Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal L. B. ieškinį atsakovui A. B. prašant nutraukti santuoką dėl atsakovo A. B. kaltės, padalinti turtą, priteisti kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas, bei atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei prašant nutraukti santuoką dėl ieškovės L. B. kaltės, padalinti turtą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, jai paliekant B. pavardę, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti iš atsakovo 10 978,55 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnio turto dalį bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo šykštumo, smurtavimo ir neištikimybės. Nuo 2008 metų pabaigos nebepalaiko sutuoktinių ryšio, o nuo 2009 m. spalio su dukterimi persikėlė gyventi pas savo mamą. Mano, kad santuoka iširusi ir jos išsaugoti nebegalima.

Priešieškiniu atsakovas nesutiko su ieškovės motyvais dėl santuokos nutraukimo bei prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą, atmesti ieškovės reikalavimą priteisti kompensaciją bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pripažino, kad jos atžvilgiu yra panaudojęs fizinę jėgą 2004 metais, tačiau po to jie susitaikė. Gyvenant kartu ieškovei kildavo pykčio priepuoliai, ji teigdavo, kad jo nekenčia. Ieškovė visais įmanomai būdais bando jį pažeminti, įskaudinti. Mano, kad ieškovė pati jo negerbia, nebevertina šeimos vertybių.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 1990-05-19 Kėdainių CMS, tarp ieškovės ir atsakovo nutraukė dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko B. pavardę. Padalino šalių bendrąją jungtinę nuosavybę taip: ieškovei priteisė asmeninės nuosavybės teise:

- 2 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52 500 Lt vertės;

- 1 kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 34 500 Lt vertės;

- 0,0900 ha ploto žemės sklypą, esantį SB „Apynėlis“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 700 Lt vertės;

- pastatą - sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21 100 Lt vertės, šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 199 Lt vertės, ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 93 Lt vertės, esančius SB „Apynėlis“, 1723 skl., (duomenys neskelbtini); pardavimo sutartį, registruotais atsakovo A. B. vardu, bendra statinių vertė 21 392 Lt;

- 0,0600 ha ploto žemės sklypą, esantį SB „Apynėlis“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 1998-06-25 pirkimo-pardavimo sutartį, registruotą atsakovo A. B. vardu, 3 800 Lt vertės;

- garažą (boksą) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės;

- garažą (boksą) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 6 410 Lt vertės;

- 1155 vnt. paprastųjų vardinių AB „Lifosa“ akcijų, registruotų ieškovės L. B. vardu.

- 3 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 71 700 Lt vertės;

- 1 kambario butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 34 200 Lt vertės;

- 0,0600 ha ploto žemės sklypą, esantį SB „Apynėlis“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 800 Lt vertės;

- garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7 000 Lt vertės;

- garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės;

- garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės;

- garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės;

- teisę į garažą, esantį garažų bendrijoje „Janušava“ (nekilnojamojo turto registre neįregistruotą), 4 000 Lt vertės;

- automobilį Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1984 m. gamybos, 200 Lt vertės;

- atsakovo A. B. vardu registruotus 21 461,67 Lt bendros vertės vertybinius popierius: AB „Agrowill Group“ 12 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 4 200 Lt vertės, AB „Anykščių vynas“ 12 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 3 960 Lt vertės, AB „Lietuvos energija“ 1000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 2 370 Lt, vertės, AB „Vilniaus degtinė“ 1 500 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 1 800 Lt vertės, AB „Pieno žvaigždės“ 431 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 1 383,51 Lt vertės, AB „Rokiškio sūris“ 196 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 697,76 Lt vertės, AB Ūkio bankas 6 295 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, 7 050,40 Lt vertės.

- 59 344,60 Lt sumą, gautą pardavus bendrąja jungtine šalių nuosavybe buvusias akcijas.

Priteisė iš atsakovo ieškovei 17 559,64 Lt piniginę kompensaciją, 2 257 Lt žyminį mokestį ir 700 Lt advokatės teisinės pagalbos išlaidų bei 2 126 Lt žyminį mokestį ir 123,51 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Nustatė, jog ieškovas su atsakove susituokė 1990-05-19 Kėdainių CMS, akto įrašo Nr. 191. Santuokoje gimę vaikai pilnamečiai.

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodė liudytojų R. B., A. B., O. M., N. M., G. Š., B. D. parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš teismo medicinos specialisto išvados nustatė, jog atsakovas 2004 m. buvo ieškovę sumušęs, sukėlęs jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Šalių dukra R. B., patvirtino, kad atsakovas yra kelis kartus motiną mušęs, vieną kartą, prieš kokius 6 metus, tą matė pati. Konfliktas kilo ir tada, kai mama paprašė išspausdinti kryžiažodį. To padaryti tėvas neleido, nustūmė ją ant lovos, pargriovė. Kitą kartą, 2009 m., sode taip pat buvo konfliktas, išgirdo, kaip mama suriko, o atsisukusi pamatė, kad ji klūpi ant žemės. Mama pasakė, kad tėvas bandė ant jos užšokti. Šalių sūnus A. B., patvirtino, jog matė, kaip tėvas ranką prieš motiną pakėlė, neleido kryžiažodžio išspausdinti, tėvas mamą nustūmė ant lovos ir ji nugriuvo. Visų šių įrodymų visuma patvirtino, kad atsakovas ir po 2004 m., kuomet su ieškove susitaikė, ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Nepriklausomai nuo to, kad be ieškovės, kiti liudytojai nepatvirtino matę, kaip atsakovas ieškovei sudavė į veidą, šios bylos situacijoje - stūmimas, dėl ko ieškovė buvo pargriauta, bandymas ant jos užšokti, dėl ko ji suklupo, teismas vertino kaip fizinį smurtą. Teismas sprendė, kad įrodymų visuma nustatyta, jog atsakovas ieškovės atžvilgiu naudojo fizinę jėgą ir smurtą, tai patvirtino šalių vaikai, netiesioginis liudytojas, o tai yra nepateisinama, neteisėta ir neleistina, ne tik kalbant apie sutuoktinį, bet ir apie bet kurį asmenį. Fizinis smurtas, be 2004 m. įvykio, buvo panaudotas ir šalims gyvenant kartu, todėl ieškovės nurodytas galimas smurto panaudojimo laikas - 2009 m. ruduo, nėra tikslus, tačiau tai nekeičia to fakto, kad fizinis smurtas prieš ieškovę, šalims gyvenant kartu, panaudotas buvo. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovo neištikimybės. Aplinkybės, kad ieškovė ėjo atsakovo parsivesti iš kitos moters, ką patvirtino R. B., liudytojos B. D. nurodytos aplinkybės, kad atsakovas ir ta pati moteris - atsakovo bendradarbė, vienas kitą darbovietėje maitino dėdami maistą vienas kitam į burną, iš darbo ėjo susikibę rankomis, nepakankamos konstatuoti atsakovą buvus ieškovei neištikimą, tačiau pakankamos konstatuoti, kad tokiais veiksmais atsakovas sutuoktinės atžvilgiu pademonstravo akivaizdų nelojalumą ir nepagarbą, kas, gyvenant santuokoje, prieštaravo atsakovo teismui įrodinėtą jo norą puoselėti šeimos vertybes. Teismas neturėjo pagrindo netikėti, kad atsakovas priekaištavo ieškovei dėl jos iki santuokos sudarymo turėto mirusio vaiko, kas ieškovę žemino ir skaudino. Šį ieškovės teiginį patvirtino ir pats atsakovas, kuris teismui pareiškė, jog tuokiantis vienintelis ieškovės turtas buvo jos nesveikas nesantuokinis vaikas. Atsakovas santuokoje reikšdamas ieškovei priekaištus, negarbingai manipuliavo jos praeitimi ir vertė jaustis nepilnaverte, moraliai nelygia jam. Atsakovo vienvaldiškas elgesys neleidžiant ieškovei laisvai žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, lankyti tėvų, neleidžiant jai dalyvauti darbo kolektyvo šventėse, o pastarajai vieną kartą į šventę išėjus, neįleidžiant jos į namus, dėl ko teko kviesti policiją, vadinant ieškovę ir vaikus žeminančiais („Zosė“, dukrą „merga“ ir „stora“, sūnų „susliku“) ir įžeidžiančiais žodžiais, ribojant maistą nepilnamečiais buvusiems vaikams, neteikiant išlaikymo nepilnametei dukrai, dėl ko ieškovė turėjo kreiptis į teismą ir prisiteisti išlaikymą vaikui, tyčia erzinančiai sekiojant paskui ieškovę, ko atsakovas nepaneigė, teismas įvardino kaip atsakovo ieškovės atžvilgiu nuolat naudotas psichologinis smurtas. Nusprendė, kad atsakovas santuokoje nesilaikė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, tai yra atsakovas ne tik vartojo fizinį ir psichologinį smurtą, kas akivaizdžiai žemino ieškovę, žemino savo nepilnamečiais dar buvusius vaikus, kas ypač skaudino ieškovę, bet ir naudojo ekonominį smurtą, tai yra vienasmeniškai valdė ieškovės pinigus neleidžiant jai laisvai disponuoti uždirbtomis lėšomis, neteikė ieškovei informacijos apie realią šeimos turtinę padėtį, finansus ir jų tvarkymą, apie dalyvavimą prekybos automobiliais versle, nederino su ieškove savo finansinių veiksmų, nepaisė jos nuomonės, santuokoje iškilusių klausimų nesprendė abipusiu susitarimu, svarbius klausimus sprendė vienvaldiškai, priešingai nei teigė pats, nesiekė sąžiningai su ieškove susitaikyti, nes pradėjus skyrybų procesą neatsiklausdamas ieškovės nuomonės vienasmeniškai pradėjo sodo namelio rekonstrukciją, prisiregistravo sodo namelio adresu, kas įrodo, jog jis veikė vedinas tik savo asmeninių interesų, toliau prekiavo akcijomis, bankuose išgrynino ir pasiėmė dideles pinigų sumas. Teismo paskirto susitaikymo termino metu, negavęs ieškovės sutikimo, siekė santuokoje įgytą turtą perrašyti sūnaus vardu. Visi šie demonstratyvūs ciniški atsakovo veiksmai akivaizdžiai žemino ieškovės orumą ir pažeidė dviejų žmonių sukurtos santuokos, kurioje abu sutuoktiniai yra lygūs, principą.

Atsakovo teiginys, kad ieškovės norą skirtis paskatino jos amžiuje moteriai vykstantys fiziologiniai pokyčiai yra įžeidžiantys ieškovę. Įrodymų, įrodančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo ar įrodančių, kad ir ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, atsakovas teismui nepateikė. Todėl teismas darė išvadą, kad būtent atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nebuvo sutuoktinei nei lojalus, nei pagarbus, nepaisė ieškovės nuomonės, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų abipusiu susitarimu, ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, dėl ko, bendras sutuoktinių gyvenimas ilgainiui tapo nebegalimas, santuoka yra faktiškai iširusi, todėl nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Nustatė, kad šalys įgijo šį bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą:

1) 1 kambario butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 2000-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį, registruotą A. B. vardu, vidutinė rinkos vertė 34 500 Lt;

2) 2 kambarių butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 1993-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį, registruotą A. B. vardu, vidutinė rinkos vertė 52 500 Lt;

3) 3 kambarių butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą pagal 1994-09-09 pirkimo-pardavimo sutartį, registruotą A. B. vardu, vidutinė rinkos vertė 71 700 Lt;

4) 0,0900 ha ploto žemės sklypą, SB „Apynėlis“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 1998-06-25 pirkimo-pardavimo sutartimi, registruotą atsakovo A. B. vardu, vidutinė rinkos vertė 5 700 Lt su jame esančiais statiniais: sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytais pagal 1998-06-25 pirkimo-pardavimo sutartį, registruotais A. B. vardu, bendra statinių vertė 21 392 Lt;

5) 0,0600 ha ploto žemės sklypą, SB „Apynėlis“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 1998-06-25 pirkimo-pardavimo sutartimi, registruotą atsakovo A. B. vardu, vidutinė rinkos vertė 3 800 Lt;

6) 0,0600 ha ploto žemės sklypą, SB „Apynėlis“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2004-09-06 pirkimo-pardavimo sutartimi, registruotą A. B. vardu, vidutinė rinkos vertė 3 800 Lt;

7) garažą (boksą), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. B. vardu, šalių vertinamą 6 000 Lt;

8) garažą (boksą), (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. B. vardu, šalių vertinamą 6 000 Lt;

9) garažą (boksą), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą A. B. vardu, šalių vertinamą 7 000 Lt;

10) teisę į garažą, esantį garažų bendrijoje „Janušava“, neįregistruotą nekilnojamojo turto registre, šalių vertinamas 4 000 Lt;

11) automobilį Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1984 m. gamybos, registruotą L. B. vardu, šalių vertinamą 200 Lt;

12) 1 155 vnt. paprastųjų vardinių AB „Lifosa“ akcijų, registruotų L. B..

Ginčo tarp šalių dėl aukščiau išvardinto turto, išskyrus ieškovės vardu registruotas AB „Lifosa“ akcijas, nėra, šalys sutarė dėl šio turto vertės, todėl teismas neturėjo pagrindo klausimo dėl šio turto vertės spręsti kitaip. Teismas pagrįstais pripažino atsakovo argumentus dėl neteisingai nurodytos AB „Lifosa“ akcijų vertės, nes iš viešai skelbiamų duomenų nustatė, kad AB „Lifosa“ akcininkas EuroChem kartu su EuroChem AM vykdo priverstinį smulkiesiems AB „Lifosa“ akcininkams nuosavybės priklausančių akcijų išpirkimą, išpirkimo kaina – 47 Lt už vieną vardinę akciją. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės vardu registruotos AB „Lifosa“ akcijos turėtų būti vertinamos pagal nustatytą privalomo išpirkimo kainą, t. y. 47 Lt/1 vnt., ir tokiu būdu atsakovės vardu registruoti 1 155 vnt. AB „Lifosa“ paprastųjų vardinių akcijų vertinti bendra 54 285 Lt suma.

Atsakovas paveldėjo dideles pinigų sumas, tai patvirtina į bylą pateiktos bankų čekių su vertimu į Lietuvių kalbą kopijos – 2001-10-22 atsakovo vardu išrašytas čekis 17 187,50 USD sumai, 2002-08-26 atsakovo vardu išrašytas čekis 7 812,50 USD sumai, 2003-03-06 atsakovo vardu išrašytas čekis 2 415,39 USD sumai. Tai, jog atsakovas paveldėjo daugiau nei 100 000 Lt pripažino ir ieškovė. Atsakovo paveldėtas lėšas pripažino jo asmenine nuosavybe.

Nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas ieškovės vardu, nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2005-07-07 pirkimo-pardavimo sutartis. Butas buvo nupirktas iš atsakovo pamotės V. B. už 2 600 Lt. Teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog ginčo butas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, t. y. atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijos. Taip pat teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių 2005-07-07 sudaryta ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis galėtų būti pripažįstama akivaizdžiai niekine. Atsakovo paaiškinimus apie neatlygintinį buto nuosavybės perleidimą paneigė liudytojas J. B. paaiškinimai, jog V. B. pinigus – 2 600 Lt ar 2 500 Lt, kas atitinka pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą buto kainą, gavo ir juos paėmė. Liudytojų G. Z., V. V. J. F. paaiškinimus teismas laikė neturinčius jokios įrodomosios reikšmės, kadangi konkrečių buto nuosavybės perleidimo sandorio sudarymo aplinkybių jos nenurodė. Atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, jog 2005-07-07 buto pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta buto kaina buvo sumokėta iš jo paveldėtų lėšų, ką kategoriškai neigė ieškovė. Tai, jog atsakovas turėjo paveldėjęs piniginių lėšų, neleido daryti išvados, jog būtent šie pinigai buvo panaudoti buto įsigijimui. Atsižvelgiant į tai, kad butas buvo nupirktas už labai nedidelę sumą, t. y. 2 600 Lt, teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės paaiškinimais, jog šie pinigai buvo bendros šalių sutaupytos lėšos. Net ir darant prielaidą, jog butui įsigyti buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos, nebūtų pagrindo pripažinti šį butą atsakovo asmenine nuosavybe, kadangi buto įgijimo metu nebuvo išreikšta atsakovo valia šį butą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Priešingai, atsakovo veiksmai sandorio sudarymo metu patvirtino, jog atsakovo valia buvo įgyti šį butą būtent bendron jungtinėn nuosavybėn, net esant galimybei sudaryti buto dovanojimo sandorį ar butą iš pamotės V. B. pirkti savo vardu, tokiu būdu aiškiai išreiškiant valią butą įsigyti asmeninėn nuosavybėn, buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovės vardu, paties atsakovo iniciatyva, ką patvirtino tiek ieškovės, tiek liudytojo J. B. paaiškinimai. Neįrodžius, kad santuokos metu įgytas butas, (duomenys neskelbtini), yra atsakovo asmeninė nuosavybė, šį butą laikė bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir įtraukė į dalintino turto balansą. Pagal Nekilnojamo turto registro išraše nurodytą vidutinę šio buto rinkos vertę teismas nustatė, kad šio buto vertė yra 34 200 Lt.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie faktinį garažo Nr. 62, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo laiką, o bylos iškėlimo metu šis garažas nebuvo įregistruotas. Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu buvo įregistruotas tik po civilinės bylos iškėlimo teisme, nurodytas nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – garažų statybos bendrijos 2010-07-19 pažyma Nr. 78. Laikė, kad atsakovas neįrodė, jog šis garažas buvo įsigytas po to, kai jis paveldėjo pinigines lėšas. Taip pat nėra pateikė jokių rašytinių įrodymų, jog šio garažo įsigijimui buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos. Net ir tuo atveju, jei iš tiesų garažas buvo įgytas 2001-12-29, teismas abejojo, ar atsakovas tuo metu jau faktiškai disponavo paveldėtomis lėšomis, kadangi pirmasis čekis atsakovo vardu buvo išrašytas 2001-10-22. Atstovavimo sutartį dėl šio čekio inkasavimo atsakovas sudarė 2001-11-27, t. y. prieš vieną mėnesį iki nurodytos ginčo garažo įsigijimo datos, o banko čekių išgryninimas yra pakankamai daug laiko užtrunkantis procesas. Įrodymų, kad garažo įsigijimo metu jau faktiškai disponavo paveldėtomis lėšomis, atsakovas nepateikė. Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog šio turto įsigijimo metu jis aiškiai išreiškė valią įgyti šį garažą asmeninėn nuosavybėn, o pats turto pobūdis savaime neįrodo, jog tai yra atsakovo asmeninė nuosavybė.

Iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašų nustatė, kad garažai su rūsiu, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), registruoti abiejų šalių vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir įgyti atitinkamai 2003-03-03 ir 2004-09-14 pirkimo-pardavimo sutartimis. Sprendė, kad atsakovo teiginiai, jog šie garažai yra jo asmeninė nuosavybė, prieštarauja oficialiems rašytiniams įrodymams. Teismo vertinimu, vien tik atsakovo paaiškinimai, jog šių garažų įsigijimui buvo panaudotos asmeninės lėšos, nėra pakankami įrodymai paneigti viešame registre nurodytus duomenis, jog šis turtas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. Jokių įrodymų, kad garažų įsigijimui buvo panaudotos asmeninės lėšos, apart savo paties paaiškinimų, atsakovas nepateikė.

Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, jog ginčo garažai yra jo asmeninė nuosavybė, todėl laikė juos bendrąją jungtine nuosavybe ir įtraukė į dalintino turto balansą. Nesant ginčo tarp šalių dėl šių garažų vertės, nustatė garažų vertę taip: (duomenys neskelbtini), - 6 000 Lt, (duomenys neskelbtini),– 6 000 Lt, (duomenys neskelbtini), - 6 410 Lt.

Nustatė, kad 2010-04-01 atsakovas turėjo 12 000 vnt. AB „Agrowill Group“ PVA, 12 000 vnt. AB „Anykščių vynas“ PVA, 1 500 vnt. AB „Vilniaus degtinė“ PVA, 1000 vnt. AB „Lietuvos energija“ PVA, 431 vnt. AB „Pieno žvaigždės“ PVA, 196 vnt. AB „Rokiškio sūris“ PVA, 6295 vnt. AB Ūkio bankas PVA. Taip pat nustatė, jog atsakovas 2009-12-09 pardavė 1 000 vnt. turėtų AB „Apranga“ akcijų už kurias gavo 2 430 Lt, 2010-01-29 – 8 000 vnt. AB „Grigiškės“ akcijų, už kurias gavo 8 900 Lt, 2009-12-19 – 2 000 vnt. AB „Klaipėdos nafta“ akcijų, už kurias gavo 1 980 Lt, per laikotarpį nuo 2009-12-10 iki 2010-02-03 pardavė iš viso 1 327 vnt. AB „Lifosa“ akcijų, už kurias gavo 42 770,35 Lt, 2010-02-17 ir 2010-02-25 pardavė iš viso 969 vnt. AB „Pieno žvaigždės“ akcijų, už kurias gavo 3 101,11 Lt, laikotarpiu nuo 2010-02-25 iki 2010-03-10 pardavė iš viso 1 454 vnt. AB „Rokiškio sūris“ akcijų, už kurias gavo 4 933,94 Lt, 2010-03-08 pardavė 1 227 vnt. AB Ūkio bankas akcijų, už kurias gavo 1 374,24 Lt, 2010-02-01 pardavė 5 280 vnt. AB „Žemaitijos pienas“ akcijų“, už kurias gavo 5 886,40 Lt. Bendra prieš pat bylos iškėlimą ir po bylos iškėlimo atsakovo sudarytų akcijų pardavimo sandorių vertė – 71 376,04 Lt.

Nustatė, kad pinigines lėšas atsakovas paveldėjo 2001-2003 metais. Supirkinėti akcijas atsakovas pradėjo 2008 metais. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, liudytojo O. M. parodymų, atsakovas drauge su O. M. ir dar vienu asmeniu iki krizės vertėsi automobilių verslu, t. y. pirkdavo naudotus automobilius, juos remontuodavo, o vėliau parduodavo, ir į šį verslą, buvo investuojamos atsakovo paveldėtos lėšos. Kad į verslą buvo investuotos didelės pinigų sumos, patvirtina atsakovo sąskaitos išrašas už 2008 m. laikotarpį. Nors atsakovas bei liudytojas O. M. nurodė, kad iki krizės verslas buvo pelningas, tačiau jokių objektyvių įrodymų apie faktiškai turėtą pelną nepateikė. Pats atsakovas teigia, jog turėjo 20 000 USD nuostolių, kai tuo tarpu paveldėta bendra suma sudarė 27 415,39 USD. Dėl šių aplinkybių teismas atmetė atsakovo teiginius, jog panaudota apie 60 000 Lt suma akcijoms 2008-2009 metais įsigyti buvo jo paveldėti pinigai.

Be to, kad 2008-2009 metais atsakovas įsigijo didelės vertės akcijų, tais pačiais metais jis disponavo ir kitomis piniginėmis lėšomis - 2008 metais į savo sąskaitas, AB Ūkio bankas, AB bankas SNORAS įnešinėjo dideles sumas litais, eurais ir JAV doleriai, kurias laikė kaip terminuotus indėlius, pinigai buvo paimti iš bankų grynaisiais apie 2009 metų vidurį. Patikimų duomenų apie šių daugiau nei 100 000 Lt piniginių lėšų kilmę ir jų likimą byloje nėra. Nors atsakovas nurodė, kad tai buvo iš jo tėvo ir kitų asmenų automobilių verslui pasiskolintos lėšos, kurias jis grąžino šiems asmenims, tačiau jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nepateikė. Be to, 2010-01-26 surašytame atsiliepime atsakovas nurodė, kad jis jokių kreditorių neturi. 2010-02-02 atsakovas savo tėvui J. B. pervedė 4 000 Lt, 2010-02-09 –4 000 Lt (iš viso per laikotarpį nuo 2009-09-27 iki 2010-02-09 pervedė 50 000 Lt). Aiškindamas, kokiu pagrindu tėvui pervedė tokias dideles pinigų sumas, atsakovas teigė, jog tai buvo į automobilių verslą įdėti tėvo pinigai, per tėvą jis grąžindavo ir iš kitų žmonių pasiskolintus pinigus. Tokie atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų prieštaravimai kėlė teismui abejones dėl atsakovo sąžiningumo ir jo duotų paaiškinimų dėl lėšų, kuriomis jis disponavo kilmės bei jų panaudojimo patikimumo. Ieškovė jokių pretenzijų į atsakovo 2009 metais išgrynintus virš 100 000 Lt nereiškė, todėl teismas darė išvadą, jog atsakovo 2009 metais išgrynintos lėšos ir yra asmeninės paveldėtos lėšos, kurias jis turi savo dispozicijoje

Nustatė, kad visus šeimos finansus vienasmeniškai valdė atsakovas, jis ne tik disponavo iš šeimos turimo nekilnojamojo turto gaunamomis pajamomis, bet savo žinioje turėjo ir ieškovės gaunamą darbo užmokestį. Nuo šeimos turto ir finansų valdymo ieškovė buvo visiškai nušalinta. Abi šalys santuokos metu turėjo nuolatinius darbus, dirbo vienoje didžiausių, sėkmingai veiklą vykdančioje Lietuvos pramonės įmonių AB „Lifosa“ ir gavo neabejotinai didesnį nei minimalus darbo užmokestį. Šalys santuokos metu įgijo daug nekilnojamojo turto objektų, kurie buvo nuomojami ir šeima gaudavo papildomų pajamų. Be to, atsakovas savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad dirbo antraeilėse pareigose, taip pat padėdavo žmonėms atlikti ūkio darbus ir taip papildomai užsidirbdavo. Ieškovė taip pat teigė, jog ji namuose siūdavo pagal užsakymus. Įvertinęs ieškovės paaiškinimus bei liudytojų - šalių vaikų Renatos ir A. B. parodymus, jog šeimoje nebuvo išlaidaujama, šeima gyveno ypač taupiai, atostogaudavo daugiausia sode, darė išvadą, jog iš šeimos gaunamų pajamų taupymui galėjo būti skiriamos pakankamai nemažos sumos. Kur yra laikomos bendros šalių santaupos, atsakovas nenurodė, nors būtent jis valdė visus šeimos finansus. Pažymėjo, kad ir iki to laiko, kol atsakovas gavo palikimą, šalys iš sutaupytų lėšų buvo įsigiję nemažai vertingo nekilnojamojo turto. Todėl ir po to, kai atsakovas paveldėjo pinigus, šeimos pajamų užteko ne tik pragyvenimui, bet ir taupymui, nes duomenų, kad šeimos pajamos dėl kokių nors aplinkybių būtų mažėję ar šeima buvo pakeitusi savo kasdienio vartojimo įpročius nėra. Paskutinį kartą nekilnojamąjį turtą, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), šeima įsigijo 2005 metais vos už 2 600 Lt. Jokio kito vertingo turto, išskyrus akcijas, šalys savo vardu per šį laikotarpį neįsigijo. Teismas laikė, jog vertybinių popierių įsigijimui buvo panaudotos bendros šalių sutaupytos lėšos. Tai, jog už akcijas buvo mokama iš atsakovo vardu atidarytos banko sąskaitos, į kurią pinigus įnešinėjo pats atsakovas, nelaikė pakankamu pagrindu išvadai, jog tai buvo atsakovo asmeninės lėšos, o akcijos, įgytos už šias lėšas, buvo jo asmeninė nuosavybė. Teismui kėlė abejonių tai, ar atsakovas, patyręs 20 000 USD nuostolį automobilių versle, į kurį buvo investavęs savo asmenines lėšas, dar turėjo pakankami asmeninių lėšų akcijoms 2008-2009 metais įsigyti. Jokių kitų patikimų rašytinių įrodymų, jog akcijoms įsigyti buvo panaudotos būtent asmeninės atsakovo, o ne bendros šalių lėšos, atsakovas nepateikė. Atsakovas neįrodė, jog įsigydamas akcijas jis aiškiai išreiškė valią akcijas įgyti asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas prekybą akcijomis vykdė turėdamas ieškovės išduotą sutikimą, todėl tai patvirtina, jog jis šį turtą tvarkė kaip bendrą santuokinį turtą, o ne kaip asmeninį turtą. Atsakovas neatidarė jokios asmeninės sąskaitos, kuri būtų naudojama disponavimui tik jo asmeninėmis lėšomis, kas būtų aiškiai ir suprantamai rodę atsakovo valią lėšas, įneštas į tokią sąskaitą, išlaikyti asmenine nuosavybe, bei tokiu būdu atsakovo asmeninės lėšos būtų aiškiai atskirtos nuo bendrų šalių lėšų. Sąskaita, į kurią buvo įneštos lėšos akcijų pirkimui ir pervedamos lėšos už parduotas akcijas, buvo naudojama ir atsiskaitymams už bendro turto išlaikymą (mokėti komunaliniai mokesčiai), į šią sąskaitą vėliau buvo pradėtas mokėti ir atsakovo darbo užmokestis, kas laikytina bendru šalių turtu. Tokie atsakovo veiksmai neleido teismui daryti išvados, jog įsigydamas ginčo akcijas atsakovas išreiškė valią išlaikyti šį turtą savo asmenine nuosavybe, juo labiau, kad byloje net nėra patikimų įrodymų, jog šioms akcijoms įsigyti jis panaudojo asmenines lėšas. Dėl šių motyvų teismas darė išvadą, kad pripažinti atsakovo vardu registruotas akcijas bei lėšas, gautas pardavus jo vardu registruotas akcijas, asmenine atsakovo nuosavybe nėra pakankamo pagrindo, todėl šį turtą pripažino bendrąja šalių jungtine nuosavybe.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-13 sprendimo dalį, kuria santuoka tarp šalių nutraukta dėl atsakovo kaltės ir nustatyti, kad santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteista: 2 kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52 500 Lt vertes; 0,0900 ha ploto žemės sklypas, esantį SB „Apynėlis“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5 700 Lt vertės; pastatas - sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21 100 Lt vertės, šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 199 Lt vertės, ir kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 93 Lt vertės, esantys SB „Apynėlis", 1723 skl., (duomenys neskelbtini); registruoti A. B. vardu, bendra statinių vertė 21 392 Lt; 0,0600 ha ploto žemės sklypas, esantis SB „Apynėlis", (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 800 Lt vertes, įgytas 1998-06-25 pirkimo-pardavimo sutartimi, registruotas A. B. vardu, vidutinė rinkos verte 3 800 Lt. Šį turtą asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui. Priteistą iš atsakovo 17 559,64 Lt piniginė kompensacija ieškovei.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteista: 3 kambarių butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 71 700 Lt vertes; 0,0600 ha ploto žemės sklypas, esantis SB „Apynėlis“, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3 800 Lt vertės; garažas (boksas), esant (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės; teisė į garažą, esantį garažų bendrijoje „Janušava“ (nekilnojamojo turto registre neįregistruotą), 4 000 Lt vertės. Šį turtą asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei.

Pripažinti, kad: garažas (boksas) Nr.62, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6 000 Lt; garažas (boksas) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6 000 Lt; garažas (boksas) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6 410 Lt yra atsakovo asmeninė nuosavybė. Panaikinti sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio, teisinės pagalbos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismo sprendimas iš dalies neteisingas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant procesinės bei materialinės teisės normas, todėl keistinas. Teismas priėmė šališką sprendimą nevertino, arba neteisingai, šališkai įvertino liudytojų parodymus bei faktinę bylos medžiagą. Sprendime remiamasi suinteresuotų liudytojų (ieškovės motinos, brolio) parodymais, o kitų liudytojų parodymais - tik toje dalyje, kurie naudingi ieškovei, tačiau nekreipiama dėmesio į nešališkų liudytojų parodymus.

Mano, kad teismas turėjo pripažinti abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo ir vadovaujantis šalių lygybės prieš įstatymą principu padalinti asmeninį ir santuokinį turtą. Pripažindamas atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo teismas nekreipė dėmesio į jo argumentus ir veikė išimtinai ieškovės interesais. Atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo grindė fizinio smurto prieš ieškovę panaudojimu 2009 m. Dėl įvykio 2004 m. savo kaltę pripažino, ieškovė atsakovui atleido, susitaikė, gyveno dar 5 metus, todėl šiuo faktu teismas sprendimo dėl atsakovo kaltės pripažinimo negrindė. Daugiau smurto atsakovas nenaudojo. 2009 m. rudenį, ginčo metu ieškovė atsakovą puolė, jis ją nustūmė ant lovos su pagalvėmis - tai neturėtų būti vertinama kaip fizinio smurto panaudojimas - ieškovė fizinio skausmo nepatyrė, tai buitinis konfliktas dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesusikalbėjimo. Antrasis ieškovės nurodomas smurto naudojimas sode iš viso neįrodytas, sunku suprasti kaip tai atsakovas galėjo padaryti. Vyko buitinis konfliktas, atsakovas apglėbęs laikė žmoną, o ji stengėsi ištrūkti. To niekas nematė. Liudytojai - ieškovės draugė B. D., brolis O. M., motina N. M., G. Š. - apie nesutarimus girdėję išimtinai iš ieškovės pasakojimų. Teismas artimų giminaičių ir draugų parodymus turėjo vertinti itin atsargiai, visų bylos duomenų kontekste, o ne jais remtis kaip vieninteliais ir teisingais. Nešališkų liudytojų (sodo kaimynų, kt.) parodymai yra priešingi minėtiems tiek dėl sugyvenamumo, tiek dėl bendro darbo, tiek dėl vaikų auklėjimo. Daro išvadą, kad ieškovė tik ieškojo dingsties ištuokai, tam iš anksto ruošdama tiek artimuosius, tiek kai kuriuos bendrus jų pažįstamus. Ieškovės nurodyti konfliktai 2009 m. vyko jau pradėjus faktinį skyrybų procesą, o teismas nurodė „šalims gyvenant kartu“.

Nesutinka su teismo argumentu, jog šalių dukra patvirtino, kad tėvas kelis kartus yra mušęs mamą. Dėl 2009 m. vasaros konflikto yra prieštaringi paaiškinimai, atsakovas ieškovės nemušė, nes tai būtų matę vaikai ir patvirtinę. Sūnus patvirtino, kad neatsimena, ar daugiau (po 2004 m. įvykio) atsakovas būtų pakėlęs ranką, kad tėvai abipusiai bardavosi. Atsakovas pripažįsta, kad auklėjimo klaidų padarė, vaikams nepatikdavo, kad jis vertė dirbti fizinį darbą ir gerai mokytis, kad dėl to ribojo laisvalaikį ir buvo griežtas tėvas.

Nesutinka su teismo išvada, kad toks elgesys vertinamas kaip nelojalumas šeimai, vyro ir tėvo pareigų esminis pažeidimas, nes tai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir faktinėms aplinkybėms. Vaikai užaugo sveiki, labai gerais pažymiais baigė vidurinę mokyklą sūnus jau mokosi aukštojoje mokslo įstaigoje, dukra įstojo į Gedimino technikos universitetą abu - į valstybės finansuojamas vietas. Sūnus gyvena atsakovo brolio bute Vilniuje, atsakovas jį išlaiko, nupirko automobilį, dukrai nupirko ir padovanojo mobilaus ryšio telefoną už 1 500 Lt.

Mano, kad psichologinis (ir ekonominis) smurtas neįrodytas. Juo teismas laikė sutuoktinio asmeninio gyvenimo kontrolę, izoliaciją nuo artimųjų ar draugų, užgauliojimus, įžeidžiamas replikas, žeminančius juokus, šaukimus, finansinę kontrolę, priekaištavimus dėl turėto neįgalaus vaiko, sekiojimą iš paskos į virtuvę, kambarį, neleidimą nieko daryti. Neneigia, kad nesutarimų, konfliktų kaip ir kiekvienoje šeimoje per 19 metų buvo, tai patvirtino ir sūnus. Tokiais atvejais apsižodžiuodavo, vienas kitą žodžiais įskaudindavo. Mano, kad tai abipusė kaltė, be to, atsakovo kvietimą konsultuotis pas psichologą ieškovė įvertino kaip ją žeminantį veiksmą ir žodžius. Neįgalaus vaiko mirtį prieš santuoką ieškovė nuslėpė, sužinojęs apie tai vėliau jai papriekaištavo, nes ir iš atsakovo gana pašaipiai artimieji ir draugai apie tai klausinėdavo. Tuo remdamasi ieškovė priešiškai, ciniškai įvertino net atsakovo dalyvavimą ir jos palaikymą gimdymuose Kauno MUK. Faktą, kad rūpinosi šeimos turto gausinimu, vertėsi automobilių prekyba, prekiavo biržoje, neišlaidavo, ieškovė ir teismas irgi vertino kaip psichologinį smurtą ir nelojalumą šeimai. Ieškovė pripažino, kad finansinių dalykų neišmano. Pasinaudodamas ekonomine krize, nekilnojamojo turto kainų skirtumais, turėdamas sugebėjimų atsakovas pirko tiek savo, tiek ieškovės vardu nekilnojamąjį turtą, po to pradėjo prekiauti biržoje. Iš esmės atsakovo įžvalgumo dėka sukaupė pakankamai daug turto. Tai darė naudodamas ir savo asmenines, ir šeimos lėšas su ieškovės sutikimu ir valia. Garažus sūnui pasiūlė padovanoti ekonomiškumo ir taupumo sumetimais. Padovanoti ar parduoti butą notarine tvarka be ieškovės sutikimo neturėjo jokios galimybės. Visa tai palaikyta atsakovo kalte dėl šeimos iširimo, sutrumpintas susitaikymui skirtas terminas. Mano, kad skyrybų priežastis kita: užauginus vaikus ir sukaupus gana didelį turtą, ieškovė nusprendė, kad gali gyventi ir viena. Visą skyrybų procesą stengėsi šeimą išsaugoti ir susitaikyti, taikytis ėjo kartu su sūnumi, liudytoja T. B.. Ieškovė tai daryti kategoriškai atsisakė. Teismo sprendimo šališkumą rodo ir tie faktai, kad iš esmės remiamasi tik ieškovės ir jos motinos išsakytais teiginiais, tačiau nevertinama įrodymų visumos.

Ieškovė tvirtino, kad negalėjo naudotis nei savo uždarbiu, nei šeimos biudžeto lėšomis. Tai teismas priėmė už faktą tačiau neatsižvelgė, kad pati ieškovė pripažino, jog iš šeimos biudžeto lėšų ji asmeniškai savo vardu į savo sąskaitą įnešė 55 000 Lt, kuriuos išėmė: 2005-05-06 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 700083 - 15 120,13 Lt, 2005-09-15 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 15642 - 40 000 Lt. Ieškinyje tai nutylėta, teisme tikslios sumos net „neprisimena". Be to, ieškovė ir pati dalyvavo automobilių versle: 2005-08-13 banke konvertavo 10 329,25 Lt į 3 650 JAV dolerių ir apmokėjo už automobilį; 2006-04-27 už automobilį apmokėjo 5 465 JAV dolerius. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovė iš bendrų santuokinių lėšų, prasidėjus skyrybų procesui, brolio O. M. vardu nusipirko automobilį ir šiuo metu juo naudojasi. Tai akivaizdžiai patvirtino liudytoja R. B.. Liudytojas O. M. pripažino, kad paskolą (5 000 JAV dolerių), kurią jam suteikė atsakovas, grąžino asmeniškai ieškovei 2009 metais, kai bendro ūkio nebevedė.

Visiškai nevertinti priešieškinyje nurodyti šeimos iširimo motyvai: kad ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas būdama šiurkšti, nervinga, nepuoselėjo šeimos santykių, negerbė, nerėmė atsakovo nei moraliai, nei materialiai; kad 2009 m. atsakovo tėvą ištikus infarktui ji nei karto jo neaplankė, nelankė ir sergančios jo motinos, nedalyvavo jos laidotuvėse; nepaisydama atsakovo prašymų ir siekdama jį įskaudinti išsivežė kates ir jų registravimo dokumentus perrašė savo vardu. Esant tokioms bylos aplinkybėms, CK 3.27 ir 3.60 str. 2 d. remtasi nepagrįstai, santuoka turėjo būti nutraukta vadovaujantis CK 3.61 str. nuostatomis.

Nesutinka su sprendimo dalimi dėl paveldėtomis lėšomis nupirktų 3 garažų nepripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe, taip pat dėl dalies turto priteisimo ieškovei: už paveldėtus pinigus nusipirko tris garažus. 2001-12-29 garažą (boksą) Nr. 62, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6 000 Lt. 2003 metais kovo mėnesį - garažą (boksą) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6 000 Lt. 2004 metais rugsėjo mėnesį - garažą (boksą) su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 6 410 Lt. Šis turtas, kurio vertė 18 410 Lt įtrauktas į bendro sutuoktinių turto balansą pripažintinas atsakovo asmenine nuosavybe; 0.0900 ha dydžio žemės sklypo SB „Apynėlis“, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto nuosavybės teise atsakovo vardu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto 1998-06-25 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo vertė 5 700 Lt, su jame esančiais: 21 100 Lt vertės sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 199 Lt vertės šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 93 Lt vertės kiemo aikštele, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0.0600 ha dydžio, 3 800 Lt vertės žemės sklypo SB „Apynėlis“, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto nuosavybės teise mano vardu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto 1998-06-25 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

Nesutinka su teismo sprendimu dėl 0,0900 ha žemės sklypo su nameliu paskyrimo ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Sodo namelio rekonstrukcijai šalys ruošėsi jau prieš 5-6 metus, tai patvirtino ir liudytojai G. Š., S. V.. Ieškovė tam pritarė. Rekonstrukciją atidėliojo, tačiau jos neatsisakė. Rekonstrukciją pradėjo savo ir sūnaus jėgomis, dar kai kuriems darbams samdė meistrą S. K., jam sumokėjau 5 850 Lt, gavo statybos leidimą. Pradžioje ieškovė neprieštaravo, supyko tuomet, kai pradėjo ardyti stogą - esą griauna. Neskaitant atsakovo ir sūnaus asmeninio darbo, rekonstrukcija atsakovui kainavo 19 048,75 Lt. Pradėdamas rekonstrukciją nemanė, kad būtinas ieškovės rašytinis sutikimas – statė ir jokios pagalbos, lėšų iš jos nereikalavo. Registro centro duomenimis namelis įvertintas 21 100 Lt, už rekonstrukciją sumokėjo, neskaitant asmeninio darbo, beveik tiek pat. Todėl, asmeniniu darbu ir lėšomis pastato vertę atsakovas padvigubino. Kompensacijos už tai neprašė, nes tikėjo, kad turtas, kurį didžiąja dalimi yra pats sukūręs, bus priteistas jam. Todėl mano, kad teismo nuostata apie sąžiningumo principo pažeidimą nepagrįsta dar ir dėl to, kad prasidėjus skyrybų procesui atsakovas dėjo visas pastangas susitaikyti ir šeimą išsaugoti. Teismas padalino turtą savo nuožiūra, 3 kambarių butą priteisė atsakovui, nors, pagal išdėstytus motyvus, jis gyvens vienas, o ieškovė - „su šeima“, garažą (duomenys neskelbtini) - ieškovei, nors ji jo atsisakė.

Motyvas, kurio pagrindu ginčo sodo sklypas priteistas ieškovei, kad jos šeima „didesnė“ irgi nepagrįstas. Nė vieno iš vaikų gyvenamoji vieta su ieškove nenustatyta, nes jie - pilnamečiai, mokosi universitetuose Vilniuje, sūnus gyvena atsakovo brolio bute Vilniuje, iš esmės - jo išlaikomas. Dukra, įtakota motinos, lėšų pragyvenimui iš atsakovo kol kas neima, tačiau padeda ir neprašomas. Į Kėdainius sugrįžta tik tėvų aplankyti ir per atostogas. Jau vykstant skyryboms, atsakovui rekonstruojant sodo namelį, abu vaikai visą vasarą gyveno su atsakovu. Todėl teismo išvados, kad vaikus išlaiko ieškovė, kad jie atvažiuos tik pas ją, kad jo santykiai su vaikais blogi - nepagrįstos. Su sūnumi atsakovo santykiai labai geri ir teismui nederėjo nuspręsti, kurį tėvą vaikai turėtų lankyti, o kurį - ne. Ieškovei priteisus 6 arų sklypą toje pačioje SB „Apynėlis“, unik. Nr. (duomenys neskelbtini) visi jos poreikiai daržovėms, poilsiui, darbui būtų patenkinti. Šį sklypą teismas priteisė atsakovui vieninteliu motyvu - „pagal ieškovės reikalavimą“. Pažymi, kad didelį, 15 arų, sklypą su nameliu, kurio rekonstrukcija dar nėra visiškai baigta, tinkamai išlaikyti, prižiūrėti, remontuoti ieškovei būtų labai problematiška. Tą faktą patvirtino ir vaikai, kuriems pageidaujant, ilsėtis sode bus sudarytos visos sąlygos. AB „Lifosa“ atsakovas dirba nuo 1988 metų labai pavojingą sveikatai darbą, todėl 1998 m. įsigijo sodo sklypą su nameliu prie tvenkinio, kad bent iš dalies po darbo, prie vandens galėtų atgauti sveikatą ir jėgas.

Trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini) teismas priteisė atsakovui, nors toks didelis butas jam nėra reikalingas ir jis jo atsisakė. Kompensacijos, 22 304 Lt, už vertingesnį turtą nereikalauja (buto vertė– 71 700 Lt, 9 arų sklypo su nameliu – 27 092 Lt). Ieškovė tvirtino, kad prie šio buto pirkimo prisidėjo savo ikisantuokinėmis lėšomis, pardavė a/m „Moskvič“, todėl šio buto paskyrimas ieškovei atitiktų ir tam tikrus moralinius bei finansinius kriterijus. Tokiu atveju atsakovui priteistinas 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini), kurį jam yra skyrusi darbovietė, o privatizuotas santuokoje už simbolinę kainą.

Teismas nurodė, kad 59 344,60 Lt sumos, gautos už parduotas akcijas panaudojimo CK 3.109 str. numatytų prievolių vykdymui ar bendrų šeimos poreikių tenkinimui atsakovas neįrodinėjo, todėl šią sumą priteisė jam. Išvada neatitinka tikrovės: nurodė, kad be naujų akcijų pirkimo už 12 031 Lt, apie 20 000 Lt išleido sodo namelio rekonstrukcijai, parama sūnui 12 000 Lt pinigais, automobilis – 8 500 Lt viso - apie 20 000 Lt, likusi dalis - sergantiems tėvams gydyti, slaugai, laidotuvėms, pragyvenimo reikmėms. Atsakovo 50 proc. darbo užmokesčio buvo atskaitoma dukters išlaikymui pagal teismo sprendimą. Be to, indėlių pinigai išleisti 2009 metais, dar iki ieškinio užregistravimo teisme, todėl, gyvenant santuokoje ir juridine prasme negali būti laikoma kaip panaudoti asmeniniams tikslams ar priešingai šeimos interesams. Sprendimas prieštaringas, nelogiškas bei šališkas ir ta prasme, kad konstatavus minėtas aplinkybes, į ieškovės įrodytus faktinius veiksmus neatsižvelgta: po to, kai bylą jau buvo teisme, ji iš bendrų šeimos lėšų brolio O. M. vardu nusipirko automobilį; pasisavino ir iš bendrų šeimos lėšų paskolintus O. M. 5 000 JAV dolerių. Ieškovė nuslėpė faktus apie 55 000 Lt pervedimą į jos sąskaitą, šios lėšos į bendrą turtą neįtrauktos, sąskaitų išklotinės nepateiktos, kad per savo sąskaitą vykdė valiutines operacijas, 3 650 ir 5 465 JAV dolerių pervedimą už automobilius, ir tai byloje nuslėpė, ji laikytina nesąžininga.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-07-13 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo. Pagrindinės priežastys, nulėmusios šalių santuokos iširimą, buvo fizinis ir psichologinis smurtas. Tai, kad atsakovas vartojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, patvirtino ir abu jų vaikai Renata ir A. B.. Sūnaus teiginiai, kad jis matė, kaip tėvas pakėlė ranką prieš motiną, neleido išspausdinti kryžiažodžio, nustūmė mamą ant lovos ir mama nugriuvo, įrodo, kad atsakovas naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu. Visus veiksmus teismas pagrįstai vertino kaip fizinį smurtą, fizinės jėgos panaudojimą, o tokie atsakovo veiksmai negali būti pateisinami. Atsakovo prašymas vertinti šiuos abu atvejus kaip sutuoktinių buitinį konfliktą, nesukalbėjimą vertintinas kritiškai. Dėl to, kad iširo santuoka didelę įtaką turėjo atsakovo naudojamas ieškovės atžvilgiu psichologinis smurtas: priekaištai jai dėl jos nesantuokinio neįgalaus vaiko, neleidimas lankyti jos tėvų, dalyvauti darbo kolektyvo šventėse, vadinimas tiek ją, tiek nepilnamečių vaikų įžeidžiančiais žodžiais. Teismas visiškai pagrįstai šį psichologinį ieškovės atžvilgiu naudojamą smurtą pripažino atsakovo kaltės dėl iširusios santuokos įrodymu. Atsakovas neteikė jų dukteriai Renatai materialinio išlaikymo kai ji buvo dar nepilnametė, dėl to ji buvo priversta kreiptis į teismą dėl jos išlaikymo. Dukrą ieškovė išlaiko ir šiuo metu, todėl atsakovo teiginiai apie jo pagalbą – išsigalvojimas. Atsakovas pamiršta, kad už sūnaus buto nuomą sumoka ieškovė, praktiškai iš jos lėšų jis maitinasi, sugrįžęs į Kėdainius savaitgaliais gyvena kartu su ieškove ir tuo metu ji visiškai jį išlaiko. Tai, kad vaikams reikėjo „valgyti po antklode'" ieškovė sužinojo iš savo vaikų, todėl atsakovas negali teigti, kad ieškovė tuos faktus išgalvojo. Negalėjimas vaikams bet kada naudotis šaldytuve esančiu maistu buvo vienas iš atsakovo „auklėjimo metodų". Bandymas įregistruoti sūnaus Aivaro vardu neregistruotus garažus nekilnojamojo turto registre, aiškinant tai ekonomiškumo ir taupumo sumetimais, įrodo tik atsakovo bandymą išsaugoti šį santuokoje įgytą turtą sau. Neabejoja, kad po santuokos nutraukimo visus šiuos garažus atsakovas būtų privertęs sūnų perleisti jam. Kad ir toliau atsakovas bando naudoti psichologinį smurtą, matyti iš to, kad atsakovas net kaltina ieškovę katės registravimo dokumentus perrašius jos vardu. Auginama katė registruota dukters Renatos vardu. Atsakovo pateikta darbinė charakteristika neatskleidžia atsakovo bendravimo ypatybių šeimoje, todėl ji negali būti įrodymas, kad atsakovas bandė išsaugoti šeimą.

Mano, kad atsakovo prašymas teismui skirti terminą jiems susitaikyti buvo sąlygojamas tik savanaudiškais motyvais: 1) per skirtą terminą galėtų dalį santuokos metu įgyto turto užregistruoti kaip sūnaus asmeninę nuosavybę ir kad tas turtas nebūtų dalijamas, 2) be ieškovės žinios ir sutikimo pradėdamas sodo namelio, kurį ji prašė priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, rekonstrukciją, bandė šį turtą išsaugoti sau, motyvuodamas įdėtomis jam neva priklausančiomis lėšomis bei darbu. Per nustatytą terminą tarp šalių nebuvo kalbos kaip jie galėtų išsaugoti šeimą, kaip turėtų pakeisti savo asmenines savybes, kad jos netrukdytų kitam sutuoktiniui. Taigi visi atsakovo teiginiai apie mėginimą išsaugoti santuoką yra melas. Todėl teismo sprendimas dalyje dėl atsakovo kaltės mūsų santuokos iširime yra visiškai pagrįstas, teisėtas, todėl nekeistinas. Teismas visiškai pagrįstai priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise sprendime išvardytą turtą. Didžiausi nesutarimai buvo tarp ieškovės ir atsakovo dėl to, kam turėtų atitekti 9 ir 6 arų sklypai bei ten pastatytas sodo namelis su priklausiniais sodų bendrijoje „Apynėlis“. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes pagrįstai padarė išvadą ir šį turtą priteisė ieškovei. Teismas visiškai teisingai vertino, kad šio turto priteisimas atsakovui jo nurodytais motyvais būtų nesąžiningas, nes rekonstrukcija prasidėjo jau ieškovei pateikus ieškinį teismui ir atsakovui žinant jos reikalavimus, todėl atsakovo nesąžiningi veiksmai negali būti pagrindu priteisti jam šį turtą. Tai, kad sodo namo rekonstrukcija yra nebaigta ir ieškovei teks ją baigti, teks išlaikyti didelį sodo sklypą irgi negali būti pagrindu keisti priimtą teismo sprendimą, nes ji gaunu nuolatines pajamas darbe, gali realizuoti dalį jai tekusio turto ir taip pabaigti rekonstrukciją. Mano, kad prie statinio rekonstrukcijos galėtų prisidėti ir sūnus, jau turintis šiokios tokios patirties atliekant rekonstrukcijos darbus. Tiek ieškovės indelis, tiek atsakovo indelis į bendro turto įgijimą yra vienodas, nes įgyjant nekilnojamąjį turtą, automobilių versle buvo naudojami tiek jo, tiek ieškovės gauti už darbą AB „ Lifosa" pinigai. Įsigyjant turtą, visa jų šeima buvo priversta riboti savo poreikius. Apie tai, ar atsakovas naudojo paveldėtus pinigus ir kiek jų naudojo automobilių versle ieškovei nėra žinoma, nes apie tai jis neinformuodavo. Ieškovės banko kortelė buvo pas atsakovą ir jis disponavo tomis lėšomis savo nuožiūra. Visos bankinės operacijos, atsiskaitymai už automobilius per ieškovės sąskaitą buvo vykdoma tik su atsakovo žinia, nes ieškovė negalėjo žinoti nei kam pervesti pinigų sumas, nei kokią sumą. Įgyjant nekilnojamąjį turtą buvo naudojami jų abiejų uždirbti ir sutaupyti pinigai, nes gaudavo pakankamai nemažus atlyginimus, o nekilnojamojo turto kainos tuo metu Kėdainiuose buvo labai mažos. Atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad nekilnojamasis turtas – garažai įgyti iš jo asmeninių lėšų, be to buvo išreikšta atsakovo valia šį turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Ir viešame registre šie garažai yra registruoti kaip jų bendra jungtinė nuosavybė. Teismas visiškai pagrįstai šiuos garažus nepripažino atsakovo asmenine nuosavybe. Pagrindo keisti sprendimą šioje dalyje nėra. Kol vyko šios bylos nagrinėjimas yra pasikeitę ieškovės poreikiai. Didesnę laiko dalį abu vaikai praleidžia nebe namuose, todėl ieškovei nereikia didelio buto, kurio išlaikymas kainuoja nemažas lėšas ((duomenys neskelbtini)). Teismas pagrįstai priteisė ieškovei mažesnį butą ir pagrindo keisti sprendimą šioje dalyje nėra. Visas nekilnojamasis turtas iki šiol yra atsakovo žinioje, dalį turto jis nuomoja ir gauna pajamas, kai kuriuose butuose jis po 2011-07-13 dienos priimto sprendimo pakeitė spynas ir į juos patekti ieškovė negali. Atsakovas vienas naudojasi ir sodo nameliu, o ieškovei nuvykus, jis sekiojo paskui ją ir dėl tokio atsakovo elgesio ji buvo priversta iš naujo patirti psichologinį spaudimą.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 1990-05-19, santuokoje gimę vaikai yra pilnamečiai (t. 1, b. l. 8-11). Ieškovė L. B. 2009-12-22 pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kaltindama atsakovą šykštumu, smurtavimu jos atžvilgiu, neištikimybe. Atsakovas A. B. 2010-12-20 pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, teigdamas, jog ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas, nesirūpina šeimos gerove, ignoravo sutuoktinių lygias teises, nebuvo lojali, negerbė jo ir nerėmė moraliai (t. 1, b. l.2, t. 2, b. l. 46). Šalys prašė padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažino, kad bendro ūkio neveda nuo 2009 metų spalio mėnesio.

Apeliantas A. B. nesutinka su Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl jo kaltės; dėl 2 kambarių buto (duomenys neskelbtini), 0,09 ha sodo sklypo su pastatais, 17 559,64 Lt kompensacijos priteisimo ieškovei; dėl garažų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybę.

Dėl santuokos nutraukimo.

Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 str. 2 d., 3.60 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad sutuoktinių viena iš pareigų – vienas kitą remti. Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinio lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu šis nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011-01-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011-05-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Nagrinėjamoje byloje Kėdainių rajono apylinkės teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, konstatavo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo ir teisėjų kolegija su šia išvada sutinka.

Apelianto argumentai, kad ieškovės pastūmimas, nuo kurio ši krenta, laikymas apglėbus, kai ji priešinasi ir bando ištrūkti, vaikų vadinimas žeminančiais žodžiais, griežta finansinė kontrolė negali būti vertinami kaip smurtas, konfliktas ir jo kaltė, atmestini. Atsakovo netoleruotina elgesį su ieškove patvirtino teisme liudytojai, šalių vaikai, ieškovės artimieji. Nėra pagrindo netikėti jų paaiškinimais, natūralu, kad apie savo išgyvenimus ir nuoskaudas ieškovė dalinosi su artimiausiais žmonėmis - mama, broliu. Tai, kad atsakovas užpyko dėl smulkmenos, ieškovei atspausdinto kryžiažodžio, rodo jo valdingumą, norą kontroliuoti šeimos narius, įvykius, ieškovės laisvės varžymą, lojalumo trūkumą. Atsakovas pripažįsta, kad ginčo metu stūmė ieškovę, bet ji neužsigavo, nes krito ant pagalvių. Vien tik todėl, kad ieškovė „neužsigavo“, nereiškia, kad atsakovas nepanaudojo smurto. Tas pats pasakytina ir apie kitus konfliktus: ieškovė nori ištrukti, tačiau jai neleidžiama, ji laikoma prieš savo valią, naudojant jėgą. Nepaneigtos ir tos aplinkybės, kad atsakovas nuolatos kontroliavo ieškovės elgesį, laisvalaikį, jos norą bendrauti su tėvais, žiūrėti televizorių ir pan. Tokiu atsakovo elgesiu išreiškiamas nepasitikėjimas ieškove, tačiau kuo jis pagrįstas, atsakovas neatskleidė. Jo nesiskaitymas su ieškove, nepaisymas jos pageidavimų, norų, draudimas bendrauti su artimaisiais savo nuožiūra žemina ir yra netoleruotinas. Be abejonės ieškovę skaudino ir atsakovo elgesys su vaikais, jų žeminimas skaudžiais, užgauliais žodžiais, priekaištai dėl valgio. Iš šalių vaikų paaiškinimų matyti, kad jie nepamiršo užgaulių atsakovo žodžių, todėl vengia bendravimo su tėvu, nežiūrint į tai, kad jis perka jiems vertingus daiktus. Iki šiol R. B. pamena, kaip prašė tėvo šokoladukų, tačiau šis nupirkęs šokoladukus atidavė juos gėlių pardavėjai, bet ne jiems (t. 2, b. l. 96). Nors vaikai jau pilnamečiai, ryšys su mama šiltesnis, artimesnis, ją labiau pasitiki ir mieliau bendrauja, su tėvu bendrauja iš pareigos. Iš šalių ir jų vaikų paašikinimų, matyti, kad atsakovas vienas kontroliavo šeimos finansus, jo žinioje buvo ir ieškovės mokėjimo kortelė. Nors jis teigia, kad ir jo banko kortelė taip pat buvo laisvai prieinama šeimos nariams, šių aplinkybių niekas nepatvirtino. Atsakovo nepasitikėjimą ieškove, perdėtą taupumą patvirtina jo veiksmai: perkant-parduodant turtą, akcijas su ieškove nebuvo derinama, ji nebuvo informuojama apie tai, kaip ir kur jis ketina investuoti pinigus, ką įgyti, ar parduoti.

Atsakovo argumentai dėl ieškovės kaltės, kad ji buvo šiurkšti, nervinga, negerbė ir nerėmė jo, atmestini, nes jiems pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų. Priešingai, teismo posėdyje pats pareiškė, jog priekaištų ieškovei kaip žmonai ir vaikų motinai jis neturi (t. 2, b. l. 92). Be to, akivaizdu, kad nuolat trunkantis fizinis ir psichologinis smurtas, laisvės ribojimas yra svarbios priežastys, ardančios šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti supratimo, pagarbos ir lojalumo.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant nei jos nesant (tikimybių pusiausvyros principas). Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, laiko pagrįsta ir įrodyta.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo tokį nekilnojamąjį turtą Kėdainių mieste:

•3 kambarių butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), 71 700 Lt vertės;

• 2 kambarių butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), 52 500 Lt vertės;

•1 kambario butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), 34 500 Lt vertės;

•1 kambario butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), 34 200 Lt vertės;

• garažą (boksą) su rūsiu, (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės;

• garažą (boksą) su rūsiu, (duomenys neskelbtini), 6 410 Lt vertės;

• garažą (boksą), (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės;

• garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini), 6 000 Lt vertės;

• garažą (boksą), esantį (duomenys neskelbtini),6 000 Lt vertės;

• garažą (boksą), (duomenys neskelbtini), 7 000 Lt vertės;

• garažą, garažų bendrijoje „Janušava“, 4 000 Lt vertės;

• 0,09 ha žemės sklypą, SB „Apynėlis“, 5 700 Lt vertės;

• sodo pastatą, šiltnamį, kitus statinius bendros 21 392 Lt vertės;

• 0,06 ha žemės sklypą, esantį SB „Apynėlis“, 3 800 Lt vertės;

• 0,06 ha žemės sklypą, SB „Apynėlis“, 3 800 Lt vertės;

Bendra nekilnojamojo turto vertė yra 269 002 Lt. Šalys dalintinu turtu nurodo ir automobilį Ford Sierra 200 Lt, todėl dalijamo turto balansas yra 269 202 Lt (:2=134 601 Lt).

Atsakovas nesutinka su Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo dalimi dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Jo nuomone teismas netinkamai sudarė santuokoje įgyto turto balansą ir todėl neteisingai jį padalino. Nepagrįstai pripažino bendrąja sutuoktinių nuosavybe tris garažus (duomenys neskelbtini), boksus 10, 14 ir 62, nes šiuos garažus jis įgijo iš asmeninių paveldėtų lėšų. Visiškai neįvertino teismas jo turėtų asmeninių lėšų, 2001-2003 metais paveldėjo 110 000 Lt sumą. Nesutinka su tuo, kad ieškovei atiteko 0,06 ha žemės sklypas sodų bendrijoje „Apynėlis“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1998-06-25 ir 0,09 ha sodo žemės sklypas su jame esančiu pastatu, kurį jis pradėjo rekonstruoti ir į rekonstrukciją jau investavo apie 19 000 Lt. Sutinka, kad ieškovei atitektų trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini) ir vieno kambario butas (duomenys neskelbtini). Nesutinka su teismo išvadomis dėl akcijų vertės, piniginių lėšų gautų už parduotas akcijas panaudojimo, ieškovės turimų AB „Lifosa“ akcijų kaina.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

Dėl paveldėtų lėšų ir trijų garažų nuosavybės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas 2001-10-22, 2002-08-26 ir 2003-03-31 paveldėjo bendroje sumoje 27 415,39 JAV dolerius (t.2, b. l. 58-63), t. y. apie 110 000 Lt. Jis teigia, kad už šiuos pinigus asmeninės nuosavybės teise įgijo tris garažus (duomenys neskelbtini), boksus 10, 14 ir 62, (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad paveldėtas lėšas atsakovas naudojo automobilių pirkimo-pardavimo versle. Nustatyta, kad garažas (duomenys neskelbtini) įgytas 2003-03-03 pirkimo-pardavimo sutartimi, garažas (duomenys neskelbtini) įgytas 2004-09-14 pirkimo-pardavimo sutartimi, abu garažai įregistruoti L. B. ir A. B. vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (t. 1, b. l. 19-20). Duomenų apie garažo (duomenys neskelbtini) įgijimą nėra, įregistruotas jis tik 2010-07-28 A. B. vardu (t. 2, b. l. 124-125).

Nutraukdamas santuoką teismas turi padalyti sutuoktinių bendrą turtą (CK 3.59 straipsnis). Šiam tikslui nustatomas bendro sutuoktinių turto balansas ir kiekvieno sutuoktinio dalys bendrame turte. Įstatymas reglamentuoja, kad bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str.). Asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3. 89 str. 1 d. 7 p.). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu ir aiškiu, sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą.

Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas šališkas, nelogiškas, neatsižvelgta į šeimos bendrų lėšų panaudojimą, paveldėtos lėšos nepripažintos jo asmenine nuosavybe. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, nes apeliacinio teismo posėdyje tiek apeliantas, tiek jo atstovas pareiškė, kad neįmanoma nustatyti ir atskirti ir bendros pinigų masės kaip buvo panaudoti paveldėti 110 000 Lt. Pažymėtina, kad atsakovas priešieškinį pareiškė 2010-12-20 ir iki tol buvusiose parengiamuosiuose posėdžiuose net neužsiminė, kad ieškovė ketina dalinti ir jo asmeninį turtą (t. 1, b. l. 85-86, 141-142, 171). Pateiktame priešieškinyje atsakovas nesudarė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės balanso, nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie tai, kaip buvo susitarta panaudoti paveldėtas lėšas, kokiam turtui įgyti, už kokias sumas ir pan. Kadangi įrodinėjimo pareiga dėl asmeninių lėšų panaudojimo tenka atsakovui (CPK 12, 178 str.) ir jis nurodomų aplinkybių neįrodė, nėra pagrindo minėtų trijų garažų pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Nei pirkimo-pardavimo sutartyse, nei registruojant nekilnojamąjį turtą atsakovas neišreiškė savo valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Atsižvelgiant į atsakovo sąskaitose užfiksuotą pinigų apyvartą, į aukščiau minėtą įrodymų tikimybių pusiausvyros principą, labiau tikėtina, kad atsakovo paveldėti pinigai buvo naudojami automobilių pirkimo-pardavimo versle. Be to, pats atsakovas teigė, kad dalį pinigų investavo į šį verslą, dalimi šių pinigų pasidalino su tėvais, skolino broliui ir skola dar negrąžinta (t. 1, b. l. 91-96, 102-107, 111-121, t. 2, b. l. 11-12, 15-19, 31-33, 92-94, 116-118). Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visą nekilnojamąjį turtą pripažino šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Dėl butų, garažų, žemės sklypų ir sodo namelio padalijimo.

Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise yra įregistravę 4 butus: du butus po vieną kambarį, vieną – dviejų kambarių butą ir vieną - trijų (t. 1, b. l. 18, 23-25) ir tris žemės sklypus sodininkų bendrijoje (SB) „Apynėlis“: du žemės sklypai po 0,06 ha ir vienas – 0,09 ha su jame esančiu sodo pastatu, šiltnamiu ir kitais statiniais (t. 1, b. l. 21-22, 26-28). Dėl nekilnojamojo turto įvertinimo ginčo tarp šalių nėra.

Ieškovei priteistas vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), 0,09 ha žemės sklypas SB „Apynėlis“ su jame esančiais pastatais ir 0,06 ha žemės sklypas SB „Apynėlis“, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), du garažai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš viso nekilnojamojo turto ieškovei priteista už 130 302 Lt.

Atsakovui priteistas vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), 0,06 ha žemės sklypas SB „Apynėlis“, 5 garažai ir automobilis Ford Sierra 200 Lt vertės. Iš viso nekilnojamojo turto atsakovui priteista už 138 900 Lt.

Apeliantas prašo pakeisti sprendimą ir jam priteisti dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), 0,09 ha žemės sklypą SB „Apynėlis“ su jame esančiais pastatais ir 0,06 ha žemės sklypą SB „Apynėlis“, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei prašo priteisti trijų kambarių butą (duomenys neskelbtini), 0,06 ha žemės sklypą SB „Apynėlis“, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą (duomenys neskelbtini) ir teisę į garažą, esantį garažų bendrijoje „Janušava“.

Atsakovas teigia, kad 2010 m. balandžio mėnesį pradėjo sodo namelio rekonstrukciją ir savo asmeninėmis lėšomis jo vertę padidino beveik 19 000 Lt. Atsakovo pateikti į bylą dokumentai patvirtina, kad 2010 m. balandžio – gegužės mėnesiais jis pirko įvairias prekes (t. 3, b. l. 27, 30-47), tačiau tai neįrodo, kad sodo pastato vertė padidėjo. Atsakovas priešieškinį pateikė 2010-12-20, t. y. po sodo pastato pagerinimo, tačiau kaip matyti pastatą įvertino ta pačia kaina – 21 100 Lt (t. 2, b. l. 46-49). Atsakovo manymu ieškovei tinkamai išlaikyti, prižiūrėti ir remontuoti gan didelį sklypą su nameliu būtų labai problematiška, tuo tarpu jis pats moka ir dirba visus statybos, apdailos, santechnikos, elektros darbus.

Teisėjų kolegijos nuomone, būtent šios atsakovo savybės, t. y. jo įvairiapusiai gabumai statybose ir kitose ūkio darbuose lemia ginčo sodo sklypo ir namelio priteisimą ieškovei. Atsakovui priteistas žemės sklypas sodų bendrijoje, todėl mokėdamas dirbti visus minėtus darbus pastatys jame namelį ir sutvarkys pagal savo poreikius. Tuo tarpu ieškovei, kaip moteriai, daug lengviau prižiūrėti, išlaikyti ir remontuoti jau esamą namelį ir sklypą ir tai padaryti jai padės ir padeda vaikai. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog abu sutuoktiniai dirbo sode, bet ieškovė, anot liudytojo A. G. Š. (t. 2, b. l. 105), dirbdavo labai daug, ir jos darbingumas bei energija sukeldavo kaimynų nuostabą.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neturėjo spręsti dėl to, kurį iš tėvų vaikai turi lankyti, nes jie pilnamečiai, studijuoja ir nuolat su tėvais negyvena. Iš Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad teismas nesprendė dėl vaikų pareigos lankyti tėvus. Tačiau iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad šalių vaikai, atvykdami atostogų, mieliau leidžia laiką su ieškove, jų ryšys su mama šiltesnis, artimesnis, ją labiau pasitiki. Ieškovė nurodė, kad ginčo sodo namas ir sklypas buvo perkami jos gimtadienio proga, tarsi dovana ir šios aplinkybės atsakovas neneigė. Būtent dėl to, kad ieškovei priteistas sodo namelis su žemės sklypais, atsakovui priteistas vertingesnis turtas: trijų kambarių butas ir tokiu būdu išlaikoma pusiausvyra tarp kiekvienam sutuoktiniui atitenkančio turto dalies. Pažymėtina, kad pats atsakovas nesutiko, kad trijų kambarių butas atitektų ieškovei, nes tai jo namai (t. 1, b. l. 142).

Kolegijos nuomone, teismas padalino šalių nekilnojamąjį turtą nustatęs teisiškai reikšmingus faktus ir aplinkybes, tinkamai motyvavo šią sprendimo dalį, todėl apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti šią sprendimo dalį.

Dėl akcijų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo vardu įregistruotų vertybinių popierių vertė yra 21 461,67 Lt ir juos visus priteisė atsakovui. Taip pat nustatė, kad po ieškinio pateikimo teismui atsakovas pardavęs turėtas akcijas, gavo 71 379,04 Lt. Įvertinęs, kad 12 031,44 Lt buvo panaudoti atsiskaitymui už akcijas, teismas nustatė, kad likusios 59 344,60 Lt sumos panaudojimo bendrų sutuoktinių prievolių įvykdymui ar bendrų šeimos poreikių tenkinimui atsakovas neįrodinėjo, todėl šią sumą ir 21 461,67 Lt vertės akcijas priteisė atsakovui, o ieškovei – jos turimas AB „Lifosa“ 1 155 paprastas vardines akcijas. Už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį priteisė ieškovei 17 559,64 Lt kompensaciją.

Atsakovas prašo panaikinti sprendimo dalį dėl kompensacijos priteisimo. Jis neginčija sprendimo dalies dėl 21 461,67 Lt jo vardu registruotų akcijų, dėl 59 344,60 Lt sumos, gautos pardavus akcijas ir AB „Lifosa“ 1155 PVA, kurių vertė 54 285 Lt. Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo argumentais dėl ieškovei priteistų AB „Lifosa“ akcijų vertės.

Kėdainių rajono apylinkės teismas kompensaciją ieškovei priteisė nustatęs, kad šalims bendrosios nuosavybės teise priklauso 404 293,27 Lt vertės turtas. Iš sprendimo matyti, kad šią sumą sudaro 269 202 Lt vertės nekilnojamasis turtas ir 135 091,27 Lt vertės vertybiniai popieriai (21 461,67 Lt esamos akcijos + 59 344,60 Lt parduotų akcijų + 54 285 Lt AB „Lifosa“ 1155 PVA). Tam, kad nustatyti ar teisingai priteista ieškovei 17 559,64 Lt kompensacija, būtina įvertinti vertybinių popierių balansą.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalys ilgą laiką dirba AB „Lifosa“. Pagal kiekvieno darbo stažą įmonė nemokamai paskyrė akcijas: L. B. 1155 PVA, o A. B. 1027 PVA. Šias aplinkybes šalys patvirtina ir neginčija. Kolegijos nuomone šios akcijos yra kiekvienos šalies asmeninis turtas ir į dalijamo turto balansą neturi būti įskaitomos, nes joms įsigyti šalys nenaudojo bendrų šeimos lėšų. Iš sudaryto vertybinių popierių balanso minusuojama 88 628,56 Lt suma, kurią sudaro: 34 343,56 Lt - atsakovo parduotos 1027 PVA (atskaičius komisinius mokesčius, t. 1, b. l. 97-98) ir 54 285 Lt –ieškovei priklausančios AB „Lifosa“ 1155 PVA.

Tokiu būdu šalių turto balansas lygus 315 664,71 Lt (404 293,27 – 88 628,56), t. y. kiekvienam turi atitekti turto už 157 832,35 Lt (315 664,71 : 2). Ieškovei turto priteista už 130 302 Lt, todėl atsakovas turėtu sumokėti ieškovei 27 530,35 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį (157 832,35 – 130 302). Pirmosios instancijos teismas priteisė tik 17 559,64 Lt, t. y. kompensaciją priteisė mažesnę, nei priklausytų. Tačiau ieškovė teismo sprendimo neskundė, o apeliacinės instancijos teismas negali priimti blogesnio sprendimo apeliantui, nei yra skundžiamas (CPK 313 str.), todėl apelianto prašymas panaikinti sprendimo dalį dėl 17 559,64 Lt kompensacijos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 10 Lt (dešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.