Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-05-12 · Byla Nr. Ik-95-554/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-05-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-12
Bylos Nr.
Ik-95-554/2011
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00604-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Albina Rimdeikaitė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybės, Policijos departamento prie LR VRM
Pareiškėjas
V. J.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. Ik-95-554/2011.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00604-2010-7.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 22, 38, 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės, Albinos Rimdeikaitės,

sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

dalyvaujant atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Gintui Matulevičiui,

atsakovo – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovui Gintui Matulevičiui,

nedalyvaujant pareiškėjui – V. J.,

atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos policijos departamento prie LR VRM, atstovui,

atsakovo – Policijos departamento prie LR VRM atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams - Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Policijos departamento prie LR VRM, atsakovams Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos departamentui prie LR VRM dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2010-04-15 aktą Nr. 20-65-2-S-2512;

2) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatą į 2010-03-12 pareiškėjo pareiškimą atsakyti iš naujo;

3) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2010-04-21 aktą Nr. 5-S-2244;

4) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos į 2010-03-31 pareiškėjo pareiškimą atsakyti iš naujo;

5) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2010-05-19 aktą Nr. 20-65-S-1759;

6) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatą į 2010-05-17 pareiškėjo prašymą atsakyti iš naujo;

7) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2010-06-02 aktą Nr. 20-65-S-2020;

8) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatą į 2010-05-27 pareiškėjo prašymą atsakyti iš naujo;

9) priteisti 25000 Lt neturtinę (moralinę) žalą, padarytą Lietuvos valstybę atstovaujančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įstaigos bei jos tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje;

10) priteisti 25000 Lt neturtinę (moralinę) žalą, padarytą Lietuvos valstybę atstovaujančio Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos įstaigos bei jos tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje;

11) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatą pareiškėjui išduoti leidimą su tinkamai nustatytomis sąlygomis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakomybės bei pavaldumo ribose esančiose policijos įstaigose bei jų padaliniuose filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir / ar vaizdo įrašus pareiškėjo teisėms ir įstatymų ginamiems interesams apginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2010-03-12 apie 12 val. 20 min. jis automobiliu VW Passat važiavo keliu Marijampolė – Kaunas. Pravažiavus Būdviečių tiltą maršrutinio autobuso, priklausančio UAB ,,Kautra“, vairuotojas, transporto priemonę vairuodamas chuliganiškai, kelyje sukėlė avarinę situaciją. Susigretinęs su pareiškėjo vairuojama transporto priemone, autobuso vairuotojas staiga pasuko dešinėn ir bandė nuo kelio važiuojamosios dalies nustumti pareiškėjo automobilį. Pareiškėjas dėl to buvo priverstas staiga stabdyti savo transporto priemonę. Kai pareiškėjas aplenkė autobusą, pastarojo vairuotojas bandė lenkti pareiškėją draudžiamose vietose, važiavo apie 120 km/h greičiu, tuo žymiai viršydamas leistiną važiavimo greitį. Pareiškėjas apie tai telefonu pranešė policijos budėtojui, tačiau priešais autobusą tarnybiniu automobiliu Audi A6 važiavę policijos pareigūnai nereagavo į maršrutinio autobuso vairuotojo daromus pažeidimus. 2010-03-12 apie 19 val. policijos įstaigai pareiškėjas faksu nusiuntė pareiškimą dėl paminėto įvykio ir prašė išsiaiškinti situaciją bei nubausti maršrutinio autobuso vairuotoją už padarytus KET pažeidimus, patikrinti autobuso techninę būklę, tachografo parodymus, greičio ribotuvo būseną, apklausti liudytojus ir apie visa tai raštu informuoti pareiškėją. Kauno apskrities VPK ir šios Institucijos padalinys – Kauno rajono PK nesiėmė jokių priemonių, jog įvykio vietoje būtų sustabdytas KET reikalavimus pažeidęs maršrutinis autobusas, nenustatė šios transporto priemonės vairuotojo tapatybės, nepatikrino jo blaivumo, neapklausė autobuse buvusių keleivių, nenubaudė minėto autobuso vairuotojo už KET pažeidimą, nepaaiškino pareiškėjui, kodėl automobiliu Audi A6 vietoje nepatikrino maršrutinės transporto priemonės vairuotojo, o tik važiavo priekyje, taip pat visų šių aplinkybių nepranešė (neatsakė atskirai į kiekvieną 2010-03-12 pareiškimo punktą) pareiškėjui, kad jis turėtų galimybę savo teises ir teisėtus interesus ginti teisme. Institucijos pareigūnai per protingą terminą nepatikrino autobuso tachografo (taip pat ir važiavimo greičio) duomenų, nenustatė priežasčių, dėl kurių neveikė autobuso greičio ribotuvas, neištyrė maršrutinio autobuso techninės būklės. Be to, Institucijos pareigūnai apie tai (tachografo duomenų, važiavimo greičio) jokios informacijos pareiškėjui nesuteikė bei nepranešė apie autobuso vairuotojo apklausos bei tachografo parodymų tikrinimo laiką ir vietą. Pareiškėjui taip pat nebuvo tinkamai atsakyta į jo paklausimus, nes Institucijos pareigūnai neatsakė per kokį laiko tarpą ir kokiomis techninėmis priemonėmis jie privalėjo nustatyti maršrutinio autobuso vairuotojo padarytus KET pažeidimus, patikrinti transporto priemonės techninę būklę, taip pat greičio ribotuvo techninį stovį bei tachografo parodymus. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pareigūnai nepagrįstai atsisakė pareiškėją laikyti administracinės procedūros dalyviu ir tuo pažeidė jo kaip administracinės procedūros dalyvio teises. Nepagrįstai atsisakė išsaugoti jo 2010-05-17 prašyme nurodytus garso įrašus, nes jų nepateikė pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Policijos departamento prie LR VRM pareigūnai 2010-04-21 aktu Nr. 5-S-2244 atsakydami į pareiškėjo 2010-03-31 skundą, neteisėtai dangstė Kauno apskrities VPK pavaldžios Institucijos neteisėtus veiksmus ir tinkamai neatliko savo pareigų. Policijos departamento prie LR VRM pareigūnai neįvardijo kaltų Institucijos pareigūnų, netinkamai tyrė pavaldžių pareigūnų veiklą bei priimtus sprendimus, neatsakė, kodėl policijos pareigūnai 2010-03-12 apie 12 val. 50 min. kelyje Juragiai – Garliava neatliko savo pareigų, kai gavo pareiškėjo pranešimą apie vairuotoją, chuliganiškai vairuojantį maršrutinį UAB ,,Kautra“ autobusą (nevyko į įvykio vietą, priekyje autobuso tarnybiniu automobiliu Audi A6 važiavę policijos pareigūnai nereagavo į pažeidimą, netikrino vairuotojo blaivumo, transporto priemonės techninės būklės, neapklausė liudytojų ir t.t.). Šioje Institucijoje nebuvo išsiaiškinta ir tinkamai pranešta pareiškėjui priežastys dėl per ilgo jo pareiškimo tyrimo, neteisingos skundo užregistravimo datos, nenurodė kaltų policijos pareigūnų pavardžių. Taip pat atsakovai nepagrįstai neišdavė pareiškėjui leidimo filmuoti, fotografuoti, daryti vaizdo/garso įrašus Kauno apskrities VPK pavaldžiose Institucijose, siekiant pareiškėjui apginti savo teises bei teisėtus interesus.

Pareiškėjas nurodė, kad aukščiau paminėtais veiksmais ir neveikimu Institucijų pareigūnai pažeidė pareiškėjo teises ir, tuo pačiu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 19 str., Policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str. 1 d., 2 d., 5 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p., 5 p., 6 p.; 6 str. 1 d., 2 d., 8 str. 1 d., 2 d., 16 str., 18 str., 19 str., 20 str., 21 str. 1 d. 5 p., 25 str. 3 d. nuostatas. Pareigūnų veiksmai taip pat prieštaravo Pareigūnų etikos kodekso, Vidaus tarnybos statuto 3 str., 12 str., 25 str., 26 str., Viešojo administravimo 3 str., 8 str., 19 str., 20 str., 30 str. bei kitų teisės aktų reikalavimams. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala pasireiškė pareigūnų veiksmais ir skundžiamų aktų priėmimu, nes pareiškėjas buvo diskriminuojamas kaip asmuo, turintis judėjimo negalią, buvo gaišinamas jo laikas, trukdoma gydytis, dirbti, išlaikyti neįgalų sūnų, trukdoma ir, tuo pačiu, neleidžiama apginti savo teises ir įstatymo ginamus interesus. Institucijos pareigūnai siekė fiziškai kankinti pareiškėją sukeliant jam stuburo, sužaloto kairės kojos kelio sąnario skausmus. Pareiškėjas buvo priverstas skirti daug asmeninio laiko teisiniams ginčams, dokumentų ruošimui. Ruošiant dokumentus pareiškėjas privalėjo daug laiko sėdėti ir tai sukėlė fizinį skausmą dėl stuburo bei kojos funkcijų sutrikimo. Be to, buvo pakirstas pareiškėjo pasitikėjimas Lietuvos Respublikos visuomenine santvarka, nes atsakovą atstovaujančios institucijos privertė pareiškėją policiją laikyti organizacija, kaip nepajėgia ir nenorinčia vykdyti jai įstatymo priskirtų uždavinių. Dėl šių priežasčių pareiškėjas prašė priteisti 25000 Lt neturtinę žalą, padarytą atsakovą atstovaujančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įstaigos bei jos tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, taip pat priteisti 25000 Lt neturtinę žalą, padarytą atsakovą atstovaujančio Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos įstaigos bei jos tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje.

Atsiliepimas

Atsakovai ir jų atstovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai atsiliepimuose į skundą (T.1, b.l. 183-184, T.2, b.l. 9-11) nurodė, taip pat atsakovų įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 4 d. reglamentuoja, kad valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tai duoda pagrindą išvadai, jog viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu turi būti nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos : žalos faktas, neteisėta veika ir priežastinis ryšys, nes atsakomybė už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda be kaltės. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad Kauno apskrities VPK ir jam pavaldžių Institucijų bei Policijos departamento prie LR VRM pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus arba neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus. Išsamūs atsakymai į visus pareiškėjo paklausimus buvo pateikti, pareiškėjui pareigūnai atsakė savo kompetencijos ribose. Be to, pareiškėjas privalo įrodyti ir neturtinės žalos atsiradimą bei dydį. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjui neigiami išgyvenimai atsirado, pablogėjo jo sveikatos būklė būtent nuo apsilankymo Institucijose ar gavus netinkamus atsakymus bei nesuteikus jo prašomos informacijos. Atsakovų atstovas taip pat paaiškino, kad dėl negalėjimo pateikti garso įrašo kopijos pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, jog garso įrašas daromas tik dėl Institucijos vidaus kontrolės, o pateikti šiuos įrašus pašaliniams asmenims draudžia teisės aktų reikalavimai. Pareiškėjui rašte taip pat išsamiai buvo išaiškinta ir pagrįsta teisės normomis, kodėl jis negali daryti jokių įrašų (vaizdo, garso) policijos komisariatuose. Administracinio teisės pažeidimo teisenos metu nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad maršrutinio autobuso vairuotojas pažeidė KET reikalavimus. Tachografo duomenys buvo patikrinti ir nustatyta, jog vairuotojas važiuodamas neviršijo 80 km/h greičio, greičio ribotuvas veikė, o liudytojai neapklausti dėl objektyvių priežasčių. Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad Institucijų pareigūnai pažeidė kokių nors teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas savo reikalavimus grindžia vidiniu įsitikinimu ir prielaidomis, spėjimais, be to, visiškai neaišku, kaip pareiškėjas įvertino neturtinę žalą ir iš kur kildina 25 000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas, taip pat liudytojų parodymai patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2010-03-12 12 val. 46 min. iš pareiškėjo Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK OVS specialistas (budėtojas) telefonu gavo pranešimą apie maršrutinio autobuso vairuotojo daromus KET pažeidimus. Į įvykio vietą buvo pasiųstas policijos pareigūnų patrulinis automobilis. Į įvykio vietą su porininku nuvykęs policijos pareigūnas A. Š. budėtoją informavo, kad pareiškėjo pateikta informacija nepasitvirtino ir jokie KET pažeidimai nebuvo užfiksuoti. Iš esmės analogiškai faktines aplinkybes šis pareigūnas išdėstė ir dėl įvykio vėliau rašytame tarnybiniame pranešime. 2010-03-20 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK buvo užregistruotas pareiškėjo skundas, kuriame jis smulkiai išdėstė už Būdviečių tilto kilusią situaciją dėl, jo manymu, chuliganiško maršrutinio autobuso vairavimo ir šio autobuso vairuotojo padarytų KET pažeidimų (autobuso vairuotojas A. P.). Šiame skunde pareiškėjas taip pat prašė detaliai išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes (nustatyti vairuotojo tapatybę, apklausti liudytojus, patraukti vairuotoją administracinėn atsakomybėn, pranešti apie tarnybiniame policijos automobilyje Audi A6 važiavusių policijos pareigūnų veiksmų teisėtumą ir dėl kokių aplinkybių jie nereagavo į autobuso vairuotojo daromus KET pažeidimus). Pareiškėjas taip pat prašė apie nustatytas faktines aplinkybes ir priimtus sprendimus jį informuoti raštu. 2010-03-23 raštu Nr. 20-65-2-S-1891 pareiškėjas buvo informuotas, jog dėl jo pareiškime nurodytų aplinkybių atliekamas tyrimas ir apie jo rezultatus pareiškėjas bus informuotas papildomai. Tyrimo metu buvo apklausti policijos pareigūnai, kurie vizualiai neužfiksavo KET pažeidimų, patikrinta maršrutinio autobuso techninė būklė (tvarkinga), taip pat patikrinti tachografo parodymai (autobusas nevažiavo greičiau kaip 80 km/h greičiu), apklaustas šios transporto priemonės vairuotojas, kuris paaiškino, jog leistino važiavimo greičio neviršijo, nelenkė draudžiamojoje vietoje. Šis asmuo paaiškino, kad, būtent, pareiškėjo automobilis trukdė jį aplenkti (iš esmės analogiškus parodymus šis liudytojas davė ir teismo posėdžio metu). 2010-04-12 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną remiantis ATPK 250 str. 1 p. Tiriant 2010-03-20 registruotą 2010-03-12 pareiškėjo skundą, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 31 str., 33 str., 34 str., Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pareigūnas priėmė teikimą, kuriuo tyrimą dėl pareiškėjo skundo nutraukė, kadangi nustatė iš esmės tas pačias aplinkybes, kaip ir tiriant pareiškėjo 2010-03-12 telefoninį pranešimą apie tariamai chuliganišką maršrutinės transporto priemonės vairavimą. 2010-04-15 raštu Nr. 20-65-2-S-2512 pareiškėjas buvo informuotas, kad tyrimas baigtas, o maršrutinio autobuso vairuotojo veiksmuose jokių pažeidimų nenustatyta. Šiame atsakyme nurodoma, jog nebuvo apklausti autobuso keleiviai, buvo patikrinti tachografo parodymai, nustatyta vairuoto asmenybė, užfiksuoti jo paaiškinimai dėl transporto priemonių vairavimo įvykio vietoje (T.1, b.l. 188-199). Teismui nebuvo pateikti duomenys, kad nutarimas atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir teikimas buvo išsiųsti ar kitaip įteikti pareiškėjui. Teismui šie procesiniai dokumentai buvo pateikti 2010-10-25 (T., b.l. 183). 2010-04-01 Policijos departamente prie LR VRM buvo gautas pareiškėjo skundas (T.2, b.l. 13-17), kuriame pareiškėjas prašė suteikti informaciją (dėl jo faksu siųsto skundo registravimo datos, policijos pareigūnų pavardes, procesinių veiksmų atlikimo laiką bei vietą ir t.t.), ištirti bei įvertinti Kauno apskrities Kauno rajono PK pareigūnų veiksmus tiriant 2010-03-12 įvykio aplinkybes, taip pat išduoti leidimą filmuoti, fotografuoti bei daryti garso įrašus Kauno apskrities VPK pavaldžiose institucijose, siekiant užtikrinti pareiškėjo teisių apsaugą bei gynybą. 2010-04-21 raštu Nr. 5-S-2244 Policijos departamentas prie LR VRM išsamiai atsakė į visus pareiškėjo klausimus, nurodė priežastis dėl ko pareiškėjas neturi teisės filmuoti, fotografuoti, daryti įrašus policijos įstaigose, pasisakė dėl galimybės neturtinės žalos priteisimui teisminiu keliu (T.1, b.l. 50-52, T.2, b.l. 18-19). 2010-05-17 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK buvo gautas pareiškėjo prašymas (T.1, b.l. 57-58, T.2, b.l. 2-4), kuriame jis prašė atsiųsti pareiškėjo 2010-03-12 telefoninių skambučių išklotines ir įrašus į bendrosios pagalbos numerį 112 bei pranešti saugojamų skambučių išklotinių trukmę, vietą, taip pat išduoti leidimą filmuoti, fotografuoti bei daryti garso įrašus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, siekiant užtikrinti pareiškėjo teisių apsaugą bei gynybą. 2010-05-19 raštu Nr. 20-6-S-1759 (T.1, b.l. 56) atsakovas motyvuotai atsisakė tenkinti šiuos pareiškėjo prašymus bei detaliai nurodė tesės aktus, kuriais vadovavosi priimdamas tokį sprendimą. 2010-05-27 prašymu (T.1, b.l. 60) pareiškėjas prašė atsakovo (Kauno apskrities VPK) pateikti jam 2010-04-02 darytą vaizdo įrašą Kauno rajono PK administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 446698, kadangi minėtą įrašą jis nori pateikti Kauno apygardos administraciniam teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą. 2010-06-02 raštu Nr. 20-65-S-2020 (T.1, b.l. 59) atsakovas netenkino šio prašymo ir nurodė, kad įrašas neišsaugotas, taip pat nurodė teisės aktus bei saugojimo trukmę – 60 parų.

ABTĮ 23 str., 52 str. numato, kad teisė suformuluoti skundo dalyką ir pagrindą priklauso pareiškėjui. Skundo dalykas ir pagrindas apsprendžia bylos nagrinėjimo ribas, taip pat pareiškėjo pasirinktos gynybos būdą, siekiant apginti savo tikrai ar tariamai pažeistą teisę. Teisminis, tikrai ar tariamai pažeistos teisės, gynybos būdas yra sąlygotas atitinkamų procesinių prielaidų, numatytų ABTĮ 37 str., 101 str., 103 str., kurių buvimas atima arba apriboja asmens teisę naudotis teismine gynyba. LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, bei aiškindamas ABTĮ 5 str. 1 d., 15 str. nuostatų esmę (ABTĮ 13 str., 20 str.) ne kartą pabrėžė, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. LVAT savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas turi būti atmetamas. Išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigoms, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Todėl išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimu atmesti skundą (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT administracinės bylos Nr. A11-443/2005, A11-1692/2006, A11-1692/2006, A502-906/2008, A143-1325/2008, A146-118/2010, Nr. AS525-47/2011 ir kt.).

Teismui pateiktų įrodymų visuma, taip pat ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina (šios aplinkybės skunde neginčija ir pats pareiškėjas), kad pareiškėjas nei ABTĮ, nei ATPK nustatyta tvarka neginčijo 2010-04-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nei 2010-04-14 teikimo, priimto vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ). Būtent šie procesiniai sprendimai (nutarimas, teikimas) ir sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Šie administracinei aktai priimti teisės aktų nustatyta tvarka, kompetentingų ir juose padarytos išvados turi juridinę galią, kol nenuginčytos teisės aktų nustatyta tvarka. Apie jų priėmimą pareiškėjas iš esmės turėjo galimybę žinoti nuo 2010-04-15 rašto Nr. 20-65S-2512 gavimo dienos, be to, kaip jau buvo minėta, nuo 2010-10-25 šie aktai yra nagrinėjamojoje administracinėje byloje. Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimamos nutartys skundų trūkumams šalinti, konkretinti skundo reikalavimus, pateikti papildomus įrodymus reikalavimams pagrįsti ir pan., tačiau pareiškėjas praktiškai nereagavo į teismo nutartis ir nesistengė veikti už greitą bei objektyvų bylos išnagrinėjimą. Teismas pažymi, kad pareiškėjui ir šiuo metu, atsižvelgiant į ATPK bei ABTĮ reikalavimus, skirtus apskundimo terminų atnaujinimui, procesiškai išlieka galimybė ginčyti priimtus aktus (ABTĮ 10 str.). Be to, pareiškėjas nuo 2010-04-15 rašto gavimo dienos turėjo realias galimybes Institucijoje susipažinti su administracinio teisės pažeidimo byla, bei medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas teikimas ir gauti beveik visą norimą informaciją. Teismas konstatuoja, kad 2010-04-15 raštas Nr. 20-65-S-2512 yra informacinio pobūdžio, kuriuo trumpai išdėstytos nutarime nei teikime nustatytos aplinkybės. Šio rašto panaikinimas realiai nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti paminėtą raštą (1 skundo reikalavimas) ir, tuo pačiu, patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą - įpareigoti atsakovą į 2010-03-12 pareiškėjo pareiškimą atsakyti iš naujo (2 skundo reikalavimas). Imama domėn ir tai, jog šis (taip pat ir 4, 6, 8) skundo reikalavimai yra abstraktaus pobūdžio bei praktiškai neįvykdomi priverstine tvarka – nėra aišku, kuo blogi pateikti atsakovų atsakymai ir kokio turinio atsakymo pareiškėjas reikalauja iš atsakovų. Nesant pareiškėjo reikalavimo panaikinti minėtus nutarimą ir teikimą, teismas savo iniciatyva jų teisėtumo negali revizuoti. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimant 2010-04-12 nutarimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pareiškėjas nebuvo betarpiškai apklaustas Institucijoje, tačiau ši aplinkybė nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra pakankamas pagrindas nesivadovauti nutarimu ir teikimu kaip procesiniais dokumentais, kuriuose įtvirtintos išvados dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių. Teismui pateikti duomenys taip pat duoda pagrindą išvadai, jog nutarimas ir teikimas pareiškėjui nebuvo išsiųsti, tačiau šios aplinkybės gali būti teisiškai reikšmingos tik sprendžiant skundo dėl nutarimo bei teikimo panaikinimo padavimo termino atnaujinimo (atsisakymo atnaujinti).

Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą bei atsiradusių santykių teisinį reglamentavimą teismas daro išvadą, kad taip pat nėra jokio pagrindo naikinti Policijos departamento prie LR VRM 2010-04-21 raštą Nr. 5-S-2244 (3 skundo reikalavimas), Kauno apskrities VPK 2010-05-19 raštą Nr. 20-65-S-1759 (5 skundo reikalavimas), nes juose iš dalies atkartotos aplinkybės, kurios buvo įtvirtintos nutarime bei teikime, todėl ir išvestiniai 4, 6 skundo reikalavimai (įpareigoti iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2010-03-31 ir 2010-05-17 pareiškimus) atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 57 str.). Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas nei ABTĮ, nei ATPK nustatyta tvarka neginčijo 2010-04-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, 2010-04-14 teikimo, priimto vadovaujantis VAĮ. Ši aplinkybė yra teisiškai svarbi vertinant 2010-04-21 rašto Nr. 5-S-2244 turinį bei pareiškėjui sukeliamas teisines pasekmes. Darydamas išvadą dėl 3 – 6 skundo reikalavimų nepagrįstumo teismas ima domėn ir tai, kad Teisę gauti informaciją reglamentuoja Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, tačiau minėto įstatymo normų analizė duoda pagrindą, jog ši teisė nėra absoliuti. Įvertinęs tiek pareiškėjo pareiškimų, tiek atsakovų atsakymo turinį bei atsakovų kompetenciją, teismas pabrėžia, kad pareiškėjui iš esmės išsamiai ir tinkamai buvo atsakyta į jo keliamus klausimus. Jokių VAĮ ar Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo pažeidimų nebuvo nustatyta, atsakymas buvo pateiktas viešojo administravimo subjekto kompetencijos ribose. Akcentuotina ir tai, jog Elektroninių ryšių įstatymo normos draudžia be faktinių elektroninių ryšių paslaugų naudotojų sutikimo klausytis, įrašyti, kaupti ar kitu būdu perimti pranešimų turinį ir srauto duomenis ar su jais susipažinti, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Subjektai, įgyvendindami minėto įstatymo uždavinius bei tikslus, privalo imtis atitinkamų organizacinių ir techninių priemonių. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, įgyvendina Įstatymo reikalavimus dėl ryšio konfidencialumo užtikrinimo (Įstatymo 61 str.). Įstatymo 61 str. 4 d. reglamentuoja, kad naudoti elektroninių ryšių tinklus informacijai saugoti ar prieiti prie informacijos, leidžiama tik su sąlyga, kad faktiniam elektroninių ryšių naudotojui būtų pateikiama aiški ir išsami informacija apie tokį elektroninių ryšių tinklų naudojimą Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. To pasėkoje teismas daro išvadą, jog pagrįstai atsakovai atsisakė pareiškėjui pateikti jo prašomus duomenis (informaciją) bei leisti daryti garso/vaizdo įrašus, nes yra pakankamas pagrindas išvadai, kad davus sutikimą pareiškėjui įrašyti ir kaupti minėto pobūdžio informaciją, aukščiau išvardinti reikalavimai gali būti neužtikrinti. Teismas akcentuoja, kad teisę fiksuoti, kaupti, kontroliuoti tokio pobūdžio informaciją teisės aktai suteikia tik tam tikriems subjektams ir tik tam tikrais atvejais. Policijos veiklos įstatymo 18 str. 1 d. 12 p. numato, jog policijos pareigūnas, užtikrindamas policijos uždavinių įgyvendinimą ir nepažeisdamas įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, turi teisę fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus. BPK 154 str. numato, jog elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, fiksavimas ir kaupimas yra leidžiamas tik tuo atveju, kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, tuomet ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus nurodytuose BK straipsniuose. Neatidėliotinais atvejais šie ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai gali būti atliekami ir prokuroro nutarimu. Šiuo atveju per 3 dienas nuo tokių veiksmų pradžios turi būti gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimas. Jei toks sutikimas negaunamas, pradėti veiksmai turi būti nutraukti, o visi įrašai nedelsiant sunaikinami. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009-06-30 įsakymu Nr. 5-V-464 patvirtintų Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių 115 p., 116 p. numato, kad operatyvaus valdymo padalinio pareigūnų pokalbiai telefonu yra įrašomi į magnetines juostas ar kitas laikmenas siekiant kontroliuoti jų reagavimą į pranešimus telefonu. Įrašytą informaciją, prireikus, perklauso policijos įstaigos vadovas arba jo įgaliotas pareigūnas ar Policijos departamento įgaliotas pareigūnas, palygindamas ją su įrašais Policijos registruojamų įvykių registre, minėta informacija saugoma ne mažiau kaip 60 parų, po to sunaikinama teisės aktų nustatyta tvarka. Paminėtų Taisyklių 117 p. taip pat reglamentuoja, kad telefoniniai garso įrašai gali būti pateikiami kitoms institucijoms ar asmenims, atliekantiems ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjantiems kitą teisės pažeidimą. Teismas daro išvadą, kad atsakovai pagrįstai kaip juridiniu pagrindu rėmėsi ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis bei Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK viršininko 2010-04-23 įsakymo Nr. 20-65-V-20, 2010-03-31 įsakymo Nr. 20-65-V-18 reikalavimais. Iš to seka išvada, kad teisės aktai nenumato fizinių asmenų teisės gauti telefono pokalbių įrašus iš policijos įstaigų. Pareiškėjas akivaizdžiai nėra tinkamas subjektas gauti prašomo pobūdžio informaciją, todėl atsakovai pagrįstai bei teisėtai ją atsisakė pateikti. Į visus kitus pareiškėjo prašymus buvo atsakyta išsamiai (tai liečia ir žalos atlyginimo klausimą). Dėl šių aplinkybių pareiškėjo ir 11 skundo reikalavimas (įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatą pareiškėjui išduoti leidimą su tinkamai nustatytomis sąlygomis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsakomybės bei pavaldumo ribose esančiose policijos įstaigose bei jų padaliniuose filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir/ar vaizdo įrašus pareiškėjo teisėms ir įstatymų ginamiems interesams apginti) taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus ir aplinkybę, kad Policijos departamento prie LR VRM 2010-04-21 raštas Nr. 5-S-2244 pareiškėjui buvo pasiųstas neregistruotu paštu, skundas dėl šio akto panaikinimo buvo priimtas, todėl išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės, nebuvo surinktas pakankamas pagrindas duomenų išvadai dėl ABTĮ 101 str. 6 p. taikymui. Ši išvada daroma atsižvelgiant ir į teismui pateiktus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę. 2010-05-27 prašymu pareiškėjas prašė atsakovo pateikti 2010-04-02 eismo įvykio filmuotą medžiagą pagal kurią buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 446698 (8 skundo reikalavimas). Tiek Institucijai pateiktame prašyme, tiek skunde teismui šis reikalavimas nebuvo sukonkretintas ir dėl pareiškėjo skundo specifikos šio reikalavimo išgryninti nebuvo galimybės ir teismo posėdžio metu. Dėl to teismas daro išvadą, kad prašomu panaikinti 2010-06-02 raštu Nr. 20-65-S-2020 (7 skundo reikalavimas) atsakovas suteikė pareiškėjui iš esmės išsamią informaciją. Atsakymas atitinka teisės aktų, kurie buvo analizuoti vertinant skundo 2, 4, 6 reikalavimų pagrįstumą, todėl šioje dalyje (dėl skundo 7, 8 reikalavimų) skundas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Vertinama ir tai, kad 2010-05-18 nutarimo Nr. F 446698 teisėtumas buvo įvertintas Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr. II-643-422/2010, kurioje buvo peržiūrėtas ir įvertintas betarpiškai teismui Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK pateiktas su eismo įvykiu susijęs vaizdo įrašas, o pareiškėjas betarpiškai dalyvavo nagrinėjant bylą teisme bei tiriant įrodymus (Liteko sistemos duomenys). Iš to seka pagrįsta išvada, jog teismas nenustatė jokių esminių Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18 str., 19 str., Policijos veiklos įstatymo 3 str., 4 str. 1 d., 2 d., 5 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p., 5 p., 6 p.; 6 str. 1 d., 2 d., 8 str. 1 d., 2 d., 16 str., 18 str., 19 str., 20 str., 21 str. 1 d. 5 p., 25 str. 3 d., Pareigūnų etikos kodekso, Vidaus tarnybos statuto 3 str., 12 str., 25 str., 26 str., Viešojo administravimo 3 str., 8 str., 19 str., 20 str., 30 str. bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas taip pat prašė iš Lietuvos valstybės priteisti 25000 Lt neturtinę žalą, padarytą atsakovą atstovaujančio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato įstaigos bei jos tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje bei 25000 Lt neturtinę žalą, padarytą atsakovą atstovaujančio Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos įstaigos bei jos tarnautojų, einančių tarnybines pareigas, neteisėtais veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje (9, 10 skundo reikalavimai). Teismas konstatuoja, kad, remiantis ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, administraciniai teismai privalo vadovautis CK normomis. Deliktinė (dėl žalos atsirandanti) atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių. CK 6.246 str. - 6.250 str. nustatytos sąlygos, kurios yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai (veikimas arba neveikimas), įpareigoto asmens kaltė dėl nurodytų veiksmų, kitam asmeniui padaryta žala (nuostoliai arba neturtinė žala) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. CK 6.271 str. yra nustatytos specialiosios sąlygos, būtinos atsirasti atsakomybei už žalą, padarytą valdžios institucijų neteisėtais veiksmais. Remiantis šio straipsnio 1, 3, 4 dalių nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (dėl bet kokio valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmo (veikimo, neveikimo)), kurie tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadovaujantis paminėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad valstybės civilinei deliktinei atsakomybei atsirasti nėra būtina valstybės valdžios institucijos ar jos tarnautojo (darbuotojo) kaltė dėl asmeniui padarytos žalos, tačiau yra svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų - neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir, kad, būtent, dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Terminas „valdžios institucija“ CK 6.271 str. prasme reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t.t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi, pagal CK 6.246 - 6.250 str. nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą tiek turtinė, tiek neturtinė žala asmeniui gali būti atlyginama nustačius, kad tokia žala jam kilo dėl atitinkamo viešojo administravimo subjekto neteisėtų aktų, tačiau neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui nebūtina nustatyti, kad asmeniui, tuo pačiu, yra padaryta ir turtinė žala. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytų valdžios institucijų (CK 6.271 str. 2 d.) – Kauno apskrities VPK, Policijos departamento prie LR VRM neteisėtus aktus (CK 6.271 str. 3 d.), neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nepriklausomai nuo to, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas. Be to, pagal CK nuostatas (6.250 str. 2 d.) yra nustatyta sąlyga, kad neturtinės žalos atlyginimą numatytų įstatymas ( pvz. Policijos veiklos įstatymo 22 str.). Bylos įrodymų visetas duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjo atžvilgiu Institucijų pareigūnai veikė tai, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti (ABTĮ 57 str.), o viešojo administravimo subjekto asmeniui padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama tik tais atvejais, kai tokia žala padaroma neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Pareiškėjo atžvilgiu tokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo) nebuvo nustatyta, ginčytini aktai buvo priimti atsižvelgiant į įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimus. Remiantis byloje ištirtais įrodymais bei išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad Institucijų atstovai nepadarė jokių priešingų teisei veiksmų (arba neveikimo), todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei neturtinės žalos priteisimui. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti iš Lietuvos valstybės atlyginti jam nemotyvuotą 50 000 Lt neturtinę žalą, nes jam realiai jokia žala nebuvo padaryta. Be to, nei skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas visiškai nepagrindė neturtinės žalos dydžio, nors įstatymas tokią pareigą nustato jam. Be to, susirašinėjimas su Institucijomis Viešojo administravimo įstatymo, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo kontekste negali būti pakankamu pagrindu neturtinei žalai atsirasti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Algis MarkevičiusJolanta MedvedevienėAlbina Rimdeikaitė