Kauno apylinkės teismo nutartis

Teisminis proceso Nr. 1-01-1-47656-2022-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.10.1; 2.4.4; 2.5.17; 2.5.18; 2.5.21

2024 m. liepos 26 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Inga Ambrulevičiūtė-Januškevičė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-594-1129/2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžiu P. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant P. K. bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 23.00 val. iki 6.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kauno apygardos teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi atmetė P. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 10 d. nuosprendžio.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. liepos 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. liepos 1 d. pažyma Nr. APD-2024-06913 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Pažymoje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam P. K. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-188-876/2024 valstybė patyrė 160,42 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo P. K.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu be kita ko turi teisę išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.

BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įstatymo nustatytą tvarka. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje, įskaitant ir privalomą gynėjo dalyvavimą nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiais atvejais asmuo, kuriam privalomai reikalingas gynėjas, negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti asmens teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Pažymėtina, jog teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, išaiškinta, jog turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Iš aptarto seka, kad teismui yra nustatyta teisė, bet ne pareiga išieškoti iš įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas bei jų dydį, taigi teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje šį klausimą sprendžia atsižvelgdamas į individualias, byloje nustatytas aplinkybes.

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 13 d. pranešimu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių prašant parinkti nuteistajam P. K. gynėją (2 t., b. l. 55). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyrius 2024 m. vasario 14 d. raštu Nr. (10.1 Mr) KTS-2024-01146 informavo, jog nuteistąjį P. K. ginti yra parinktas advokatas A. B. (2 t., b. l. 59). Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam P. K. paskirtas advokatas A. B. (2 t., b. l. 57), kuris dalyvavo nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme kaip P. K. gynėjas. Taigi advokatas patyrė darbo ir laiko sąnaudas, dėl to atitinkamai spręstinas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo klausimas.

Įvertinus tai, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), įvertinus bylos medžiagą matyti, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas, pati byla nebuvo didelės apimties (2 tomai) bei tai, kad jokios didelės bylos analizės ruošiantis bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme nereikėjo. Pažymėtina ir tai, kad būtinybė skirti P. K. gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo P. K. valios. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš P. K. šiuo atveju prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už P. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 322 straipsniu, 361 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.