- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- e2S-229-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03107-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- Ž. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės Ž. K. prašymą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties vykdymo atidėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtinta 2022 m. spalio 26 d. šalių sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta. Nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.3 punkte šalys numatė, kad „Ž. K., a/k (duomenys neskelbtini) V. K., a/k (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. gruodžio 31 d. sumoka 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) piniginę kompensaciją už Ž. K. tenkančią didesnę palikimo turto dalį į V. K. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB.“
Šalies argumentai
2. Atsakovė Ž. K. kreipėsi į teismą, prašydama Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties 2.3 punkto civilinėje byloje Nr. e2-6549-488/2022 vykdymą atidėti iki 2023 m. kovo 31 d. Atsakovė prašymą grindė tuo, jog po 2022 m. spalio 27 d. teismo nutarties priėmimo pasikeitė atsakovės padėtis. Dėl savo motinos A. J. U. staigaus sveikatos pablogėjimo pareiškėja nebegali vykti dirbti į Vokietiją, kurioje dirbant tikėjosi iki 2022 m. gruodžio 31 d. sutaupyti 10 000 Eur ir atsiskaityti su ieškovu V. K..
Atsiliepimas
3. Ieškovas V. K. atsiliepime į atsakovės prašymą nurodė, kad atsakovės nurodytos priežastys dėl jos padėties pasikeitimo yra nepagrįstos, todėl prašymas yra atmestinas. Atsakovės prašymas pažeidžia ieškovo interesus ir yra nesąžiningas, kadangi atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl jos motinos staigaus sveikatos pablogėjimo ar darbo Vokietijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartimi atmestas atsakovės prašymas dėl nutarties vykdymo atidėjimo.
5. Teismas nurodė, kad iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymu turinio nustatyta, jog taikos sutarties sudarymo metu (2022 m. spalio 26 d.) atsakovė jau buvo registruota Užimtumo tarnyboje, atsakovė laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 9 d. dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau šių duomenų atsakovė teikdama prašymą nepateikė. Nors atsakovė reikšdama prašymą dėl nutarties dalies vykdymo atidėjimo nurodė, kad jos padėtis pasikeitė dėl motinos staigaus sveikatos būklės pablogėjimo, teismas nustatė, kad prie prašymo pateiktas 2022 m. kovo 30 d. sprendimas dėl A. J. U. specialiųjų poreikių Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtino ieškovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, jog taikos sutarties sudarymo metu atsakovė žinojo apie jos motinos sunkią sveikatos būklę ir nustatytą terminuotą pirmojo lygio specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, kadangi šis sprendimas buvo priimtas daugiau nei pusę metų prieš taikos sutarties sudarymą su ieškovu.
6. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad taikos sutarties sudarymo ir tvirtinimo teisme metu atsakovės pateiktos aplinkybės jai buvo žinomos, kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovės padėties pasikeitimo po taikos sutarties patvirtinimo teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartį ir priimti naują – tenkinti Ž. K. prašymą, arba, panaikinus ginčijamą nutartį, klausimą perduoti spręsti pirmos instancijos teismui iš naujo.
7.1. Apeliantės teigimu, atsakovės mama A. J. U. sirgo ir taikos sutarties sudarymo metu, tačiau jos sveikata nebuvo tokia bloga, kad Ž. K. negalėtų vykti dirbti į Vokietiją. Kadangi atsakovė nebegali vykti į Vokietiją, todėl neturi galimybės pateikti dokumentų apie darbą. Pažymi, kad ir teismo procesiniai dokumentai Ž. K. buvo įteikti gerokai pavėluotai, nes jos nebuvo Lietuvoje. Grįžusi į Lietuvą Ž. K. iškart užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, nes neturėjo darbo ir buvo socialiai nedrausta, todėl yra logiška, kad taikos sutarties sudarymo metu (2022 m. spalio 26 d.) atsakovė jau buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Tačiau šiuo metu dėl Ž. K. mamos A. J. U. staigaus sveikatos pablogėjimo ji laikinai negali vykti dirbti į Vokietiją, todėl intensyviai ieško darbo Lietuvoje.
7.2. Mano, kad ieškovo V. K. interesai nebus pažeisti, nes jam pagal taikos sutartį atiteko ir jis pilnai disponuoja transporto priemone, kurios vertė 2000 Eur, banko sąskaitoje esančiomis 4097,72 Eur piniginėmis lėšomis, 2000 Eur vertės pajais. Tokiu būdu, mano, kad prašymo tenkinimas bus proporcinga ir tinkama priemonė teismo sprendimo vykdymo procese, bus tinkamai įvykdytas teisingumas, nesuteikiant pranašumo nei vienai šaliai ir nepažeidžiant nei vienos iš šalių esminių teisių bei teisėtų interesų, pati atsakovė turės galimybę iki prašomo termino sumokėti ieškovui 10 000 Eur.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirojo skundo netenkinti.
8.1. Pasak ieškovo, ginčo atveju derybose dėl taikos sutarties sąlygų esminis nesutarimas tarp šalių vyko dėl kompensacijos dydžio ir jos sumokėjimo termino. Šis nesutarimas šalių kompromiso keliu buvo išspręstas, sumažinant sutartą kompensacijos dydį, bet sutrumpinant kompensacijos išmokėjimo terminą. Atsakovė, pasirašydama taikos sutartį, privalėjo įvertinti galimybes per sutartą terminą, kuris ir taip atsakovės prašymu buvo prailgintas visu mėnesiu iki Naujųjų metų, įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sumokėti ieškovui 10 000 Eur kompensaciją. Mano, kad atsakovė, arba derėdamasi dėl kompensacijos dydžio ir sumokėjimo terminų, arba dabar, prašydama atidėti kompensacijos išmokėjimo terminą, elgiasi nesąžiningai, o nesąžiningo asmens interesai negali būti ginami.
8.2. Taip pat mano, kad atsakovės mamos sveikatos pablogėjimas atsakovės turtinės padėties nepablogino, todėl visiškai nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog atsakovės mamos sveikata sudaro pagrindą atidėti teismo nutarties vykdymą. Atsakovė negalėjo prisiimti įsipareigojimo per du mėnesius sumokėti 10 000 Eur, jų neturėdama ar nežinodama iš kur jų gauti, tikintis juos per tokį trumpą laiką uždirbti. Be to, pažymi, kad atsakovė užsiregistravo Užimtumo tarnyboje dar prieš prisiimdamas įsipareigojimus sumokėti ieškovui 10 000 Eur kompensaciją, o tai rodo, kad atsakovė neketino vykti dirbti į Vokietiją po teismo nutarties priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės prašymo dėl nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, dalies vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtinta 2022 m. spalio 26 d. šalių sudaryta taikos sutartis, kuria, be kita ko, atsakovė Ž. K. įsipareigojo V. K. iki 2022 m. gruodžio 31 d. sumokėti 10 000 Eur piniginę kompensaciją už Ž. K. tenkančią didesnę palikimo turto dalį. 2022 m. gruodžio 28 d. atsakovė pateikė teismui prašymą atidėti taikos sutarties dalies dėl 10 00 Eur sumokėjimo vykdymą iki 2023 m. kovo 31 d., prašymą argumentuodama iš esmės tuo, kad dėl pablogėjusios savo motinos sveikatos nebegali išvykti dirbti į Vokietiją ir sutaupyti reikiamą ieškovui pervesti sumą.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės tiek prašymo argumentus, tiek atskirojo skundo motyvus, kurie iš esmės identiški prašymo motyvams, nenurodant skundžiamos nutarties neteisėtumo pagrindų, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi.
13. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
14. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).
15. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl jau įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo – Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties, dalies vykdymo atidėjimo, t. y. atsakovės prašymas atidėti nutarties dalies vykdymą atmestas.
16. CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės teismui pateiktus argumentus, sprendžia, kad nei prašyme pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde, nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis tapo itin sunki tik po Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutarties priėmimo. Nors apeliantė teigia, kad tik po taikos sutarties pasirašymo jos motinos sveikata taip pablogėjo, kad apeliantė nebegalinti išvykti užsidirbti taikos sutarties sąlygų įvykdymui, į bylą pateikti atsakovės motinos sveikatos būklę pagrindžiantys dokumentai neįrodo jos sveikatos būklės pasikeitimo po 2022 m. spalio 27 d., o bylos duomenys patvirtina, ką pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad jau pasirašydama taikos sutartį atsakovė buvo užsiregistravusi į užimtumo tarnybą, t. y. jau pasirašydama taikos sutartį atsakovė neturėjo darbo ir, labiau tikėtina, kad užsiregistravusi užimtumo tarnyboje Lietuvoje, atsakovė neplanavo vykti dirbti į kitą šalį, juo labiau kad byloje apskritai nėra duomenų apie atsakovės darbą ar ketinimą dirbti Vokietijoje ir ten gautas ar gautinas pajamas, kurios būtų užtikrinusios taikos sutarties sąlygų įvykdymą. Atsižvelgus į tai, atsakovės argumentai apie tai, kad jos turtinė padėtis tapo sunki tik po nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, priėmimo, laikytini deklaratyviais ir neįrodytais.
17. Be to, šiuo atveju svarbu ir tai, kad, kaip matyti iš taikos sutarties sąlygų, atsakovei skolos sumokėjimas iš esmės jau buvo atidėtas, t. y. 2022 m. spalio 26 d. šalys sutarė, kad atsakovė sutartą sumą ieškovui sumokės iki 2022 m. gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad atsakovė pateiktu prašymu iš esmės siekė pakeisti šalių susitarimo esmę, o toks reikalavimas šiuo konkrečiu atveju prieštarautų ne tik CK 6.983 bei 6.985 straipsnių, reglamentuojančių taikos sutarties sampratą ir taikos sutarties galią jos šalims, nuostatoms, bet ir teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).
18. Jau minėta, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą atsižvelgtina į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą atsakovo nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Šiuo konkrečiu atveju svarbu tai, kad prašymas atidėti nutarties dalies vykdymą iki 2023 m. kovo 31 d. buvo pateiktas 2022 m. gruodžio 27 d., kas reiškia, jog šios nutarties priėmimo dieną, nuo prašymo pateikimo yra praėję 3 mėnesiai, o terminas, per kurį atsakovė ketino sumokėti ieškovui 10 000 Eur, jau pasibaigė, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų bent iš dalies įvykdžiusi taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovė, prašydama atidėti nutarties vykdymą, nebuvo finansiškai pajėgi ir neketino įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo jos prašomu būdu bei terminu.
19. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad apeliantė nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios patvirtintų objektyviai egzistavusį poreikį atidėti nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, dalies vykdymą, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl nutarties dalies vykdymo atidėjimo.
20. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atmetus atsakovės atskirąjį skundą, ieškovui iš atsakovės priteistinos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Kadangi ieškovo nurodyta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo už atsiliepimą į atskirąjį skundą numatyto maksimalaus dydžio, ieškovui priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.