Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-05-29 · Civilinė byla Nr. 2S-502-440/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-29
Bylos Nr.
2S-502-440/2017
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-05569-2009-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonės Turto banko, uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-502-440/2017Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05569-2009-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6.; 3.1.3.5.; 3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-5020-841/2017 pagal antstolės E. R. prašymą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, uždarajai akcinei bendrovei „General Financing“ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.Antstolė E. R. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su prašymu pakeisti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo procese (duomenys neskelbtini) mirusią skolininkę G. V. į jos teisių perėmėją – valstybę, atstovaujamą valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko (b. l. 12).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi antstolės prašymą tenkino ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pradinę skolininkę G. V. pakeitė į naują skolininką Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko (b. l. 14).Teismas nustatė, kad antstolės E. R. kontoroje yra pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 740,71 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės G. V. išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „General Financing“ pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-7918-841/2009. Skolininkė G. V. mirė (duomenys neskelbtini), mirusios skolininkės palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko.Teismas konstatavo, kad yra pagrindas pakeisti vykdymo procese mirusią skolininkę jos teisių ir pareigų perėmėja valstybe, todėl antstolės prašymas tenkintas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Turto bankas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti prašymą (b. l. 17–19). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, privalo laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla.Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) areštas skolininkės turtui uždėtas tik 2013 m. balandžio 22 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po skolininkės mirties. UAB „General Financing“ reikalavimai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) per CK 5.63 straipsnyje numatytą terminą nebuvo pareikšti, todėl skolininko pakeitimas vykdomojoje byloje negalimas. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą (b. l. 26–27). Atsiliepimas grindžiamas šiuo argumentu:Bendrovė skolos išieškojimą buvo perdavusi antstolės kontorai, todėl tikėjosi, kad antstolė įstatymų nustatyta tvarka kas kelis mėnesius patikrins skolininkės turtinę padėtį, jos gyvenamąją vietą, taip pat ar skolininkė vis dar gyva. Bendrovė buvo tikra, kad vykdant išieškojimą iš skolininkės, skolos faktas buvo išviešintas. Todėl antstolei neišviešinus skolos fakto ir dėl šios priežasties teismui atmetus antstolės prašymą, bendrovė ne dėl savo kaltės patirtų materialinius nuostolius.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-7918-841/2009, kuriuo priteisė iš skolininkės G. V. 2 196,29 Lt (636,09 Eur) skolą, 342,23 Lt (99,12 Eur) delspinigių, 5 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. rugsėjo 15 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 19 Lt (5,50 Eur) žyminio mokesčio kreditorei UAB „General Financing“ (b. l. 8). Teismo įsakymas įsiteisėjo 2009 m. spalio 12 d. Pagal šį vykdomąjį dokumentą antstolės E. R. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 5357,52 Lt (740,71 Eur) skolos išieškojimo iš skolininkės G. V. išieškotojai UAB „General Financing“. (duomenys neskelbtini) mirė skolininkė G. V. (vykdomoji byla, b. l. 43). Ši aplinkybė antstolei tapo žinoma tik 2013 m. balandžio 10 d., kai išieškotoja UAB „General Financing“ informavo antstolę apie skolininkės mirtį ir paprašė patikrinti ar galimas skolos išieškojimas iš paveldėtojų (vykdomoji byla, b. l. 44). Antstolė nustačiusi, kad skolininkei priklauso 11/200 dalis gyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 10/200 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla, b. l. 45–47), 2013 m. balandžio 22 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikė skolininkei priklausančio turto areštą (vykdomoji byla, b. l. 49–50). Atsižvelgiant į tai, kad niekas nepriėmė skolininkės G. V. palikimo, 2015 m. lapkričio 17 d. antstolė kreipėsi į VĮ Turto banką raginant inicijuoti palikimo perėjimą valstybei (vykdomoji byla, b. l. 65). 2016 m. lapkričio 21 d. valstybei, Lietuvos Respublikai, perėjo G. V. palikimas, kurį sudaro 11/200 dalis gyvenamojo namo ir 10/200 dalis kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla, b. l. 96–71). Apie palikimo perėmimo faktą VĮ Turto bankas informavo antstolę.Iš Turto arešto aktų registro išrašo (b. l. 22–23) matyti, kad skolininkei G. V. priklausantis nekilnojamasis turtas areštuotas vykdant skolos išieškojimą dviejuose vykdomosiose bylose, t. y. 2012 m. rugpjūčio 27 d. antstolis M. J. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikė skolininkės turto areštą vykdant skolos išieškojimą UAB „Gelvora“ naudai, turto arešto mastas 5 677,40 Lt (1 644,29 Eur) (Turto arešto akto Nr. 2012009311); 2013 m. balandžio 22 d. antstolė E. R. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikė skolininkės turto areštą vykdant skolos išieškojimą UAB „General Financing“ naudai, turto arešto mastas 2 557,52 Lt (740,71 Eur) (Turto arešto akto Nr. 2013022659).Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis, 596 straipsnio 1 dalis). Kai sprendžiamas mirusio skolininkės procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Tam, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, kreditoriai turi atlikti tam tikrus veiksmus specialia paveldėjimo teisės normų nustatyta tvarka, t. y. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme. Atsižvelgiant į tai, kad vykdymo procese (duomenys neskelbtini) mirė skolininkė G. V., CPK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2013 m. sausio 15 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad viešajame registre būtų išviešinta palikėjos skola UAB „General Financing“, kad UAB „General Financing“ 2 557,52 Lt (740,71 Eur) dydžio reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikytas turto areštas, kad kreditorė ar priverstinį skolos išieškojimą atliekanti antstolė kitokiu būdu būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2013 m. sausio 15 d. Nagrinėjamu atveju antstolė tik 2013 m. balandžio 22 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikė skolininkės turto areštą, t. y. praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams po skolininkės mirties išviešino palikėjos skolos faktą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad po skolininkės mirties antstolė ar išieškotoja per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui (valstybei), nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei (valstybei) per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos G. V. kreditorę UAB „General Financing“ ir jos 2 557,52 Lt (740,71 Eur) reikalavimą.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad suinteresuoto asmens argumentas, kad atsisakius pakeisti mirusią skolininkę bendrovė patirs nuostolių nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant procesinį teisių perėmimo klausimą, nes kiekvienas kreditorius ar vykdomąją bylą vykdantis antstolis turi pareigą informuoti įpėdinį apie vykdomą išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka. Be to, įstatymų leidėjas pareigą informuoti apie palikėjo skolas numatė palikėjo kreditoriui, todėl antstolė bei suinteresuotas asmuo UAB „General Financing“ nepagrįstai siekia perkelti šią pareigą įpėdinei (valstybei), įpareigojant ją tikrinti viešųjų registrų duomenis bei antstolio kontoroje vykdomųjų bylų sąvadą.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad palikėjos kreditorė ar vykdomąją bylą vykdantis antstolė kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skolininkės pakeitimo vykdymo procese klausimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), neįvertino visų faktinių aplinkybių, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, netinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teises normas. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertinęs byloje esančius duomenis, nepagrįstai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė mirusią skolininkę į valstybę, todėl atskirasis skundas tenkintinas. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis naikintina, klausimas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese išspręstinas iš esmės – antstolės E. R. prašymas dėl skolininkės G. V. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolės E. R. prašymą dėl vykdymo procese (duomenys neskelbtini) mirusios skolininkės G. V. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į jos teisių perėmėją – valstybę.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims

Teisėja Vilija Valantienė