Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendžio (patikslino Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutartimi), kuriuo R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį, ir jam skirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, ir jam skirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir R. R. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. R. paskirta 1 (vienerių) metų ir 4 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 20 parų arešto bausmė, ir R. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis R. R. neginčija savo kaltės padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 4 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir nustatytų faktinių šių veikų padarymo aplinkybių, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, skiriant bausmes buvo įvertintas R. R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, kaltės forma bei rūšis. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, teismas atsižvelgė ir į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai jog jis išsiskyręs, nedirba, ankstesnius teistumus. R. R. teistas devynis kartus, nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, 22 kartus baustas administracine tvarka. Taip pat teismas pažymėjo, kad nei dalies nusikalstama veika padarytos žalos apeliantas neatlygino. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad beveik visi R. R. teistumai susiję su nusikalstamomis veikomis nuosavybei, nusikalstamos veikos buvo daromos viena po kitos, be to, apeliantas daugybę kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes (2 t. b. l. 117-144). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės parodo R. R. pavojingumą bei leidžia spręsti, kad jo nusikalstamas elgesys yra jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Iš išdėstyto akivaizdu, kad R. R. skiriamos bausmės ir administracinės nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekia, nesulaiko jo nuo naujų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymo.

8. Įvertinęs visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už nesunkaus BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas R. R. paskyrė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už 178 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą skyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje – 60 parų areštą. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas R. R. nustato didesnius nei jų vidurkis bausmių dydžius, visgi nuteistajam buvo paskirtos BK 178 straipsnio 1 sankcijoje numatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkiui artima bei gerokai mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas R. R. bausmę už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi paskyrė didesnę nei BK 49 straipsnyje numatyta maksimali bausmė, skirtina už baudžiamojo nusižengimo padarymą (45 paros). Todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas ir, įvertinus pirmiau paminėtas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, nuteistajam skirtina trisdešimties parų arešto bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu turi būti bendrinama su aštuonių mėnesių bausme, pirmosios instancijos teismo R. R. paskirta už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, todėl galutinės nuteistajam paskirtos bausmės dydis nesikeičia. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir subendrinus bausmes, R. R. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, ne per griežta, atitinkanti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, todėl ją švelninti nėra jokio teisinio pagrindo.

9. Apeliaciniame skunde R. R. prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju, R. R. paskirta 1 metų 4 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė, t. y. neviršijanti ketverių metų, todėl yra formalus pagrindas svarstyti dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Nors įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir tais atvejais, kai asmuo anksčiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą, tačiau ši diskrecinė teismo teisė suponuoja pareigą papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir šis vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. Taikant BK 75 straipsnį turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

10. Nagrinėjamoje byloje svarstydama galimybę taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. R. praeityje jau vieną kartą buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Taigi nuteistasis turėjo galimybę koreguoti savo elgesį bei gydytis priklausomybės ligas būdamas laisvėje, taip pat įvertinti, kad padarius naujas nusikalstamas veikas ir, esant pagrindui skirti laisvės atėmimo bausmę, galimybė atidėti jos vykdymą gali būti ženkliai sumažėjusi arba išvis atmestina. Kaip minėta, R. R. praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikaltimus nuosavybei, visos trys nusikalstamos veikos padarytos esant neišnykusiam (nepanaikintam) teistumui už ankstesnius tyčinius nusikaltimus. Anksčiau už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą skirtos bausmės nuteistojo elgesio teigiama linkme nepakeitė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina, kad nors R. R. tvirtina, kad nori atlyginti nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, tačiau tai labiau deklaratyvus teiginys, nei realus jo ketinimas. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų atlyginęs bent nedidelę padarytos žalos dalį ar susitaręs dėl jos atlyginimo. Taip pat byloje nėra duomenų, jog R. R. bandytų ieškotis darbo, to jis nenurodo ir savo apeliaciniame skunde.

11. R. R. nurodo, kad serga sunkia nepagydoma liga ir gydosi priklausomybės ligas, todėl jam neturėtų būti skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Pasisakydama dėl šių skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi, kad jokių duomenų apie savo sveikatos būklę nuteistasis nepateikė, todėl lieka neaišku, kokia liga jis serga, kita vertus, nuteistųjų sveikatos priežiūros paslaugos yra lygiaverčiai užtikrinamos ir laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais, kad reali laisvės atėmimo bausmė neleis R. R. tęsti gydymo kurso reabilitacijos namuose bei pažymi, kad jo siekis atsikratyti priklausomybių yra skatintinas. Visgi atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis į reabilitacijos įstaigą kreipėsi 2020 m. birželio 29 d (t. 2, b. l. 239), t. y. likus vienai dienai iki skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad R. R. kreipimasis į reabilitacijos įstaigą yra nulemtas ne jo ryžto įveikti priklausomybes, bet siekio išvengti gresiančios laisvės atėmimo bausmės. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai R. R. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, tad BK 75 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad R. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė yra per griežta, priešingai – ji atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. liepos 30 d. nuosprendį pakeisti. R. R. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.