- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-1919-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15496-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- UAB „Eurobumas“
- Ieškovas
- L. G.
- Kategorijos
susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Eurobumas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui UAB „Eurobumas“ dėl sumokėto avanso, baudos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 16 000 Eur negrąžinto avanso, 16 000 Eur baudos ir penkių procentų procesines palūkanas. Šalys 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria susitarė, kad atsakovas atliks namo statybos darbus ir rezultatą perduos ieškovei iki 2020 m. kovo 31 d., taip pat kad šalys iki 2020 m. balandžio 30 d. sudarys pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo dalies ir jame statomo namo.
2. Anot ieškovės, 2020 m. kovo 24 d. atlikus turto vertinimo ataskaitą, paaiškėjo, kad atsakovas neatliko tam tikrų statybos darbų, kuriuos buvo įsipareigojęs atlikti. Taip pat paaiškėjo, kad atsakovas, pažeisdamas preliminariąją sutartį, 2020 m. vasario 14 d. įregistravo sklypo hipoteką. 2020 m. balandžio 17 d. atlikus turto apžiūrą, paaiškėjo, kad turto-darbų būklė iš esmės nepakito, palyginus su buvusia 2021 m. kovo 24 d. būkle, be to, paaiškėjo ir jau atliktų darbų trūkumų.
3. Ieškovė 2020 m. balandžio 20 d. informavo atsakovą apie vienašališką preliminariosios sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti sumokėtą 16 000 Eur avansą bei sumokėti 16 000 Eur sutartinę baudą. Atsakovas 2020 m. balandžio 23 d. pranešimu iš esmės pripažino, kad sutartu terminu darbai nebuvo baigti ir inicijavo derybas dėl sutarties išsaugojimo, tačiau šalys nepasiekė susitarimo dėl sutarties išsaugojimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Anot atsakovo, ieškovė žinojo ir suprato, kad Lietuvoje 2020 m. kovo 13 d. paskelbus karantiną, buvo uždarytos visos statybinių medžiagų parduotuvės, buvo sustabdyta daugumos rangovų veikla. Atsakovo teigimu, ieškovė sutiko su šiomis nuo pardavėjo nepriklausančiomis aplinkybėmis ir suprato, kad gali būti pratęstas tam tikrų darbų užbaigimas iki sandorio sudarymo datos.
5. Atsakovas pažymėjo, kad dalį ieškovės nurodomų neatliktų darbų turėjo atlikti pati ieškovė, o kol šie darbai ieškovės nebuvo padaryti, atsakovas neturėjo galimybės įvykdyti savo atitinkamų įsipareigojimų. Atsakovo nuomone, egzistavo visi pagrindai išsaugoti šalių sutartį, o ne ją nutraukti. Atsakovas 2020 m. gegužės 5 d. išsiuntė ieškovei kvietimą sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį 2020 m. gegužės 15 d., tačiau ieškovė nurodytą dieną neatvyko sudaryti sutarties, todėl atsakovui liko ieškovės sumokėtas 16 000 Eur avansas kaip bauda už prievolių nevykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalys 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo.
7. Ieškovė, vykdydama preliminariosios sutarties 2.1.1-2.1.3 punktus, trimis pavedimais sumokėjo atsakovui 16 000 Eur avanso. 2020 m. balandžio 20 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovą apie vienašališką preliminariosios sutarties nutraukimą dėl atsakovo prisiimto įsipareigojimo pažeidimo ir pareikalavo grąžinti 16 000 Eur avansą bei sumokėti 16 000 Eur baudą. Atsakovas 2020 m. gegužės 15 d. pareiškimu ieškovei nurodė, kad pirkėjai neatvykus sudaryti sandorio, vertina, jog pirkėja atsisakė pirkti turtą, todėl pardavėjui lieka pirkėjos sumokėtas 16 000 Eur avansas kaip bauda už pirkėjos prievolės nevykdymą.
8. Teismas nurodė, jog ieškovė vienašališką sutarties nutraukimą grindė iš esmės dviem pagrindais: 1) atsakovas neatliko nustatytu laiku dalies preliminariosios sutarties 3.1.6 punkte nurodytų darbų; 2) po preliminariosios sutarties sudarymo žemės sklypui buvo įregistruota hipoteka.
9. Iš pateikto 2020 m. gegužės 27 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo teismas nustatė, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 14 d., t. y. po šalių 2019 m. rugsėjo 4 d. preliminariosios sutarties sudarymo, buvo įregistruota hipoteka. Ši aplinkybė, anot pirmosios instancijos teismo, patvirtina ieškovės argumentus, kad atsakovas pažeidė preliminariosios sutarties 3.1.2 punkte įtvirtintą įsipareigojimą niekam neįkeisti ketinamo parduoti turto, t. y. įskaitant ir ketinamą parduoti žemės sklypą.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pinigų sumokėjimas (naudojantis banko suteikiama paskola) paprastai vykdomas jau po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (ir pirkėjams perkamą turtą jau įkeitus banko naudai), sprendė, kad atsakovas neturėjo realių galimybių įvykdyti preliminariosios sutarties 3.1.4 punkte įtvirtintą įsipareigojimą, t. y. būtent iki pagrindinės sutarties sudarymo panaikinti hipoteką. Tokia faktinė situacija, teismo vertinimu, patenka į preliminariosios sutarties 5.1 punkte įtvirtintus pagrindus ieškovei vienašališkai nutraukti sutartį, kai jai tampa žinoma, kad perkamas turtas perleistas kitiems asmenims arba kitokiu būdu netinkamai sutvarkyti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai.
11. Teismas nurodė, kad esant aptariamiems sutarties 3.1.2 punkte įtvirtintiems atsakovo įsipareigojimams (neįkeisti turto), ieškovė negali būti įpareigojama sudaryti pagrindinę sutartį ir pirkti hipoteka įkeistą turtą. Jau vien ši aplinkybė leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad ieškovė, vadovaudamasi sutarties 5.1 punktu, turėjo pakankamą - savarankišką teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti preliminariąją sutartį.
12. Teismas nustatė, kad sutarties 3.1.6 punktu atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. kovo 31 d. atlikti visus sutarties priede Nr. 1 nurodytus darbus ir tą patvirtinti abiejų šalių pasirašytu darbų perdavimo-priėmimo aktu, tačiau tokio akto šalys taip ir nepasirašė. Atsakovas 2020 m. balandžio 23 d. ieškovei, jos atstovui adresuotame pranešime neneigė, kad ieškovės 2020 m. balandžio 20 d. pranešime nurodyta darbų dalis nebuvo atlikta laiku, nurodė, kad dalis ieškovės nurodytų darbų bus atlikta balandžio 29 d., balandžio 30 d. ir iki gegužės 15 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino kaip įrodytus ieškovės argumentus, kad atsakovas nebuvo atlikęs dalies preliminariosios sutarties priede Nr. 1 nurodytų darbų, taip pažeisdamas sutarties 3.1.6 punkte įtvirtintą šių darbų atlikimo terminą (iki 2020 m. kovo 31 d.).
13. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. balandžio 23 d. pranešime atsakovas nurodė (tik) dvi darbų neatlikimo laiku priežastis – meteorologines sąlygas ir Lietuvoje paskelbtą karantiną, dėl kurio sutriko asmenų ir medžiagų judėjimas. Teismas nurodė, kad 2020 m. balandžio 23 d. atsakovas neteigė ir nesilaikė pozicijos, kad tam tikrų darbų jis negalėjo atlikti dėl ieškovės atitinkamų darbų neatlikimo. Pažymėjo, kad pagal šalių sudarytą preliminarią sutartį, ši sutartis, joje įtvirtintos sąlygos, terminai, galėjo būti keičiami tik šalių raštišku susitarimu, tačiau atsakovas nepateikė į bylą jokių raštiškų susitarimų, kurie patvirtintų atsakovo atsikirtimus, kad atsakovo darbų įvykdymo terminai ir (arba) pagrindinės sutarties sudarymo terminai buvo pratęsti-nukelti abiejų šalių raštišku susitarimu. Nurodė, jog atsakovo 2020 m. balandžio 23 d. ir balandžio 27 d. raštuose nėra jokių nuorodų-apeliavimų į tai, kad šalys būtų pratęsusios atsakovo įsipareigojimų (sutarties priede Nr. 1 nurodytų darbų) atlikimo terminą.
14. Kadangi šalys galėjo tik raštu keisti preliminariosios sutarties sąlygas, tai, nesant atitinkamų rašytinių įrodymų, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus atsakovo atsikirtimus, kad šalys neva buvo susitarusios dėl preliminariojoje sutartyje įtvirtintų terminų pratęsimo.
15. Teismas nurodė, kad aplinkybių dėl dalies įsipareigojimų negalėjimo įvykdyti laiku dėl meteorologinių sąlygų ir dėl pačios ieškovės neatliktų darbų, teisiniam įvertinimui yra būtinos specialiosios žinios ir bylos nagrinėjimo metu į tai atkreipė abiejų šalių dėmesį. Kadangi nė viena iš šalių, neinicijavo atitinkamos teismo ekspertizės skyrimo, tai teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, susijusių su galimybėmis atlikti atsakovo nurodomus darbus esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms ir (arba) esant-nesant atitinkamų ieškovės atliktų darbų, šias aplinkybes vertino kaip neįrodytas.
16. Kaip neįrodytus (nepagrįstus rašytiniais įrodymais) teismas vertino ir atsakovo argumentus, kad tam tikrus darbus turėjo atlikti ieškovė.
17. Teismas konstatavo, kad ieškovė, vienašališkai nutraukdama sutartį, pagrįstai, teisėtai rėmėsi sutarties 3.1.6 ir 5.1 punktuose įtvirtintu sutarties nutraukimo pagrindu.
18. Teismas nurodė, kad sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas nurodė, kad į bylą nepateikta jokių duomenų, kurie teiktų pagrindą konstatuoti, jog preliminariąją sutartį šalys būtų sudariusios ne savo laisva valia. Šiuo atveju ieškovės sumokėto 16 000 Eur avanso dydis, atsižvelgiant į šalių sulygtą turto kainą (156 000 Eur), taip pat į šalių sulygtą terminą net iki 2020 m. balandžio 30 d. (t. y. beveik po 8 mėnesių nuo preliminariosios sutarties sudarymo) sudaryti pagrindinę sutartį, teismo vertinimu, negali būti traktuojamas kaip neatitinkantis abiejų šalių interesų. Teismas nekonstatavo pagrindo mažinti šalių laisva valia suderėtų ir įtvirtintų netesybų dydžio.
19. Teismas padarė išvadą, kad remiantis preliminariosios sutarties 5.1 punktu, ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 16 000 Eur sumokėto avanso ir avanso dydžio bauda, taip pat 5 procentų procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisiamos 32 000 Eur sumos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
20. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą, ir ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. teismas bylą išnagrinėjo nepilnai ir neišsamiai, nevertino atsakovo pateiktų argumentų ir įrodymų, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas didele apimtimi įvykdė sutartį ir savo prisiimtus įsipareigojimus bei papildomus įsipareigojimus, papildomus darbus, taip pat kad buvo sutarta dėl statomo namo, o ne pilnos apdailos namo pardavimo.
20.2. Pati ieškovė niekaip neįrodė savo galimai patirtų nuostolių, tuo tarpu atsakovas pagal ieškovės papildomus pageidavimus atliko ir kitus neaptartus darbus: įrengė virtuvę, inžinerinius tinklus, pertvaras ir kitus elementus - tam reikėjo tiek papildomų investicijų, tiek ir papildomo laiko.
20.3. Teismas visiškai nevertino faktą, kad ir raktai ieškovei jau faktiškai buvo perduoti, siekiant pradėti ir pereiti prie reikalingų kitų statinio planavimo procesų ir pačios ieškovės jau pilnos apdailos atlikimo.
20.4. Teisminio posėdžio metu teismas nurodė, kad vertins aplinkybes dėl ypatingos situacijos Lietuvoje paskelbimo nuo 2020 m. kovo 13 d., tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad buvo paskelbtas karantinas ir visas ekonominis šalies gyvenimas sustojo, sustojo rangoviniai ar subrangoviniai darbai ar paslaugos, medžiagų tiekimas ir pardavimas, ir esant tokioms ypatingoms aplinkybėms, atsakovas vis tiek siekė pabaigti pradėtus darbus bei vykdyti savo įsipareigojimus.
20.5. Sklypo hipoteka nebuvo priežastis, dėl ko ieškovė priėmė sprendimą nesudarinėti pagrindinės sutarties. Akivaizdu, kad dėl karantino ir finansinės ieškovės situacijos neapibrėžtumo, ji pakeitė sprendimą ir tik dėl formalaus sutarties vertinimo, siekė nesąžiningai tuo pasinaudoti ir nesudaryti sutarties.
20.6. Ieškovė neįrodinėjo savo nuostolių, tuo tarpu atsakovas akivaizdžiai patyrė nuostolių, tai yra atliko sutartimi nesulygtus darbus.
20.7. Nepagrįstai teismas pasisakė dėl aplinkybių, kad reikia tam tikriems faktams ir įrodymams vertinti specialių žinių, tačiau pats ėmėsi vertinti bylos medžiagą ir galimai priėmė neteisingą sprendimą. Teismas, nustatęs, kad yra reikalinga, neskyrė atsakovo proceso metu prašomos teismo ekspertizės.
20.8. Ieškovė dėl to paties paskelbto karantino neatliko dalies nuo jos priklausančių veiksmų, susijusių su rekuperacinių ir kitų vėdinimo ar inžinerinių sistemų montavimu, atsakovas negalėjo pabaigti tam tikrų jam priskirtinų darbų, t. y. stogo šiltinimo, o neatlikus šiltinimo, nebuvo galima pabaigti sandarumo testo atlikimo, dėl ko teismas padarė priešingas ir neteisingas išvadas.
20.9. Ieškovė ir teismas rėmėsi netinkamu įrodymu - ekspertiniu ieškovės aktu. Pateiktas dokumentas neatitiko civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytų įrodymams keliamų reikalavimų, buvo parengtas nesilaikant tokiam įrodymui sudaryti nustatytos tvarkos.
20.10. Atsižvelgiant į tai, kad būtina byloje atlikti ekspertizę - vertinti pastato technines charakteristikas, statybos proceso eigą, laiko ir kitų priemonių sąnaudas, atliekant tam tikrus darbus, taip pat vertinti klimato sąlygų įtaką darbams ir jų atlikimo kokybei, reikalavimus keliamus lauko temperatūroms, ar juo labiau vertinti sertifikavimo procesus, apelianto vertinimu, tokia ekspertizė turi būti paskirta apeliacinės instancijos teismo.
20.11. Ieškovė pirko statomą namą, dėl ko remiantis protingumo principu negalėjo reikalauti, kad statybų proceso metu statinio darbai pilna apimtimi būtų atlikti idealiai, nesant smulkių defektų ar apibraižymų.
20.12. Ieškovė byloje neginčijo 2020 m. gegužės 15 d. atsakovo pranešimo, kad pagal preliminariosios sutarties 5.3 punktą ieškovei atsisakius pirkti minėtą turtą už nurodytą kainą ir nurodytu terminu, atsakovui liko ieškovės sumokėtas 16 000 Eur avansas kaip bauda už pirkėjos prievolės nupirkti turtą ir kitų prievolių nevykdymą ir šis mokėjimas buvo įskaitytas.
20.13. Egzistavo visi pagrindai atsakovui taikyti favor contractus principą ir dėti maksimalias pastangas išsaugoti sutartį, o ne ją nutraukti. Dėl šių argumentų teismas nepasisakė visiškai.
20.14. Nepagrįstas ir nemotyvuotas teismo argumentas, kad dėl atsiradusios hipotekos nebuvo galima sudaryti sandorio ir dėl to ieškovė turėjo savarankišką teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti preliminariąją sutartį. Aptariamas apribojimas nebuvo varžantis pardavėjo teises sudaryti sandorį, kilus poreikiui papildomai pagal ieškovės reikalavimus įrenginėti turtą, tokią teisę teisėtai atsakovas realizavo, gaudamas iš kredito įstaigos finansavimą darbų vykdymui, kadangi tokio finansavimo statomam pastatui ieškovės interesais pati ieškovė neskyrė.
20.15. Šioje byloje teismas neįvertino, kad tik neesminės dalies pareigų atsakovas nebuvo įvykdęs, jos nebuvo trukdančios sudaryti pagrindinę sutartį ir darbus pabaigti artimiausiu metu, esant tinkamoms sąlygoms. Tai vertinant, teismas turėjo mažinti priteistas netesybas, padarius išvadą, kad ieškovė turėjo teisę sutartį nutraukti pagrįstai.
20.16. Teismas dėl antrą kartą paskelbto karantino pažeidė procesines normas, dėl ko nepagrįstai buvo nukeltas paskirtas teismo posėdis, ir teismas netenkino savalaikiai atsakovo atstovo prašymo dėl nuotolinio posėdžio skyrimo dar 2020 m. gruodžio ar 2021 m. sausio mėn. - posėdis paskirtas tik 2021 m. balandžio mėn.
Atsiliepimas
21. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. ieškovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir mano, kad skunde nurodytais argumentais sprendimas negali būti naikinamas. Kartu ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis ir ieškovė yra laikytina silpnesniąja ginčo šalimi, kurios naudai aiškintinos ir sutarties sąlygos.
21.2. Skundo argumentai, nurodyti skundo 11.1.1. – 11.1.7. punktuose, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovės inicijuoto vienašališko sutarties nutraukimo neteisėtumo. Priešingai nei teigia atsakovas, teisiniu požiūriu nėra svarbu, kokios priežastys, nesusijusios su ieškove ir nepriklausančios nuo jos valios, lėmė darbų nesavalaikį užbaigimą ir jų rezultato perdavimą sutarties 3.1.6. punkte nurodytu terminu bei hipotekos į sklypą įregistravimą, pažeidžiant sutarties 3.1.2. punktą.
21.3. Sutarties 5.1. punktu bylos šalys susitarė, kad ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir atsiimti iš atsakovo avansu sumokėtą pinigų sumą, o atsakovas privalo grąžinti avansu sumokėtą pinigų sumą bei sumokėto ieškovei avanso dydžio baudą, jei ieškovei tampa žinoma, kad turtas perleistas kitiems asmenims arba kitokiu būdu netinkamai sutvarkyti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai; atsakovas neatlieka sutarties 3.1.6. punkte nustatytais terminais nurodytų darbų. Sutarties 3.1.6. punktu atsakovas įsipareigojo atlikti darbus iki 2020 m. kovo 31 d. ir šį faktą patvirtinti atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu. Kartu šiuo sutarties punktu šalys susitarė, kad minimas terminas gali būti pratęstas raštišku sutarties šalių susitarimu. Byloje nėra ginčo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iki 2020 m. kovo 31 d. atsakovas darbų neatliko ir jų rezultato ieškovei priėmimo – perdavimo aktu neperdavė. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bylos šalys raštišku susitarimu būtų pratęsusios sutarties 3.1.6. punkte numatytą darbų atlikimo terminą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas po sutarties sudarymo, pažeisdamas sutarties 3.1.2. punktą, įregistravo sklypo hipoteką, t. y. netinkamai sutvarkė nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius dokumentus. Byloje esantis ieškovės atsakovui siųstas pranešimas apie vienašališką Sutarties nutraukimą, patvirtina, faktą, kad ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė laikydamasi CK 6.218 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos ir terminų.
21.4. Nors atsakovas ir teigia, kad dėl ieškovės pageidavimų vykdant namo statybos darbus jis buvo priverstas atlikti papildomus darbus, tačiau nenurodė konkrečių papildomų darbų, kurie esmingai įtakojo darbų atlikimo terminus, ypač ta apimtimi, kiek tai susiję su sklypo gerbuvio darbais ar darbais namo išorėje, kurie ir buvo neatlikti iki sutarties 3.1.6. punkte nurodyto termino.
21.5. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui teismo eksperto D. K. surašytą Namo vertinimo aktą, kurio teismas sprendime neaptarė. Sprendžiant iš minimo akto turinio ir teismo eksperto bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu pateiktų parodymų, atsakovo atliktų darbų rezultatas turėjo esminius trūkumus, o rekuperatoriaus neįrengimas neturėjo jokios įtakos namo sandarumo bandymui. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių kritiškai vertinti teismo eksperto D. K. parengtą vertinimo aktą bei jo teismui pateiktas parodymus, jie laikytini patikimais ir objektyviais įrodymais.
21.6. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančiu faktą, kad atsakovas informavo ieškovę apie būtinybę imtis namo rekuperatoriaus įrengimo darbų, o ieškovė tokių darbų neatliko per sutartą terminą, todėl deklaratyvus „rekuperatoriaus neįrengimo“ argumentas vertintinas tik kaip atsakovo siekis išvengti avanso grąžinimo bei netesybų mokėjimo.
21.7. Priešingai nei nurodoma skunde, karantino dėl COVID-19 pandemijos paskelbimas Lietuvoje, a priori nevertintinas kaip force majeure aplinkybė ar juolab moratoriumas. Paskelbus Lietuvoje karantiną ir paaiškėjus, kad atsakovui dėl šios priežasties sutarties vykdymas tapo sudėtingesnis, atsakovas privalėjo vadovautis CK 6.204 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis, kreiptis į ieškovę su prašymu pakeisti darbų atlikimo terminą ar kitas sutarties sąlygas, tačiau atsakovas sutarties pakeitimo proceso neinicijavo ir apie paskelbtu karantinu keliamą grėsmę darbų atlikimo terminams ieškovės neinformavo. Byloje nesant įrodymų apie atsakovo inicijuotas derybas dėl sutarties sąlygų pakeitimo Lietuvoje paskelbus karantiną, karantino paskelbimas neturi jokios įtakos sutarties 3.1.6. punktu atsakovo prisiimtų prievolių vykdymui.
Šalies argumentai
21.8. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsakovo prašymu neskyrė byloje teismo ekspertizės. Nurodė, kad atsakovas prašymo skirti teismo ekspertizę byloje pirmosios instancijos teismui neteikė. Abstraktaus pobūdžio atsakovo atstovo išsakyti samprotavimai apie teismo siūlytos teismo ekspertizės skyrimą, nelaikytini ir nevertintini kaip atsakovo prašymas skirti byloje teismo ekspertizę.
21.9. Pirmosios instancijos teismas, net ir manydamas, kad teismo ekspertizė byloje yra būtina, neturi teisės tokią ekspertizę skirti ex officio.
21.10. Nors skunde teigiama, jog byloje apeliacinės instancijos teismas turėtų skirti teismo ekspertizę, tačiau atsakovas nenurodo pagrindų, sudarančių faktinį ir teisinį pagrindą apeliacinės instancijos teisme rinkti į civilinę bylą naujus įrodymus. Ieškovės vertinimu, atsakovui pirmosios instancijos teisme nepateikus prašymo skirti byloje teismo ekspertizę, tokį prašymą, pateiktą apeliacinės instancijos teismui, teismas CPK 314 straipsnio pagrindu turėtų atmesti.
21.11. Ieškovės vertinimu, šioje byloje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, visiškai neturi jokios teisinės reikšmės, kokia apimtimi atsakovas buvo įvykdęs sutartimi prisiimtas pareigas iki ieškovės inicijuoto vienašališko sutarties nutraukimo. Nepriklausomai nuo to, kokią dalį pareigų pagal sutartį atsakovas iki sutarties nutraukimo įvykdė tinkamai, nutraukus sutartį, ieškovė negavo nieko, ko tikėjosi iš sutarties, t. y. nesudarė pagrindinės turto pirkimo – pardavimo sutarties sutartyje nurodyta tvarka ir sąlygomis.
21.12. Remiantis šiame procesiniame dokumente cituota kasacinio teismo praktika, priešingai nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nesumažino sutartimi šalių sulygtų netesybų ir šiuo aspektu sprendimas laikytinas pagrįstu bei teisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
22. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
23. Bylos šalys 2019 m. rugsėjo 4 d. sudarė preliminarią sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo (toliau - sutartis). Sutartimi susitarta iki 2020 m. balandžio 30 d. sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį (sutarties 1.1. punktas).
24. Vykdydama sutarties 2.1. punktą, ieškovė sutartyje numatytais terminais sumokėjo atsakovei 16 000 Eur dydžio avansą.
25. Sutarties 3.1.2. punktu atsakovė įsipareigojo iki pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo turto neįkeisti, o 3.1.6. punktu įsipareigojo iki 2020 m. kovo 31 d. atlikti prie sutarties kaip priedas Nr. 1 įvardintus statybos rangos darbus sklype ir šį faktą patvirtinti sutarties šalių sudarytu darbų priėmimo – perdavimo aktu. Sutarties 3.1.8. punktu šalys susitarė darbų priėmimo – perdavimo aktą sudaryti ne ankščiau nei atsakovė pateiks ieškovei namo sandarumo testo pažymą.
26. Ieškovė 2020 m. kovo 24 d. užsakė Turto vertinimo ataskaitą bei kartu su turto vertintoju apžiūrėjo turtą, kurio metu nustatė, jog atsakovė dar nėra atlikusi darbų visa apimtimi bei neatliko sertifikuoto namo sandarumo testo, įrodančio namo atitikimą A+ klasės reikalavimams (Sutarties priedo Nr. 1, 15 punktas).
27. Iš pateikto 2020 m. gegužės 27 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 14 d., t. y. po šalių 2019 m. rugsėjo 4 d. preliminariosios sutarties sudarymo, buvo įregistruota hipoteka.
28. 2020 m. balandžio 20 d. ieškovė pranešimu apie sutarties nutraukimą, informavo atsakovę apie vienašališką sutarties nutraukimą sutartyje nurodytu 5.1.6 punkto pagrindu bei pareikalavo grąžinti ieškovės sumokėtą avansą bei sutarties 5.1. punkto pagrindu sumokėti 16 000 Eur dydžio baudą.
29. Atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. ieškovei siųstu pranešimu pripažino faktą, kad sutartyje nurodytu terminu darbai nebuvo baigti bei inicijavo derybas dėl sutarties išsaugojimo.
Šalių teisinio santykio kvalifikavimas
30. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl šalių sudarytos sutarties neįvykdymo teisinių padarinių, įrodymų vertinimo.
31. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 4 d. preliminariąja sutartimi dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo pardavėjas UAB „Eurobumas“ įsipareigojo pirkėjui L. G. iki 2020 m. balandžio 30 d. parduoti pardavėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypo dalį su statomu namu, o pirkėjas įsipareigojo turtą nupirkti. Pardavėjas sutarties 3.1.6 punktu įsipareigojo iki 2020 m. kovo 31 d. padaryti visus darbus, išvardintus sutarties Priede Nr. 1 ir tą faktą patvirtinti atliktų darbų perdavimo priėmimo aktu. Priede Nr. 1 išvardinti tokie darbai, kuriuos pardavėjas įsipareigojo atlikti: 1) pamatai, 2) išorinės namo sienos; 3) vidinės namo sienos; 4) stogas; 5) grindys; 6) fasadų apdaila; 7) langai ir lauko durys; 8) lauko elektros tinklai; 9) kanalizacija; 10) vandentiekis; 11) elektra ir silpnosios srovės; 12) šildymo sistema; 13) aplinkos sutvarkymas; 14) registracija; 15) sandarumo testas. Pagal sutarties 3.1 punktą pardavėjas įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o iki tokios sutarties sudarymo įsipareigojo parengti visus turto pardavimui reikiamus dokumentus (sutarties 3.1.1. punktas); niekam kitam turto neparduoti, neįkeisti ir pan. (sutarties 3.1.2. punktas); pirkimo pardavimo sutarties sudarymo dieną parengti visus šiam sandoriui sudaryti reikiamus dokumentus (sutarties 3.1.5. punktas). Pardavėjas taip pat įsipareigojo likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki 2020 m. balandžio 31 d., raštiškai informuoti pirkėją apie pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo tikslų laiką ir vietą (sutarties 4.3 punktas). Taigi, iš sulygtų sąlygų bei atliktinų darbų akivaizdu, kad sutarties šalis – pardavėjas – įsipareigojo ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą būstą, todėl tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji nepastatyto būsto pirkimo-pardavimo sutartis, kurią reglamentuoja civilinio kodekso (toliau - CK) 6.401 straipsnis.
32. Tokios sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės nei sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. CK 6.401 straipsnio reglamentavimas skirtas užtikrinti būtent pirkėjo – fizinio asmens, siekiančio įsigyti butą ar namą, t. y. patenkinti savo poreikį į gyvenamąjį būstą, interesus, kai jis sudaro preliminariąją sutartį dėl dar statomo (būsimo) gyvenamojo būsto pirkimo. Svarbus būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties bruožas yra tas, kad viena būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties šalis – pirkėjas visada yra fizinis asmuo. Preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties išskirtinumas iš kitų preliminariųjų sutarčių yra tas, kad pirkėjas savo pažeistas teises gali ginti ne tik CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, bet ir naudotis visais kitais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2013; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018).
33. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017). Ir nors pirmosios instancijos teismas šalių santykių pagal CK 6.401 straipsnį nekvalifikavo, tačiau teisingai nustatė, jog ieškovė, vadovaudamasi sutarties 5.1 punktu, turėjo pakankamą teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti preliminariąją sutartį bei turi teisę į sumokėto avanso grąžinimą ir sutartinės baudos priteisimą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
34. Byloje nėra ginčo, kad sutartį ieškovė nutraukė vienašališkai, remdamasi CK 6.217 straipsnio 5 dalimi ir Sutarties 3.1.6. punktu.
35. Apeliantė teigia, kad didele apimtimi įvykdė sutartį ir papildomus įsipareigojimus - papildomus darbus, o ieškovė neatliko dalies nuo jos priklausančių veiksmų, susijusių su rekuperacinių ir kitų vėdinimo ar inžinerinių sistemų montavimu, dėl ko atsakovė negalėjo pabaigti tam tikrų jai priskirtinų darbų.
36. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, kas vertinama kaip sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis), todėl priešingai nei nurodo apeliantė, sutartį nutraukus CK 6.217 straipsnio 5 dalies pagrindu, atsakovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimo kvalifikavimas neatliekamas ir teisinės reikšmės neturi, kokia apimti sutartimi prisiimtus savo įsipareigojimus buvo įvykdžiusi atsakovė iki Sutarties nutraukimo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pirkėjas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais pagrindais, nepriklausomai nuo to, kiek atsakovė darbų, prisiimtų sutartimi padarė iki numatyto termino pabaigos, kiek nepadarė, juo labiau, ar įvykdė papildomus įsipareigojimus, kurių susitarimo fakto ir pobūdžio atsakovė byloje neįrodinėjo ir neįrodė. Šio sutarties nutraukimo esminė aplinkybė yra ta, kad ieškovei, kaip vartotojai, pakako įrodyti, jog atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų joje numatytais terminais neatliko bei neatliko veiksmų, kurie sutarties 3 skyriuje šalių įvardinti kaip pardavėjo pareigos ir kurių neatlikimas sutarties 5 skyriuje užtraukia pardavėjui atsakomybę už sutarties sąlygų nevykdymą.
37. Byloje nėra ginčo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iki 2020 m. kovo 31 d. (Sutarties 3.1.6. punkte nurodyto termino) atsakovė darbų, numatytų sutarties priede Nr. 1, neatliko ir jų rezultato ieškovei priėmimo – perdavimo aktu neperdavė. Byloje taip pat nėra ginčo, jog atsakovė, pažeisdama sutarties 3.1.2 punktą, 2020 m. vasario 14 d savavališkai įregistravo parduodamam turtui – žemės sklypui hipoteką. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad bylos šalys raštišku susitarimu būtų pratęsusios sutarties 3.1.6. punkte numatytą darbų atlikimo terminą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę.
38. Apeliantė nurodo, jog dalies įsipareigojimų ji neatliko laiku dėl šalyje paskelbto karantino dėl Covid pandemijos bei netinkamų meteorologinių sąlygų.
39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės galėtų būti pripažintos svarbiomis, jeigu apeliantė, siekdama bendradarbiauti, būtų pranešusi ieškovei apie negalėjimą Sutarties 3.1.6. punkte numatytu terminu atlikti darbus bei inicijuodama šio termino pratęsimą. Tačiau byloje tokių įrodymų nėra.
40. Pagal CK 6.204 straipsnio 1 dalį, jeigu vykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgdama į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. To paties straipsnio 3 punkte nustatyta, kad, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo.
41. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė siekė pakeisti sutartį, joje numatytus terminus, t. y. ji iki pat sutarties vienašališko nutraukimo inicijavimo nepranešė ieškovei apie negalėjimą Sutarties 3.1.6. punkte numatytu terminu atlikti darbus, neinicijavo šio termino pratęsimo Sutarties 3.1.6. punkte numatyta tvarka, todėl šiuo atveju apeliantės nurodomi argumentai nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant sutarties nutraukimo pagrįstumą.
42. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, iš atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių teisiškai reikšmingos yra tokios: 1) ar darbų atlikimo terminą atsakovė praleido dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių? ir 2) ar darbų atlikimo terminą atsakovė praleido dėl force majeure aplinkybių.
43. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė privalėjo atlikti kažkokius žodžiu sutartus darbus, kurie esmingai įtakotų atsakovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymo terminus ir galimybes. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių faktą, kad atsakovė informavo ieškovę apie būtinybę imtis namo rekuperatoriaus įrengimo darbų, o ieškovė tokių darbų neatliko per šalių sutartą terminą. Be to, byloje apklaustas ekspertas D. K. patvirtino, jog rekuperatoriaus neįrengimas neturėjo jokios įtakos namo sandarumo bandymui. O tai reiškia, kad atsakovės įsipareigojimas iki 2020 m. kovo 31 d. atlikti parduodamo turto sertifikuotą sandarumo testą, nėra įtakotas rekuperatoriaus įrengimu. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, leidžiančių abejoti teismo eksperto D. K. paaiškinimais. Nesant byloje kitų įrodymų, D. K. paaiškinimai laikytini objektyviais įrodymais.
44. Šalį atleisti nuo civilinės atsakomybės už sutarties nevykdymą galima nenugalimos jėgos atveju. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojamos kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012).
45. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenugalimos jėgos aplinkybe nesirėmė bei neįrodinėjo, jog nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu, todėl esant įstatyminei pareigai prievoles vykdyti tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis), nesant įrodymų, patvirtinančių atsakovės siekį pakeisti sutartį, joje numatytus terminus, nesant iki sutarties vienašališko nutraukimo atsakovės pranešimo, jog ji negali laiku atlikti darbus, numatytus sutarties priede Nr. 1, atsakovei neinicijavus darbų atlikimo termino pratęsimo Sutarties 3.1.6. punkte numatyta tvarka, ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, atsakovei ją pažeidus.
46. Atsižvelgiant į tai, kad yra konstatuotas atsakovės sutarčių pažeidimo faktas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė sumokėtą avansą.
47. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė apie favor contractus principo taikymą.
48. Apeliacinės instancijos teismas pritaria, jog šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas). Tuo pačiu teisėjų kolegija akcentuoja, kad pripažįstant sutarties stabilumo (lot. favor contractus) principo svarbą sutartiniams santykiams, negalima šio principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus (nagrinėjamu atveju ieškovės) teisių gynimo būdų egzistavimą ir panaudojimo galimybę. Sutarties laisvės principas užtikrina sutarties šalies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jos interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo būdu. Nagrinėjamu atveju, byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių pačios apeliantės siekį bei pastangas išsaugoti sutartį, matant, jog sulygtus darbus nespės atlikti laiku, neinicijuojant sutarties ar darbų atlikimo terminų pratęsimo, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra silpnesnioji sutarties šalis, vartotoja, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti sutarties stabilumo principo svarbesniu, paneigiant ieškovės teisę ginti savo pažeistas teises.
49. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo mažinti priteistas netesybas.
50. Su tokiu apeliantės teiginiu nėra pagrindo sutikti, kadangi šalys sutarties 5.1 punktu susitarė, jog pirkėjui vienašališkai nutraukus sutartį, pardavėjas privalo grąžinti visą gautą avansą bei įsipareigoja sumokėti pirkėjui avanso dydžio baudą už prievolės nevykdymą ar netinkamą vykdymą bei atlyginti visus nuostolius.
51. Kadangi šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis), o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus bei kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019), todėl šioje byloje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą, apeliacinės instancijos vertinimu, visiškai neturi jokios teisinės reikšmės, kokia apimtimi atsakovas buvo įvykdęs sutartimi prisiimtas pareigas iki ieškovės inicijuoto vienašališko sutarties nutraukimo, nes, nutraukus sutartį, ieškovė negavo nieko, ko tikėjosi iš sutarties, t. y nesudarė pagrindinės Turto pirkimo – pardavimo sutarties Sutartyje nurodyta tvarka ir sąlygomis. Be to, turtas liko atsakovo nuosavybėje.
52. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad preliminariąją sutartį šalys sudarė savo laisva valia, ieškovės sumokėto 16 000 Eur avanso dydis, atsižvelgiant į šalių sulygtą turto kainą (156 000 Eur), taip pat į šalių sulygtą terminą sudaryti pagrindinę sutartį, negali būti traktuojamas kaip neatitinkantis abiejų šalių interesų, paisydamas kasacinio teismo akcentuoto šalių sutarties laisvės principo, teismas nenustatė pagrindo mažinti šalių laisva valia suderėtų ir įtvirtintų netesybų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl sprendimas laikytinas pagrįstu bei teisėtu.
53. Apeliantės argumentas dėl pirmosios instancijos teismo padaryto procesinio pažeidimo, paskelbus antrą kartą karantiną, dėl ko neva nepagrįstai buvo nukeltas paskirtas teismo posėdis, atmetamas kaip visiškai nekonkretus ir deklaratyvus.
Dėl teismo pareigos skirti ekspertizę
54. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsakovo prašymu neskyrė byloje teismo ekspertizės, prašo ekspertizę skirti apeliacinės instancijos teismui.
55. Visų pirma, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovė, atsakovas prašymo skirti teismo ekspertizę byloje pirmosios instancijos teismui neteikė. Tai patvirtina ir teismo posėdžių garso įrašas.
56. Antra, atsakovo atstovo abstraktūs pasamprotavimai teismo posėdžio metu apie tai, kad šalys turi prašyti skirti ekspertizę, neteikiant teismui aiškiai suformuluoto procesinio prašymo, nelaikytini atsakovo prašymu skirti byloje ekspertizę.
57. Trečia, pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu išaiškino šalims įrodinėtinas aplinkybes, siūlė įsivertinti aplinkybes, reikalaujančias specialių žinių, taip pat ir atsakovo atliktų darbų apimtis, siūlė šalims spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau šalys prašymo skirti teismo ekspertizę teismui nepateikė.
58. Ketvirta, teismas neturi pareigos ex officio skirti ekspertizę. Toks ekspertizės skyrimas prieštarautų rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principams.
59. Nors apeliaciniame skunde prašoma apeliacinio teismo skirti ekspertizę, tačiau ne tik nenurodoma pagrindų, sudarančių faktinį ir teisinį pagrindą apeliacinės instancijos teisme rinkti į civilinę bylą naujus įrodymus, bet ir nesukonkretinama, kokios ekspertizės apeliantė pageidautų, nepateikti klausimai ekspertui, neaišku, kokia konkrečiai ekspertizė apeliantei reikalinga ir pan.
60. Atsižvelgiant į CPK 314 straipsnio nuostatas, pagal kurias apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus kaip pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, taip pat į apeliacinio proceso paskirtį, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, į tai, jog apeliacinės instancijos teisme byla nėra nagrinėjama iš naujo, atsakovui pirmosios instancijos teisme nepateikus prašymo skirti byloje teismo ekspertizę, toks prašymas, pateiktas apeliacinės instancijos teismui, atmetamas.
Dėl bylos procesinės baigties
61. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino nagrinėjamam klausimui aktualias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo ginčui aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
63. Ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl 968 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš atsakovo ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei L. G. iš atsakovo UAB „Eurobumas“ 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.