio mažmeninė kaina 1,29 Eur + 0,10 Eur, keturi vienetai, bendra vertė 5,56 Eur (1 t., b. l. 12-13). Iš 2022 m. gruodžio 20 d. tarnybinio pranešimo, kurį surašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios aukščiau įvardintu adresu, apsaugos darbuotoja R. J. matyti, jog 2022 m. gruodžio 20 d. apie 19.50 val., juodai apsirengęs vyras atėjo į parduotuvę viską filmuodamas mobiliuoju telefonu, jis pasiėmė alaus ir ėjo link savitarnos kasų. Alus jam iškrito iš pakuotės, vyras triukšmaudamas susirinko alų ir nuėjo susimokėti. Atėjus apsaugai ir paprašius minėto vyro netriukšmauti, nes bus neparduotas alus, jis pradėjo agresyvėti, tada apsaugos darbuotoja kasoje esančiai darbuotojai pasakė, jog minėtam vyrui alaus neparduoti ir paspausti pavojaus mygtuką. Pilietis pasiėmė alų ir nesusimokėjęs bandė išeiti, tačiau buvo užblokuotos durys, kurias jis išlaužė (1 t., b. l. 14). Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo patrulio R. G. 2022 m. gruodžio 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2022 m. gruodžio 20 d. patruliuojant tarnybiniu automobiliu su vyr. patrule V. B., apie 20.06 val. buvo gautas pranešimas, kad reikia nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), dabar atėjęs vyras bando išsinešti alų, apsauga užblokavo duris, prašo paskubėti, pasitiks prie įėjimo. Atvykus minėtu adresu, įėjus į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, pareigūnai pamatė jau sulaikytą apsaugos darbuotojų P. K.. Apsaugos darbuotoja R. J. paaiškino, kad pastebėjo asmenį, kuris pasiėmė keturis alaus butelius, praėjo pro savitarnos kasas ir bandė šalintis, todėl apsaugos darbuotoja bėgo prie kasos punkto uždaryti duris. Parduotuvės darbuotoja A. M. paaiškino, kad asmuo buvo agresyvus, bandė laužti lauko duris ir pasišalinti iš parduotuvės. Asmuo alkoholinius gėrimus nešė rankose, jų neslėpdamas. Policijos pareigūnų sulaikytas P. K. paaiškino, kad jam alkoholinių gėrimų nepardavė nors dar buvo tik 19.50 val., todėl jis pasiėmęs alų ir bandė išeiti iš parduotuvės. Alkotesteriu Drager alkotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 20 d., 20.56 val. P. K. buvo nustatytas 2,21 promilių girtumo laipsnis (1 t., b. l. 49).

13. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 20 d. apklausta liudytoja R. J. parodė, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre apsaugos darbuotoja. Liudytojos darbo metu, vyras, kurio ji nepažįsta, prie savitarnos kasų išmetė ant žemės alaus pakuotę, pradėjo triukšmauti, apsaugos darbuotoja priėjo prie vyro jį sudrausminti. Nuskenavęs keletą prekių vyras pradėjo eiti link liudytojos sakydamas „ko tu čia man neleisti pirkti“, buvo piktai nusitekęs, apsaugos darbuotoja informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, jog ji paspaustų pavojaus mygtuką. Tuo metu vyras pasiėmė į rankas keturis alaus butelius ir tyčia pradėjo šalintis iš parduotuvės, tačiau automatinės praėjimo durys buvo užblokuotos, todėl asmuo išeiti negalėjo, tačiau jis jėga jas išstūmė ir praėjo. Liudytoja nurodė, jog minėtas asmuo tyčiniais veiksmais bandė atvirai pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą, kurio bendra vertė apie 5 Eur, tačiau savo veiksmų nebaigė dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (1 t., b. l. 54-59). Liudytoja R. (A.) J. apklausiama bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. gruodžio 27 d. teisiamajame posėdyje patvirtinto savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 20 d. apklausta liudytoja J. K. parodė, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre pardavėjos pareigose. Liudytojos darbo metu prekybos centro vidaus patalpose, stipriųjų alkoholinių gėrimų skyriuje, jai nepažįstamas asmuo, kurio anketinių ir kontaktinių duomenų ji nežino, jo fizinės bei aprangos charakteristikos požymiai nufilmuoti parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis, iš alkoholinių gėrimų lentynos tyčia ir atvirai paėmė keturis vienetus 1 litro talpos „(duomenys neskelbtini)“ alaus plastikinius butelius, kurio vieneto vertė 1,29 Eur (bendra suma – 5,16 Eur). Minėtas asmuo liudytojos akivaizdoje savo rankose laikydamas nurodytus butelius bandė juos įsigyti savitarnos kasoje, tačiau jis buvo neaptarnautas, kadangi buvo akivaizdžiai neblaivus. Nešdamasis minėtus gėrimus savo rankose asmuo praėjo pro savitarnos kasų zonoje esančius vartelius neatsiskaitęs už alkoholį. Liudytoja pamačiusi, kad minėtas asmuo bando alkoholinius gėrimus pavogti, garsiai ir aiškiai kelis kartus jam pasakė, kad sustotų. Pamačiusi, kad asmuo nereaguoja, liudytoja pradėjo šaukti priekyje buvusiam apsaugos darbuotojui, kad šis sulaikytų asmenį, kuris atvirai savo rankose nešasi plastikinius butelius su alkoholiu, kuriuos prasinešė pro kasų zoną neatsiskaitęs už juos (1 t., b. l. 60-65). Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. rugpjūčio 9 d. teisiamajame posėdyje liudytoja J. K. parodė iš esmės tokias pačias aplinkybes kaip ir ikiteisminio tyrimo metu bei patvirtino savo parodymus, perskaitytus teismo. Liudytoja A. M., apklausiama baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2023 m. rugpjūčio 9 d. teisiamajame posėdyje parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba asistente, apsauga per ausinę liudytojai pranešė, kad asmuo bando apsivogti, atėjusi liudytoja bandė bendrauti su asmeniu, tačiau jis buvo girtas ir agresyvus, darbuotojai bandė įkalbėti, jog vyras palauktų policijos, tačiau jis nesutiko. Liudytoja parodė, jog iš girto vyro žodžių suprato, jog jis norėjo nusipirkti alaus, jis nori išgerti, tačiau jam nepavyko. Liudytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pasakojo, jog vyras savitarnos kasose bandė nusipirkti alaus, tačiau buvo jau po 20.00 val. Apklausiama liudytoja parodė, jog vaizdo kamerų užfiksuojamas vaizdas atitinka realų laiką. Liudytoja taip pat paaiškino, kad 19.59 val. į kasą alkoholinius gėrimus gali įmušti, tačiau po 20.00 val. susimokėti jau neleidžia sistema. Į tikslinamuosius nuteistojo klausimus liudytoja parodė, jog jai savitarnos kasoje dirbusi pardavėja pasakė, jog vyras išeina nesumokėjęs su prekėmis iš parduotuvės. A. M. taip pat nurodė, jog nuteistasis buvo apsirengęs tamsiai. Apklausos protokolą liudytoja parodė, jog maždaug perskaitė, tačiau neturėjo daug laiko skaityti, viską pildė policijos pareigūnai, tokias konstrukcines frazes kaip „nepažįstamas asmuo, kurio anketinių ir kontaktinių duomenų nežinau, jo fizinės bei aprangos charakteristikos požymiai nufilmuoti“ nesakė, tačiau maždaug. Liudytoja nurodė, jog pačios vagystės fakto nematė, matė kaip buvo durys užblokuotos, vaikų aplinkui tikrai nebuvo, nuteistasis bandė fiziškai atidaryti duris, jos atidarytos nebuvo. Apeliaciniame skunde išskirtinis dėmesys skiriamas liudytojų R. J. ir J. K. parodymams teigiant, jog minėtų liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu apibūdinant nuteistojo išorinius bruožus, identiški, todėl pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymus turėjo vertinti itin kritiškai. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nuteistojo P. K. gynėjo prašymą, 2023 m. lapkričio 27 d. teisiamajame posėdyje liudytoja apklausė J. D., kuri atliko liudytojų apklausas ikiteisminio tyrimo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog nors iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teisme klausimas buvo keliamas dėl liudytojų A. M. ir J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog jos apie P. K. išorinius bruožus nurodė tokias pačias aplinkybes, tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija kitų liudytojų - R. J. ir J. K. parodymų patikimumą. Vis dėlto, kaip įvardinta aukščiau, vyresnioji tyrėja, kuri atliko A. M. ir J. K. apklausas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog žino, kad liudija dėl atviros vagystės, apklausų protokolai rašomi žodis į žodį nepakeičiant esmės ką nori pasakyti liudytojai, tačiau kiekvienas tyrėjas rašo taip, kad apklausos protokolas atrodytų estetiškai, parodymų prasmė keičiama nėra.

14. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog įvertinus visus aukščiau išvardintus duomenis, akivaizdu, jog jie vieni kitus atitinka ir papildo, šių įrodymų visuma patvirtina, kad P. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Paneigiant apelianto iškeltą versiją dėl liudytojų parodymų vertinimo dalyje dėl jo išvaizdos apibūdinimo, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teisme apklausta tyrėja, tiksliai ir konkrečiai nurodė, jog tyrėjai, surašydami apklausos protokolus iš proceso dalyvių parodymų, aprašo parodymų esmę nepakeičiant prasmės, siekiant, jog apklausos protokolai atrodytų estetiškai. Teisėjų kolegija, vertindama liudytojų parodymus, nepritaria nuteistojo iškeltai versijai bei pažymi, jog įvertinus tai, jog nuteistasis buvo apsirengęs tamsios spalvos, niekuo neišsiskiriančiais rūbais, bei tai, jog apklaustos liudytojos, kaip nurodė pačios, dirba 10-12 valandų per dieną, natūralu, jog dirbant prekybos centre, kuriame klientų srautas didelis, neįsiminė nuteistojo išvaizdos bruožų.

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo peržiūrėtas CD diskas, kuriame yra 6 vaizdo įrašai, pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 38). Iš vaizdo įrašų pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matoma, jog nuteistasis, apsirengęs tamsios spalvos, niekuo neišsiskiriančias drabužiais, įeina į „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę 19.47 val. Vaizdo įrašuose pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog link kasų P. K. eina 19.51 val. Vaizdo įrašuose pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog nuteistasis 19.52 val. su plastikiniais alaus buteliais rankose prieina prie savitarnos kasos, juos pasideda ir 19.52 val. eina link alkoholinių gėrimų skyriaus paimti ant žemės gulinčius alaus butelius, tačiau einant jį sustabdo parduotuvės apsaugos darbuotoja, vyksta pokalbis ir P. K. surenka likusius alaus butelius. Laiku 19.53 matyti, jog nuteistasis skenuoja prekes savitarnos kasoje, o apsaugos darbuotoja prieina prie kasoje dirbančios pardavėjos ir kažką pasako, 19.54 val. kasoje dirbanti pardavėja nueina iki apsaugos darbuotojos ir jai kažką pasako, po ko, apsaugos darbuotoja nueina prie P. K. ir asmeniui kažką sako. Iš vaizdo įrašo matyti, jog po apsaugos darbuotojos išsakyto, nuteistasis gana agresyviai, mojuodamas rankomis eina link apsaugos darbuotojos, o ji traukiasi atbula, tarp P. K. ir darbuotojos vyksta pokalbis. Laiku 19.56 val. apsaugos darbuotoja nueina nuo nuteistojo, o P. K. prieina prie savitarnos kasos ir 19.59 val. į rankas paima nuskenuotus plastikinius alaus butelius ir praeina savitarnos kasas blokuojančius vartelius, kurie pradeda žibėti raudona spalva. Taip pat į baudžiamąją bylą P. K. pateikęs du CD diskus (1 t., b. l. 78). Iš vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog P. K. pats patvirtino aplinkybę, jog buvo perspėtas, kad alkoholiniai gėrimai jam parduoti nebus. Iš vaizdo įrašyti, jog patvirtinta aplinkybė, kad nuteistasis plastikinius alaus butelius nuskenavo kasoje, taip išreikšdamas tikslą pirkti, tačiau galimybės įsigyti, t. y. kasoje dirbančios pardavėjos patvirtinimo, jis negavo. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ matyti, jog apsaugos darbuotoja apeliantą informavo, kad alkoholiniai gėrimai jam parduoti nebus, tačiau jis su tuo nesutiko ir diskutavo su darbuotoja ją įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais. Iš minėto vaizdo įrašo akivaizdu, jog nuteistasis nusprendė jam nepatvirtinus galimybės pirkti alkoholinius gėrimus eiti kiaurai, t. y. išeiti nesumokėjus. P. K. vaizdo įrašo 0:04:43 laiku pasako „paimsiu tą alų ir išsinešiu“. Po šių žodžių nuteistasis į savo rankas pasiima keturis plastikinius butelius alaus, praeina pro savitarnos kasos vartelius, kurie pradeda cypti. Fone girdėti šaukiant „apsauga“, į ką P. K. atsako necenzūriniais žodžiais, priduriant, jog jei kažkam kažkas nepatinka, jis sumokės rytoj.

16. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartus vaizdo įrašus, daro išvadą, jog nuteistojo P. K. savo paties veiksmų vertinimas nepaneigia jo padarytos nusikalstamos veikos. Nors apeliantas teigia, jog turėjo pinigų, turėjo banko kortelę ir neketino pagrobti kaltinime nurodytų daiktų, tačiau jo veiksmai, įvertinus ankščiau aptartus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, yra priešingi teisei. Teisėjų kolegija atkreipdama nuteistojo dėmesį pažymi, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė raštą, kuriame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujasi Lietuvos Respublikoje taikomais teisės aktais bei informuoja, kad remiantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsniu, kuris numato mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, 4 punkto 2 dalyje yra nurodyta, jog Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti <...> 2) alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Remiantis šiuo punktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantys pardavėjai negali parduoti alkoholinių gėrimų neblaiviems asmenims (1 t., b. l. 186). Kaip matyti, dar kartą atkreipiant apelianto dėmesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės darbuotojai, nusprendę apeliantui neparduoti jo norimų alkoholinių gėrimų, įstatymų nepažeidė ir jokiu būdu toks parduotuvės darbuotojų elgesys nesuteikė teisės P. K. savo noru pasiimti ir išsinešti nesusimokėjus kaltinime nurodytus alkoholinius gėrimus. Pažymėtina, jog peržiūrėjus 14 šios nutarties punkte aptartus vaizdo įrašus, akivaizdžiai matyti, jog nuteistasis įvykio vietoje buvo neblaivus (nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), kas patvirtinta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo patrulio R. G. 2022 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime, kuriame užfiksuota, jog nuteistajam P. K. nustatytas 2,21 promilių girtumas (1 t., b. l. 49-51).

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

17. Nuteistojo gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad P. K. padaryta nusikalstama veika turėtų būti pripažinta mažareikšme, nes nesukėlė didelio pavojaus ir ja nepadaryta didelė žala.

18. Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju apeliantas pasikėsino padaryti vieną kvalifikuotą vagystę, jo atžvilgiu BK 37 straipsnio nuostatų nėra pagrindo taikyti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-699/2016). Vien tai, kad pasikėsinto pagrobti turto vertė yra nedidelė, nesumažina padarytos veikos pavojingumo tiek, kad būtų galima ją pripažinti mažareikšme. Pastebėtina ir tai, jog nuteistasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje teisėjų kolegijos vertinimu pasikėsino įvykdyti įžūliai, t. y. jo savavališkų veiksmų imant ir nešantis alkoholinius gėrimus darbuotojų pastabos nesustabdė, be kita ko, parduotuvės apsaugos darbuotojai atsisakius parduoti jam alkoholinius gėrimus, jis juos savavališkai pasiėmė ir praėjo užblokuotus savitarnos kasos vartelius. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės, apygardos teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo nuteistojo pasikėsintą padaryti tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, pripažinti mažareikšme.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

19. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam P. K. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

20. Nagrinėjamu atveju apeliantas pasikėsino padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis). BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatyta, kad už šio apysunkio nusikaltimo padarymą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 (ketverių) metų. Apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o sunkinančia pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir nuteistajam skirdamas bausmę, nenustatė dar vienos apelianto atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2022 m. rugpjūčio 3 d., P. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir nuteistas galutine 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2022 m. rugpjūčio 8 d. nuteistasis įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (laisvės apribojimas), 2022 m. gruodžio 7 d. P. K. išregistruotas iš probacijos tarnybos asmens duomenų registro. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, daro pagrįstą išvadą, kad P. K. skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors aplinkybės dėl nuteistojo nusikalstamų veikų recidyvo yra akivaizdžios, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali spręsti dėl šios aplinkybės pripažinimo nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes nesant prokuroro skundo, tai reikštų nuteistojo padėties pabloginimą, o tai daryti draudžia BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos. Ir nors aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nepripažinta apelianto atsakomybe sunkinančia aplinkybe, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo sistemingas nusikalstamas elgesys turi būti įvertinamas individualizuojant bausmę.

21. Skundžiamu nuosprendžiu skiriant bausmę P. K. taip pat buvo atsižvelgta į tai, jog jis ne vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 116-118), Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) negydytas (1 t., b. l. 114), VšĮ (duomenys neskelbtini) sektoriuje neregistruotas (1 t., b. l. 115). Sprendžiant bausmę taip pat buvo atsižvelgta ir į pasikėsinto pagrobti turto vertę, todėl konstatuota, jog jo pasikėsintos įvykdyti nusikalstamos veikos pavojingumas yra kiek mažesnis nei rūšinis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę, teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kurias būtina vertinti skiriant bausmę. Skirdamas bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ankstesnį teistumą ir administracinius baustumus bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes ir sprendė, jog nuteistajam už pasikėsintą padaryti nusikalstamą veiką turi būti skiriama griežtesnė negu švelniausia (viešieji darbai arba bauda) baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, parenkant dydį žymiai mažesnį už vidurkį pagal BK 48 straipsnį. Tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių ir teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-140/2012). Kolegijos nuomone, tos aplinkybės, kad apeliantas teistas, nusikalto neišnykus ir įstatymo tvarka nepanaikinus teistumo, akivaizdu, kad išvadų iš ankstesnių teistumų ir skiriamų bausmių nedaro, jam paskirta laisvės apribojimo bausmė yra tinkamai paskirta bei individualizuota. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo pasikėsinto padaryti nusikaltimo pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesistengia jo keisti teigiama linkme, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio savo elgesio kilimo priežasčių, nepriima sprendimų jį keisti, koreguoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėLaima Šeputienė