- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-09
- Bylos Nr.
- II-643-422/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00457-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Nukentėjusysis
- A. N.
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei, dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, V. J., institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą, atstovui bei nukentėjusiajam A. N. nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. J. skundą dėl nutarimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. 2010 m. gegužės 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato nutarimu Nr. F446698 pagal ATPK 127 str. 2d. skirta 150 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ str. 2d. skirta 75 Lt bauda, nuobaudas subendrinus ATPK 33 str. pagrindu, paskirta 150 Lt bauda.
V. J. administracinė nuobauda skirta už tai, kad 2010-04-02 apie 17.13 val. jis prie Savanorių pr. 243, Kaune, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, sukdamas į dešinę, nepaliko saugaus atstumo iš šono, užvažiavo ant šaligatvio ir kliudė greta sustojusį automobilį, jį apgadindamas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių ( KET) 9,130,132 punktų reikalavimus.
2010m. birželio 4 d. nutartimi reikalavimas dėl 55000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuris buvo pareikštas kartu su reikalavimu dėl 2010 m. gegužės 18 d.nutarimo panaikinimo, išskirtas į atskirą bylą ( b.l. 32).
Šalies argumentai
V. J. skundu ir teismo posėdžio metu prašė panaikinti 2010-05-18 nutarimą, pripažinti jį nukentėjusiuoju. Nurodė, jog 2010-04-02 apie 17val.-17.30 val.,važiavo Savanorių pr., ketindamas įsukti į prie (duomenys neskelbtini) namo esančią neįgaliojo stovėjimo vietą firmos „Mėnuo“ aikštelėje, parodė posūkį į dešinę. Neįgaliojo vietą užėmė priešais jį važiavęs automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. N.. Kadangi nebeliko vietos, siekiant netrukdyti iš paskos važiuojantiems automobiliams, prie didelės sankryžos (Savanorių- Tvirtovės al.) nesudaryti judėjimo kamščio, jis buvo priverstas statyti automobilį greta minėto automobilio ant stataus šaligatvio. Pareiškėjo teigimu, dėl autoįvykio kaltas kito automobilio vairuotojas A. N., kuris, nebūdamas neįgalus, matydamas priešais neįgaliojo ženklu pažymėtą automobilį, neteisėtai užėmė neįgaliojo vietą, privertė jį staiga ir neplanuotai keisti judėjimo kryptį, sukeldamas autoįvykį, diskriminuodamas judėjimo negalią turintį asmenį. A. N. pažeidė KET 531p. reikalavimus, automobilį statydamas rezervuotoje stovėjimo vietoje, kurioje leidžiama stovėti tik su specialiais leidimais. Prie „Motina ir vaikas“klinikos aikštelėje buvo laisvos vietos, kelio atkarpoje nuo Minijos gatvės iki Savanorių-Tvirtovės al. sankryžos nebuvo draudžiančių ženklų sustoti, todėl akivaizdu, jog A. N. nebuvo būtinybės užimti neįgaliojo vietos. Pareiškėjo teigimu, A. N. turėjo tikslą užimti neįgaliojo vietą ir joje stovėti, o ne tik sustoti. Kauno rajono policijos komisariatas, priimdamas ginčijamą nutarimą, neobjektyviai ištyrė ir netinkamai įvertino įvykio aplinkybes, nepagrįstai vadovavosi LR Vyriausybės nutarimu 2002-12-11 Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių VIII skyriaus „Papildomos lentelės“ Nr.846 „Neįgalieji“ nurodyta samprata, jog“stovėjimo vieta yra skirta tik šiose taisyklėse numatytą skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms“ kaip sudarančią sąlygas diskriminuoti neįgalius asmenis, prieštaraujančią aukštesniems teisės aktams – Konstitucijai, Neįgaliųjų integracijos įstatymo, Lygių galimybių įstatymo nuostatoms, numatančioms, jog nė vienas asmuo negali būti diskriminuojamas, ypač dėl jo negalios. Nurodė, jog tiek A. N., tiek liudytojos I. N. parodymais teismas neturėtų remtis, nes jų paaiškinimai neobjektyvūs, minėti asmenys siekia nepagrįstai praturtėti. Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, administracinių teisės pažeidimų jis nepadarė, jo vairuojamas automobilis tik prisilietė prie kito automobilio, tačiau apgadinimų nebuvo padaryta.
Institucijos, kurios pareigūnas priėmė nutarimą, atstovas bei nukentėjusysis A. N. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str.).
2010-11-03 teismo posėdžio metu Institucijos atstovas prašė skundą atmesti, nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog skundas nepagrįstas, administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas V. J. surašytas dėl ATPK 127 str. 2d. bei 124¹ str. 2 d. numatytų pažeidimų.
LR ATPK 127 str. 2d. dispozicijoje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
ATPK 124¹ str. 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku.
S. J. kaltinamas pažeidęs KET 9p., 132p., 130p. reikalavimus.
KET 9p. įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, KET 132p. nustato pareigą vairuotojui, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 130 p. nuostatos draudžia važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai.
V. J. administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 str. 2d. taikyta už tai, kad, jis, nesilaikydamas būtinų atsargumo priemonių, sukdamas į dešinę nepaliko saugaus atstumo iš šono, padarė KET 9p., 132p. numatytus pažeidimus, kurie sąlygojo kitam asmeniui priklausančio turto (automobilio) apgadinimą. Pagal ATPK 124¹ str. 2 dalį administracinė atsakomybė taikyta už stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų.
Nors V. J. neigia padaręs pažeidimus, tačiau jie įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu ( b.l. 40), 2010-04-02 bei 2010-04-03 vyr. patrulio D. T. tarnybiniais pranešimais (b.l. 42, 46), nukentėjusiojo A. N., liudytojų D. T., R. C., I. N. , G. N. parodymais, autoįvykio schema (b.l. 53), autoįvykio vaizdo įrašu, kurie remiantis ATPK 256 str. pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinį teisės pažeidimą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę.
Liudytojai D. T. ir R. C. paaiškino, jog įvykio dieną patruliavo Savanorių prospekte. Gavę iš budėtojų dalies pranešimą apie įvykį, atvykę prie Savanorių pr. 243, pamatė du apgadintus automobilius, nubraižė autoįvykio schemą, joje užfiksavo apgadinimus.
Nukentėjusysis A. N., 2010-11-03 teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju, paaiškino, jog 2010-04-02 apie 17.20 val. užsuko į prie Savanorių 243 esančią automobilių parkavimo aikštelę, užimdamas neįgaliojo ženklu pažymėtą vietą, siekdamas išlaipinti žmoną su dukrą, kurias atvežė į „Motina ir vaikas“ kliniką, stovėti ilgiau neketino. Tik sustojus ir nespėjus išlipti keleivėms, pajuto nedidelį smūgį į galinę automobilio dalį, po to -dar vieną smūgį, kai kitas automobilis įsispraudė greta jo automobilio. Šias aplinkybes patvirtino liudytojos I. N. ir G. N. (b.l.91-92).
Liudytojų D. T., R. C., I. N. ir G. N., nukentėjusiojo A. N. parodymai yra nuoseklūs, prieštaravimų nenustatyta, pareigūnų parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes ( b.l. 42,46), o kitų liudytojų parodymai atitinka jų pirminius paaiškinimus, duotus administracinio teisės pažeidimo byloje ( b.l. 43-45), todėl teismui jais netikėti nėra pagrindo. Aplinkybių, jog pareigūnai būtų šališki pareiškėjo atžvilgiu, priešiškai nusiteikę ar pan., administracinėje byloje nenustatyta.
Nors pareiškėjas neigė A. N. priklausančio automobilio apgadinimo faktą, tačiau jis įrodytas administracinėje byloje surinkta medžiaga. Eismo įvykio schemoje (II-oje pusėje, b.l. 53) nurodyti šie automobilio VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai : galinis bamperis, kairės pusės galinis sparnas (b.l.53). Tai atitinka autoįvykio mechanizmą ir liudytojų A. N., G. N., nukentėjusiojo A. N. parodymus, įvykį užfiksavusių pareigūnų D. T. ir R. C. paaiškinimus, kurie nurodė, jog automobilio apgadinimai buvo fiksuoti schemoje, jie matėsi aiškiai (b.l.90). V. J. skunde nurodė, jog jam darant manevrą, dešinys jo automobilio šonas prisilietė prie VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio galinės apsaugos kampučio ir nubrozdino kelis centimetrus jo paviršiaus, taip pat buvo nubrauktas jo automobilio šonas ( b.l. 35). Tą aplinkybę, jog buvo padarytas nedidelis įbrėžimas, kurį padarė A. N. vairuojamam automobiliui jo vairuojamo automobilio šoninė plastmasinė apsauga, pareiškėjas pripažino 2010-11-03 teismo posėdžio metu ( b.l. 135). Iš įvykio vaizdo įrašo (b.l.58), jį peržiūrėjus teismo posėdžio metu buvo matyti, jog sukdamas į dešinę pareiškėjo vairuojamas automobilis dėl kontakto su kitu automobiliu stabteli, po to užvažiuoja ant šaligatvio greta VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio.
Nors pareiškėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog nesutinka su eismo įvykio schema, tačiau teismui netikėti ja nėra pagrindo, nes po ja pasirašė abu eismo įvykio dalyviai, pareiškėjas savo parašo neginčija. Policijos pareigūnų D. T. ir R. C. parodymai ( b.l. 90) patvirtina, jog abiem eismo įvykio dalyviams buvo išaiškinta ir suteikta teisė dalyvauti atliekant eismo įvykio vietos matavimus, teikti pastabas, tačiau pareiškėjas tai daryti atsisakė.
Ta aplinkybė, jog eismo įvykio metu automobilis apgadintas nežymiai, nesudaro pagrindo konstatuoti apgadinimų nebuvimo. Autoįvykio metu padarytos žalos atlyginimo, jos dydžio klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pareiškėjo argumentai dėl nurodytų aplinkybių nesvarstytini.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis kliudė automobilį VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kai šis buvo įsukęs į aikštelę (neįgaliojo stovėjimo vietą) ir ką tik sustojęs, tai patvirtina eismo įvykio vaizdo įrašas, liudytojų A. N., G. N., nukentėjusiojo A. N. parodymai, eismo įvykio schemoje užfiksuotas VW Passat, valst Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio apgadinimo pobūdis, taigi, administracinėje byloje nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma sudaro pagrindą daryti išvadai, jog eismo įvykį sąlygojo pareiškėjo veiksmai, susiję su KET 9p., 132p. reikalavimų pažeidimais, todėl jo argumentai dėl kito eismo įvykio dalyvio kaltės konkrečiu atveju nepagrįsti, prašymas pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju netenkinamas.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog užvažiavo ant šaligatvio, nustatyta, jog leidžiančių tai daryti ženklų įvykio vietoje nebuvo, KET 130 p. pažeidimas įrodytas paties pareiškėjo paaiškinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, kita administracinės bylos medžiaga.
Administracinėje byloje nustatytos aplinkybės, jog A. N. užėmė neįgaliojo vietą, jog buvo sustota rezervuotoje stovėjimo aikštelėje, konkrečiu atveju, nepaneigia V. J. padarytų pažeidimų ir jo kaltės. Net tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad A. N. stovėjo nurodytoje vietoje, pareiškėjui neišnyktų pareiga laikytis kelių eismo taisyklių, nustatančių reikalavimą išlaikyti saugų atstumą, nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, o apie kitų asmenų daromus pažeidimus teisė informuoti kompetentingas institucijas teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjo paaiškinimas vertintinas kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Administracinėje byloje nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl A. N. pavojingo ar chuliganiško vairavimo. Įvykio vaizdo įrašas patvirtina, jog abu eismo įvykio dalyviai prieš įvykį važiavo labai lėtai, taip pat lėtu tempu įsuko į aikštelę, V. J. automobilio kontaktas su kitu automobiliu įvyko, pastarajam sustojus.
Teismui pateiktos pareiškėjo automobilio fotonuotraukos pažeidimų fakto nepaneigia, nes nėra duomenų apie tai, kad jos darytos autoįvykio metu, be to, pažeidimus patvirtina aukščiau nurodytų įrodymų visuma. Duomenų apie pareiškėjo diskriminaciją, neteisėtus pareigūnų veiksmus administracinėje byloje nenustatyta.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, jog V. J. padarė ATPK 124¹ str. 2d. ir ATPK 127 str. 2d. numatytus pažeidimus, jo veika kvalifikuota teisingai, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta, nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, suteiktų įgaliojimų ribose.
Skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.). Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo (ATPK 30² str.).
Konkrečiu atveju padaryti pažeidimai pagal savo pobūdį nėra grubūs, galiojančių administracinių nuobaudų pažeidimo padarymo metu pareiškėjas neturėjo (b.l. 56-57), todėl Institucija pagrįstai V. J. paskyrė švelnesnę iš ATPK 127 str. 2d. numatytų alternatyvių sankcijų (baudą, o ne teisės vairuoti atėmimą).
Nors ginčijamame nutarime nurodyta, jog lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismui pateiktas V. J. neįgaliojo pažymėjimas (b.l.52) patvirtina, jog jis pažeidimo padarymo metu buvo neįgalus, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 10p). Įvertinus šią aplinkybę ir atsižvelgiant į kitas bylos aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, jog yra pagrindas sumažinti paskirtos baudos dydį (ATPK 30 str. 2 d., ATPK 30² str.), todėl ginčijamas nutarimas keistinas, paskiriant pareiškėjui ATPK 124¹ str. 2d., ATPK 127 str. 2d. sankcijose numatytas minimalias nuobaudas. Pagal ATPK 127 str. 2d. skirtina 100 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ str. 2d. skirtina 50 Lt bauda, jas subendrinus ATPK 33 str. pagrindu, V. J. skirtina 100 Lt bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1d. 5p., teisėja
nutaria:
2010 m. gegužės 18 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato nutarimą Nr. F446698, kuriuo V. J. pagal ATPK 127 str. 2d. skirta 150 Lt bauda, pagal ATPK 124¹ str. 2d. skirta 75 Lt bauda, nuobaudas subendrinus, paskirta 150 Lt bauda, pakeisti.
V. J. pagal ATPK 127 str. 2d. paskirti 100 Lt baudą, pagal ATPK 124¹ str. 2d. paskirti 50 Lt baudą, jas subendrinus, paskirti 100 Lt baudą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.