Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos R. Z. prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuotieji asmenys: skolininkas T. Z., išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė „SERVEKA ENERGY“ ir antstolė Daiva Milevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Per teismo nustatytą terminą byloje gautas suinteresuoto asmens UAB „SERVEKA ENERGY“ atsiliepimas į prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriame nurodo, jog pareiškėjos prašymas nepagrįstas. Teigia, jog skolininko turto dalies nustatymo klausimas turi būti sprendžiamas dėl viso turimo sutuoktinių turto, o ne tik dėl buto ir automobilio, kaip prašo pareiškėja. Pareiškėjos prašymas iš esmės atitinka ne prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, o prašymą padalinti sutuoktinių turtą taip, kad automobilis taptų asmenine pareiškėjos nuosavybe, o skolininkui priklausytų didesnė buto dalis. Taip pat suinteresuotasis asmuo pažymi, jog butas yra hipoteka įkeistas AB DNB bankui, todėl išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto negalimas be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Mano, jog nagrinėjamu atveju būtina nustatyti skolininko turto dalį visame sutuoktinių užgyventame turte, o ne taip, kaip prašo pareiškėja. Suinteresuotas asmuo prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ areštuoto turto. Taip pat prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ kito neregistruoto turto, kuris bendroji jungtinė nuosavybė, ½ piniginių lėšų, kurias sutuoktiniai sutaupė santuokos metu ir kuriuos sukaups bei ½ skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio.

Suinteresuotasis asmuo T. Z. nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju žodinis pareiškimo nagrinėjimas nėra būtinas (CPK 593 str. 3 d.), todėl pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį suinteresuoti bylos asmenys turi teisę pareikšti savarankiškus reikalavimus, todėl teismas nagrinėja ir savarankiškus suinteresuotų asmenų reikalavimus dėl turto padalinimo.

Suinteresuotas asmuo UAB „SERVEKA ENERGY“ be reikalavimų padalinti areštuotą turtą, prašė padalinti ir neareštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą: neregistruotą turtą, pinigines lėšas ir skolininko sutuoktinės darbo užmokestį.

Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog: „viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje PMSK „Savas miškas“ v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-246/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Taigi pagal CPK 667 straipsnio nuostatas gali būti nustatoma skolininko turto dalis, esant esminei sąlygai – antstoliui aprašius ir areštavus bendrą turtą. Antstolis 2015 m. gruodžio 01 d. Turto arešto aktu Nr. 0012/15/01128 nėra areštavęs minėto suinteresuoto asmens turto, valdomo bendrosios dalinės teise, t. y. neregistruoto turto, piniginių lėšų ir skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, todėl šio turto dalių nustatymas negalimas ir suinteresuoto asmens reikalavimas atmestinas (CPK 667 str.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog antstolė Daiva Milevičienė, vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-4910-619/2015 dėl 141 898,76 EUR skolos išieškojimo iš skolininko T. Z. išieškotojui UAB „SERVEKA ENERGY“, priėmė 2015 m. gruodžio 1 d. pranešimą, kuriuo pasiūlė išieškotojui ir bendros nuosavybės dalyviams per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, dalis (e. b. l. 10).

Pareiškėja pateikė prašymą dėl skolininko T. Z. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. Z., nustatymo, kuriuo prašo nustatyti skolininko T. Z. turto dalį, esančią bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. Z., padalijant sutuoktinių turtą lygiomis dalimis ir palikti pareiškėjai R. Z. naudotis transporto priemone Mercedes Benz C220, tuo tarpu skolininkui T. Z. padidinti bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalį, nustatant kad T. Z. priklauso 1 750 EUR didesnė dalis (e. b. l. 1 - 3).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad T. Z. vedęs (v. b. l. 7). Byloje yra duomenys, jog suinteresuotas asmuo su skolininku yra sudarę povedybinę sutartį (v. b. l. 67), todėl sutuoktinių turtui, įsigytam po šios sutarties įregistravimo viešame registre, taikomas sutartimi nustatytas įsigyjamo turto režimas, o turtui, įsigytam po santuokos sudarymo iki povedybinės sutarties sudarymo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pagal CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006). Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įregistruotas vieno iš jų vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). CPK VI dalies nuostatos numato, jog antstolis turi teisę nukreipti išieškojimą į asmeninį skolininko turtą, skolininko turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. Iš bendrosios jungtinės nuosavybės negalima išieškoti asmeninių skolų, kol nenustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006). Bendrosios dalinės nuosavybės padalijimas, kai iš jos siekiama išieškoti, atliekamas ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (CK 4.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. CK 3.88 straipsnyje detaliai išvardijama, koks turtas yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo versti po santuokos sudarymo ir 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno darbinės veiklos ar intelektinės nuosavybės, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Iš antstolės pateiktoje vykdomojoje ir nagrinėjamojoje bylose esančių duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju bendrąja jungtine sutuoktinių T. ir R. Z. nuosavybe laikytinas turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje; automobilis Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 762/4573 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šilutės r. sav., ir 538/3229 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Rusnės sen.

Teismas nustatė, kad asmeninio turto, iš kurio būtų galima pilnai išieškoti pagal skolininko T. Z. įsiskolinimą, nėra, asmens gaunamos darbinės pajamos nedidelės (v. b. l. 48 – 49, 54). Kadangi skolininko darbinės pajamos menkos, o iš kito skolininko turimo pilnai išieškoti skolą UAB „SERVEKA ENERGY“ nėra galimybės dėl nepakankamos turto vertės, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti kokia turto dalis jam ir sutuoktinei bendrojoje nuosavybėje priklauso. T. Z. vardu registruotų transporto priemonių nėra, gaunamos pajamos, susijusios su darbo santykiais, nedidelės. Skolininko sutuoktinės R. Z. vardu registruota transporto priemonė Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 42). Taip pat sutuoktiniai turi tris nekilnojamojo turto objektus: butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 762/4573 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šilutės r. sav., ir 538/3229 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Rusnės sen. (v. b. l. 31, 32 – 33, 35).

Kaip minėta, pareiškėja prašė nustatyti skolininko T. Z. turto dalį, esančią bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. Z., padalijant sutuoktinių lygiomis dalimis, išskyrus automobilį Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prašė palikti R. Z., o T. Z. padidinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį automobilio dalies verte, t. y. 1 750 EUR. Suinteresuotas asmuo UAB „Serveka energy“ prašė visą turtą padalinti lygiomis dalimis, o antstolis prašė automobilį paskirti skolininkui iš jo priteisiant dalį vertės pareiškėjai.

Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 str. 2 d. ir 3.123 str. 1 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Teismas nustatė, jog sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi (v. b. l. 7), sutuoktiniams nenustatyta sveikatos sutrikimų ir panašių ypatingų aplinkybių, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys liudija, kad šalių turimas kilnojamasis ir nekilnojamasis yra bendroji jungtinė sutuoktinių T. Z. ir R. Z. nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Kaip jau minėta, duomenų, liudijančių, kad skolininkas T. Z. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šioje vykdomojoje byloje Nr. 0012/15/01128, nėra (CPK 178 str., 185 str.). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nustatytina, kad iš skolininkui ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turimo bendro turto skolininkui T. Z. priklauso ½ šio turto.

Pareiškėja prašo nustatyti sutuoktinių turto dalis po ½ bendrame turte, tačiau palikti pareiškėjai naudotis transporto priemone Mercedes Benz C220, tuo tarpu skolininkui T. Z. padidinti bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalį, nustatant kad T. Z. priklauso 1 750 EUR didesnė dalis buto. Iš vykdomojoje byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra įkeistas (v. b. l. 31). Iš AB DNB banko rašto matyti, kad hipotekos kreditorius nesutinka, jog būtų išieškoma iš bankui įkeisto turto trečiųjų asmenų naudai (v. b. l. 62). Todėl išieškojimas iš nurodyto turto nėra galimas (CPK 747 str. 3 d.). Kadangi pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, todėl pareiškėjos prašymas palikti jai naudotis automobiliu, o skolininkui nustatyti 1750 EUR didesnę dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netenkintinas. Pareiškėja prašyme teigia, jog nustačius skolininko turto dalis jos prašomu būdu bus užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir pareiškėjos interesai. Kaip minėta, nesant hipotekos kreditoriaus AB DNB banko sutikimo, išieškojimas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, negalimas. Todėl patenkinus pareiškėjos R. Z. prašymą būtų pažeisti išieškotojo interesai, nes nustačius skolininkui didesnę turto dalį turte iš kurio negalima išieškoti, o pareiškėjai pripažinus automobilį jos turtu, iš turimo automobilio nebūtų galima išieškoti. Be to, kaip minėta, nagrinėjant prašymus pagal CPK 667 straipsnio nustatytą tvarką, nėra dalinamas turtas, esantis bendroje nuosavybėje. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, jog pareiškėjos prašymas palikti jai naudotis automobilį, o skolininkui atitinkamai nustatyti didesnę buto dalį, yra atmestinas. Tais pačiais pagrindais atmestinas ir antstolio prašymas palikti automobilį skolininkui.

Ginčo dėl žemės sklypų padalinimo tarp bendraturčių lygiomis dalimis nėra, todėl šis turtas dalinamas po per pusę.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes nustatytina, kad skolininkui T. Z. priklauso ½ viso turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. Z.: ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje; ½ automobilio Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis 762/4573 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šilutės r. sav. ir ½ dalis 538/3229 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Rusnės sen.

Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalį padalindamas nekilnojamą turtą, teismas turi nustatyti jo naudojimosi tvarką. Dalijant turtą atsižvelgiama į tai, jog būtų galima išieškoti (CPK 667 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai nustatytina buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje naudojimosi tvarka, nustatant, jog skolininkas T. Z. naudojasi patalpomis Nr. 9-5, 9-6, 9-8, pareiškėja R. Z. naudojasi patalpomis Nr. 9-10 ir 9-3, likusiomis patalpomis Nr. 9-7, 9-1, 9-2, 9-4 ir 9-9 skolininkas ir pareiškėja naudojasi bendrai. Byloje nėra prašymų padalinti žemės sklypus prašomomis dalimis, todėl jų naudojimas nustatytinas bendrai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nustatyti skolininko T. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) dalis ir naudojimosi tvarką.

Nustatyti, kad skolininkui T. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso šios turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalys:

½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyti tokią naudojimosi butu tvarką: koridorių 9-1, tualetą 9-2, vonią 9-4, virtuvę 9-9 ir verandą 9-7 palikti bendram naudojimui; kambarį 9-5, kambarį 9-6, kambarį 9-8 paskirti naudotis T. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei kambarį Nr. 9-10, kambarį 9-3 paskirti naudotis R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)½ automobilio Mercedes Benz C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini));½ dalis iš 762/4573 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šilutės r. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką: palikti bendram bendraturčių naudojimui;½ dalis iš 538/3229 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Rusnės sen. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką: palikti bendram bendraturčių naudojimui.

Likusioje dalyje reikalavimus atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.