- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-2465-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06049-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- K. G., G. G.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. G. ir G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. G. ir G. G. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje – antstolė V. Š., antstolė G. V., antstolė E. R., antstolė R. A., antstolis A. L., antstolis R. K., antstolė D. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, užsienio bendrovė „Omega Invest OU“, užsienio bendrovė PlusPlus Capital As, atstovaujama PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, uždaroji akcinė bendrovė „Julianus Inkaso“, mažoji bendrija „Ekoplunksna“, uždaroji akcinė bendrovė „BnP Finance“, uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydami: 1) iškelti K. G. ir G. G. bankroto bylą; 2) paskirti administratoriumi E. G., sąrašo Nr. B-FA502, (duomenys neskelbtini), patvirtinant 300 Eur plius PVM sumą, reikalingą bankroto administravimo procedūroms nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos atlikti; 3) laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti pareiškėjos išlaidų sąmatą bendrai 820 Eur per mėnesį sumą, reikalingą pareiškėjos, būtiniems poreikiams tenkinti; 4) laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti pareiškėjo išlaidų sąmatą bendrai 820 Eur per mėnesį sumą, reikalingą pareiškėjo, būtiniems poreikiams tenkinti; 5) nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo plano atkūrimo projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjams bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad 2016 metais pareiškėjai dirbo įmonėje MB „Ekoplunksna“. Ši įmonė pradėjo patirti nuostolius prarado konkurencingumą, todėl artėjo prie bankroto ribos. Siekdami nelikti be pinigų ir pragyvenimo šaltinio pareiškėjai kreipėsi į visas galimas kredito įstaigas dėl paskolų gavimo. Pinigų gavimo tikslas buvo išsaugoti MB „Ekoplunksna“. Pareiškėjai investavo santaupas, įsiskolino giminėms, draugams ir iš kreditorių gautas paskolas į šios įmonės plėtrą, tačiau kai lūkestis, jog įmonė duos pakankamas pajamas žlugo, susidarė situacija, kai pareiškėjai nebeturėjo pajamų mokėti įmokas kreditoriams. Pareiškėja tuo metu įsidarbino papildomai padavėja į prekybos centro kavinę, tačiau pajamų toliau trūko. Pareiškėjas tuo metu dirbo MB „Ekoplunksna“ ir stengėsi ištempti įmonę iš skolų. 2017 metais pareiškėjai persikėlė gyventi į Klaipėdą, kur tikėjosi rasti geriau apmokamus darbus, skoloms dengti, tačiau pareiškėja (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų ir nebegalėjo dirbti, neturėjo darbo stažo, kad gauti motinystės išmokas. Ieškodami perspektyvų didinti pajamas pareiškėjai įsteigė įmonę MB „Koginsta“. Tačiau prasidėjus COVID 19 pandemijai ir verslo apribojimams, pareiškėjai nusprendė parduoti įmonę. Pareiškėja įsidarbino padavėja ir atsidarė naują įmonę MB „Kuremas“ ir pareiškėjas dirbo naujai įsteigtoje įmonėje. Pareiškėjams (duomenys neskelbtini) gimė antras sūnus. Po jo gimimo pareiškėjai persikėlė gyventi pas vyro tėvus. Išsikėlus gyventi pas tėvus buvo parduota įmonė MB „Kuremas“. Pareiškėjai nebeteko galimybės gyventi pas tėvus, todėl jiems teko keltis gyventi į nuomojamą būstą, dėl ko atsirado papildomų išlaidų. Su dalimi kreditoriais buvo pavykę susitarti, kad savo turimus įsipareigojimus pareiškėjai dengs dalimis, kas per mėnesį mokant 400 Eur įmoką tačiau suma nepakankama net susidariusiems delspinigiams dengti. Akivaizdu, jog iš 1 400 - 2 000 Eur pajamų pareiškėjai neturi galimybės dengti turimus įsiskolinimus, priešingai, net mokant 400 Eur/mėn. jų turimi įsiskolinimai toliau auga. Net ir gaunant dabartines pajamas, pareiškėjams patenkinus savo būtinuosius poreikius ir skiriant kreditoriams nemažiau nei 200 Eur/mėn., galutinai padengti visus turimus įsiskolinimus pavyktų per daugiau nei 161 metus. Todėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams suteiktų galimybę atkurti savo mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą. Pareiškėjos asmeninių turimų skolų suma yra 27 359,71 Eur. Pareiškėjo asmeninių turimų skolų suma yra 10 354,68 Eur. Pareiškėjų solidariai turimų skolų suma yra 44 144,52 Eur, t. y. kiekvienam po 22 072,26 Eur. Pareiškėjų teigimu, bendra pareiškėjų skola kreditoriams yra 55 020,10 Eur, kas sudaro kiekvienam pareiškėjui po 27 510,05 Eur. Pareiškėjų įsipareigojimai viršija įstatymo nustatytą 25 MMA ribą, jų pajamų ir turto nepakanka vykdyti įsipareigojimams, todėl pareiškėjai yra nemokūs ir jiems keltina bankroto byla. Nėra pagrindų pripažinti pareiškėjų nesąžiningais.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo antstolė V. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis R. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Legal Balance“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė atsisakyti iškelti pareiškėjų fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad pareiškėjų finansinė padėtis susidarė dėl jų neapdairių ir nesąžiningų veiksmų. Pareiškėjai tinkamai nevertino finansinių galimybių ir toliau skolinosi kreditus.
5. Suinteresuotas asmuo užsienio bendrovė „Plus Plus Capital AS, atstovaujama PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė pareiškėjų pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo netenkinti, o tuo atveju jei teismas tenkintų – patvirtinti 420 Eur sumą kiekvienam būtiniesiems poreikiams tenkinti. Taip pat prašė: 1) įpareigoti pareiškėjus tiksliai nurodyti, kuris iš jų skolingas kuriam kreditoriui ir kokio dydžio yra kiekvieno jų skolos; 2) įpareigoti pareiškėjus pateikti dokumentus apie savo turėtų (turimų) įmonių MB „Koginsta“, MB „Kuremas“, MB „Ekoplunksna“, MB „Grey One“ perleidimą ir už jų perleidimą gautų lėšų panaudojimą; 3) įpareigoti pareiškėjus pateikti įrodymus, kaip MB „Ekoplunksna“ veikloje buvo panaudotos jų asmeniškai pasiskolintos lėšos verslo išsaugojimui; 4) įpareigoti pareiškėjus pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas už paskutinius tris metus; 5) įpareigoti pareiškėjus pateikti visų banko sąskaitų išrašus už visą 3 metų laikotarpį iki pareiškimo pateikimo teismui datos; 6) įpareigoti pareiškėjus pateikti įrodymus, kokie santykiai juos sieja su Cloudworkers AG ir TREATWELL LIMITED, iš kurių gauti pavedimai. Nurodė, kad pareiškėjai savo ir MB „Ekoplunksna“ vardu lizingo pagrindu įsigijo du prabangius automobilius BMW 318 ir BMW X5. Pareiškėjai aiškina, kad tuo metu įmonė MB „Ekoplunksna“ patyrė finansinių sunkumų ir todėl skolinosi verslo išsaugojimui, tačiau šie pinigai išleisti prabangiems automobiliams (automobilių kainos atitinkamai 6 500 Eur ir 8 650 Eur). Pareiškėjai 2018 metais buvo nuteisti, tikėtina, kad skolinti pinigai išleisti ne įmonės gelbėjimui, o teismo sprendimui įvykdyti. Pareiškėjai nurodo, kad buvo įsteigę kelias įmones - MB „Koginsta“ ir MB „Kuremas“, kurias vėliau pardavė. Suinteresuotas asmuo kėlė klausimą, kokio dydžio pajamas generavo šios įmonės bei už kokią kainą jos buvo parduotos ir kam buvo panaudoti pinigai. Pareiškėjai konkrečių duomenų apie tai nepateikė. Pareiškėjai nepateikė teisingos informacijos apie savo pajamas. Pareiškėjai sudarinėjo kredito sutartis, žinodami, kad negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriumi, ir neketindami to daryti, taip pažeisdami kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjų nemokumas yra nulemtas jų pačių nesąžiningų veiksmų bei neapdairaus elgesio bei nenoro atsiskaityti su kreditoriais.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė kad pareiškimui dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo tenkinimo neprieštaraus teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.
7. Suinteresuotas asmuo MB „Ekoplunksna“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra pagrindo prieštarauti pareiškėjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui. Nurodė, kad pareiškėjai dirbo įmonėje MB „Ekoplunksna“. Įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais pareiškėjai padėjo įmonei finansiškai, ne tik savo asmeninėmis lėšomis, tačiau ir skolinosi iš kredito įmonių, kad padėtų įmonei su apyvartiniais pinigais ir sumokėtų MB „Ekoplunksna“ susidariusias skolas. Iš asmeninių ir skolintų pinigų pareiškėjai dengė tokias išlaidas kaip narvų įrengimas/atnaujinimas, paukščių (putpelių) įsigijimas, pašarai, elektros sąskaitos, transportas, transportavimas. Sąskaitos ir kiti mokėjimai buvo tiesiogiai mokami iš pareiškėjų asmeninių ir skolintų lėšų, nebuvo daromi įnešimai į įmonės banko sąskaitas. Kadangi įmonė, pradžioje dirbo pelningai ir padėjo ne vienam, naujam ūkiui įsikurti ir rodė gerą pelningumą, pareiškėjams investuoti, savo asmenines ir skolintas lėšas įmonei, atrodė priimtinas ir atsipirksiantis sprendimas. Tačiau pareiškėjai neįvertino naujų ūkių konkurencijos ir besikeičiančių pirkėjų įpročių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi atmetė pareiškėjų K. G. ir G. G. pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo.
9. Teismas nustatė, kad galutinė pareiškėjos asmeninių įsiskolinimų suma yra 27 359,31 Eur. Pareiškėjo turima asmeninė skola sudaro 10 354,68 Eur. Bendra pareiškėjų solidarių įsipareigojimų suma yra 44 144,52 Eur. Kadangi šioje dalyje įsipareigojimai yra solidarūs, o solidarūs skolininkai privalo įvykdyti visą prievolę kreditoriui, todėl teismo vertinimu, kiekvienas iš skolininkų turi tokio paties dydžio prievolę. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos bendra asmeninių ir solidarių skolų suma yra 71 503,83 Eur (27 359,31 + 44 144,52), o pareiškėjo bendra asmeninių ir solidarių skolų suma yra 54 499,20 Eur (10 354,68 + 44 144,52). Taigi, pareiškėjų turimų skolinių įsipareigojimų, kurių terminai yra pasibaigę, sumos viršija Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA sumą. Pareiškėjai neturi registruotų transporto priemonių, 2023 m. vasario 22 d. duomenimis laikytini neteistais, nėra gydyti priklausomybės ligų centre. Kaip teigia pareiškėjai, jie vykdo individualią veiklą ir planuoja gauti ne mažiau 950 Eur pajamų kiekvieną mėnesį.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai teigia, kad kreditai buvo imami siekiant gelbėti MB „Ekoplunksna“ įmonę nuo bankroto, tačiau jokių duomenų apie įmonės veiklą, jos patirtus nuostolius ir (ar) gautas pajamas, realią įmonės finansinę padėtį, nepateikė, t. y. teismo nuomone, neįrodė, jog MB „Ekoplunksna“ finansinė padėtis buvo sunki. Nei pareiškėjai, nei MB „Ekoplunksna“, nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėjai perdavė gautus kreditus MB „Ekoplunksna“, t. y. teismas padarė išvadą, jog aplinkybė, jog pareiškėjai skolintas lėšas perdavė MB „Ekoplunksna“ laikytina neįrodyta. Byloje nėra duomenų, kaip buvo panaudoti minėti, neva MB „Ekoplunksna“ perduoti kreditai, todėl teismas šią aplinkybę taip pat laikė neįrodyta. Byloje nėra duomenų, jog MB „Ekoplunksna“ neturi finansinių galimybių grąžinti pareiškėjams jų perduotų lėšų. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas konstatavo, kad pareiškėjų teiginiai, jog kreditai skolinti, perduoti, panaudoti siekiant gelbėti įmonę MB „Ekoplunksna“ nuo bankroto ir įmonė neturi galimybės grąžinti skolų pareiškėjams laikytini neįrodytais. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjams imant vėlesnius kreditus pareiškėjai turėjo pagrindą ir objektyvias galimybes įvykdyti turimus ir prisiimamus naujus finansinius įsipareigojimus.
11. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai nepagrindė gautų lėšų panaudojimo tikslo, lėšos panaudotos nežinomoms reikmėms, nėra įrodymų, jog imdami paskesnius kreditus pareiškėjai turėjo objektyvias galimybes juos grąžinti. Vertindamas pareiškėjų sąžiningumą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad suinteresuotas asmuo MB „Ekoplunksna“ 2017 m. gegužės 6 d. sudarė atgalinio lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, kuria įsigijo visureigį BMW X5 (3 t., b. l. 31-47). Taip pat tai, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 25 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, kuria įsigijo lengvąjį automobilį BMW 318. Minėti automobiliai įsigyti kaip tik tuo laikotarpiu, kada, anot pareiškėjų, prasidėjo MB „Ekoplunksna“ finansiniai sunkumai. Teismo vertinimu, nėra pagrindo minėtų pirktų automobilių laikyti protingomis pastangomis saugoti bankrutuojantį verslą. Minėti automobiliai nėra pritaikyti panašaus verslo vykdymui, nes tai ne komerciniai automobiliai, o lengvasis automobilis ir ypač visureigis, kurie netinkami vežioti su paukštininkyste susijusius produktus ar kitus reikmenis, nes BMW X5 yra prabangus automobilis. Teismo vertinimu, automobilių kainos yra nepagrįstai didelės bankrutuojančiam verslui, jau nekalbant apie tai kiek finansinių įsipareigojimų jau tuo metu turėjo pareiškėjai.
12. Nesąžiningu elgesiu gali būti laikomas elgesys kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Šiuo atveju, kaip teigia pareiškėjai jau esant prastai MB „Ekoplunksna“ finansinei situacijai 7 mėnesių laikotarpiu įgijo du automobilius, kurie savo kaina, atsižvelgiant į bendrą tuo metu buvusią Lietuvoje ekonominę situaciją, laikytini prabangos prekėmis, o ne komercijai pritaikytomis transporto priemonėmis. Be to, imdami vėlesnius kreditus neturėjo objektyvių galimybių grąžinti turimus ir naujai imamus kreditus. Tokiais veiksmais, teismo vertinimu, pareiškėjai sąmoningai didino savo nemokumą vengdami finansinių įsipareigojimų įvykdymo, tikėdamiesi, kad susikaupę įsiskolinimai galimai bus anuliuoti ir dėl to tokie veiksmai laikytini nesąžiningais kreditorių atžvilgiu.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjai, kreipdamiesi dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė visos informacijos sąžiningai, tai yra neatskleidė kur ir kaip panaudojo gautus kreditus, nepateikė MB „Ekoplunksna“ finansinės atskaitomybės patvirtinančios lėšų perdavimą-priėmimą ir panaudojimą, sunkią finansinę padėtį, negalėjimą grąžinti lėšų pareiškėjams. Kaip teigia pareiškėjai bandydami gerinti savo finansinę padėti įkūrė dar kelias įmones (MB „Koginsta“, MB „Kuremas“ ir MB „Grey One“) ir vėliau jas pardavė. Tačiau ir dėl šių juridinių asmenų perleidimo, kainos, gautų pajamų, gautų pajamų panaudojimo, duomenų nepateikė. Taip pat kaip ir minėta, teismas nustatė, jog pareiškėjai sąmoningai sudarė sandorius didinančius jų nemokumą (prabangių automobilių pirkimai) ir nauji kreditai, neturint objektyvių galimybių juos grąžinti. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai nėra sąžiningi FABĮ prasme (FABĮ 5 straipsnio 8 dalis), todėl atsisakė jiems kelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Pareiškėjai (apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
14.1. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavo ir pateikė argumentus dėl pareiškėjų nesąžiningumo, tačiau nieko nepasisako apie pareiškėjų nemokumą, t. y. neanalizavo nemokumo aplinkybės. Apeliantų nuomone, skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, todėl vien šiuo pagrindu turi būti panaikinta. Vertinant teisės aktus ir teismų praktiką, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, todėl nepagrįstai konstatavęs pareiškėjų nesąžiningumą neiškėlė fiziniam asmeniui bankroto bylos.
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Pirmosios instancijos teismas nusprendė pareiškėjams nekelti fizinio asmens bankroto bylos įvertinęs būtent tas aplinkybes, kurios įvyko daugiau nei prieš tris metus, t. y. 2016-2017 metų laikotarpyje, kas akivaizdžiai viršija FABĮ numatytą 3 metų laikotarpį. Teismas visiškai nevertino ir neanalizavo pareiškėjų buvusios situacijos bei elgesio po skolų susidarymo, nevertino jokių pareiškėjų pateiktų aplinkybių dėl ko jie nesugebėjo ir nesugeba grąžinti esamų skolų. Teismas byloje netyrė ir nesiaiškino svarbių aplinkybių susijusių su pareiškėjų sąžiningumu po skolų susidarymo, kas turi labai didelės įtakos vertinti pareiškėjų sąžiningumą jų nemokumo atsiradimo priežastis.
Šalies argumentai
14.3. Apeliantai nurodo, kad gautus kreditus naudojo MB „Ekoplunksna“ veiklos gelbėjimui, kadangi dėl didelės konkurencijos 2017 metais susidarė situacija, kad įmonė negalėjo sugeneruoti tiek pajamų, jog turėtų už ką pirkti paukščius, narvus jiems laikyti ir pan. Be to didelių finansinių sąnaudų reikėjo ir naujoms patalpoms įsirengti, kurias pareiškėjas nuomojo savo vardu. Patalpų įrengimas kainavo iki 15 000 Eur, kurių pats pareiškėjas neturėjo, įmonė neturėjo galimybę sau leisti investuoti tokias lėšas. Pareiškėjų išsilavinimas yra tik vidurinis, todėl jie pripažino ir pripažįsta, kad kvalifikacijos trūkumas sudarė tas aplinkybes, kad jie neturėjo patirties kaip reikia vystyti verslą, kaip tvarkyti buhalteriją ir pan. Kadangi skolintis fiziniu asmeniui buvo paprasčiau, pareiškėjai skolinosi kaip fiziniai asmenys ir gautas lėšas investavo į tuo metu vykdomą veiklą be jokių perdavimo dokumentų. FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu.
14.4. Teismas nevertino ir bylos nagrinėjimo metu nesiekė išsiaiškinti aplinkybių dėl pareiškėjų turimų skolų dydžių 2016 – 2017 metų laikotarpiu. Šiuo atveju tokie duomenys yra svarbūs, nes būtent šiuo laikotarpiu teismas sprendė, kad pareiškėjai buvo nesąžiningi, didino skolas imdami paskolas. Apeliantai pažymi, kad skolų suma 2017 metais, kuomet prasidėjo finansinis sunkmetis, pas juos buvo ne daugiau kaip 15 000 Eur, neskaitant lizinginio automobilio. Pažymėjo, kad automobilis buvo imtas veiklos vykdymui ir negali būti laikomas prabangos preke, nes buvo ekonomiškas, taupus, talpi bagažinė, kas tiko produkcijai išvežioti. Be to, 2016 metais įmonė turėjo 29 000 Eur pelną. Tik kuomet pareiškėjų šeimą užklupo finansiniai sunkumai, o būtent 2017 metų pabaigoje sumažėjusios produkcijos paklausa, konkurencingumo praradimas dėl kitų konkurentų siūlomų patrauklesnių kainų, kreditoriaus atsakymas dėl trečios klasės automobilio gražinimo galutinių sąlygų, kuriose paskaičiuotos palūkanos buvo labai didžiulės bei pati aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinė 2017 metų viduryje pastojo, o (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų O. G., dėl ko pareiškėja nebegalėjo dirbti, neturėjo darbo stažo, kad gauti bent motinystės išmokas, nebegalėjo mokėti įmokų. Pareiškėjos pastojimas sąlygojo, kad ji dvejus metus negalėjo dirbti ir šeimai buvo labai sunku dengti turimus įsiskolinamus, nes vienintelis šeimos maitintojas buvo pareiškėjas. Svarbu pastebėti, kad iki to laiko pareiškėjai laiku mokėjo įmokas. Kuomet buvo imtos paskolos nebuvo numatyta, kad sumažės parduodamos produkcijos pelnai, sumažės jų paklausa ir tuo labiau nebuvo planuota, jog pareiškėja pastos, tai buvo atsitiktinumas, kuris taip pat stipriai paveikė šeimos finansinę padėtį ir galimybes mokėti turimas skolas.
14.5. Apeliantų nuomone, teismas aplaidžiai nagrinėjo bylą, nesiekė išsiaiškinti tikrųjų pareiškėjų nemokumo susidarančių aplinkybių, o tik formaliais pagrindais pripažino pareiškėjus nesąžiningais, kad jei ėmė paskolas, neteikė teismui rašytinių įrodymų dėl paskolų panaudojimo. Pažymėjo, kad pareiškėjai neteikė teismui rašytinių įrodymų, susijusių su paskolų panaudojimu, tik todėl, jog šių dokumentų neturi išsaugoję, nes nemanė, kad šių dokumentų jiems gali prireikti. Teismas klaidingai konstatavo aplinkybę, jog pareiškėjai nepateikė duomenų apie MB „Kuremas“ ir MB „Koginsta“ perleidimą, t. y. gautas pajamas, nes teismui buvo pateiktos mokesčių mokėtojų deklaracijos, kuriose nurodytos pareiškėjų gautos pajamos, tame tarpe ir įmonių pardavimo. Pareiškėjai gavo 14 000 Eur pajamų, kurių vos užteko šeimai pragyventi, nes 2021 m. vasario 10 d. pareiškėjų šeima susilaukė dar vieno vaikelio.
14.6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių trijų metų laikotarpyje teismas ne tik nenustatė, bet jų ir nesiekė išsiaiškinti, kadangi formaliai analizavo tik pareiškėjų sudarytus sandorius už trijų metų ribos, ir nesąžiningumą faktiškai nustatė, jog byloje nepateikti rašytiniai paskolintų pinigų panaudojimo faktai. Teismas nenustatė jokių pareiškėjų veiksmų, kuriais jis būtų pateikęs neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius būtent trijų metų laikotarpiu. Teismas net neanalizavo aplinkybių susijusių su pareiškėjų gyvenimu po skolų susidarymo, t. y. ką jie veikė, koks buvo jų šeimyninis statutas, ar turėjo išlaikytinių, ar gavo pajamų ir pan. Apeliantų nuomone, teismas atsisakydamas pareiškėjui iškelti bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, turėjo įrodyti, kad pareiškėjas per paskutinius 3 metus sąmoningai neveikė, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ir dėl to pareiškėjas tapo nemokus.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo Plus Plus Capital AS, atstovaujama PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialo atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti argumentai:
15.1. Suinteresuotas asmuo nesutinka su apeliantų argumentu, kad teismas skundžiamoje nutartyje nieko nepasisako apie pareiškėjų nemokumą, nes teismas detaliai išanalizavo ir paskaičiavo kokia yra pareiškėjų skolų suma, tame tarpe ir pareiškėjų solidarios prievolės bei jų asmeninės prievolės. Patys pareiškėjai net įpareigoti teismo, nepateikė tikslios informacijos apie tai kokios prievolės yra jų solidarios, o kokios asmeninės.
15.2. Vertindamas, ar pareiškėjai sąžiningai pateikė visą informaciją, teismas nustatė, jog nėra pateikta jokių įrodymų dėl pasiskolintų lėšų panaudojimo. Nors apeliantų teigimu, lėšos buvo naudojamos jų įmonės MB „Ekoplunksna“ veikloje, tačiau nepateikta jokių įrodymų nei apie lėšų perdavimą minėtai įmonei, nei apie medžiagų ar įrenginių pirkimą šiai įmonei. Jų nėra pateikiama ir su apeliaciniu skundu, toliau apsiribojant tik deklaratyviais teiginiais. Pareiškėjų pozicija dėl nemokumo atsiradimo aplinkybių paremta tik jų teiginiais be jokių įrodymų, todėl yra daug neatitikimų ir prieštaravimų. Pareiškėjam neteikiant informacijos neįmanoma nustatyti tikrųjų jų nemokumo atsiradimo priežasčių, nemokumo atsiradimo momento, kuriuos būtina išsiaiškinti keliant bankroto bylą.
15.3. Suinteresuoto asmens nuomone, kadangi pareiškėjai vykdė verslą, G. G. kaip įmonės vadovui kyla prievolė vykdyti įstatymo nustatytas prievoles dėl įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, todėl nepakankamas išsilavinimas negali pateisinti imperatyvios prievolės nevykdymo. Be to, be minėtos MB „Ekoplunksna“ pareiškėjai įsteigė dar kelias įmones MB „Koginsta“, MB „Kuremas“ ir MB „Grey One“, tai patvirtina, jog jie turi pakankamai žinių ir įgūdžių steigti įmones ir vykdyti verslą, tuo tarpu jų turimas išsilavinimas visiškai nesudaro tam jokių kliūčių.
15.4. Vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo kreditoriaus naudai pradėtos 2018 metais, tuo tarpu dalinis skolos išieškojimas prasidėjo tik 2022 m. vasarą. Kaip matyti iš byloje esančių pareiškėjų banko sąskaitų išrašų, piniginių lėšų apyvarta pareiškėjų banko sąskaitose prasidėjo tik maždaug pusmetį prieš pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikimo, nors, kaip nustatyta aukščiau, pareiškėjų valdoma įmonė 2021 ir 2022 metais veikė pelningai ir generavo nemažas pajamas. Akivaizdu, jog pareiškėjai savo banko sąskaitose nerodė jokių pajamų, kad antstoliai negalėtų nurašyti lėšų, o patys nerodė jokių pastangų, kad atsiskaitytų su kreditoriais. Vertinant pareiškėjų pastangas grąžinti skolas per 3 metų terminą iki pareiškimo teikimo, matyti, kad jie buvo pasyvūs ir nedėjo jokių reikšmingų pastangų atsiskaitant su kreditoriais.
Atsiliepimas
15.5. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjų nemokumas yra nulemtas jų pačių nesąžiningų veiksmų bei neapdairaus elgesio bei nenoro atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjai turi visas galimybes per protingą laikotarpį įvykdyti įsipareigojimus, tai leidžia teigti, kad šie asmenys gali ir yra pajėgus finansine prasme vykdyti jau turimus skolinius įsipareigojimus, šis vykdymas iš esmės priklauso tik nuo pačių asmenų noro ir valios išraiškos stengtis įvykdyti turimus skolinius įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų pareiškimas dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, visi teisiškai reikšmingi įrodymai turi būti pateikti su ieškiniu, nagrinėjamu atveju su pareiškimu, ir tų įrodymų pateikimas negali būti „dozuojamas“ ar paliekamas vėlesnėms proceso stadijoms. Laiku nepateikus įrodymų, į teismą besikreipiančiam asmeniui kyla tam tikrų procesinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų pateikti nauji įrodymai, t. y. asmeninės kredito istorijos bei duomenys apie MB „Ekoplunksna“, galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų naujų įrodymų nepriima ir dėl jų nepasisako.
19. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.
20. Pareiga atskleisti visą informaciją teikiant pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir neslėpti tikrosios reikalų padėties – pajamų, įsiskolinimų kreditoriams atsiradimo, skolininko pareigų vykdymo ir kitų aplinkybių, proceso dalyviams kyla iš CPK 8 straipsnyje įtvirtinto kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis).
21. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad šis principas reiškia, jog tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami proceso tikslų; šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Sprendžiant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą tai svarbu dar ir dėl to, kad asmens sąžiningumo kategorija FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme didele dalimi apibūdinama pagal subjektyviuosius asmens elgesį charakterizuojančius kriterijus, kuriems tinkamai nustatyti būtinas asmens, kurio sąžiningumas vertinamas, aktyvus, bendradarbiavimu pagrįstas dalyvavimas. Dėl to sąmoningas vengimas atskleisti teismui tikrąją reikalų padėtį, t. y. visos reikalingos medžiagos nepateikimas laiku, vengimas atskleisti aplinkybes, susijusias su skolų kreditoriams atsiradimu, skolininko pareigų vykdymu, melagingų faktų nurodymas ir kt., trukdo teismui nustatyti tikrąją faktinę situaciją, neleidžia objektyviai jos įvertinti arba užkerta kelią teisingam teisiniam kvalifikavimui. Taigi asmeniui nevykdant pareigos bendradarbiauti, teismas remiasi esama bylos medžiaga ir gali atsirasti pagrindas pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis remdamasis asmuo prašo iškelti bankroto bylą (CPK 185 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjai kreipdamiesi į teismą nepateikė jokių duomenų apie MB „Ekoplunksna“, kurią stengėsi apsaugoti nuo bankroto, veiklą, jos patirtus nuostolius ir (ar) gautas pajamas, realią įmonės finansinę padėtį, duomenų, jog pareiškėjai perdavė gautus kreditus MB „Ekoplunksna“, turėjo pagrindą ir objektyvias galimybes įvykdyti turimus ir prisiimtus naujus finansinius įsipareigojimus. Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus deklaratyvius pareiškėjų teiginius apie MB „Ekoplunksna“ sunkią finansinę padėtį, tai, jog pareiškėjai perdavė skolintas lėšas šiai įmonei. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai, kreipdamiesi dėl bankroto bylos iškėlimo, nepateikė visos informacijos sąžiningai, tai yra neatskleidė kur ir kaip panaudojo gautus kreditus, nepateikė MB „Ekoplunksna“ finansinės atskaitomybės patvirtinančios lėšų perdavimą – priėmimą ir panaudojimą, sunkią jos finansinę padėtį, negalėjimą grąžinti lėšų pareiškėjams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai neįrodė, kad MB „Ekoplunksna“ finansinė padėtis buvo sunki, pareiškėjai skolintas lėšas perdavė MB „Ekoplunksna“.
23. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė apie pareiškėjų nemokumą, t. y. neanalizavo nemokumo aplinkybės. Apeliantų nuomone, skundžiama nutartis yra nemotyvuota ir nepagrįsta, todėl vien šiuo pagrindu turi būti panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas su šia apeliantų pozicija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjų pareiškimą dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo, analizavo ir vertino dalyvaujančių byloje asmenų argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą nutartį. Teismas detaliai išanalizavo ir nustatė kokia yra pareiškėjų skolų suma, kokios jų solidarios prievolės bei kokios yra asmeninės prievolės ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų turimų skolinių įsipareigojimų, kurių terminai yra pasibaigę, sumos viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA sumą.
24. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybes, kurios įvyko daugiau nei prieš tris metus, o būtent 2016-2017 metų laikotarpyje, kas akivaizdžiai viršija FABĮ numatytą 3 metų laikotarpį. Teismas visiškai nevertino ir neanalizavo pareiškėjų buvusios situacijos bei elgesio po skolų susidarymo, nevertino jokių pareiškėjų pateiktų aplinkybių dėl ko jie nesugebėjo ir nesugeba grąžinti esamų skolų.
25. Remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
26. Pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjų nesąžiningumą nustatė, kad jie nepateikė visos informacijos sąžiningai, nepagrindė gautų lėšų panaudojimo tikslo, lėšos panaudotos nežinomoms reikmėms, neįrodė, jog imdami paskesnius kreditus pareiškėjai turėjo objektyvias galimybes juos grąžinti. Kaip minėta, pareiškėjai tik nurodė aplinkybes, kurios, jų nuomone, turėjo įtakos ženkliai paveikti šeimos finansinę padėtį, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjai, jų nurodytu MB „Ekoplunksna“ finansinių sunkumų laikotarpiu, 2016 m. spalio 25 d., 2017 m. gegužės 6 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartis ir įsigijo lengvąjį automobilį BMW 318 ir visureigį BMW X5. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog minėti pirkti automobiliai nelaikytini protingomis pastangomis saugoti bankrutuojantį verslą. Taip pat, teismas atsižvelgė į pareiškėjų nurodytas aplinkybes apie kitų įmonių įkūrimą, siekiant pagerinti savo finansinę padėtį, kurias vėliau pardavė, tačiau pažymėjo, jog pareiškėjai nepateikė duomenų apie šių juridinių asmenų perleidimą, kainą, gautas pajamas, jų panaudojimą. Vien apeliantų nurodytos aplinkybės, jog iš pateiktų deklaracijų matyti, kad už įmones gauta 14 000 Eur pajamų, nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjai pateikė visus reikalingus įrodymus. Pareiškėjai nenurodė kur išleido gautas lėšas ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai sąmoningai sudarė sandorius, pirko prabangius automobilius, ėmė naujus kreditus, neturint objektyvių galimybių juos grąžinti, tokiais savo veiksmais pareiškėjai didino savo nemokumą vengdami finansinių įsipareigojimų vykdymo. Pareiškėjų nesąžiningumas už jų atliktus daugiau kaip prieš trejus metus veiksmus, nagrinėjamu atveju, nėra kliūtis pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismui vertinti pareiškėjų nemokumą ir spręsti dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjai nėra sąžiningi FABĮ prasme, todėl atsisakė jiems kelti bankroto bylą.
27. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, tai išsamiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.