Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Poniškaitytė-Liatukė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys O. J., J. V., E. V., K. V., valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

6. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Nagrinėjamu atveju iš mirties liudijimo kopijos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė G. V.. Iš teismui pateiktos 2024 m. kovo 4 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-1901 nustatyta, kad G. V. mirė būdamas santuokoje su pareiškėja G. C., jo vaikai – suinteresuotas asmuo O. J. ir A. V. (kuris mirė (duomenys neskelbtini)). Iš teismo išreikalauto Testamentų registro išrašo matyti, kad po G. V. mirties dėl jo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjos G. C. vardu yra įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo įgytas santuokos metu. Pareiškėja nurodė, kad po savo sutuoktinio mirties rūpinosi bei tvarkė minėtą butą. Iš teismui pateiktų sąskaitų ir mokėjimo kvitų bei kitų mokėjimų duomenų nustatyta, kad po G. V. mirties (duomenys neskelbtini) mokesčiai už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), buvo mokami, mokėtoja nurodyta pareiškėja G. C. (buvusi pavardė V.). Per visą laikotarpį nuo G. V. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad G. C. pradėjo mirusio sutuoktinio G. V. turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties; dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė; taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl pareiškėjos G. C. teisės paveldėti G. V. turtą.

9. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po G. V. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė pareiškėja G. C. priėmė G. V. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti (CK 587 straipsnis, CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

10. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos G. C. pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. V. mirties (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė pareiškėja G. C. priėmė G. V. palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas pažymi, jog įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl šios priežasties teismas nustato juridinę reikšmę turinti faktą, kad po G. V. mirties (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė pareiškėja G. C. priėmė visą G. V. palikimą, o ne konkretų turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendė:

patenkinti pareiškėjos G. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirties, G. V. palikimą priėmė jo sutuoktinė pareiškėja G. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos G. C. paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.